- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-3-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00483-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- J. P., J.
- Atsakovas
- S. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei S. P. ir atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui J. P dėl santuokos nutraukimo ir kt., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nenustatyti termino susitaikyti, ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „P. (P.)“, atsakovei – jos pasirinktą pavardę; 3) nepilnamečio vaiko T. P. gyvenamąją vieta nustatyti su atsakove; 4) nepilnamečio vaiko T. P. išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės iš ieškovo priteisti po 276,50 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 5) nenustatyti ieškovo matymosi su vaiku tvarkos, nustatyti, kad ieškovas su vaiku bendrauja netrukdomai ir neribojamai, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir poilsio režimą; 6) visas transporto priemonės – automobilio BMW X5, valstybinis (duomenys neskelbtini), valdymo ir nuosavybės (jei tokia egzistuoja) teises perduoti atsakovei, nustatyti, kad ieškovui kompensacija už tai nėra mokama; 7) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 8) išreikalauti iš atsakovės santuokos dokumento originalą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai santuoką bandė nutraukti bendru sutarimu, tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti dokumentus. Nematydamas prasmės toliau tęsti formalią santuoką, ieškovas nusprendė kreiptis į teismą su prašymu šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą, ji gyvena su atsakove. Ieškovas mano, kad labiau vaiko interesus atitiktų tai, kad vaiko gyvenamoji viena būtų nustatyta su atsakove. Ieškovo teigimu, nepilnamečio vaiko išlaikymui pakanka MMA dydžio sumos, be to, vaikui yra skiriami „vaiko pinigai“, todėl prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš jo pusę MMA dydžio sumos, t. y. 276,50 Eur mėnesinę periodinę išmoką. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių ginčo nėra, todėl ieškovas konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašo. Ieškovo žiniomis, transporto priemonė šiuo metu gali būti įregistruota atsakovės vardu. Ieškovas pažymi, kad jokių valdymo ar nuosavybės reikalavimų, susijusių su turtu, nereiškia. Ieškovas sutinka, kad automobilis asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovei, nemokant už turtą ieškovui kompensacijos. Ieškovas pažymėjo, kad santuokos metu sutuoktiniai nesudarė kreditų sutarčių ir neprisiėmė kitų kreditinių įsipareigojimų.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama: 1) priimti atsakovės priešieškinį ir jį išnagrinėti kartu su ieškiniu; 2) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės; 3) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę – „P.“; 4) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 1 000 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 1 d. iki dukters neįgalumo pabaigos, atsakovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką; 6) priteisti iš ieškovo atsakovei 20 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 7) išreikalauti iš ieškovo įrodymus, patvirtinančius jo pajamas ir darbo užmokestį; 8) atleisti atsakovę iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 9) priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas nenurodė teismui jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių iširo šalių santuoka. Ieškovas tiesiog paliko šeimą, nieko nepaaiškinęs, išvyko iš Lietuvos gyventi į Škotiją. Atsakovės nuomone, ieškovas nepajėgė ir neprisiėmė atsakomybės gyventi šeimoje ir auginti neįgalų vaiką. Vaikui nuo 2021 m. gegužės 6 d. dėl specifinio mišraus raidos sutrikimo ir abipusio klausos sutrikimo yra nustatytas neįgalumas ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vaiko gydymui, priežiūrai būtina skirti daug laiko ir dėmesio, pinigų įvairiausioms terapijos priemonėms ir gydymui. Ieškovas, išvykdamas iš Lietuvos ir palikdamas šeimą, pasielgė neatsakingai dar ir todėl, kad paliko atsakovę su vaikais be gyvenamojo būsto. Nuo 2017 m. šeima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė ieškovo motinai J. P. Ieškovas su atsakove įdėjo daug investicijų į buto remontą, neįgalios dukters kambario specialią įrangą. Ieškovo tėvai nusprendė butą parduoti, todėl atsakovei 2022 m. liepos mėn. buvo nurodyta su vaikais išsikraustyti ir išsiregistruoti. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovas atsakovei pasirašė pasižadėjimą sumokėti 20 000 Eur būstui įsigyti po to, kai bus nutraukta santuoka, tačiau šio pažado neįvykdė, kadangi ieškovo pateiktuose dokumentuose dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu tokios sąlygos nebuvo. Dėl ieškovo pasirašyto raštiško pasižadėjimo atsakovė prašo teismo priteisti jai iš ieškovo 20 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Pažymima, kad ieškovas nuslėpė faktą, kad šalių nepilnametis vaikas yra neįgalus. Ieškovas po to, kai paliko šeimą, nuo 2022 m. liepos mėn. mokėjo vaiko išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį. Paskutinį kartą ieškovas sumokėjo 2023 m. vasario 3 d. – 300 Eur ir 2023 m. vasario 26 d. – 100 Eur. Atsakovės žiniomis, ieškovas dirbo ir dirba iki šiol užsienio šalies kompanijoje, užsiimančia naftos gavyba. Jo vidutinės mėnesinės pajamos gali siekti net kelis tūkstančius eurų per mėnesį. Atsakovė dirba 2 