Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1307-221/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-18
Bylos Nr.
2A-1307-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00070-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltasis pyragas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Galeasa“, Ko
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1307-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00070-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1; (S) 93.1; 114.11; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltasis pyragas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-598/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galeasa“ ir Ko ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltasis pyragas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu dėl skolos už įrangos „Linepack F3“ remontą prašė priteisti iš atsakovės 11 450,23 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–3). Nurodė, kad 2010 m. balandžio 26 d. šalys sudarė pakavimo įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 026/04/2010 LT, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sukomplektuoti ir parduoti horizontaliąją pakavimo įrangą „Linepack F3“, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 36 905 Lt. 2010 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė perdavė įrangą atsakovei, vėliau pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GAL 0454-09/10. Taip pat ieškovė supažindino atsakovės darbuotojus su eksploatacijos taisyklėmis bei įrangos aptarnavimo instrukcijomis. 2011 m. balandžio 25 d. ieškovė iš atsakovės gavo pranešimą apie įrangos gedimą. 2011 m. gegužės 2 d. ieškovės specialistas nuvyko pas atsakovę bei kartu su atsakovės atstovu vietoje surašė Techninės priežiūros ir remonto atlikimo aktą, kuriame konstatavo preliminarias gedimo apimtis. Po gnybtų vizualinės apžiūros ieškovė nustatė, kad vedančio gnybto ašis lūžo dėl gnybto velenų lygiagretumo praradimo ir šio gedimo priežastimi galėjo būti tik atsakovės darbuotojų neatsakingas elgesys su įranga. Atsakovė konkliudentiniais veiksmais priėmė padarytus ieškovės remonto darbus, nes pradėjo naudotis suremontuota įranga, tačiau 2011 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0514-08/11 už remonto darbus nepriėmė ir ją grąžino.

