- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-673-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02223-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gindana“, uždarosios akcinės bendrovės „Gindana Holdings“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Javinės būstas“
- Trečiasis asmuo
- notaras E
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gindana“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gindana Holdings“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Javinės būstas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gindana Holdings“, uždarajai akcinei bendrovei „Gindana“, tretieji asmenys notaras E. S., I. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Javinės būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Gindana Holdings“ ir UAB „Gindana“, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis:
1) 2024 m. kovo 1 d. UAB „Javinės būstas“, UAB „Gindana Holdings“ ir UAB „Gindana“ sudarytą sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo;
2) 2024 m. kovo 1 d. UAB „Javinės būstas“ ir UAB „Gindana“ sudarytą sutartį dėl reikalavimo įvykdymo užtikrinimo;
3) 2024 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto 1-ąjame notarų biure patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį, kurį sudarė UAB „Javinės būstas“ ir UAB „Gindana“;
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė išreikalauti iš atsakovės 2024 m. kovo 1 d. UAB „Javinės būstas“, UAB „Gindana Holdings“ ir UAB „Gindana“ sudarytą sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo ir iš atsakovų priteisti lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo I. S. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ir laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti atsakovės UAB „Gindana“ ieškovei pateikto 2024 m. balandžio 10 d. atsakovo pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą galiojimą, o taip pat uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su reikalavimo teisių pagal 2024 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį realizavimu. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo I. S. nurodė, kad 2024 m. balandžio 16 d. A. A. atsakovės UAB „Gindana“ vardu išsiuntė ieškovei, kurios vadovu prisistato R. A., 2024 m. balandžio 10 d. pranešimą, kad jis šioje byloje prašomos pripažinti negaliojančia 2024 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu nutarė vienašališkai nutraukti paskolos sutartis (nors tam nėra teisinio pagrindo) ir iš karto praneša, kad kreipsis dėl ieškovo UAB „Javinės būstas“ nemokumo bylos iškėlimo. Atsakovės UAB „Gindana“ bei UAB „Gindana holdings“ vadovas A. A. piktnaudžiaudamas situacija, kuomet dėl 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2024 m. kovo 7 d. išrinktas įmonės direktorius P. S. (P. S.) laikinai negali vykdyti direktoriaus funkcijų, sąmoningai ir tyčia inicijuoja paskolos sutarčių nutraukimą ir nemokumo bylos iškėlimą, o jo sūnus R. A. ieškovės UAB „Javinės būstas“ vardu tyčia nevykdo prievolių pagal paskolos sutartis ir nesiima jokių priemonių įmonės UAB „Javinės būstas“ ir jos kitų dalyvių interesams apginti. Dėl tokio tyčinio veikimo kyla akivaizdi didelės žalos kilimo rizika. Atsakovės visomis priemonėmis bando ieškovę privesti prie bankroto, kol apeliacinės instancijos teismas nepanaikino 2024 m. balandžio 4 d. nutarties ir tuo tikslu naudojasi šioje byloje ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties suteikiamomis teisėmis. 2024 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Šia sutartimi buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė, kadangi dalis paskolos iki 2024 m. kovo 1 d. jau buvo gražinta, o dalis panaudota UAB „Javinės būstas“ naujos emisijos akcijų apmokėjimui dar 2023 m. lapkričio 22 d.
5. Trečiasis asmuo I. S. taip pat nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju susiklostytų situacija, kuomet 2024 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis teismo bus pripažinta niekine ir negaliojanti ab initio, vadinasi reikalavimo teisė bus grąžinta atsakovui UAB „Gindana holding“, tačiau UAB „Gindana“ jau bus atlikusi su pagrindinės prievolės (paskolos sutarčių) nutraukimu ir realizavimu susijusius neteisėtus veiksmus, todėl turės būti keliami klausimai dėl sutarčių galiojimo atstatymo, nemokumo bylos nutraukimo ir kt. To nenutiks, jei laikinai bus sustabdytas 2024 m. balandžio 10 d. pranešimo galiojimas, t. y. galiojimas pranešimo, kurį pateikė tokios teisės neturintis subjektas, nes reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarė trečiojo asmens I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti ieškovei UAB „Javinės būstas“ pateikto 2024 m. balandžio 10 d. atsakovės UAB „Gindana“ pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą galiojimą, o taip pat uždrausti atsakovams UAB „Gindana“ ir UAB „Gindana holdings“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su reikalavimo teisių pagal 2024 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį realizavimu.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju dėl atsakovės veiksmų egzistuoja didelė rizika piniginių lėšų praradimui arba įšaldymui neterminuotam laikui. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo (akcininkė) I. S. nurodė, kad sutinka įnešti į teismo depozitinę sąskaitą sumą lėšų, kurią R. A. UAB „Javinės būstas“ vardu pradelsė sumokėti savo tėvo įmonei, kaip garantą UAB „Javinės būstas“ prievolių įvykdymo užtikrinimui. Siekiant užtikrinti šioje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą būtina taikyti konservacinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti ieškovei pateikto 2024 m. balandžio 10 d. atsakovės pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą galiojimą ir uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su reikalavimo teisių pagal 2024 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį realizavimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „Gindana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti trečiojo asmens I. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinio reikalavimų suma sudaro 2 823 604,31 Eur. Byla, kurioje pareikšti tokie reikalavimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsniu, yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Ieškinį, paduotą teismui, kuriam ieškinys nėra teismingas, turėjo būti atsisakyta priimti. Atsisakius priimti ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos. Ieškovė įpareigotina primokėti 16 084 Eur žyminio mokesčio.
