Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. (J. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. (J. P.) ieškinį atsakovei S. P. bei atsakovės S. P. priešieškinį ieškovui J. P. (J. P.) dėl santuokos nutraukimo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.1. Nurodė, kad prašymas pritaikyti LAP buvo pateiktas po pirmojo parengiamojo posėdžio, t. y. po to, kai teismas turėjo galimybę susipažinti su šalimis ir įvertinti byloje esančius įrodymus. Teigia, kad pirmojo parengiamojo posėdžio metu ieškovo pusė prašė išreikalauti duomenis apie vaiko papildomų poreikių išlaidas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.. Atkreipė dėmesį į tai, kad viskas, ką atsakovė yra pateikusi į bylą, tai keli mokėjimo išrašai, kurių suma sudaro 110 Eur ir kurie yra tik 2023 m. vasario mėnesio. Kitų dokumentų, pagrindžiančių vaiko poreikius atsakovė teismui nėra pateikusi.

8.2. Nurodė, kad teismas priimdamas nutartį turėjo galimybę įsitikinti, kad atsakovės teikiamos aplinkybės apie tai, kad vaikui skiriama daugiau nei 2 000 Eur per mėnesį yra tikrovės neatitinkančios, nes: 1) atsakovė, šalims gyvenant kartu, niekur nedirbo, šeimos pajamos buvo ieškovo atlyginimas – 900 Eur. Darė išvadą, kad vaiko išlaikymui 2 000 Eur per mėnesį šeima tikrai negalėjo skirti; 2) tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis neleidžia vaikui skirti tokio dydžio išlaikymo, kokį nurodo atsakovė. Mano, kad atsakovė nepagrindė, kaip iš jos gaunamų 900 Eur sumos yra apmokami vaiko poreikiai, kurie pasak atsakovės viršija 2 000 Eur.

8.3. Nurodė, kad priimdamas nutartį, teismas vadovavosi atsakovės pateiktomis pažymomis apie vaikui nustatytą neįgalumą. Teigia, kad ieškovas vaiko neįgalumo niekada neginčijo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog paslaugos, kurios yra paskirtos vaikui yra Valstybės finansuojamos. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigia priešingai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių paslaugų apmokėjimą nepateikė. Darė išvadą, kad teismas pritaikė LAP neįvertinęs realių vaiko poreikių.

8.4. Nurodė, kad teismas nesuteikė teisės ieškovui atsiliepti į prašymą dėl LAP, todėl teigia, kad ieškovas negalėjo pateikti duomenų apie tai, jog šalių vaikui yra paskirti spec., darbuotojai, kurie su vaiku būna ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir namuose ir šie darbuotojai paskirti valstybės lėšomis. Akcentavo, jog atsakovė yra pateikusi kineziterapeuto rekomendacijas dėl užsiėmimų tęstinumo. Ieškovas pažymi, kad pažymą išdavęs specialistas dirba darželyje, o už jo paslaugas apmoka valstybė, t. y. vaikui paslaugų reikia, bet už jas tėvai nemoka. Mano, kad šių aplinkybių teismas nevertino, priimdamas nutartį vadovavosi tik ta aplinkybe, kad vaikas turi neįgalumą, visiškai nevertindamas realių vaiko poreikių.

10.1. Teigia, jog ieškovas skunde kelia abejones dėl atsakovės galimybių tiek daug skirti dukters išlaikymui, tame tarpe gydymui ir reabilitacijai, abejoja ieškovės nurodytomis pinigų sumomis, kurios būtinos dukters išlaikymui. Be to, jis nurodo, kad jo pajamos santuokos metu buvo apie 800 svarų sterlingų (900 Eur), o šiuo metu jo pajamos šiek tiek daugiau nei 300 svarų sterlingų (400 Eur). Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodo tikrovę neatitinkančias aplinkybes. Nurodė, kad kartu su atsiliepimu teikia rašytinius įrodymus apie ieškovo pinigų pervedimus į atsakovės sąskaitą nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., skirtų T. gydymui (kaip nurodyta mokėjimo paskirtyje „vaikui ant reabilitacijos“), kurie atsakovės nuomone patvirtina priešingas aplinkybes – didžioji dalis pavedimų yra daugiau kaip 1 500 Eur, kai tuo tarpu ieškovas nurodo, kad jo pajamos buvo tik 900 Eur. Darė išvadą, kad ieškovo pinigų mokėjimai, skirti dukters reabilitacijai, patvirtina faktą, jog ieškovui buvo ir yra žinoma, kiek reikia skirti pinigų vien tik dukters gydymui ir reabilitacijai, todėl dabartinė ieškovo pozicija dėl jo nedarbo, akivaizdžiai liudija apie jo gynybinę poziciją, kuria jis bando išvengti jam tenkančios prievolės materialiai išlaikyti savo nepilnametę neįgalią dukterį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą pateikė mokėjimų nurodymo kopijas, banko sąskaitos išrašo kopiją, 2023 m. balandžio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimą Nr. STS-1609 dėl neįgalumo lygio nustatymo; 2023 m. balandžio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimą Nr. STS-1610 dėl specialiųjų poreikių bei 2023 m. balandžio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus rekomendaciją Nr. RPP-975 dėl specialiosios pagalbos priemonių. Nors atsakovė teikdama naujus įrodymus, nenurodė aplinkybių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė tiesiogiai remiasi minėtais įrodymais atsikirsdama į ieškovo atskirąjį skundą, šie įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu, yra aktualūs sprendžiant dėl prioritetiniais laikomų vaiko interesų, o šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl konstatuoja, jog yra pagrindas naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl santuokos nutraukimo bei iš to kylančių teisinių pasekmių išsprendimo. Vienas iš byloje sprendžiamų klausimų susijęs su šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Byloje nėra ginčo, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (vaiko mama), tačiau šalys nesutaria dėl nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaidymo dydžio. Atsakovė, siekdama užtikrinti, jog bylos nagrinėjimo metu nepilnametės dukters gyvenimo sąlygos būtų tinkamos, o jos būtinieji poreikiai patenkinti, kreipėsi į teismą su prašymu taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. P., po 500 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