Kitu ieškiniu dėl skolos už parduotą įrenginį G-DKIĮ-85 priteisimo ieškovė prašė pripažinti neteisėtu atsakovės 2011 m. sausio 20 d. sutarties Nr. 020/01/2011 LT nutraukimą nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d., priteisti iš atsakovės 7 441,50 Lt skolą už parduotą įrangą, 1 093,90 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 69–72). Nurodė, kad 2011 m. sausio 20 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 020/01/2011 LT, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti, o atsakovė – nupirkti duonos kubiliukų išpjaustymo įrenginį G-DKIĮ-85 už 14 883 Lt (su PVM). Pagal sutartį atsakovė sumokėjo 7 441,50 Lt avansą už įrangą. Įrenginys kartu su važtaraščiu Nr. 150/30/11 buvo pristatytas 2011 m. kovo 3 d. Atsakovės prašymu ieškovė neatlygintinai pakeitė įrangos elektros variklį stipresniu, apmokė atsakovės darbuotojus ir 2011 m. gegužės 20 d. šalys pasirašė darbų atlikimo aktą, kuriame nustatyta, kad akte nurodyti darbai atitiko atsakovės reikalavimus. 2011 m. gegužės 23 d. ieškovė atsakovei pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 0492-05/11, tačiau 2011 m. gegužės 31 d. atsakovė raštu nurodė, kad ieškovė nesumontavo įrangos ir neapmokė atsakovės darbuotojų, be to, įranga nekokybiška.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimais (1 t., b. l. 33–35, 101–103) su ieškiniais nesutiko, prašė ieškinius atmesti. Nurodė, kad ieškovė jokių objektyvių ir nuodugnių tyrimų, siekiant nustatyti pakavimo įrangos „Linepack F3“ gedimo priežastis, neatliko. Ieškovės nurodyti duomenys apie įrangos gedimo priežastis yra neobjektyvūs, šališki. Pažymėjo, kad įrangos remonto darbai buvo atlikti vykdant šalių sudarytos sutarties IX skyriaus įsipareigojimus – atlikti įrangos garantinio aptarnavimo ir remonto darbai, ką patvirtino pati ieškovė 2011 m. gegužės 2 d. techninės priežiūros ir remonto darbų atlikimo akte – ginčo remonto darbai atlikti kaip garantinis aptarnavimas. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad duonos kubiliukų išpjaustymo per minutę greitis ­ buvo sąlygotas atsakovės personalo netinkamo darbo su įranga, o ne dėl įrangos trūkumų. Pati ieškovė neįvykdė sutarties sąlygų, nustatančių įpareigojimą apmokyti atsakovės darbuotojus dirbti su įranga G-DKIĮ-85. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įranga gali pasiekti sutartyje nurodytą parametrą – 6 kepaliukų per 1 minutę išpjaustymo greitį. Atsakovė, pirkdama įrangą, siekė pagreitinti ir suefektyvinti duonos kubiliukų išpjaustymo procesą, tuo padidindama išpjaustytų duonos kubiliukų pardavimus, tačiau atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, todėl įrangos techninių savybių neatitikimas sutarties sąlygoms buvo esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą vienašališkai atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties ir pareikalauti ieškovės grąžinti sumokėtą kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu (3 t., b. l. 68–79) ieškinius tenkino iš dalies. Pripažino nepagrįstu atsakovės atsisakymą nuo sutarties Nr. 020/01/2011 LT CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, priteisė ieškovei iš atsakovės 11 450,23 Lt įrenginio remonto išlaidas pagal 2010 m. balandžio 26 d. sutartį Nr. 026/04/2010 LT, 7 441,50 Lt skolą ir 437,56 Lt delspinigius pagal 2011 m. sausio 20 d. sutartį Nr. 020/01/2011 LT, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (19 329,29 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 710,70 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės 66,99 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, įvertinęs byloje atliktų dviejų ekspertizių išvadas bei kitus byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad 2011 m. balandžio mėnesį įvykusio atsakovės įgytos horizontalios mašinos „Linepack“ gedimo priežastis neatitiko šalių 2010 m. balandžio 26 d. sutarties Nr. 026/04/2010Lt IX dalies 3 punkte nustatytų sąlygų, t. y., kad bendroji garantija taikoma visiems įrangos gedimams, atsiradusiems dėl techninių parametrų neatitikimo įrangos dokumentacijai. Šalys sutartyje aiškiai susitarė, kad garantija netaikoma, jeigu įrangos gedimas atsirado dėl pirkėjo aptarnaujančio personalo aplaidumo, netinkamo įrangos eksploatavimo arba jos panaudojimo ne pagal tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju nors ekspertizė vienareikšmiškai nepatvirtino, kad įrangos gedimas įvyko būtent dėl atsakovės nekvalifikuoto personalo veiksmų, tačiau remiantis tikėtinumo taisykle ir atsižvelgiant į ekspertizės išvadą bei kitus byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad nenustačius mašinos detalės (veleno) neatitikimo jam keliamiems reikalavimas, labiau yra tikėtina, jog gedimas įvyko dėl staigaus veleno užstrigimo, kurį galėjo sąlygoti tarp velenų patekęs svetimkūnis arba mechaniškai apribotas veleno sukimasis, kas galėjo būti tik atsakovės personalo veiksmų pasekmė. Teismas nenustatęs, kad ieškovės atlikti įrangos remonto darbai yra garantinio pobūdžio, konstatavo, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti už atliktus remonto darbus. Teismas, taip pat įvertinęs dviejų ekspertizių išvadas, nustatė, kad pusiau automatinio įrenginio G-DKIĮ-85 kinematinė greitaveika (jo automatinis (mašininis) greitis/našumas) pagal šio įrenginio techninius parametrus atitinka sutartyje Nr. 020/01/2011LT nurodytą jo kinematinį greitį – ne mažiau 6 kepaliukai per 1 minutę, nors faktinis našumas kartu su operatoriaus darbo funkcijomis ir kitais veiksniais gali būti dvigubai mažesnis – 2,3-3 kepaliukai per minutę. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje Nr. 020/01/2011LT nurodant įrenginio techninius duomenis, susijusius su jo našumu, buvo nurodytas jo kinematinis greitis, kuris eksperto paaiškinimu yra apibrėžiamas kaip didžiausias darbo našumas dirbant tik automatiniu režimu, bet ne faktinis našumas, teismas darė išvadą, kad atsakovei parduotas įrenginys G-DKIĮ-85 atitinka sutartyje nurodytas jo technines sąlygas. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nurodant įrenginio kinematinį greitį, yra nurodyti ir papildomi faktoriai, turintys reikšmės įrenginio darbo našumui – kepaliukų dydis, tešlos sudėtis, aptarnaujančio personalo sugebėjimai. Todėl šiuo atveju, pirkėjui (atsakovei) turėjo būti žinoma, kad šie veiksniai iš esmės gali keisti ir tam tikrais atvejais lemti įrenginio darbo našumą, kuris gali neatitikti jo automatinio (kinematinio) darbo našumo. Remiantis šiomis išvadomis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės, kaip pirkėjos, lūkesčiai prekės kokybės ir jos našumo atžvilgiu nebuvo patenkinti ir, kad ji negavo to, dėl ko sutartyje šalys susitarė. Teismas nustatė, kad įrenginys G-DKIĮ-85 nuo jo pristatymo momento ir šiuo metu yra atsakovės žinioje ir kad jis buvo jos naudojamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kurį laiką naudojo įgytą prekę pagal jos tiesioginę paskirtį, o sutartyje bandomasis laikotarpis nebuvo nustatytas, teismas sprendė, kad ji įrenginį priėmė. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodė techninės dokumentacijos perdavimo fakto, tačiau, teismo vertinimu, šios sutarties šalies prievolės neįvykdymas konkrečiu atveju, nenustačius esminių prekės kokybės trūkumų, negali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų nevykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo prievolę pagal sutartį įrenginį atvežti, sumontuoti, apmokyti juo dirbti pirkėjo personalą iš esmės įvykdė, teismas vertino, kad techninių dokumentų neperdavimo faktas yra laikytinas tik formaliu sutarties sąlygų pažeidimu, kuris gali būti pašalintas šalims tinkamai bendradarbiaujant ir nenutraukiant dėl to sutarties. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju žalos, atsiradusios dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, fakto atsakovė neįrodė, todėl konstatuoti esminį sutarties pažeidimą nėra pagrindo. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė savo įsipareigojimų produkcijos pirkėjui AMERIHAUS INC negalėjo įvykdyti būtent dėl ieškovės parduoto įrenginio trūkumų, jo neveikimo ar netinkamo veikimo, nes teismui nėra žinoma, kiek ir kokios įrangos yra atsakovės žinioje, ir kokia konkreti įranga yra naudojama produkcijai, kuri tiekiama minėtam asmeniui, gaminti, t. y. iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Teismas darė išvadas, kad atsakovė atsisakė sutarties vykdymo, neturėdama nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertės ir netesybų santykį, prievolės pažeidimo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas sutartinių netesybų dydį 0,05 proc. sumažinti iki 0,02 proc. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, teismas priteisė iš jos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 83–99) atsakovė prašo teismo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1-598/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl apmokėjimo už atliktus remonto darbus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, jog atlikti darbai nėra garantinio pobūdžio. Teismas rėmėsi tik technologinės įrangos techninės ekspertizės ataskaitos apibendrintos išvados dalimi, kurioje nurodoma, jog normaliomis eksploatacinėmis sąlygomis veleno stiprumas turėjo būti pakankamas, tačiau teismas ignoravo esmines aplinkybes, kurios pateikiamos technologinės įrangos techninės ekspertizės ataskaitoje ir kurios yra svarbios nustatant, ar atlikti darbai buvo garantinio pobūdžio.

