Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-31 · Civilinė byla Nr. e2A-360-555/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-31
Bylos Nr.
e2A-360-555/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15118-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Offerens“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Roner group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-360-555/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15118-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.10.9; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Offerens“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23659-997/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Offerens“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roner group“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Offerens“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai iš atsakovės UAB „Roner group“ priteisti 2 936,46 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji, vykdydama nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus, 2021 m. gegužės 31 d. įsigijo iš atsakovės statybines prekes, įskaitant dažus patalpų vidaus dažymui. Dažų spalva buvo parinkta pagal atsakovės pateiktą „Xpert TOPCOLOR Proffesional“ dažų paletę. Ieškovės išsirinkta dažų spalva paletėje buvo pažymėta kodu OW21-c. Ieškovei buvo parduoti baziniai dažai „Top Color Xpert Matix“ ir dažų pigmentai, skirti išsirinktai spalvai išgauti: TOP pigmentas B11, TOP pigmentas R01, TOP Pigmentas UBA, TOP pigmentas Y74. Prieš patiekiant ieškovei prekes, atsakovė sumaišė bazinius dažus su pigmentais, siekiant išgauti spalvą pažymėtą kodu OW21-c. Ieškovei pagal 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą RGPARD Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patiekti devyni kibirai po dešimt litrų dažų su atsakovės paruošta spalva OW21‑c. Ieškovės rangovui išdažius patalpas, paaiškėjo, kad spalva skiriasi nuo atsakovės deklaruotos spalvos. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama kompensuoti dažų ir dažymo kainą. Atsakovė sutiko kompensuoti tik dažų kainą (pateikti kitus dažus). Šalims nesusitarus sureguliuoti ginčo taikiai, ieškovė nuvežė atsakovo paletę ir pagamintus dažus į laboratoriją, jų įvertinimui. 2021 m. birželio 29 d. UAB „Testlita“ bandymų protokolu Nr. V-431/21 2 buvo konstatuota, kad atsakovės paruoštų dažų skirtumas nuo paletės spalvos, pažymėtos OW21-c, sudaro 2,4. Ieškovės iniciatyva, 2021 m. liepos 16 d. buvo surašytas antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. B‑21000147. Ieškovė teigė, kad buvo priversta pasirinkti kitą, intensyvesnę spalvą, siekdama panaikinti jos netenkinančios spalvos galimą prasimušimą pro naujai dažomą sluoksnį. Ieškovė įsigijo naujus dažus iš kitos bendrovės UAB „Duliuksa“, o ieškovės rangovas perdažė patalpas, taip pat atliko visus būtinus darbus perdažymui (vėdinimo sistemos ortakių montavimą, apsauginės plėvelės uždėjimą ir kt.). 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei buvo pateiktas ieškovės atstovės pranešimas, kuriuo pasiūlyta taikiai kompensuoti ieškovės patirtus 2 936,46 Eur nuostolius: laboratorinių tyrimų kaštus – 171,15 Eur; antstolio paslaugas – 145,20 Eur; naujų dažų įsigijimo kainą – 487,45 Eur; perdažymo darbų kainą – 1 862,66 Eur; advokato paslaugas, apimančias konsultavimą dėl nuostolių atlyginimo bei pranešimo surašymą – 270,00 Eur. 2021 m. rugsėjo 8 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsisako atlyginti nuostolius, kadangi dažų atspalvio nukrypimas nėra uždraustas dažų gamintojo techninių duomenų lape. Esant šalių ginčui dėl nuostolių kompensavimo, ieškovė turėjo patirti papildomas išlaidas, t. y. tirti dažų atitikimą deklaruojamai spalvai laboratorijoje, samdyti antstolį, advokatą. Šių išlaidų ieškovė būtų nepatyrusi, jeigu atsakovė būtų patiekusi dažus, atitinkančius deklaruojamą spalvą, todėl laikė, kad jos patirti nuostoliai yra tiesioginis atsakovės atliktos neteisėtos veikos rezultatas. Ieškovės nuostoliai sudaro 2 936,46 Eur, kurių nebūtų kilę, jeigu atsakovė būtų patiekusi dažus, atitinkančius deklaruojamą spalvą OW21-c, nurodytą paletėje „Xpert TOPCOLOR Proffesional“.