16. Akcentuotina, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas šeimos teisinių santykių byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3. 65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

17. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Analogiška nuostata suformuota ir CK 3.3 straipsnyje, kuriame yra nurodyta, kad, sprendžiant šeimos bylas, vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

18. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio (tėvo) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Akcentuotina, jog atsakovė teikdama prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodo, jog vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga 2 175 Eur suma, kurią sudaro 910 Eur būtiniesiems poreikiams tenkinti bei 1 265 Eur specialiesiems poreikiams tenkinti.

20. Atskiruoju skundu apeliantas iš esmės nesutinka su atsakovės nurodoma vaiko išlaikymui būtina suma bei teigia, kad prašymas pritaikyti LAP buvo pateiktas po pirmojo parengiamojo posėdžio, t. y. po to, kai teismas turėjo galimybę susipažinti su šalimis ir įvertinti byloje esančius įrodymus. Teigia, kad pirmojo parengiamojo posėdžio metu ieškovo pusė prašė išreikalauti duomenis apie vaiko papildomų poreikių išlaidas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau viskas, ką atsakovė yra pateikusi į bylą, tai keli mokėjimo išrašai, kurių suma sudaro 110 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai nėra pakankami panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiu kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį teiktino išlaikymo dydžiu. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės ir bus išsamiai ištirti ir įvertinti visi šalių į bylą pateikti įrodymai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.

21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21, 22 punktai). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 840 Eur, atskaičius mokesčius, apie 630 Eur (https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle). Taigi vien būtiniesiems (minimaliesiems) poreikiams tenkinti vaikui reikalinga po 315 Eur kas mėnesį iš kiekvieno iš tėvų.

22. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog be būtinųjų (minimalių) poreikių, būtina užtikrinti ir specialiuosius vaiko poreikius, jei tokių yra. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametis vaikas yra neįgalus. Be to, iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-1609 dėl neįgalumo lygio nustatymo, šalių nepilnametei dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini) – nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Dar daugiau, 2023 m. balandžio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-1610 dėl specialiųjų poreikių, šalių nepilnametei dukrai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 500 Eur laikino išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tai, jog vien tik būtiniesiems vaiko poreikiams yra reikalinga 315 Eur suma, nelaikytinas nepagrįstai per dideliu, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

23. Nors atskiruoju skundu apeliantas teigia, kad paslaugos, kurios yra paskirtos vaikui yra Valstybės finansuojamos, o atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių paslaugų apmokėjimą, ar galėjimą apskritai tokias paslaugas apmokėti nepateikė, tačiau šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, tik laikinai sureguliuoja ginčo situaciją, siekiant apsaugoti prioritetiniais laikomus vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl visų apelianto argumentų pasisakys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės.

24. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad teismas nesuteikė teisės ieškovui atsiliepti į prašymą dėl LAP, todėl ieškovas negalėjo pateikti duomenų apie tai, jog šalių vaikui yra paskirti spec., darbuotojai, kurie su vaiku būna ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir namuose ir šie darbuotojai paskirti valstybės lėšomis. Akcentuotina, kad nepaisant to, jog ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovui buvo suteikta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kurią atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos. Tai reiškia, jog visus nesutikimo argumentus apeliantas galėjo ir nurodė savo atskirajame skunde, tačiau jokių įrodymų, kuriuos ketino pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliantas kartu su atskiruoju skundu į bylą nepateikė, nors tokią teisę turėjo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto nurodomi argumentai dėl negalėjimo pateikti įrodymus paneigiančius atsakovės teiginius, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

25. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.