2. Teismas nustatė, kad ekspertas akte nedaro kategoriškos išvados, jog lūžimo priežastis yra perveržta veržlė, tik nurodo, kad staigus veleno užstrigimas galėjo įvykti dėl šios priežasties. Taigi akivaizdu, kad ekspertas negalėjo patvirtinti, jog pakavimo įrangos gedimas įvyko dėl nekvalifikuoto UAB „Baltasis pyragas“ prižiūrinčio personalo elgesio. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, vis tiek laikėsi nuomonės, jog gedimas galėjo įvykti dėl nekvalifikuoto atsakovės personalo veiksmų. Tokia teismo nuomonė grindžiama tik prielaidomis, todėl negali būti rimtas pagrindas sprendimui priimti.

3. Teismo išvada, jog „Linepack“ yra specifinis įrenginys ir nedažna prekė rinkoje nepaneigia to fakto, jog UAB „Galeasa“ ir Ko veiklos sritis jau du dešimtmečius yra susijusi su maisto pramonės gamybos mašinomis ir pakavimo technika. Todėl išlieka galimybė, jog ieškovė gali turėti tokio tipo velenų. Todėl teiginys, jog neaišku, ar būtent šis velenas buvo perduotas ekspertizei, negali būti atmestas. Tuo pačiu išlieka klausimas, ar ieškovė atsisakė vykdyti būtent šio veleno garantinį remontą.

4. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nepritaikė teisinės normos, dėl kurios turėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Teismas, darydamas išvadą, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš apeliantės susimokėti už atliktus remonto darbus, nenurodė, kokiu pagrindu šis reikalavimas atsiranda, t. y. nebuvo pritaikyta jokia civilinės teisės norma.