darbovietėse, t. y. uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje uždirba vidutiniškai apie 600 Eur per mėnesį, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje uždirba vidutiniškai apie 450 Eur. Be to, atsakovė mokosi (duomenys neskelbtini), studijų programa – (duomenys neskelbtini). Studijos yra mokamos, už 2022 metus atsakovė sumokėjo 3 442,60 Eur. Atsakovę papildomai finansiškai remia tėvai ir jos brolis, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sprendžiant klausimą, kokio dydžio išlaikymą privalo mokėti ieškovas, iš šios sumos būtina atimti pinigus, kurie yra skirti savivaldybės Socialinio skyriaus kaip vaiko pinigai – 136,22 Eur (85,75+50,47); šalpa už neįgalumą – 276 Eur; už pirmo lygio spec. nuolatinę priežiūrą – 161,17 Eur, iš viso 573,39 Eur. Šiuos mokesčius atskaičius – 1 602 Eur. Įvertinus ieškovo ir atsakovės materialinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad didesnioji neįgalaus vaiko išlaikymo ir priežiūros našta tenka atsakovei, atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo 1 000 Eur per mėnesį (2 175 – 573 = 1 602) vaiko išlaikymui, atsakovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kadangi ieškovas visiškai nesistengia atkurti emocinius ryšius su vaiku, jo reikalavimas, kad būtų nustatytas neribotas ir netrukdomas bendravimas su vaiku, yra neteisingas ir prieštarautų vaiko interesams. Atsakovė, siekdama išlaikyti ir užtikrinti vaiko bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo galimybę, siūlo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Nurodoma, kad šalys santuokoje nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neįsigijo, o transporto priemonė BMW X5, valstybinis (duomenys neskelbtini), yra registruota atsakovės vardu nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d., tuomet, kai šalys jau gyveno atskirai.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė rašytinę išvadą (toliau – Skyrius). Nurodė, kad patikrinus atsakovės ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyta, kad šalių nepilnamečiam vaikui sudarytos puikios sąlygos augti ir vystytis. Butas didelis ir erdvus. Namuose švaru ir tvarkinga, yra visi reikiami namų apyvokos daiktai bei baldai. Šalių nepilnametis vaikas yra neįgalus. Atsakovė visapusiškai rūpinasi savo vaiko auklėjimu, sveikata, ugdymu ir tinkamai užtikrina jos teisę sveikai augti ir vystytis. Skyrius neturi duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į tai, skyriaus manymu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovo prašoma 300 Eur išlaikymo suma yra labai minimali ir gali būti pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: nutraukti ieškovo J. P. ir atsakovės S. P santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę „P.“, ieškovui – ,,P.“; nustatyti nepilnamečio vaiko T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove S. P.; priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko T. P. išlaikymui po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. sausio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti atsakovę S. P. nepilnamečio vaiko T. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti ieškovo J. P.bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. P. tvarką: 1) atvykęs į Lietuvą, ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, o atsakovė S. P. turi teisę dalyvauti visuose vaiko ir ieškovo susitikimuose, bendravimo laiką tėvams suderinant toliau nustatyta tvarka: a) apie savo atvykimą į Lietuvą ieškovas privalo pranešti atsakovei prieš 10 kalendorinių dienų, nurodydamas konkrečias planuojamo bendravimo su vaiku dienas, laiką ir trukmę; b) atsakovė, gavusi a punkte nurodytą informaciją, privalo nurodyti ieškovui, ar bendravimas ieškovo nurodytomis dienomis, laiku ir trukme bus galimas, atsižvelgiant į vaiko užimtumą bei poilsio režimą, jei negalimas, atsakovė privalo nurodyti ieškovui kitą lygiavertį laiką vaiko bendravimui su tėvu tėvo buvimo Lietuvoje metu; 2) ieškovas bendrauja netrukdomai bet kuriuo laiku su nepilnamečiu vaiku elektroninio ryšio priemonėmis, prieš tai suderinęs laiką su atsakove; padalyti santuokos metu įgytą turtą, po santuokos nutraukimo atsakovei S. P. asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemonę BMW X5, valstybinis (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)); po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal tarp ieškovo J. P. ir kreditorės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 7 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo J. P. asmenine prievole. Kiti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai netenkinti. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams – abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Nors atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir išvyko gyventi į Škotiją, neprisiėmė atsakomybės gyventi šeimoje ir auginti neįgalų vaiką ir (ar) netinkamai elgėsi su vaikais, t. y. taikė netinkamą vaikų auklėjimo modelį, tačiau atsakovė duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad šalių santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės. Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas ir pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
6.2. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nėra, taip pat atsižvelgęs į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su atsakove, teismas nusprendė ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove tenkinti.