10. Atskirajame skunde teigiama, jog I. S. ir P. S. sieja tokie patys giminystės ryšiai – P. S. yra I. S. sūnus, todėl analogiškai bet kokia nesąžiningumo prezumpcija turėtų būti taikoma ir jų atžvilgiu. P. S. elgiasi nesąžiningai. P. S. pasamdytas advokatas Gintaras Aleknavičius, kuris ieškovės vardu, naudodamasis ieškovės Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo paskyra pateikė 2024 m. balandžio 4 d. ieškinį, naudodamasis tapačia į bylą teikia I. S. vardu pasirašytus dokumentus. Byloje ieškovė ir I. S., kaip trečiasis asmuo, dalyvauja skirtingu procesiniu statusu. Atsakovių įsitikinimu, P. S. pavedimu veikiantis advokatas Gintaras Aleknavičius, I. S. vardu pasirašytus dokumentus teikia per ieškovės paskyrą sąmoningai, siekiant išvengti bylinėjimosi išlaidų I. S. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, neegzistuojant nei vienai iš kumuliatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Teismas dėl ieškovės pareikšto ieškinio prima facie pagrįstumo nieko nepasisakė. Dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo prašoma vadovautis atsakovė UAB „Gindana“ jau 2024 m. balandžio 18 d. pateiktame atskirajame skunde išdėstytais argumentais. I. S. prašymas yra grindžiamas abstrakčiais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tariamą buvusio bendrovės vadovo R. A. nesąžiningumą, nepateikiant nei įtikinamų argumentų, nei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovių (kartu ir (ar) atskirai) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus. Vien jau tai leidžia manyti, kad I. S. prašymas negalėjo būti tenkinamas, o laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos. Antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas niekaip nemotyvavo ir nepagrindė. Visiškai nėra aišku ir suprantama: kurios iš atsakovių veiksmus teismas vertina kaip esą nesąžiningus, kokie konkretūs atsakovių veiksmai teismo vertintini kaip esą nesąžiningi, kokiais konkrečiais duomenimis (įrodymais) remiantis teismas darė išvadą, kad neva egzistuoja didelė rizika piniginių lėšų praradimui arba įšaldymui. Skundžiama nutartis šioje dalyje yra visiškai neaiški ir nepagrįsta jokiais motyvais.
12. Atskirajame skunde teigiama, jog atsakovėms nėra aišku kaip abstraktūs, niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs teiginiai apie tariamą ketinimą sumokėti einamąsias įmokas kreditoriui yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viena iš sąlygų – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šiais teiginiais motyvavo savo išvadą. I. S. deklaratyvūs teiginiai apskritai nėra ir negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nei I. S., nei P. S. neturi apskritai jokio ketinimo įvykdyti ieškovės prievolių ir sumokėti susidariusių įmokų skolą pagal paskolos sutartis. P. S. ieškovės direktoriaus pareigas, be kita ko, ėjo laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. Nėra ginčo, kad šiuo laikotarpiu ieškovė laiku nevykdė savo prievolių kreditorei (UAB „Gindana Holdings“) ir nemokėjo įmokų pagal paskolos sutartis. Dėl to, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad I. S. ar juo labiau P. S. pradės iš tikrųjų vykdyti ieškovės prievoles. Jei skundžiama nutartimi teismas laikė, kad deklaratyvūs I. S. sutikimas įnešti į teismo depozitinę sąskaitą sumą lėšų, kurią R. A. UAB „Javinės būstas“ vardu pradelsė sumokėti savo tėvo įmonei, kaip garantą UAB „Javinės būstas“ prievolių įvykdymo užtikrinimui rodo ieškovės ir I. S., kaip ginčo šalių, sąžiningumą, tai teismas turėjo įpareigoti I. S. šį deklaratyvų sutikimą įgyvendinti.
13. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas skundžiama nutartimi tenkindamas I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Šioje byloje nėra ginčo ir nesprendžiamas klausimas dėl paskolos sutarties vykdymo, nevykdymo ar pažeidimo. UAB „Javinės būstas“ nevykdo jai suteiktos paskolos sutarties, paskolos negrąžina ir nemoka palūkanų. Tačiau šioje byloje šie reikalavimai (atsikirtimai) nenagrinėjami, o nagrinėjami reikalavimai yra dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Priklausomai nuo to, koks bus teismo sprendimas, gali pasikeisti tik kreditoriaus reikalavimų užtikrinimas – jie gali likti užtikrinti hipoteka, arba hipotekos sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Prašyme niekaip nėra pagrįstas prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – nėra nurodoma, kaip tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra susijęs su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlyga, be to, nėra įrodyta ir atsakovių tariamo nesąžiningumo sąlyga. Prašoma taikyti laikinosios apsaugos priemonė niekaip nėra susijusi su ieškiniu pareikštais reikalavimais ir (ar) galimu jų įvykdymu. Skundžiama nutartis nepagrįstai ir neproporcingai riboja ir varžo sąžiningo kreditoriaus teises bei teisėtus interesus. Teismui pritaikius prašomą laikinosios apsaugos priemonę, iš esmės buvo pažeista proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra – nesant jokio teisinio pagrindo buvo apribotos kreditorės galimybės imtis veiksmų (teisė į interesų gynybą) ieškovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, be to, užkirstas kelias atsisakyti neteisėtai nevykdomų paskolos sutarčių.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovė aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra ir pagrindo išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad ieškinys atitinka preliminaraus pagrįstumo sąlygą.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog ginčijamais sandoriais ieškovės įsipareigojimų įvykdymo tik vienam iš ieškovės kreditorių užtikrinimui buvo neatlygintinai įkeistas vienintelis ieškovės turtas ir sudarytos teisinės prielaidos priverstinio išieškojimo iš šio turto inicijavimui, kuomet iš turto pardavimo gautos lėšos gali būti naudojamos tik vieno iš kreditorių (hipotekos turėtojo) reikalavimų įvykdymui. Ginčijami sandoriai sudaryti vieną ir tą pačią dieną. Šių sandorių sudarymui nebuvo gautas ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, o vadovas žinojo, kad jau yra priimtas absoliučios daugumos ieškovės akcininkų sprendimas dėl vadovo pakeitimo 2024 m. kovo 7 d. susirinkime. Ginčijami sandoriai yra visiškai nenaudingai ieškovei ir nesukuriantys jokios pridėtinės ar ekonominės vertės ieškovui. Šio sandorio ieškovė sudaryti neprivalėjo. Ginčijami sandoriai pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus. Ginčijami sandoriai prieštarauja ieškovės veiklos tikslams – pelno iš viešbučio veiklos gavimas. Ginčijami sandoriai sudaryti su įmone, kurią atstovauja artimieji šeimos nariai (tėvas su sūnumi, kurie veikia nesąžiningai ieškovės ir ieškovės kreditorių atžvilgiu). Iki 2023 m. gruodžio 14 d. atsakovės nei karto nebuvo kėlę klausimo dėl paskolų gražinimo ar vėlavimo mokėti įmokas. Po 2023 m. gruodžio 14 d., kuomet ieškovės vadovu buvo išrinktas R. A. taip pat jokios pretenzijos reiškiamos nebuvo. Buvo tik išreikštas noras nutraukti ieškovės veiklą, tačiau tam nepritarė kiti ieškovės akcininkai. Tolimesni veiksmai rodo, kad atsakovių bei jų vadovo sūnaus veikimas buvo nesąžiningas, kadangi R. A. atsisakė kaip įmonės vadovas sušaukti akcininkų susirinkimą. R. A. tapus įmonės vadovu neatsakinėjo į akcininkų paklausimus ir neteikė akcininkams informacijos apie įmonės veiklą. Kartu su atskiruoju skundu yra pridedami 2024 m. sausio 2 d. bei 2024 m. kovo 1 d. pranešimai, kurių nebuvo siunčiami ieškovei. Atsakovės nepateikia jokių duomenų, kad šie pranešimai buvo išsiųsti. Labiausiai tikėtina, kad jie buvo parengti ir atspausdinti tik rengiant atskirąjį skundą. Atsakovės sudarė atstovavimo sutartis su ta pačia advokatų profesine bendrija, kuri iki 2024 m. kovo 29 d. atstovavo ir ieškovę, nors ieškovės ir atsakovių interesai yra priešingi. Šie veiksmai rodo nesąžiningą atsakovių ir R. A. veikimą.