5. Priimdamas skundžiamą sprendimą dėl skolos pagal 2011 m. sausio 20 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 020/01/2011 LT (duonos kubiliukų išpjaustymo įrenginio G-DKIĮ-85) priteisimo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi dviejų ekspertizių apibendrintomis išvadomis, tačiau neatsižvelgė į bandymų rezultatus. Remiantis šiomis išvadomis teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovės, kaip pirkėjos, lūkesčiai prekės kokybės ir jos našumo atžvilgiu nebuvo patenkinti, ir ji negavo to, dėl ko šalys sutartyje susitarė. Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, jog duonos kubiliuko pjaustymo įrenginio įsigijimo tikslas – paspartinti gamybą, nes kiti UAB „Baltasis pyragas“ turimi įrenginiai tų veiksmų atlikti negalėjo. Todėl sutarties sąlygą, kurioje pateikiami įrenginio techniniai duomenys, reikia laikyti esmine. Ekspertizės metu nustatyti įrenginio techninių duomenų reikalavimų neatitikimai aiškiai nurodo, jog ieškovė neįvykdė savo sutartinės prievolės, todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti, kad 2011 m. sausio 20 d. įrangos pirkimo– pardavimo sutartis Nr. 020/01/2011 LT būtų nutraukta.

7. Pirmosios instancijos sprendimas yra naikintinas, kadangi teismas pažeidė civilinio proceso kodekso imperatyvias normas. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą – bylos dalies dėl 11 450,53 Lt dydžio skolos priteisimo už horizontalios pakavimo mašinos, įgytos pagal 2010 balandžio 26 d. sutartį Nr. 026/04/2010 LT, remontą neišskyrė į atskirą bylą, o bylos dalies dėl 8 535,40 Lt dydžio skolos priteisimo už 2011 m. sausio 20 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 020/01/2011 LT įgytą duonos kubiliukų išpjaustymo įrenginį G-DKIĮ-85 nesustabdė. Teismas, atsisakymas sustabdyti bylą, pažeidė imperatyvią civilinės teisės normą, kadangi, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo atveju, Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas sprendimas dėl duonos kubiliukų išpjaustymo įrenginio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo būtų prejudicinis Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1-598/2014, kadangi tuo atveju, jei būtų nutraukta sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, ieškovė netektų pagrindo reikalavimui pagal šią sutartį. Tačiau teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog sprendimas kitoje byloje gali būti prejudicinis, netenkino prašymo stabdyti bylą ir priėmė skundžiamą sprendimą.