6.3. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, jog šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, o tokio tipo vaikams ypač svarbi stabili aplinka ir režimas. Nors ieškovas teigia, kad jo ir vaiko ryšys nėra prarastas, nes jis su vaiku bendrauja, tačiau iš byloje pateiktų susirašinėjimų matyti, kad ieškovas apie tai, kaip sekasi šalių vaikui, domėjosi laikotarpiu nuo vasario 26 d. iki kovo 10 d., duomenų apie jo tiesioginį bendravimą su vaiku nėra. Be to, tai, jog su vaiku bendrauja retai, ieškovas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus ir vaiko raidos sutrikimus, teismas nurodė, kad turi pagrindo manyti, jog atsakovo ir vaiko ryšys yra susilpnėjęs, todėl ieškovo siūloma neapibrėžta bendravimo tvarka gali neigiamai veikti vaiko emocinę būklę ir raidą. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai prašė konkretizuoti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, taip pat pagrįstai prašė nustatyti, kad bendravimas vyktų jai dalyvaujant.
6.4. Dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis, teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą, priteisint išlaikymą vaikui ilgiau nei jis sulauks pilnametystės, būtina nustatyti ne tik tai, kad vaikui nustatytas neįgalumas, bet ir tai, kad dėl neįgalumo vaikui nustatytas visiškas nedarbingumas. Iš byloje pateikto neįgaliojo pažymėjimo, neįgalumo nustatymo pažymos matyti, kad darbingumo lygis šalių vaikui nebuvo nustatomas, todėl išlaikymas vaikui priteisiamas iki jo pilnametystės.
Atsiliepimas
6.5. Atsakovė nurodė, kad vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams tenkinti reikalinga skirti apie 2 175 Eur sumą. Ieškovas nurodė, jog atsakovės detalizuojamos sumos tam tikrų vaiko poreikių patenkinimui yra per didelės, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams pakanka 440 Eur sumos, vaiko specialiesiems poreikiams apmokėti per mėnesį reikia 160 Eur. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė, jog šalių nepilnamečio vaiko kasmėnesiniai būtinieji poreikiai yra didesni negu MMA, t. y. 633 Eur. Teismo vertinimu, žymus vaiko raidos sutrikimas neabejotinai didina vaiko poreikius ir vaikui lavinti reikalingas išlaidas. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad konkrečių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomą 1 205 Eur sumą, t. y. visų specialistų teikiamų paslaugų įkainių, jų paslaugų dažnumo poreikį, atsakovė nepagrindė, teismas konstatavo, jog vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti reikalinga 1 000 Eur suma per mėnesį. Taigi teismas, įvertinęs nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad 1 633 Eur reikalinga suma vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė gauna 531,59 Eur socialinių išmokų. Kadangi byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvų turtinė padėtis būtų tokia, jog šiomis išmokomis būtų tenkinami ne būtinieji, o papildomi vaiko poreikiai, teismas padarė išvadą, kad jomis mažintina vaiko poreikių suma išlaikymo dydžiui nustatyti. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad abu tėvai prie vaiko poreikių turėtų prisidėti bendrai 1 100 Eur.