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovės atsiuntė 2024 m. balandžio 10 d. pranešimą ieškovei (tėvas sūnui) apie tai, kad vienšališkai nutraukiamos paskolos sutarys ir bus kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau pačios atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog bendrovei priklausantis viešbutis yra pilnai įrengtas, veikiantis, viešbučio veiklos vykdymui visiškai pakanka einamųjų pajamų, gaunamų iš veiklos, paskolos iš bankų apyvartinėms lėšoms ieškovei nėra ir iš principo negali būti reikalingos (ieškovė neužsiima gamybos ar prekybos veikla, jai nėra reikalingos didelės apyvartinės lėšos). Ieškovė yra pajėgi vykdyti pagrindinę veiklą ir gauti pelną. Tačiau R. A. šiuo metu tyčia ir sąmoningai nemoka paskolos įmokų savo tėvo įmonei, didina skolinius įsipareigojimus ir bando priversti įmonę prie nemokumo būsenos. Toks būsimas veikimas buvo išsakytas dar 2024 m. sausio 9 d. Tai neatrodo labai sąžininga ir sudaro pagrindą tikėti, kad atsakovės gali neteisėtai inicijuoti įmonės nemokumo bylą 2024 m. balandžio 10 d. pranešimo pagrindu. Todėl akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai. Atsakovės pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį dėl 2024 m. kovo 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ginčijimo vien tik tam, kad kuo ilgiau sugebėtų trukdyti ieškovės veiklą. Ieškovams niekas nedraudė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, laimėti bylą ir susigrąžinti paskolos lėšas. Tačiau kažkodėl buvo pasirinktas toks veikimas, kuriuo būtų ieškovė dirbtinai tyčia privedama prie nemokumo. Kitaip tariant atsakovė vietoj teisėto būdo pasirinko įmonę „naikinti iš vidaus“ bei nesąžiningais procesais. Ir galiausiai ieškovės buvusio vadovo sūnus, kuris akivaizdžiai veikia ne ieškovės naudai, net bando su ieškovės atstovu advokatu neteisėtai nutraukti ieškovės vardu sudarytą atstovavimo sutartį, o atsakovių vardu turėdami interesų konfliktą veikia tie patys atstovai, kurie atstovavo ir ieškovę.
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo panaikintos 2024 m. balandžio 4 d. kitoje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai patvirtina, kad įmonės vardu teisėtai veikė įmonės vadovas P. S. bei advokatas Gintaras Aleknavičius. Jau bus galima stabilizuoti įmonės veiklą ir atstatyti atsakovių padarytą žalą bei sukeltą chaosą, tačiau vis tiek lieka vienas esminis klausimas kuriai iš atsakovių turėtų būti mokama – naujam ar senajam kreditoriui. Jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tokiu atveju ieškinio patenkinimo atveju tektų pakartotinai nagrinėti klausimą dėl paskolos sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumo, dėl nemokumo bylos ieškovui iškėlimo (nutraukimo ar net proceso atnaujinimo). Netaikius ginčo laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų būti inicijuojamos net kelios atskiros civilinė bylos ir tuomet keliamas klausimas dėl jų nagrinėjimo sustabdymo kol bus išnagrinėta ši civilinė byloje, nes joje nagrinėjamas klausimas turės prejudicinę galią. Tokios situacijos sukūrimas yra beprasmis bei apsunkina tiesos byloje nustatymą. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų ieškovei neteisėtai inicijuojama nemokumo byla, kuri tiesiogiai susijusi su ieškovė procesiniu veiksnumu, todėl egzistuoja objektyvus poreikis status quo situacijos įtvirtinimui ir konservacinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartis kuria civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Javinės būstas“ ieškinį atsakovėms UAB „Gindana Holdings“, UAB „Gindana“, tretieji asmenys notaras E. S., I. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkintas trečiojo asmens I. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti ieškovei UAB „Javinės būstas“ pateikto 2024 m. balandžio 10 d. atsakovės UAB „Gindana“ pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą galiojimą, o taip pat uždrausti atsakovams UAB „Gindana“ ir UAB „Gindana holdings“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su reikalavimo teisių pagal 2024 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį realizavimu.
22. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad ieškinys apskritai negalėjo būti priimtas nagrinėti apylinkės teisme, kadangi jis yra teismingas apygardos teismui, be to, nebuvo sumokėtas visas žyminis mokestis, todėl ir negalėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teigiama, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalomos sąlygos ir jog šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su šioje byloje pareikštais reikalavimais.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
25. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
26. Trečiasis asmuo I. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus – Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4690-965/2024. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens I. S. pateikti nauji įrodymai gali turėti reikšmės šios bylos įrodinėjimo dalykui, be to, šalys dėl pateiktų papildomų įrodymų turėjo laiko pasisakyti, todėl pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens I. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai priimtini.
27. Teisme 2024 m. birželio 6 d. gauti ieškovės UAB „Javinės būstas“ teikiami nauji įrodymai – pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir teismo nutartis, kuria šis pareiškimas priimtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti nauji įrodymai negali turėti reikšmės šios bylos įrodinėjimo dalykui, be to, šalys dėl pateiktų papildomų įrodymų neturėjo laiko pasisakyti, todėl pateiktų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teisme 2024 m. birželio 6 d. gautus ieškovės UAB „Javinės būstas“ teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
28. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus „Procesas“ penktajame skirsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas nustatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.
29. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
30. Nuspręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
31. Taigi ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka), ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje to, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atlikęs prima facie ieškovo pateikto ieškinio įvertinimą konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio turinio ir kitų byloje pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai nuspręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti pakankamai akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Kaip minėta, teismas nuspręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi vertinti, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka), ir pan. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas.
33. Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Pažymėtina, kad teismas priimti kitų asmenų interesus itin varžantį procesinį sprendimą gali tik gavęs atitinkamus įrodymus, kurie pagrįstų asmenų nesąžiningumą arba ketinimą išvengti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo, o ne vadovaudamasis vien ieškovo niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie atsakovų galimą elgesį ar tikėtiną jų turtinę padėtį. Didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais gali būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018, 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
34. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-290-516/2019). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Taigi, atsakovų nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo.
35. Vis dėl to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esama padėtis) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama išsaugoti esamą padėtį ginčo nagrinėjimo metu.
36. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014 ir kt.).
37. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju netaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugo priemonių ieškinio tenkinimo atveju susiklostytų situacija, kuomet 2024 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis teismo bus pripažinta niekine ir negaliojanti ab initio, vadinasi reikalavimo teisė bus grąžinta atsakovui UAB „Gindana holding“, tačiau UAB „Gindana“ jau bus atlikusi su pagrindinės prievolės (paskolos sutarčių) nutraukimu ir realizavimu susijusius neteisėtus veiksmus, todėl turės būti keliami klausimai dėl sutarčių galiojimo atstatymo, nemokumo bylos nutraukimo ir kt. Akivaizdu, kad kol apkritai yra ginčijama atsakovės UAB „Gindama“ teisė į iš paskolos sutarties 2024 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu kylančias jos teises, tolimesnis šių teisių realizavimas gali iš esmės pakeisti esamą padėtį (status quo) ir tokiu būdų padaryti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žalą. Tuo tarpu, atsakovės nepagrindė kokiu tikslu šioje byloje vykstant ginčui joms reikalingas nedelstinas paskolos sutarties nutraukimas ar kitoks minėtų teisių realizavimas.
38. Taigi sutiktina, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir jų įgyvendinimo galimybėmis, o jų taikymas nagrinėjamu atveju užtikrins, kad bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis (status quo), kuri buvo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, taip pat užkirs kelią galimai žalai, ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Būtent todėl, šiuo atveju, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu taikytinos konservacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurioms taikyti nereikia įrodyti šalies, kuriai ši priemonė taikoma, nesąžiningumo. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės grindžiamas ne atsakovių nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti ta pačią padėtį (status quo) bylos nagrinėjimo teisme metu.
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Ieškinys yra priimtas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl bylos teismingumo ar žyminio mokesčio dydžio už pareikštą ieškinį dydžio neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir atmestini kaip nepagrįsti.
41. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Atsižvelgiant į tai, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
42. Apibendrinant konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
43. Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai). Taigi, atsakovės turi teisę kreiptis į teismą motyvuotu ir atitinkamais įrodymais pagrįstu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Trečiojo asmens I. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus priimti.
Teisme 2024 m. birželio 6 d. gautus ieškovės UAB „Javinės būstas“ teikiamus naujus įrodymus atsisakyti priimti.
Atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.