8. 2013 m. balandžio 17 d. pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu byla buvo nagrinėjama iš esmės. Atsakovės atstovui paprašius pakartotinės ekspertizės, teismas nutarė teismo posėdį atidėti be datos, o nutartis dėl ekspertizės skyrimo buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Kitas teismo posėdis įvyko 2014 m. sausio 8 d., jau po paskirtos ekspertizės atlikimo. Kadangi atsakovės advokatas neatvyko, posėdis buvo atidėtas. 2014 m. vasario 6 d. dalyvaujant šalių atstovams įvyko teismo posėdis, kurio metu buvo sakomos baigiamosios kalbos. Teismas ignoravo tą aplinkybę, jog atlikta pakartotinė ekspertizė tiek dėl horizontalios pakavimo mašinos “Linepack F2“, tiek dėl duonos kubiliukų išpjaustymo įrenginio G-DKIĮ-85 nebuvo nagrinėjama teismo posėdžio metu, kaip to reikalauja CPK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma. Tuo pačiu buvo pažeista ir CPK 253 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, kurioje nurodoma, jog baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Priimdamas sprendimą civilinėje byloje, teismas nesivadovavo CPK 263 straipsnio 2 dalimi, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos horizontalios pakavimo mašinos saugos ekspertizės aktu ir Duonos kubiliukų išpjaustymo įrenginio G-DKIĮ-85 ekspertizės aktu, nors šie ekspertizės aktai nebuvo ištirti teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 108–110) ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl horizontalios pakavimo įrangos „Linepack F3“ remonto, apeliantė pateikia naujus atsikirtimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, jog visi klausimai, kuriuos suformulavo šalys, buvo pateikti ekspertui ir jis į juos atsakė bei pateikė savo išvadas. Bylos nagrinėjimo metu nė viena iš šalių nekėlė klausimų, susijusių su avarinio stabdymo sistemos veikimu, nesiaiškino, ar tokia sistema iš viso turi būti, ir kaip ji turi veikti. Tokia sistema nebuvo ir ekspertizės objektu. Apeliantė teigia, jog teismas neatsižvelgė į Valstybinės miškų bandymo stoties prie ŽŪM darbuotojos S. R. ekspertizėje nustatytas aplinkybes, susijusias su mašinų sauga, tačiau pažymėtina, kad S. R. buvo apklausta kaip liudytoja apeliantės pusėje, o vėliau, teismui paskyrus pakartotinę ekspertizę, Valstybinė miškų bandymo stotis prie ŽŪM paskyrė tą patį asmenį atlikti ir ekspertizę, t. y. S. R. ėmėsi ekspertės darbo dar iki ekspertizės pareiškusi savo nuomonę teisme. Reikalavimų, susijusių su įrenginių atitikimu techniniam reglamentui „Mašinos sauga“, apeliantė niekuomet nekėlė, dėl ko šalys jokių įrodymų, susijusių su šiais reikalavimais į bylą ir nepateikė. Iš apeliacinio skundo turinio sunku nustatyti, su kokiomis pirmosios instancijos tesimo išvadomis, susijusiomis su duonos kubiliukų įrenginiu, nesutinka apeliantė. Apeliantė nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima ginčyti KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto doc. dr. K. J. atliktą ekspertizę. Atliktos ekspertizės skiriasi tuo, jog ekspertas K. J. nustatė tiek kinematinę įrenginio greitaveiką, tiek viso duonos kubiliuko išpjaustymo proceso trukmę, o ekspertė S. R. – tik viso proceso trukmę. Kadangi sutartyje dėl duonos kubiliuko išpjaustymo įrangos buvo numatytas kinematinis greitis, o ne viso proceso greitis, pirmosios instancijos teismas, remdamasis eksperto K. J. ekspertize, pagrįstai konstatavo, jog įranga atitinka sutarties sąlygas. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia ir civilinio proceso teisės normų pažeidimu – neva pirmos instancijos teismas turėjo bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta kita Vilniaus miesto apylinkės teisme tuo metu dar nepradėta nagrinėti civilinė byla. Kaip matyti iš pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinio nuorašo, apeliantė siekia ištirti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo ištirtos Jonavos rajono apylinkės teismui paskyrus net dvi ekspertizes. Jonavos rajono apylinkės teismas pripažino apeliantės atsisakymą nuo sutarties nepagrįstu bei priteisė skolą, t. y. apeliantė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reikšdama tapatų ieškinį kitame teisme. Pati apeliantė nurodė, jog 2014 m. sausio 8 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo paskirtą posėdį jos atstovas, tačiau reiškia prieštaravimus dėl bylos nagrinėjimo 2014 m. vasario 6 d. Apeliantė nenurodė nė vieno įrodymo ar paaiškinimo, kurių neištyrė pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. balandžio 26 d. UAB „Galeasa“ ir Ko ir UAB „Baltasis pyragas“ sudarė pakavimo įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 026/04/2010 LT, kuria ieškovė įsipareigojo patiekti, sumontuoti pakavimo įrangą „Linepack F3“ ir apmokyti ja dirbti pirkėjo personalą, o pirkėja – įrangą nupirkti sutartyje nurodyta kaina, ją priimti, sudaryti sąlygas personalo apmokymui ir įrangos sumontavimui (1 t., b. l. 9–12). 2010 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė perdavė įrangą UAB „Baltasis pyragas“ (1 t., b. l. 13). Įvykus pakavimo įrangos gedimui, apie tai buvo informuotas pardavėjas, kuris 2011 m. balandžio 27 d. į UAB „Baltasis pyragas“ nusiuntė savo darbuotoją. Buvo nustatyta, jog pakavimo įrangos gedimo priežastis – lūžęs velenas (1 t., b. l. 15–17, 20). Ieškovės atstovai 2011 m. gegužės 2 d. pakavimo įrangą sutvarkė, surašytas techninės priežiūros ir remonto aktas, pastabose nurodant, jog remontas garantinis (1 t., b. l. 18). Tą pačią dieną ieškovės atstovai surašė ir pasirašė defektinį aktą, kuriame nurodyta veleno lūžimo priežastis – nekvalifikuoti personalo veiksmai (1 t., b. l. 19). Šio defektinio akto pagrindu ieškovė pareikalavo UAB „Baltasis pyragas“ susimokėti 11 450,23 Lt už atliktą pakavimo įrangos remontą pagal PVM sąskaitą faktūrą GAL. Nr. 0514-08/11. UAB „Baltasis pyragas“ atsisakė sumokėti nurodytą sumą, kadangi ieškovė iš pat pradžių teigė, jog tai garantinis remontas, o tolimesni jos veiksmai pažeidė tarp šalių sudarytos pakavimo įrangos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 026/04/2010 LT nuostatas. UAB „Galeasa“ ir Ko 2012 m. sausio 6 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti 11 450,23 Lt už įrangos remontą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–3).