6.7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje savo nurodomo išlaikymo dydį grindžia savo sunkia turtine padėtimi. Tačiau ieškovas yra darbingas, jis nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ir užsidirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan. Taigi teismas negali nuspręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas ieškovo pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovas nusprendė iš esmės pakeisti savo gyvenimą, t. y. pakeisti savo specialybę ir išvykti gyventi į Škotiją, nesudaro pagrindo pateisinti ieškovo galimybių nebuvimą teikti protingo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.
6.8. Teismas nusprendė, jog nė vieno iš tėvų turtinė padėtis ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui principo ir nesudaro pagrindo nuspręsti, kad tėvai neturėtų teikti vaikui jo poreikius atitinkančio išlaikymo. Nagrinėjamu atveju kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 550 Eur (1 100 / 2).
6.9. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, teismas konstatavo, jog atsakovės vardu įregistruota transporto priemonė BMW X5, valstybinis (duomenys neskelbtini), įgyta santuokos metu, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonės padalijimo tvarkos ir būdo. Ieškovas prašo transporto priemonę po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei, atsakovė su tokiu reikalavimu sutinka, todėl po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė BMW X5, valstybinis (duomenys neskelbtini).
6.10. Dėl kompensacijos priteisimo teismas nurodė, jog byloje nenustatyta nė vieno iš CK numatytų kompensacijos, nutraukiant santuoką, priteisimo pagrindų, vieno iš sutuoktinių surašytas dokumentas (ieškovo 2022 m. gruodžio 30 d. rašytinis pasižadėjimas, kuriame jis įsipareigojo atsakovei sumokėti 20 000 Eur būstui įsigyti (pradiniam įnašui)) nėra pakankamas pagrindas kitam sutuoktiniui iš jo priteisti kompensaciją, nutraukiant santuoką. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos atmesti.
6.11. Dėl sutuoktinių prievolių, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovas 2022 m. vasario 7 d. 24 mėn. laikotarpiui sudarė sutartį su akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl telefono „Apple Iphone 13 Pro Max 256 GB Sierra Blue“ įsigijimo išsimokėtinai. Mėnesinė įmoka – 41,63 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ir kreditorė prievolės pobūdžio neginčijo, teismas nusprendė, kad ieškovo prievolė, kuri susijusi su jo asmeninėmis reikmėmis (dėl telefono įsigijimo išsimokėtinai), po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine ieškovo prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovas J. P. (toliau – ir apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 550 Eur mėnesinių periodinių išmokų, panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti po 316,50 Eur mėnesinių periodinių išmokų, mokamų nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad atsakovė dokumentus, patvirtinančius vaiko spec. Poreikius, pateikė tik už 2023 m. vasario mėn. Jokių dokumentų, patvirtinančių vaiko spec. poreikių išlaidų apmokėjimą nei už ankstesnį, nei už vėlesnį laikotarpį atsakovė nepateikė. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas sprendime konstatavo, jog atsakovė specialistų teikiamų paslaugų įkainių, jų paslaugų dažnumo poreikio nepagrindė, tačiau, nepaisant to, kad nėra įrodymų, teismas konstatavo, jog vaiko spec. poreikiams kas mėnesį apmokėti reikia l 000 Eur. Teismo sprendimo dalis dėl spec. poreikiams reikalingų lėšų sumos yra nepagrįsta.
7.2. Nurodo, kad teismo sprendime nurodyta, jog atsakovės pajamos, įvertinus gaunamas pašalpas, yra apie 2 000 Eur. Pažymima, kad šis skaičius nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais. Sudėjus atsakovės gaunamas pajamas su valstybės mokamomis išmokomis vaikui, bendra pajamų suma sudaro 1 626,92 Eur. Teismo nustatytos aplinkybės apie atsakovės pajamas neatitinka tikrovės.
7.3. Teigia, kad atsakovė nežinia kokiu būdu sugeba iš l 053 Eur sumokėti 500–600 Eur už studijas, 500 Eur už butą, išgyventi pati, išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką ir šalių bendrai dukrai skirti daugiau nei l 000 Eur (bylos nagrinėjimo metu ieškovas vaikui kas mėnesį skyrė po 300 Eur). Ieškovo nuomone, sumos nesutampa ir atsakovė skirti tokių išlaidų dukrai negali.
7.4. Pažymima, kad, priimdamas sprendimą, teismas visiškai nevertino to, kad vaikui yra skiriama daug nemokamų paslaugų, skiriamas specialistas, kuris su vaiku būna ir namuose. Dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovė moka už papildomą įrangą, byloje nėra, tuo tarpu duomenys apie išlaidas specialistų pagalbai yra vienkartiniai.