3. Atsakovė UAB „Roner group“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji nuo 2007 m. užsiima medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmenine prekyba. 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė pardavė ieškovei įvairių statybinių medžiagų (dažai, klijai, plėvelė ir kt.) už 997,19 Eur. Ieškovė įsigijo bazinius dažus „TopColor Xpert Matix“ ir dažų pigmentus skirtus spalvai išgauti (Top pigmentas B11, Top pigmentas R01, Top pigmentas UBA, Top pigmentas Y74). Dažų kaina sudarė 398,27 Eur. Atsakovė, siekdama išgauti „Xpert TOPCOLOR Proffesional“ dažų paletėje ieškovės išsirinktą spalvą, pažymėtą kodu OW21-c, sumaišė bazinius dažus ir pigmentą bei dažus perdavė ieškovei. Pažymėjo, jog ieškovė neįsigijo dažų spalvos testerio ir neišbandė dažų ant patalpų sienų, o iškart įsigijo visą norimą dažų kiekį. Norimą spalvą išsirinko pati ieškovė, o dažus parduotuvėje išsirinko ieškovės meistrai, kurie jokių pretenzijų ar klausimų neturėjo. Ieškovė įsigytais dažais nudažė visas ginčo patalpų sienas ir tik tuomet susisiekė su atsakove bei nurodė, jog nėra patenkinta dažų atspalviu bei liepė kompensuoti dažų ir dažymo darbų kainą. Atsakovės ir dažų gamintojo UAB „TOPCOLOR“ atstovai nedelsiant atvyko į ieškovės patalpas, jas patikrino, tačiau nenustatė jokių dažų kokybės trūkumų, be to, paaiškino ieškovei, jog dažų atspalvis gali skirtis ir tai nėra kokybės trūkumas. Nors atsakovė nepripažino dažų kokybės trūkumų, ji geranoriškai pasiūlė ieškovei savo sąskaita dažus pakeisti visiškai naujais, su kuo ieškovė nesutiko. 2021 m. liepos 2 d. ieškovė iš UAB „Duliuksa“ įsigijo naujus dažus (dažai B/J Keraminiai 6 ir pigmentą 100 shots), kurių atspalvis ženkliai skiriasi nuo atsakovės dažų bei jais perdažė patalpų sienas, taip pat pateikė pranešimą dėl nuostolių atlyginimo, su kuriuo atsakovė nesutiko. Atsakovė teigė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai. Atsakovė 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu dažus pardavė ieškovei, ji juos priėmė, jokių pretenzijų dėl dažų kainos, kiekio, kokybės, taros, asortimento ir kitų esminių sąlygų, nei priimdama, nei naudodama dažus, nepareiškė. Šalys rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo sudariusios. Visi dažams, jų kokybei, keliami reikalavimai yra detalizuoti gamintojo dokumentuose, kurie buvo pateikti ieškovei: 1) dažų saugos duomenų lapas; 2) dažų eksploatacinių savybių deklaracija; 3) dažų techninių duomenų lapas. Nei viename iš šių dokumentų nenurodyta, jog dažai turi atitikti spalvų paletėje deklaruojamą spalvą OW21-c, jog negalimas atspalvio nukrypimas. Techninių duomenų lape nurodyta dažų spalva – balta, spalvinama įvairiais atspalviais. Atsakovė taip pat teigė, kad spalvų paletė yra rekomendacinio pobūdžio, kadangi spalva paletėje gali skirtis nuo spalvos, kuri gausis nudažius patalpas. Pirkėjai prieš įsigydami norimus dažus, visuomet įsigyja dažų spalvos testerius (nedidelį dažų kiekį), juos išbando objekte ant nedidelio paviršiaus ploto ir tik tuomet įsigyja visą reikiamą dažų kiekį. Tai neabejotinai buvo ir / ar turėjo būti žinoma ieškovei bei jos meistrams. Ieškovė spalvą pasirinko pati, dažus rinkosi savo meistrų, savo srities profesionalų pagalba. Pati ieškovė elgėsi nerūpestingai, dėl to prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, už kurią atsakovė negali būti atsakinga. Atsakovės dažai buvo kokybiški, o tai, kad ieškovei nepatiko dažų spalva, nėra kokybės trūkumas, tuo labiau esminis trūkumas, kaip nurodo ieškovė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog dažai nebūtų turėję tokių savybių, kurių ieškovė pagrįstai tikėjosi (pvz. nusilupę, nusitrynę, ne to gamintojo, kiekio ir t. t.). Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovės įrodymai (2021 m. birželio 29 d. UAB „Teslita“ bandymų protokolas ir 2021 m. liepos 16 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) neturi jokios juridinės reikšmės. Antstolis nėra asmuo, kuris turi specialių žinių bei galintis nustatyti faktą, ar dažai yra kokybiški ar ne, ar dažų spalva turi nuokrypį ar ne, todėl ieškovės akcentuojamas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimas neturi jokios teisinės galios. Be to, nei viename iš gamintojo techninių dokumentų nebuvo nurodyta, jog yra draudžiamas spalvų atspalvio skirtumas, todėl UAB „Teslita“ bandymų protokolas taip pat neturi jokios reikšmės. Nei UAB „Testlita“, nei bandymus atlikę asmenys nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Ieškovė neįrodė dažų kokybės trūkumų, todėl ji neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė žinojo ar galėjo tikėtis, jog ieškovės pagal dažų spalvos paletę išsirinkta ir įsigyta spalva, tos spalvos dažais nudažius ieškovės patalpų sienas, neatitiks ieškovės lūkesčių, įsivaizdavimo. Teismas sutiko su atsakove, jog ieškovė elgėsi itin neapdairiai, neįsigijusi dažų spalvos testerio ir neišbandžiusi dažų spalvos ant nedidelio sienų ploto, o iš karto įsigijo visą norimą dažų kiekį (9 kibirus po 10 litrų), kuriais išdažė visas ginčo sienas, ir tik tuomet susisiekė su atsakove nurodydama, jog nėra patenkinta dažų atspalviu bei pareikalavo kompensuoti dažų ir perdažymo darbų kainą.