2011 m. sausio 20 d. tarp UAB „Baltasis pyragas“ ir UAB „Galeasa“ ir Ko buvo sudaryta įrangos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 020/01/2011 LT, kuria ieškovė UAB „Galeasa“ ir Ko įsipareigojo pagaminti ir parduoti, o UAB „Baltasis pyragas“ nupirkti duonos kubiliukų išpjaustymo įrenginį G-DKIĮ už 14 883 Lt su PVM (1 t., b. l. 78–81). Pagal sutarties VI dalies 1 punktą UAB „Baltasis pyragas“ sumokėjo 7 441, 50 Lt avansą už duonos kubiliukų įrenginį. Likusią kainos dalį UAB „Baltasis pyragas“ atsisakė apmokėti, kadangi, anot atsakovės, įsigytas į duonos kubiliukų įrenginys buvo nekokybiškas ir neatitiko sutartyje nurodytų techninių duomenų, nes jis nepajėgus išpjaustyti 6 duonos kubiliukų per minutę kaip buvo numatyta sutarties III skyriuje. 2011 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Baltasis pyragas“ raštu pranešė UAB „Galeasa“ ir Ko, jog atsisako sutarties ir prašė grąžinti sumokėtą duonos kubiliukų įrenginio kainos dalį, informuodama, kad įrenginį pardavėja bet kada gali atsiimti (1 t., b. l. 93). 2012 m. sausio 6 d. UAB „Galeasa“ ir Ko ieškiniu kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti neteisėtu UAB „Baltasis pyragas“ 2011 sausio 20 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 020/01/2011 LT nutraukimą nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. bei priteisti iš UAB „Baltasi pyragas“ 7 441, 50 Lt skolos už parduotą įrangą, 1 093,90 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 69–72).

Taigi, ginčo esmę sudaro du atskiri objektai – remonto išlaidų pagal 2010 m. balandžio 26 d. pakavimo įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 026/04/2010 LT padengimas ir skolos priteisimas pagal 2011 m. sausio 20 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 020/01/2011 LT.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK6.327 straipsnio 1 dalis). CK įtvirtinta nuostata, kada laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, t. y. jei parduodamų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas (CK 6.333 straipsnio 7 dalis). Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010 ir kt.). Reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Termino atitikimas protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. aplinkybę, jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje specialių nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra įtvirtintos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176-224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Dėl pakavimo įrenginio – horizontalios mašinos „Linepack F3“ remonto

Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl horizontalios pakavimo įrangos „Linepack F3“ remonto, nesutinka su teismo eksperto KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto doc. dr. K. J. atliktos ekspertizės vertinimu bei paties eksperto atliktais vertinimais.

Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytai nuomonei, kad klausimus ekspertui turėjo teisę siūlyti abi šalys, visi klausimai, kuriuos suformulavo šalys, buvo pateikti ekspertui ir jis į juos atsakė bei pateikė savo išvadas. Apeliantės teigimu, velenas galėjo lūžti ne dėl išorinių veiksnių, bet dėl nekokybiško, nepatvaraus plieno, ką anot apeliantės, nustatė ir ekspertas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė vertina tik pirmąją eksperto apibendrintos išvados dalį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, eksperto apibendrintas išvadas pagrįstai nustatė, jog įrenginys tokiomis sąlygomis buvo iki gedimo eksploatuojamas ir buvo darbingas, o paties veleno iki jo sulaužymo stiprumas buvo pakankamas, t. y. velenas atitiko įprastus kokybės reikalavimus. Teismas nustatė, jog S. R. nustatyti neatitikimai saugos reikalavimams nepaneigė fakto, jog mašinos gedimas įvyko ne dėl mašinos kokybės trūkumų. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, padarė teisingą išvadą, jog gedimas įvyko dėl staigaus veleno užstrigimo, kurį galėjo sąlygoti tarp velenų užstrigęs svetimkūnis arba mechaniškai apribotas veleno sukimasis, kas galėjo būti tik atsakovės personalo veiksmų pasekmė. Šalys sutarties IX skyriaus 5 punktu sutarė, jog garantija netaikoma, jeigu įrangos gedimas atsirado dėl pirkėjo aptarnaujančio personalo aplaidumo, netinkamo įrangos eksploatavimo arba jos panaudojimo ne pagal tiesioginę paskirtį.

Apeliantės teiginys, kad ieškovė galėjo turėti tokio paties tipo velenų, niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, kad tiek iš apeliantės naudojamo įrenginio paimtas velenas buvo lūžęs, tiek ekspertui pateiktas lūžęs velenas. Kolegija sutinka su apeliante, kad yra painiojami pakavimo įrangos pavadinimai („Linepack F3“ ir „Linepack F2“). Nors 2010 m. balandžio 26 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog perkama įranga „Linepack F3“, o perduota priėmimo–perdavimo aktu „Linepack F2“, tačiau pastebėtina, jog jokių ginčų tarp šalių dėl ne tos įrangos pateikimo nebuvo, pateikta įranga buvo eksploatuojama iki gedimo. Ekspertas K. J. ekspertizės ataskaitoje pažymėjo, kad UAB „Galeasa“ ir Ko tyrimui pateiktų velenų konstrukcija ir geometrija atitinka nurodytą įrenginio techninėje dokumentacijoje ir savo konstrukcija analogiški šiuo metu naudojamiems UAB „Baltasis pyragas“ esančiame įrenginyje.

Apelianės teigimu, tai, kad buvo atliktas garantinis remontas, patvirtina 2011 m. gegužės d. techninės priežiūros ir remonto atlikimo aktas (1 t., b. l. 18). Kolegija atkreipia dėmesį, jog pakavimo įrangos remontas atliktas garantinio laikotarpio metu, tačiau šiame akte nenurodytos gedimo priežastys. Tuo tarpu tos pačios dienos defektiniame akte pardavėjo, t. y. ieškovės, atstovai nurodė gedimo priežastį – tai yra nekvalifikuoto personalo veiksmų padarinys (1 t., b. l. 19). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šalių sudarytos sutarties IX skyriaus „Garantijos“ 5 punktu, kuriuo šalys aptarė sąlygas, kuomet netaikoma garantija (jeigu įrangos gedimas atsirado dėl pirkėjo aptarnaujančio personalo aplaidumo, netinkamo įrangos eksploatavimo arba jos panaudojimo ne pagal tiesioginę paskirtį). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai remonto nepripažino garantiniu. Nesutiktina su argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo. Kaip matyti iš priimto sprendimo, teismas, į vertinęs tai, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, rėmėsi Sutarties IX skyriaus 5 ir 6 punktais bei CK 6.200, 6.205, 6.256 straipsniais. Kolegija sutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Sutarties 6 punktu, kuriuo šalys susitarė, jog pirkėjas kompensuoja pardavėjui nepagrįstų iškvietimų (įranga netinkamai dirba dėl elektros tinklų sutrikimų, dėl darbuotojų aplaidumo, panaudojimo ne pagal paskirtį) išlaidas, nes remonto išlaidos nelaikytinos nepagrįsto iškvietimo išlaidomis, tačiau tai įtakos sprendimo pagrįstumui neturi.

Dėl skolos pagal 2011 m. sausio 20 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 020/01/2011LT

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi dviejų ekspertizių apibendrintomis išvadomis, tačiau neatsižvelgė į bandymų rezultatus, neįvertino aplinkybės, kad duonos kubiliuko pjaustymo įrangos tikslas – paspartinti gamybą, todėl sutarties sąlygą, kurioje pateikiami įrenginio techniniai duomenys, reikia laikyti esmine. Apeliantės nuomone, įrenginys neatitinka sutartyje nustatytų techninių duomenų reikalavimų.