7.5. Ieškovas pažymi, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam skirti po 550 Eur vaiko poreikiams apmokėti, nes jo pajamos per mėnesį – 334 svarai sterlingų. Beveik visas gaunamas pajamas ieškovas perveda vaikui išlaikyti, jam padeda tėvai – jis gyvena tėvų namuose, tėvai aprūpina ne tik būstu, bet ir maistu, kitomis priemonėmis.
7.6. Ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje yra duomenys apie tai, kad iš ieškovo gaunamų pajamų 1 500–1 800 Eur/mėn. (apie 400 Eur asmeniui) gyveno visa keturių asmenų (įskaitant ir atsakovės nepilnametį sūnų) šeima. Ieškovas pažymi, kad aplinkybių, patvirtinančių, jog šalims pradėjus gyventi skyrium iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, nėra.
7.7. Nurodo, kad teismas sprendimu konstatavo, jog vaiko lankomo homeopato konsultacija kainuoja 50 Eur, kineziterapija, asistuojant žirgams, – 300 Eur; apsilankymai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 240 Eur, vaiko gyvybės draudimas – 50 Eur; baseinas – 280 Eur. Pažymima, kad ne visų šių išlaidų mokėjimai yra byloje, o tų, kurie yra, tik už vieną mėnesį – 2022 metų vasarį. Ieškovo teigimu, neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad šios išlaidos patiriamos kas mėnesį, nes byloje nėra tai patvirtinančių dokumentų. Ieškovas sutinka su teismo vertinimu, kad vaiko raidos sutrikimas didina išlaidas vaikui, tačiau nesutinka, kad šios išlaidos yra l 000 Eur per mėnesį, nes šalių turtinė padėtis neleidžia tokias išlaidas apmokėti.
7.8. Pažymima, kad teismas pasisakė tik dėl ieškovo galimybės apmokėti vaiko poreikius ir visiškai nevertino atsakovės galimybių. Iš bylos duomenų matyti, kad ir atsakovė negali teikti tokio dydžio išlaikymo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama teismo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovės nuomone, tokia ieškovo pasirinkta „neigimo pozicija“ nėra pagrįsta, kadangi byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai apie vaikui diagnozuotus raidos sutrikimus, įrodymai apie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus nustatytus specialiuosius poreikius nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2025 m. balandžio 12 d. Kadangi specialieji poreikiai kaskart peržiūrimi ir terminas pratęsiamas (šiuo metu yra nustatyti iki 2025 m. balandžio 12 d.), akivaizdu, kad byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidas, susijusias su specialiaisiais poreikiais, už 2023 m. vasario mėnesį, patvirtina šių išlaidų periodiškumą.
8.2. Ieškovas apeliaciniame skunde, lygindamas savo ir atsakovės pajamas, kelia abejones, iš kokių lėšų atsakovė sugeba išlaikyti save, nepilnametę neįgalią dukterį ir nepilnametį sūnų. Tokia ieškovo pozicija, atsakovės nuomone, yra tik niekuo nepagrįsta abejonė, kurią paneigia faktinės aplinkybės. Pažymima, kad atsakovė išgyvena pati, išlaiko savo nepilnamečius vaikus, dirbdama net keliose darbovietėse, be to, byloje yra rašytiniai įrodymai apie atsakovės artimųjų teikiamą finansinę pagalbą.
8.3. Ieškovo pateikti įrodymai apie jo pajamas negali būti vertinami kaip pagrindas sumažinti ieškovui tenkančią dukters išlaikymo dydžio dalį. Kaip teisingai nurodė teismas, rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą, vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovas yra darbingas, nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ir užsidirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan.
8.4. Atsakovės nuomone, visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą – kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 550 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai
Skundas netenkintinas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis klausimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui
13. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
14. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrindė, jog šalių nepilnamečio vaiko kasmėnesiniai būtinieji poreikiai yra didesni negu MMA, t. y. 633 Eur, todėl, vadovaudamasis prioritetiniais šalių vaiko interesais, šalių nepilnamečio vaiko kasmėnesiniams būtiniesiems (minimaliesiems) poreikiams patenkinti nustatė ne mažesnę kaip 633 Eur sumą. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis visiškai sutinka su teismo nustatyta vaiko kasdieninių poreikių tenkinimui reikiama suma, tačiau, jo nuomone, teismas netinkamai įvertino vaiko specialiesiems poreikiams skiriamas sumas, šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti reikiamo dydžio išlaikymą. Skunde nurodoma, kad vaiko specialiems poreikiams apmokėti pakanka lėšų, kurias skiria valstybė, t. y. 573,92 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės pateiktos išlaidos apie vaiko poreikius yra nuolatinės. Tėvai negali skirti vaikui išlaikymą didesnį nei minimaliems poreikiams patenkinti, vaiko poreikiams, apelianto teigimu, pakanka valstybės skiriamos paramos.