6. Teismas taip pat vertino, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovės ieškovei parduoti gamintojo UAB „TOPCOLOR“ dažai atitiko dažams keliamus reikalavimus. Byloje kyla ginčas iš esmės dėl pateiktų dažų spalvos. Atsakovė paaiškino ieškovei, jog dažų atspalvis, esantis paletėje, gali skirtis nuo gautos spalvos, uždažius ant atitinkamo paviršiaus. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas parodė ir UAB „TOPCOLOR“ dažų paletę, iš kurios dažus rinkosi ir ieškovės atstovas, pagarsindamas joje užrašytą įspėjimą, jog spalvos nukrypimai gali atsirasti dėl techninių spausdinimo apribojimų bei apšvietimo sąlygų. Teismas sprendė, kad apie galimus atspalvio neatitikimus ieškovė buvo įspėta ir įsigydama dažus turėjo tai numatyti. Atsakovė pagrindė tai, pateikdama teismui nuotrauką su atliktu bandymu su dažų spalva, kuri buvo įsigyta ir ieškovės, uždažius šią spalvą ant balto ir geltono lapo paviršiaus. Ant geltono paviršiaus ta pati spalva atrodė vizualiai tamsesnė. Teismas įvertinęs visumą, sutiko su atsakovės pozicija, kad realią dažų spalvą lemia paviršius, ant kurio dažoma, ir jos galimas nukrypimas nelaikytinas kaip pačių dažų kokybės trūkumas.

7. Teismas nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių bendradarbiavimas įvairių statybinių medžiagų įsigijimo klausimais tęsiasi nuo 2017 m., analogiškus, tik kitos spalvos ir kitiems objektams dažus, ieškovė iš atsakovės nuo 2020 m. pirko du kartus ir abu kartus pretenzijų atsakovei neturėjo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės, kaip pardavėjos, pareigą garantuoti, kad ieškovės iš dažų paletės išsirinkta dažų spalva analogiškai atrodys ir ant patalpų sienų, o atsakovei taip pat nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog jos parduoti dažai jais nudažius patalpų sienas, neatitiks ieškovės įsivaizduotos sienų spalvos. Ieškovė jokių pretenzijų dėl dažų kainos, kiekio, kokybės, taros ar asortimento nepareiškė. Dažams keliami reikalavimai yra įtvirtinti saugos duomenų lape, eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 1907/33 bei techninių duomenų lape. Minėtuose dokumentuose nenurodyta, jog dažai turi atitikti spalvų paletėje deklaruojamos spalvos OW21-c, jog negalimas atspalvio nukrypimas. Be to, techninių duomenų lape nurodyta dažų spalva – balta, spalvinama įvairiais atspalviais.