Kolegija nesutinka su apeliante, jog tokia išvada darytina atsižvelgiant į dviejų ekspertizių, t. y. K. J. 2012 m. gruodžio 27 d. UAB „Baltasis pyragas“ patalpose atliktos įrenginio ekspertizės surašytą technologinės įrangos techninės ekspertizės ataskaitą (1 t., b. l. 38–50) ir į Valstybinės miškų bandymo stoties prie ŽŪM 2013 m. lapkričio 11 d. ekspertizės aktą (3 t., b. l. 5–6). Kaip matyti iš Valstybinės miškų bandymo stoties prie ŽŪM 2013 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akto, duonos kubiliukų išpjaustymo greitis nustatytas įvertinus ir jį aptarnaujančio operatoriaus darbą. Tuo tarpu K. J. nustatė ir kinematinę įrenginio greitaveiką, ir viso duonos kubiliuko išpjaustymo proceso trukmę. Pažymėtina, kad sutartyje dėl duonos kubiliuko išpjaustymo įrangos (1 t., b. l. 78–81) apibūdinant įrenginio techninius duomenis nurodytas būtent kinematinis greitis, nurodant, jog ne mažiau 6 kubiliukų per minutę išpjaustymas priklauso nuo kepalų dydžio, tešlos sudėties, aptarnaujančio personalo sugebėjimų (III dalies 1 punktas), o ne viso proceso greitis. Taigi pirkėja, būdama atidi ir rūpestinga, norėdama, pasak apeliantės, nauja įranga paspartinti gamybos procesą, privalėjo sutartyje aptartus techninius duomenis įvertinti, o ne būti įsitikinus, kad nepriklausomai nuo sutartyje nurodytų priežasčių bus išpjaustomi 6 kubiliukai per minutę. Kadangi, kaip minėta, sąlygos aptartos sutartyje, pirmosios instancijos teismas, remdamasis eksperto K. J. ekspertize, pagrįstai konstatavo, jog įranga atitinka sutarties sąlygas (CK 6.327 straipsnis) ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad nebuvo iš esmės patenkinti pirkėjo lūkesčiai, todėl pagrįstai atsakovės atsisakymą nuo sutarties CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pripažino nepagrįstu.

Dėl civilinio proceso kodekso normų pažeidimo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal UAB „Baltasis pyragas“ ieškinį atsakovei UAB „Galeasa“ ir Ko dėl 2011 m. sausio 20 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 020/01/2011 LT nutraukimo. Kaip nurodė pati apeliantė, ji į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2014 m. sausio 20 d., t. y. daugiau kaip po 2 metų bylinėjimosi Jonavos rajono apylinkės teisme. Kaip galima spręsti iš pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinio nuorašo (3 t., b. l. 58–60), apeliantė siekia ištirti tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos Jonavos rajono apylinkės teisme, kur nagrinėjant bylą buvo paskirtos net dvi ekspertizės. Pažymėtina, jog Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje UAB „Galeasa“ ir Ko prašė Jonavos rajono apylinkės teismo pripažinti neteisėtu minėtos sutarties nutraukimą bei priteisti skolą, t. y. likusią nesumokėtą už įrangą pinigų sumą.

CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, pateiktą ieškinį Vilniaus apylinkės teismui, jame nurodytas aplinkybes bei nagrinėtas aplinkybes Jonavos rajono apylinkės teisme, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, nestabdydamas bylos, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų nepažeidė.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės aktu G-DKIĮ-85 ir saugos ekspertizės aktu, nors jie nebuvo tirti teismo posėdžio metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėti ekspertizės aktai Jonavos rajono apylinkės teisme gauti 2013 m. lapkričio 15 d. (3 t., b. l. 2), bylos nagrinėjimas atnaujintas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi, teismo posėdis paskirtas 2014 m. sausio 8 d. (3 t., b. l. 25). Į paskirtą teismo posėdį neatvyko apeliantės advokatas, nurodydamas, jog UAB „Baltasis pyragas“ nutraukė atstovavimo sutartį (3 t., b. l. 26), posėdyje dalyvavo apeliantės direktorius. Teismo posėdis buvo tęsiamas nuo paskutinio procesinio veiksmo, buvo išklausyta šalių atstovų nuomonė dėl ekspertizės akto, kurio išvadas, kaip nurodė teismas, vertins priimdamas sprendimą. Kadangi atsakovės direktorius teigė neturįs teisinių žinių, posėdis buvo atidėtas 2014 m. vasario 6 d. (3 t., b. l. 111–112). Šiame posėdyje atsakovę atstovavo naujas advokatas, prieš baigiamąsias kalbas buvo reiškiami prašymai (3 t., b. l. 65–66). Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija nelaiko anksčiau minėto apeliantės argumento pagrįstu ir turinčiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl įrodymų vertinimo

Pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad šalis, naudodamasi savo teisėmis, jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą privalo daryti remdamasis įrodymų visuma, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Kasacinio teismo nutartyse taip pat yra pabrėžta, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus civiliniame procese teismai gali remtis įrodymų pakankamumo taisykle, ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daryti pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes tik iš įrodymų visumos galima spręsti apie tam tikrų konkrečioje byloje įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kartu šio teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Remdamasi anksčiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje teismas teisingai išaiškino bei pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles, tinkamai įvertinęs įrodymus nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimus priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija LozoraitytėArūnas RudzinskasEgidijus Tamašauskas