18. Svarbu pažymėti, kad, be būtinųjų (minimalių) poreikių, būtina užtikrinti ir specialiuosius vaiko poreikius, jei tokių yra. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametis vaikas yra neįgalus. Be to, iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo lygio nustatymo šalių nepilnametei dukrai nustatytas vaikystės autizmas, specifinis judesių raidos sutrikimas, mišrus kondukcinis ir neurosensorinis prikurtimas, abipusis ir organizmo funkcijų sutrikimas – nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Dar daugiau, 2023 m. balandžio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl specialiųjų poreikių, šalių nepilnametei dukrai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2025 m. balandžio 12 d. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas dėl specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių yra sprendžiamas periodiškai, šių poreikių reikalingumas kaskart peržiūrimas ir terminas pratęsiamas (šiuo metu yra nustatyti iki 2025 m. balandžio 12 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidas, susijusias su specialiaisiais poreikiais už 2023 m. vasario mėnesį, patvirtina šių išlaidų periodiškumą. Nors byloje ir nėra duomenų apie išlaidas specialiesiems poreikiams už ilgesnį laikotarpį, tačiau byloje pateikti medicininiai dokumentai, duomenys apie šalių nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimų mastą, taip pat nustatytas terminas nustatytiems specialiesiems nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiams suponuoja išvadą, kad papildoma kompleksinė specialistų pagalba šalių vaikui yra būtina, ji nėra vienkartinė, o išlaidos, skirtos vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti, yra patiriamos kiekvieną mėnesį.
19. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir atsakovės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, šalių vaikui yra reikalinga papildoma specialistų pagalba, t. y. vaikas lankosi pas surdopedagogą Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje; Vaiko raidos centre vaikas lankosi pas logopedą, taip pat ergoterapeutą, kineziterapeutą bei spec. pedagogą; dėl vaiko judesio ir padėties sutrikimo vaikas lanko žirgyną, kuriame vaikui suteikiamos kineziterapeuto ir asistuojančio žirgo paslaugos; vaikas lanko baseiną, kuriame lavina savisaugos instinktus; vaikas lanko osteopato paslaugas 2 kartus per mėnesį, taip pat homeopatę, kuri gyvena Kaune. Atsakovė taip pat padavė prašymą lankyti terapiją su delfinais, šios paslaugos yra mokamos, vieno užsiėmimo kaina 110 Eur. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad homeopato konsultacija kainuoja 50 Eur; kineziterapija asistuojant žirgams – 300 Eur; apsilankymai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 240 Eur; vaiko gyvybės draudimas – 50 Eur; baseinas – 280 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad vaikui taip pat reikalingi specialūs daiktai, kurių dalį patirtų išlaidų kompensuoja valstybė, o dalį tenka primokėti iš asmeninių lėšų. Nors atsakovė teigė, kad nepilnamečio vaiko kasmėnesiniams specialiesiems poreikiams tenkinti yra reikalinga 1 205 Eur suma, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad visų specialistų teikiamų paslaugų įkainių, jų paslaugų dažnumo poreikio atsakovė nepagrindė, pagrįstai nusprendė, kad vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti reikalinga apie 1 000 Eur suma per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad byloje nėra įrodymų, jog tokios išlaidos išvis egzistuoja. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius mokėjimus už konsultacijas ir reabilitaciją, pažymas, patvirtinančias, kad vaikui būtina reguliari specialistų (spec. pedagogo, kineziterapeuto, ergoterapeuto) pagalba, žirgų terapija, kuri yra mokama, nes nemokamų užsiėmimų vaiko sveiktos būklės gerinimui nepakanka. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, daryti priešingas išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta išsamia šalių dukters specialiųjų poreikių analize ir išvada, kad vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti reikalinga apie 1 000 Eur suma per mėnesį.