8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė neprašė teismo skirti ekspertizės dažų spalvai, jos atitikimui paletėje esančiai spalvai ar kokybei nustatyti, nors tokią teisę turėjo. Tuo tarpu nei UAB „Testlita“, nei jos darbuotojai – bandymus atlikę asmenys nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl UAB „Testlita“ atliktas bandymas ir surašytas protokolas vertinti kritiškai. Dėl ieškovės pateikto antstolės surašyto faktinių aplinkybių protokolo kaip tinkamo įrodymo, teismas pažymėjo, kad antstolis taip pat nėra asmuo, kuris turi specialiųjų žinių bei gali nustatyti faktą, ar dažai yra kokybiški, ar jų spalva turi nuokrypį ir pan., kadangi antstolis tik konstatuoja esamus neginčytinus faktus, tačiau šiuo atveju ginčo esmė yra spalvos atitikimas paletėje esančiai spalvai, todėl ir ieškovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas, kaip rašytinis įrodymas dažų spalvos neatitikimui, vertintas kritiškai. Be to, nors ieškovė į bylą pateikė dažų spalvos tyrimo metodikos ASTM D2244, kurią naudojo UAB „Testlita“, atlikdama bandymą, ir aprašė 2021 m. birželio 21 d. bandymų protokole Nr. V-431/21, aprašymą, tačiau nepateikė duomenų, kad tokia metodika Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje yra patvirtinta, akredituota, todėl šis ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas taip pat vertintas kritiškai.

9. Teismo vertino, kad ieškovė, pasitelkdama, jos manymu, tinkamus specialistus, priimdama sprendimą įsigyti naujus dažus ir jais persidažyti visas sienas, kreipdamasi į laboratoriją dėl dažų spalvos nuokrypio nustatymo, taip pat kreipdamasi į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo bei į advokatą teisinės pagalbos dėl nuostolių atlyginimo, tokiu būdu patirdama papildomas ne menkas išlaidas – veikė tik savo rizika. Būdama nepakankamai apdairi ir rūpestinga įsigijo iš karto didelį kiekį dažų ir nudažė visą sienų plotą du kartus. Teismas tai vertino kaip pačios ieškovės rizikingas elgesys, už kurį nėra atsakinga atsakovė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė dažų trūkumų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Offerens“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nors ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 5 dalimi, tačiau pirmosios instancijos teismas šios normos, spręsdamas tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą, netaikė. Minėta norma laikytina specialia norma CK 6.333 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Teismas, spręsdamas iškilusį ginčą ir jam taikydamas CK 6.333 straipsnio 5 dalį, turėjo nagrinėti du teisiškai reikšmingus fakto klausimu: 1) ar atsakovės patiekta dažų spalva atitinka pavyzdį, t. y. paletės „Xpert TOPCOLOR Proffesional spalvą, pažymėtą OW21-c“; 2) ar atsakovė sutartyje su ieškove yra padariusi išlygas dėl galimo spalvos neatitikimo.

1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovė pripažino, kad ieškovei perduota spalva skyrėsi nuo pagal paletę ieškovės išsirinktos spalvos, tačiau teismas šio pripažinimo neįvertino ir neaptarė. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad įsigyta spalva neatitinka spalvos pagal paletę. Teismas nepagrįstai nevertino nei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nei pateikto atlikto bandymo protokolo, patvirtinančio spalvos neatitikimą ginčo paletei. Teismas privalėjo atlikto bandymo protokolą vertinti kaip rašytinį įrodymą ir lyginti su kitais byloje pateiktais įrodymais. Civilinio proceso normose nėra numatyta draudimo šalims įrodinėti aplinkybes pasitelkiant metodikas, kurios nėra akredituotos Europos sąjungoje. Įrodymų leistinumo apribojimas turi būti tiesiogiai įtvirtintas įstatymuose. Teismas netinkamai taikė įrodymų leistinumo taisyklę. Be to, atsakovės pateiktas įrodymas dėl galimo spalvų neatitikimo ant skirtingo atspalvio pagrindo yra neaktualus, nes neturi ryšio su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, tiriamomis šioje byloje.

1.3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Vien tai, kad ieškovė neįsigijo dažų spalvos testerio, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės. Ieškovei nebuvo siūloma įsigyti joks dažų spalvos testeris. Ieškovė neturėjo pagrindo abejoti paletėje esančiais pavyzdžiais, nes dažus iš atsakovės pirko ne pirmą kartą. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje pasisakoma dėl pirkėjo teisės patikrinti daikto kokybę, pirkėjo pareigos elgtis rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-307-1075/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑182/2009; Nr. 3K‑3-345-248/2017). Teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais ir nepagrįstai perkėlė pirkėjui (ieškovei) pareigą tikrinti, ar pardavėjas (atsakovė) tinkamai atliko savo pareigas, tiekdamas prekes. Be to, dažų tikroji spalva atsiskleidžia ne iš karto, o tik nudažius sienas ne mažiau kaip du kartus. Po vieno dažų sluoksnio tikroji dažų spalva nesimato dėl dažomo paviršiaus atspalvio prasimušimo. Nedidelio dažų kiekio (spalvos testerio) įsigijimas iš esmės neeliminuotų netinkamos dažų spalvos rizikos, nes dažų spalvos testeris ir pagrindinis dažų kiekis būtų gaminami atskirai ir jie gali taip pat skirtis.

Atsiliepimas

11. Atsakovė UAB „Roner Group“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Susitarimas (sutartis) tarp šalių buvo sudaryta pagal PVM sąskaitą faktūrą, o ne pagal spalvų paletę, todėl nagrinėjamu atveju CK 6.333 straipsnio 5 dalis nėra taikytina. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat vadovavosi aktualia praktika dėl daikto kokybės ir pareigos įrodyti daikto trūkumo faktą. Nors teismas expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodė, kodėl jo manymu nagrinėjamu atveju CK 6.333 straipsnio 5 dalies nėra taikoma, tačiau visumos argumentų tas yra daugiau nei akivaizdu – nei viename iš atsakovės dažų kokybę nustatančių dokumentų nebuvo nuorodos į spalvų paletę ar sąlygos, jog dažai privalo atitikti spalvų paletę, o ir pačioje paletėje buvo išlyga, jog yra galimas spalvų nuokrypis.

2.2. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovės dokumentuose buvo įtvirtinta sąlyga, jog dažų spalva privalėjo atitikti spalvų paletę ir tik esant tokiai sąlygai, įrodyti, jog ji buvo pažeista. Tokių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė turėjo teisę prašyti teismo ekspertizės, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Teismas visiškai teisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės, kaip pardavėjos pareigą, garantuoti, jog ieškovės iš dažų paletės išsirinkta dažų spalva analogiškai atrodys ir ant patalpų sienų, atsakovei taip pat nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog jos parduoti dažai, jais nudažius patalpų sienas, neatitiks ieškovės įsivaizduotos sienų spalvos.

2.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei iš jų visumos padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog atsakovės dažai buvo kokybiški. Teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Tuo tarpu atsakovės argumentai, buvo pagrįsti išsamiais įrodymais, žodiniais paaiškinimais, kurie buvo nuoseklūs, patikimi, vienas kitam neprieštaraujantys, priešingai nei ieškovės pozicija byloje.

2.4. Nėra suprantamas ieškovės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas priešingo aiškinimo, nei kad yra nurodytas pačios ieškovės apeliaciniame skunde, neteikė. Teismas citavo aktualią ginčui kasacinio teismo praktiką, taip užtikrindamas jos nuoseklumą ir vienodumą. Akcentuotina, kad atsakovė garantavo tik už tas dažų kokybės savybes, kurios nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje ir dažų techniniuose dokumentuose, o nei viename iš šių dokumentų nebuvo nurodyta garantija dėl spalvos, todėl CK 6.333 straipsnio 3 dalis nėra aktuali. Spalvų paletėje lygiai taip pat tokios garantijos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkėjo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo įsigijus prekes – dažus patalpų vidaus dažymui, neatitinkančias įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų (išsirinktos spalvos).

14. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė (apeliantė) UAB „Offerens“, įrenginėdama jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Roner group“ 2021 m. gegužės 31 d. įsigijo statybines prekes, įskaitant dažus patalpų vidaus dažymui. Ieškovė dažų spalvą išsirinko pagal atsakovės pateiktą „Xpert TOPCOLOR Proffesional“ dažų paletę, spalva buvo pažymėta kodu OW21-c. Ieškovei pagal 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą RGPARD Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patiekti devyni dešimties litrų kibirai „TopColor Xpert Matix“ bazinių dažų ir dažų pigmentai, skirti spalvai išgauti: TOP pigmentas B11 (545 lašai), TOP pigmentas R01 (140 lašų), TOP pigmentas UBA (50 lašų) ir TOP pigmentas Y74 (500 lašų). Byloje ginčas dėl to, kad apeliantė iš atsakovės įsigijo nurodytą kiekį bazinių dažų bei pigmentus skirtus apeliantės išsirinktai spalvai (OW21-c) išgauti, nekyla. Byloje taip pat nėra ginčo dėl iš atsakovės apeliantės įsigytų dažų kokybės, t. y. apeliantė nereiškė pretenzijų dėl įsigytų dažų kainos, kiekio, panaudotų pigmentų kiekio, dažų kokybės ir pan. Byloje iš esmės kyla ginčas dėl iš atsakovės apeliantės įsigytų dažų spalvos, šiai įrodinėjant, kad įsigytų dažų spalva neatitinka pagal atsakovės pateiktą „Xpert TOPCOLOR Proffesional“ dažų paletę jos (apeliantės) išsirinktos spalvos (OW21-c).