20. Nesutiktina su apeliantu, kad vaiko specialiems poreikiams apmokėti pakanka lėšų, kurias skiria valstybė, t. y. 573,92 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti atsakovės, kuri prižiūri ir rūpinasi vaiko sveikata teiktais paaiškinimais, jog valstybės skiriamos paramos, atsižvelgiant į mergaitės sveikatos būklę, neužtenka apmokėti už paslaugas, būtinas užtikrinti specialius ir individualius nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad šalių neįgaliam vaikui pakanka valstybės skiriamų lėšų ir nemokamai teikiamų paslaugų intensyvumas yra pakankamas.
21. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti būtinieji ir specialieji vaiko poreikiai yra pagrįsti, o šalių dukrai skiriamos lėšos jos ugdymui, tobulėjimui, sveikatinimui, aktyvesniam socialiniam gyvenimui nevertintinos kaip perteklinės. Apeliantas nenurodė kitokių konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Tuo vadovaudamasis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, įvertinęs nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalių paaiškinimus, konstatavo, kad reikalinga 1 633 Eur suma vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti (1 000 Eur specialiesiems poreikiams ir 633 Eur būtiniesiems poreikiams).
22. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į atsakovės gaunamą socialinių išmokų sumą (531,59 Eur), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko tėvų turtinė padėtis būtų tokia, kad šiomis išmokomis būtų tenkinami ne būtinieji, o papildomi vaiko poreikiai, padarė pagrįstą išvadą, jog valstybės teikiamų išmokų suma mažintina vaiko poreikių suma išlaikymo dydžiui nustatyti, t. y. abu tėvai prie vaiko poreikių turėtų prisidėti bendrai apie 1 100 Eur (1 633–531,59). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto pastabą, jog skaičiuojant vaikui skiriamų pašalpų sumą padaryta klaida, nes, bylos duomenimis, vaikui kas mėnesį valstybė skiria 573,92 Eur, o ne 531,59 Eur, kaip nurodė teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir skaičiuojant, jog valstybės skiriama parama yra šiek tiek didesnė, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, skirtumas nėra toks didelis ir esminis, dėl kurio, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, galėtų būti mažinama suma, kuria vaiko tėvai turėtų bendrai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo (pažymima, kad apskaičiuota suma yra suapvalinama, o pats išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos).
23. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių turtinę padėtį, teismas pasisakė tik dėl ieškovo galimybės apmokėti vaiko poreikius ir visiškai nevertino atsakovės galimybių.
24. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.
25. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra 1 100 Eur, tačiau atsakovė pasirašė naują sutartį, pagal kurią vienoje įstaigoje dirbs visu etatu, o kitoje – puse etato. Už kitą vaiką atsakovė gauna išieškotas sumas iš antstolių, iš valstybės atsakovė gauna apie 600 Eur dėl neįgalaus vaiko, taip pat finansiškai padeda atsakovės artimieji giminaičiai, todėl bendros atsakovės mėnesio pajamos yra apie 2 000 Eur (su gaunamomis socialinėmis išmokomis). Esant šioms aplinkybėms, atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovė negali teikti 550 Eur (1 100 Eur / 2) išlaikymo vaikui.
26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas šiuo metu nedirba, gyvena Škotijoje, studijuoja, nekilnojamojo turto neturi, jo kasmėnesines pajamas sudaro 335 svarų gaunama parama (socialinės išmoka). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jis negali teikti teismo nustatytos 550 Eur sumos išlaikymo vaikui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovas nusprendė iš esmės pakeisti savo gyvenimą, t. y. pakeisti savo specialybę ir išvykti gyventi į Škotiją, nesudaro pagrindo pateisinti ieškovo galimybių nebuvimą teikti protingo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turėjo pakankamai laiko, visas galimybes susirasti darbą ir gauti pakankamas dukters išlaikymui reikalingas lėšas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis intensyviai ieškojo darbo, tačiau dėl kažkokių, neįvardintų priežasčių negalėjo jo rasti. Ieškovas yra jauno amžiaus, visiškai sveikas ir darbingas vyras, kitų išlaikytinių neturi, šių aplinkybių apeliantas ir neneigia.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai. Jei apelianto netenkina šiuo metu esama jo turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
28. Apibendrindama tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo klausimus santuokos nutraukimo atveju, tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
31. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 400 Eur. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš ieškovo atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. P. (J. P.) atsakovei S. P. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.