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, sprendė, kad apeliantė neįrodė iš atsakovės įsigytų dažų kokybės trūkumų, todėl ieškinį atmetė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.333 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir tai lėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, su šia apeliantės pozicija nesutinka.

16. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalis). Tačiau pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Kitaip tariant, yra svarbu, kad pardavėjas, vykdydamas šią pareigą, elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 26-27 punktai).

18. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių (iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos informacijos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės ir pan.). Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tokios kokybės daiktai, kuriuos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami ir tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 30 punktas).

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė iš atsakovės įvairias statybines medžiagas (plytas, blokus, šiltinimo medžiagas, vidaus apdailos medžiagas ir kt.) perka nuo 2017 m., konkrečiai dažus iš atsakovės pradėjo pirkti nuo 2018 m., taip pat yra pirkusi ir tokius pačius dažus, dėl kurių tarp šalių yra kilęs ginčas, tačiau kitos spalvos. Byloje duomenų apie tai, kad apeliantė anksčiau būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl dažų kokybės ir / ar spalvos, nėra. Nors, kaip teigia ir pati apeliantė, dėl tarp šalių susiklosčiusių pasitikėjimo santykių, apeliantei dažus iš atsakovės perkant ne pirmą kartą, ji neturėjo pagrindo abejoti paletėje pateiktais parduodamų dažų spalvų pavydžiais, tačiau šios priežastys neatleidžia jos nuo jai tenkančios įrodinėjimo naštos ginče su atsakove.

20. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Taigi, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Taigi, šiuo atveju, būtent apeliantė turėjo įrodyti, kad jai parduoti dažai neatitiko sutartyje nustatytų reikalavimų ir / ar įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų.

21. Aptariamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė prekių – dažų patalpų vidaus dažymui, pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje būtų nustatyti konkretūs reikalavimai dažų kokybei ir jos spalvai. Apeliantės įsigytiems iš atsakovės dažams keliami reikalavimai įtvirtinti saugos duomenų lape, eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 1907/33 bei techninių duomenų lape, kuriuos į bylą yra pateikusi atsakovė. Techninių duomenų lape nurodyta, kad dažų spalva yra balta, spalvinama įvairiais atspalviais, taip pat nurodyta, jog dažus galima atskiesti vandeniu (iki 10 procentų tūrio), o galutinį sluoksnį rekomenduojama dažyti neskiestais dažais. Tačiau šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad dažai turi atitikti spalvų paletėje deklaruojamas spalvas, jog negalimas atspalvio nukrypimas. Apeliantė byloje neginčija jos iš atsakovės įsigytų dažų atitikties nurodytiems techniniams reikalavimams, tačiau, kaip minėta, teigia, kad iš atsakovės įsigytų dažų spalva neatitinka paletėje pateiktos parduodamų dažų spalvos (OW21‑c). Šią aplinkybę apeliantė įrodinėja į bylą pateikdama šiuos įrodymus: 2021 m. birželio 29 d. UAB „Testlita“ bandymų protokolą Nr. V-431/21, kuriame buvo konstatuota, kad atsakovės paruoštų dažų skirtumas nuo paletės spalvos, pažymėtos OW21-c, sudaro 2,4; 2021 m. liepos 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. B-21000147; dažų spalvos tyrimo metodikos ASTM D2244, kurią UAB „Testlita“ naudojo 2021 m. birželio 21 d. bandymų protokole Nr. V‑431/21, aprašymą, nurodant, kad pagal nustatytą ir subendrintą spalvos skirtumą Delta E, žmogaus akis jaučia skirtumą, kai šis dydis didesnis arba lygus 2.3. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuos pateiktus įrodymus įvertino netinkamai, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

22. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014 ir kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008).

23. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad spręsdamas dėl ginčo dažų spalvos atitikties „Xpert TOPCOLOR Proffesional“ dažų paletėje nurodytai spalvai OW21‑c pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės į bylą pateiktus įrodymus (2021 m. birželio 29 d. UAB „Testlita“ bandymų protokolą Nr. V-431/21, 2021 m. liepos 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. B‑21000147, dažų spalvos tyrimo metodikos ASTM D2244 aprašymą), t. y. visus tuos įrodymus, kuriais apeliantė įrodinėjo dažų spalvos neatitikimą, ir dėl jų teisinio vertinimo aiškiai ir išsamiai pasisakė. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, o vien tai, kad apeliantė byloje pateiktus įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, savaime nereiškia, jog įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.

24. Nagrinėjamu atveju minėta, kad apeliantė iš atsakovės įsigijo devynis dešimties litrų kibirus „TopColor Xpert Matix“ bazinių dažų ir dažų pigmentus (TOP pigmentas B11 (545 lašai), TOP pigmentas R01 (140 lašų), TOP pigmentas UBA (50 lašų) ir TOP pigmentas Y74 (500 lašų)), skirtus apeliantės išsirinktai pagal atsakovės pateiktą „Xpert TOPCOLOR Proffesional“ dažų paletę spalvai (OW21-c) išgauti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė, dar prieš išsirinkdama dažų spalvą iš minėtos paletės, buvo informuota apie tai, kad dažų atspalvis, esantis paletėje, gali skirtis dėl paviršiaus, ant kurio jie yra dažomi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat buvo pagarsintas ant tos pačios paletės, iš kurios dažus rinkosi ir ieškovės atstovas, užrašytas įspėjimas, jog spalvos nukrypimai gali atsirasti dėl techninių spausdinimo apribojimų bei apšvietimo sąlygų. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantei buvo atskleistas galimas jos išsirinktų dažų spalvos nuokrypis nuo paletėje pateiktos spalvos pavyzdžio, priklausomai nuo apšvietimo ir paviršiaus ant kurio jie yra dažomi, t. y. jai negalėjo būti nežinoma apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės pateikti įrodymai, kuriais ji įrodinėja dažų spalvos neatitikimą išsirinktai pagal paletę spalvai, yra pakankami / patikimi. Visiškai sutiktina su teismo išvada, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, neturėdamas tam specialių žinių, negali konstatuoti dažų spalvos nuokrypio. Antstolis pagal savo kompetenciją gali tik aprašyti objektyviai matomas ir / ar nustatomas faktines aplinkybes, daiktus ar turtą, jų būkles, t. y. gali užfiksuoti tik faktinę padėtį (CPK 635 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), tačiau negali nustatyti dažų kokybės, spalvos nuokrypio ir / ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Apeliantė byloje nereiškė prašymo paskirti teismo ekspertizę dažų spalvai, t. y. jos atitikimui paletėje esančiai spalvai ar kokybei, nustatyti. Apeliantė savo reikalavimams įrodyti į bylą yra pateikusi UAB „Teslita“ atlikto bandymo protokolą ir dažų spalvos tyrimo metodikos ASTM D2244, kuri buvo naudojama bandymo metu, aprašymą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bandymą atlikę ir protokolą parengę asmenys nėra įtraukti Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl toks įrodymas nėra laikytinas eksperto išvada. Be to, kaip matyti iš pateikto bandymų protokolo turinio, bandymas buvo atliktas pagal pačios apeliantės pateiktus duomenis apie bandomąjį objektą ir statybos objektą, t. y. tiek pateikti dažai, tiek spalvų paletė tyrimui buvo pateikti apeliantės. Tačiau bandymų protokole nėra atvaizduotas pats aprašytas tyrimas (užtepti dažai ant pateiktos paletės nenuspalvinto paviršiaus), taip pat nėra užfiksuota ir tyrimui perduotų dažų būvis (pvz. ar perduoti dažai jau buvo praskiesti, jei taip, kokiu santykiu, ir pan.). Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad atliktam tyrimui, t. y. dažus užtepus ant pateiktos paletės nenuspalvinto paviršiaus, buvo gautas identiškas paviršius, kaip yra pateikta ir pavyzdinė spalva. Visų pirma, dažų spalvos „Xpert TOPCOLOR Proffesional“ dažų paletėje yra atvaizduotos visiškai skirtinga technologija, nei atlikto tyrimo metu (spalvą paprasčiausiai užtepus ant paletės nenuspalvinto paviršiaus), antra, iš atliko tyrimo eigos nėra aišku, kiek kartų spalva buvo tepta ir, ar tepant buvo laikytasi techniniame duomenų lape nurodytų rekomendacijų (dažų praskiedimas iki 10 procentų tūrio, galutinis sluoksnis dažytas neskiestais dažais), trečia, bandymų protokole nėra atvaizduotas pats tyrimas (pvz., pateikta jo nuotrauka), dėl to nėra aišku, koks konkrečiai nenuspalvintas paviršius (kokia jo būklė, atspalvis ir pan.) buvo panaudotas dažams tepti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti šių apeliantės į bylą pateiktų įrodymų, kuriais ji iš esmės ir grindžia savo pareikštus reikalavimus, patikimumu. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtina iš atsakovės įsigytų dažų spalvos tokio išsirinktai pagal paletę spalvai neatitikimo, apie kurį apeliantei negalėjo būti žinoma jų įsigijimo metu.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė nagrinėjamu atveju įsigijo ne tokios kokybės prekę – dažus, kurios pagrįstai tikėjosi. Apeliantė neįrodė, jog iš atsakovės įsigytos prekės – dažai, neatitiktų įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų, t. y. objektyviai neatitiktų išsirinktos pagal paletę siūlomos spalvos. Priešingos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo daryti ir apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė dar ikiteisminėje ginčo stadijoje sutiko ginčo dažus pakeisti. Pažymėtina, kad nei atsakovės pateiktame atsakyme į apeliantės pranešimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo, nei atsiliepime į ieškinį, nei kitoje bylos medžiagoje atsakovė nėra sutikusi, jog jos apeliantei parduoti dažai turi kokybės ar kitų jiems keliamų reikalavimų trūkumų. Priešingai, visos bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad dažų atspalvis gali skirtis nuo paletėje pateiktos spalvos, kad apeliantei jų įsigijimo metu tai buvo paaiškinta ir žinoma, ir tai nėra dažų kokybės trūkumas. Aplinkybė, kad atsakovė geranoriškai sutiko pakeisti apeliantės įsigytus dažus, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodžius dažų spalvos tokio išsirinktai pagal paletę spalvai neatitikimo, apie kurį apeliantei negalėjo būti žinoma jų įsigijimo metu, nesudaro pagrindo laikyti jos pareikštus reikalavimus pagrįstais. Be to, apeliantė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl jai yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, užuot įsigytais iš atsakovės dažais apeliantė būtų nudažiusi vieną sieną, ji išdažė visas patalpų sienas ir tik po to kreipėsi į atsakovę dėl dažų spalvos neatitikimo išsirinktai spalvai. Šiame kontekste akcentuotina, jog byloje nėra pateikta duomenų apie tai, ar apeliantė, dažydama iš atsakovės įsigytais dažais sienas, laikėsi techniniame duomenų lape nurodytų rekomendacijų (dažų praskiedimas iki 10 procentų tūrio, galutinis sluoksnis dažytas neskiestais dažais), t. y. ar skiedė įsigytus dažus, jei taip, tai kokiu santykiu, ar sienos visus kartus buvo dažytos skiestais dažais ar pagal pateiktą rekomendaciją ir pan. Taigi, bylos duomenys nesudaro pagrindo vienareikšmiškai tvirtinti, kad apeliantės iš atsakovės įsigytų dažų spalva, juos panaudojus ant to paties paviršiaus, tokiomis pačiomis sąlygomis ir prie to paties apšvietimo, turi tokį išsirinktos spalvos (OW21-c) iš „Xpert TOPCOLOR Proffesional“ dažų paletės neatitikimą, apie kurį apeliantei įsigyjant iš atsakovės dažus negalėjo būti žinoma ir suprantama.

27. Nagrinėjamu atveju nenustačius parduotų dažų kokybės bei įprastų tokiai prekei keliamų reikalavimų (išsirinktos spalvos) trūkumų, apeliantės argumentai, susiję su CK 6.333 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, kuri numato, kad kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis, taikymu, tampa nebeaktualūs. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju jos (apeliantės) įsigyta prekė – dažai, nebuvo gaminama pagal jos pačios atsakovei pateiktą pavyzdį. Apeliantė prekę išsirinko iš atsakovės siūlomo asortimento, t. y. atsakovės pardavinėjamus baltos spalvos bazinius dažus ir konkrečią spalvą (OW21-c) iš jau esamų „Xpert TOPCOLOR Proffesional“ dažų paletėje spalvų. Apeliantė atsakovei nebuvo pateikusi konkretaus savo norimos spalvos pavyzdžio, t. y. tokios spalvos, kurios atsakovės turimoje paletėje nebuvo, o atsakovė nebuvo įsipareigojusi sumaišyti spalvą būtent pagal apeliantės pateiktą pavyzdį. Taigi, net ir dėl šių aplinkybių, CK 6.333 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negali būti taikoma.

28. Teisėjų kolegijos aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

29. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės UAB „Offerens“ apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės UAB „Offerens“ apeliacinio skundo netenkinus jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė UAB „Roner Group“ pateikė teismui įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas (reg. Nr. DOK-4204).

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos jos naudai iš apeliantės.

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Offerens“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Roner group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 980,10 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas