Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N., atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10487-793/2018 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį. Ieškovas 2015-03-08 buvo sulaikytas, vėliau suimtas ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-11 nuosprendžiu pripažintas kaltu, jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

46. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (LAT 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015).

47. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė naujus įrodymus – verslo liudijimus verstis prekyba, išduotus jam 2015-03-06. Kolegija, susipažinusi su šių dokumentų turiniu sprendžia, kad jokių kliūčių juos pateikti pirmosios instancijos teisme nebuvo. Ieškovo argumentai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo - tik gavus atsakovės atstovės apeliacinį skundą, nėra pagrįsti, nes klausimai dėl jo darbinės veiklos ir gaunamų pajamų buvo sprendžiami bei papildomi įrodymai reikalaujami dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, prašymas dėl naujų dokumentų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir nutarties 46 punkte aptarto kasacinio teismo išaiškinimo kontekste, naujai pateikti įrodymai nepriimtini.

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-03-08 konflikto metu apie 20.45 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), V. N. sužalojo D. M., kuris netrukus mirė. Dėl šio įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamoji byla, kurioje V. N. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, 2015-07-16 kaltinamuoju aktu, perduota Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-361/2016 pripažino ieškovą kaltu, padarius nurodytą nusikaltimą ir paskyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Ieškovas nuo 2015-03-08 iki 2015-03-09 buvo sulaikytas, nuo 2015-03-10 iki 2017-04-18 jam taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-18 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-165/2017 panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė konstatavęs, kad D. M. gyvybė atimta veikiant būtinosios ginties situacijoje ir neperžengiant būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalies pagrindu). Apeliacinės instancijos teismas V. N. taip pat panaikino taikytą kardomąją priemonę ir nedelsiant jį paleido iš suėmimo. LAT 2018-04-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-895/2018 apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

49. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, yra griežtoji – ji kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 straipsnis). Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas (LAT 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, bylai reikšmingas aplinkybes turi įvertinti civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (LAT 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

50. Pagal teismų praktiką tokios kategorijos bylose, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (LAT 2015-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

51. Aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, o ieškovas sulaikytas ir kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo skirtas bei jo terminas tęsiamas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos, pagrįstai, dėl ko tenkinti reikalavimą dėl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015-03-08 iki 2016-01-10, pagrindo nėra.

52. Atmestini ieškovo argumentai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-18 nutartis dėl baudžiamosios bylos ieškovo atžvilgiu nutraukimo reiškia ne ką kita, kaip tai, kad visas baudžiamasis procesas, vykdytas D. N. atžvilgiu buvo nepagrįstas ir tuo pačiu neteisėtas.

53. Pasisakant dėl šių apelianto argumentų, pažymėtina, kad asmens nuteisimo atveju taikomas įrodinėjimo standartas skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, ar kaip šiuo atveju baudžiamoji byla nutraukiama, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje.

54. Ieškovas teikdamas parodymus dėl D. M. žūties aplinkybių, konfliktinės situacijos išgertuvių metu tarp jo ir D. M. faktą pripažino, neneigė, kad dėl jo veiksmų ištiko D. M. mirtis, tačiau tvirtino, kad peilį grumtynių metu laikė D. M., o jis užvirto ant jo, gindamasis suko riešą, kad peilį nukreipti nuo savęs, taip prispaudęs D. M. pajuto, kad pastarojo galva nusviro, o po kelių sekundžių pamatė, kad šio krūtinėje yra įsmigęs peilis, kurį jis ištraukė ir nusviedė. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių D. M. sužalojimo momentą. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje D. M. lavono teismo medicininio tyrimo išvadoje pripažinta, kad D. M. mirė nuo durtinio - pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo ir kiaurinio dešiniojo plaučio ir viršutinės tuščiosios venos pažeidimo, dėl ko išsivystė ūmus vidinis nukraujavimas į širdiplėvę ir dešinę pleuros ertmę.

55. Aptartų aplinkybių pagrindu spręsti, kad neegzistavo pakankamos prielaidos įtarimams, jog ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrindo nėra.

56. Apeliantas nedetalizuoja jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų atliktų neteisėtų veiksmų, jų klaidos padarymo faktą grįsdamas vien tik nutarties, kuria nutraukta baudžiamoji byla priėmimu, o ši aplinkybė, kaip minėta pirmiau, pati savaime, nenustačius konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar šį tyrimą kontroliavusio prokuroro atliktų procesinių veiksmų pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, kad vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Kita vertus, nei apeliacinės instancijos teismas, nei kasacinis teismas, išnagrinėję baudžiamąją bylą, taip pat nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai ar, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo surinkti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad valstybės pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą byloje, prokuroras perduodamas baudžiamąją bylą, kurioje ieškovas buvo kaltinamas nužudymo padarymu, bei palaikydamas kaltinimą pirmosios instancijos teisme padarė procesinių pažeidimų, atliko neteisėtus veiksmus ar kokiu nors kitu būdu pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų ar kitų teisės aktų nuostatas.

57. Taigi kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš esmės sudarė pagrindą pagrįstai įtarti ieškovą padarius labai sunkų nusikaltimą ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą jo atžvilgiu, siekiant nustatyti, ar šis įtarimas pasitvirtins bei atitinkamai taikyti jo atžvilgiu laikiną sulaikymą ir kardomąją priemonę.

58. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslą: skiriant šias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (LAT 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

59. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės rūšies (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalį, kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrindas, tai pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

60. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino kardomosios priemonės taikymo aplinkybes. Su šiuo vertinimu visiškai sutinka apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas. Tai, kad ieškovas buvo įtariamas, vėliau kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje teistas už fizinį smurtą prieš šeimos narį, teistumas už šią veiklą nebuvo išnykęs, nevykdė įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, o aptariamas įvykis įvyko jam esant neblaiviam, sudarė pagrindą spręsti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus sunkius ar net labai sunkius nusikaltimus. Pats ieškovas apeliaciniame skunde šių aplinkybių egzistavimo nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atžvilgiu griežčiausia kardomoji priemonė taikyta, jos terminas tęsiamas iki 2016-01-10 atsižvelgus ne tik į aptartų, bet ir apelianto asmenybę, jo elgesį charakterizuojančių duomenų visumą, pagrįstai nustačius naujų nusikaltimų galimą vykdymo riziką.

61. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esminę teisės taikymo klaidą, priežastiniu ryšiu susijusią su ieškovo patirtais baudžiamajame procese turtiniais ir neturtiniais nuostoliais dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį padarė Klaipėdos apygardos teismas, kuris D. N. veiką kvalifikavo pagal minėtą BK normą bei atmetė būtinosios ginties galimybę tinkamai neįvertinęs nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių buvimo, netiksliai įvykdė procesinę pareigą išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas.

62. Atsakovės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, kuri atlikta tik baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, retrospektyviai nesudaro pagrindo pripažinti, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygoja žalos atlyginimą ieškovui, vertintina kaip nepagrįsta.

63. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-18 nutartyje konstatavo, kad apygardos teismas, pripažindamas ieškovą kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepakankamai išsamiai ištyrė pareikšto kaltinimo apimčiai reikšmingas aplinkybes, motyvuotai nepaneigė D. N. nurodytų įvykio aplinkybių, kurias pastarasis nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Siekdamas išsamiai išsiaiškinti D. M. sužalojimo peiliu mechanizmą ir patikrinti nuteistojo nurodomas D. M. žūties aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad yra pagrindas skirti teismo medicinos ekspertizę.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. N. nuosekliai laikantis pozicijos dėl būtinosios ginties sąlygų egzistavimo, nesant D. M. žūties momento liudytojų, teismas turėjo imtis visų įmanomų procesinių priemonių, kad būtų pašalintos visos abejonės dėl asmens, kuris teisiamas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo už kurį numatyti pakankamai ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmė, kaltės.

65. Atsakovė nepaneigė, kad prašymas skirti teismo medicininę ekspertizę buvo ieškovo pareikštas ir pirmosios instancijos teisme, tačiau jis įvertintas kaip perteklinis ir netenkintas. O ieškovo nurodyta D. M. sužalojimo versija pripažinta neįtikinama ir painia, nors, kaip pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas, pirmosios instancijos teismas neanalizavo D. N. inkriminuotos veikos subjektyviosios pusės, t.y. veiklos motyvų, tikslo ir kaltės rūšies, ieškovo nurodytų D. M. sužalojimo peiliu aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo, neišdėstė nei įtikinančių D. N. parodymų atmetimo motyvų, nei tuos parodymus paneigiančių kitų įrodymų, o iš esmės rėmėsi savarankišku įrodymų šaltiniu nelaikytinu eksperto subjektyviu paaiškinimu, kad pagrindinio sužalojimo padarymo mechanizmas, kaip nurodė D. N., neįtikėtinas.

66. Skirtingai nei vertina apeliantė valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytas baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindas leidžia konstatuoti baudžiamąją bylą nagrinėjusio, kaip pirmos instancijos teismo, bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai), turėjusį esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t.y. nepagrįstam ieškovo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, kai egzistavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnio 2 dalis), todėl valstybei kilo civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis).

67. Atsakovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tarp žalos ir neteisėtų veiksmų turi būti priežastinis ryšys, o kompensuojamos tik realiai negautos pajamos.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatytas valstybės pareigūnų nepakankamas rūpestingumas, atidumas (neteisėtumas CK 6.272 straipsnio prasme) dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirtais baudžiamame procese turtiniais ir neturtiniais nuostoliais.

69. Atsakovės argumentai, kad turtinė žala turėjo būti apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantės nurodomas įstatymas nėra aktualus ginčo situacijai, nes nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo ir kt., atlyginimą ne teismo tvarka ir be kita ko, nustato valstybės regreso teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir atstovavimą valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tačiau į bylą pateikti duomenys apie ieškovo gautas pajamas iki jo laisvės suvaržymo, iš dalies leidžia pritarti atsakovės pozicijai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų, susijusių su ieškovo darbine veikla gaunamų pajamų dydžiu, vertinimo.

70. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra visos nutarties 68 punkte nurodytos sąlygos ieškovo prašomai žalai atlyginti už laikotarpį nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo.

76. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi ieškovo pateiktos metinės pajamų už 2014 metus iš individualios veiklos deklaracijos duomenimis ir vertino, kad ieškovo metinės pajamos sudarė 18 700 Lt, kas atitinka 5415,89 Eur. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, VMI į pirmosios instancijos teismo paklausimą 2018-10-11 raštu informavo, kad ieškovas VMI deklaracijos už 2012 metus neteikė, o deklaracija už 2014 metus pateikta tik 2018-04-08. Iš D. N. individualios veiklos pajamų deklaracijos ir metinės pajamų deklaracijos už 2013 metus matyti, kad jo pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą buvo 9800 Lt ir 449,40 Lt už netauriųjų metalų laužo pardavimą, viso 10 249, 40 Lt, kas atitinka 2968,43 Eur. Iš duomenų apie pajamas ir pajamų mokestį matyti, kad per 2012 metus D. N. gavo su darbo santykiais susijusių pajamų 718,55 Eur ir 77,65 Eur iš turto perleidimo. 2013 metais už netauriųjų metalų pardavimą jo pajamos sudarė 210,67 Eur (144,81+65,86 Eur), turto perleidimo pajamos sudarė 64,30 Eur ir pajamos iš individualios veiklos 72,41 Eur.

77. Nutarties 76 punkte aptarti duomenys leidžia spręsti, kad ieškovo į bylą pateiktos individualios veiklos pajamų deklaracijos už 2014 m. duomenys dėl ieškovo gautų pajamų dydžio nėra visiškai patikimi ir vien jais vadovautis nėra teisinio pagrindo.

78. Apeliantas iš suėmimo buvo paleistas dar 2017-04-18, o pajamų deklaraciją pateikė tik 2018-04-08, t.y. praėjus beveik metams, kas neatitinka elementarių rūpestingumo, atidumo ir pareigingumo standartų, bei kelia pagrįstų abejonių dėl šioje deklaracijoje nurodomų gautų pajamų dydžio teisingumo. Juolab, kad ieškovas 2014 metais VMI deklaravo, kad jo 2013 m. gautos pajamos yra beveik perpus mažesnės nei už 2014 metus deklaruotosios, nors nenurodė jokių aplinkybių, kad 2014 metais jis turėjo galimybes jas gauti tokio dydžio, kurios nurodytos pateiktoje deklaracijoje.

79. Kadangi nėra paneigta, jog apeliantas visgi gavo 2014 metais pajamas iš savo darbinės veiklos ir šios pajamos už 2014 metus neturėjo ženkliai viršyti 2013 metais gautąsias, labiau tikėtina, kad ieškovas 2014 metais gavo ne jo nurodomus 5415,89 Eur, bet ne daugiau kaip 3000 Eur pajamų (250 Eur per mėnesį arba 8,33 Eur per dieną). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį pagal ieškovo vidutines mėnesio pajamas už 12 mėnesių iki ieškovo sulaikymo jas dar mažina (3000 - (2 mėn. ×250 Eur + 7 d.×8,33 Eur) = 2441,69 Eur arba 203 Eur per mėnesį, 6,78 Eur per dieną) ir tuo pagrindu, kad byloje nėra įrodymų, kad nuo 2015-01-01 iki 2015-03-08, kol ieškovas buvo laisvėje jis gavo pajamas. Pats ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, pripažino, kad 2015 metų žiemą jis niekur nedirbo ir pajamų negavo, o nuo 2015 m. kovo mėnesio būtų pradėjęs prekiauti turgavietėje.

80. Įvertinus ieškovo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės – suėmimo trukmę, ir apeliacinės instancijos teismo nustatytą labiau tikėtiną ieškovo gautų pajamų dydį, laikotarpį, kuriuo ieškovas negavo pajamų bei pagal šiuos duomenis nustatytas vidutines mėnesio pajamas, priteistas turtinės žalos dydis mažintinas iki 3103,31 Eur (203 Eur × 15 mėn.+ 8,33 Eur ×7 d.).

81. Ieškovas iš dalies nesutinka su ginčijamu sprendimu nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nurodydamas, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti jo prašomos neturtinės žalos dydžio. Tuo tarpu, atsakovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos mano, kad pagal kasacinio teismo praktiką priteistas neturtinės žalos dydis turi būti dar mažintinas.

82. Sutiktina tiek su ieškovu, tiek su atsakove, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, būtina atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) <...> (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-563/2014; Nr. e3K-3-412-690/2015, Nr. e3K-3-347-687/2018, Nr. 3K-3-63-378/2018).

83. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas neturtinės žalos dydį nesivadovavo ginčo santykiams neaktualia BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio įvertino neteisėto suėmimo laikotarpį (15 mėnesių ir 7 dienos), kaip ilgą ir sukėlusį ieškovui didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kas iš esmės pablogino jo reputaciją, kadangi jis buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, atsižvelgė ir į tai, kad buvo apriboti šeiminiai ryšiai bei susidarė nepalankus visuomenės požiūris jo atžvilgiu, buvo apribotos galimybės užsiimti darbine veikla ir gauti iš to pajamų.

84. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo argumentams, kad taikoma kardomoji priemonė ir apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas galėjo įtakoti ieškovo, jo artimųjų emocinę ir fizinę savijautą, šeiminių santykių pablogėjimą bei neleido tęsti darbinės veiklos ir teikti finansinę paramą jo išlaikytiniams, o pats inkriminuotas nusikalstamos veikos pobūdis pablogino ieškovo reputaciją. Tačiau ieškovo pasirinktas visuomenei priimtinų normų neatitinkantis gyvenimo būdas (piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinių veiksmų pasireiškimas jo elgesyje) iš dalies sąlygojo ir susiklosčiusią teisinę situaciją, todėl skundžiamu sprendimu priteista 11 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kolegijos vertinimu, apima visą ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį ir yra nagrinėjamoje byloje teisinga ir pakankama.

85. Spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, o priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka šiandieninio socialinio ar ekonominio konteksto, kaip nurodo ieškovas, pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė kokių pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių pagrindu jam turėtų būti priteista didesnė atlygintinos žalos suma.

86. Atsakovę, atstovaujančių institucijų, nesutikimo su priteistos neturtinės žalos dydžiu pozicija iš esmės grindžiama tuo, kad priteistos neturtinės žalos dydis, neatitinka kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia pozicija yra nepagrįsta.

87. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ne tik vertino tokios žalos dydžio nustatymui reikšmingus objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, susijusius su konkrečios bylos aplinkybėmis ir ieškovo patirtais išgyvenimais bei nepatogumais, kuriuos jis patyrė dėl teismo padarytos teisės taikymo klaidos, bet ir atsižvelgė į kasacinio teismo nutartis civilinėse bylose, kurios yra savo faktinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui suėmimo trukme) kiek įmanoma panašios nagrinėjamos bylos teisinei situacijai. Atsakovės, atstovės nurodomoje LAT 2014-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014, teismas vertino ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai rėmėsi iš esmės vieninteliu kriterijumi - Vyriausybės nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu. Kadangi remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos, tai nustatant neturtinės žalos dydį vadovautis šia nutartimi pagrindo nėra.

88. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad duomenų apie ieškovo nuteisimą nebuvo viešai paskleista, nebuvo sutrikdyta ieškovo darbinė veikla, nes jis iki sulaikymo nedirbo, ar, kad ieškovui nekilo jokių sunkių padarinių, nesudaro pagrindo vertinti, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos apskritai neturėtų būti tenkinamas ar priteista neturtinė žala turėtų būti dar mažinama.

89. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujančių institucijų dėmesį, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019-05-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-282-330/2019 yra pasisakęs, kad tokio pobūdžio bylose atsakovu yra vienas teisės subjektas – Lietuvos valstybė, todėl atsakovės atstovų atskirų, savarankiškų ir tarpusavyje nesuderintų procesinių dokumentų, visų pirma apeliacinių skundų teikimas, laikytinas ydinga ir netoleruotina valstybės atstovavimo praktika.

90. Atsakovę, atstovaujančios Generalinės prokuratūros argumentai, kad teismas ginčą sprendė taikydamas solidariosios atsakomybės nuostatas ir apeliacinio skundo formuluotė dėl ieškinio reikalavimų Generalinei prokuratūrai atmetimo, yra teisiškai nepagrįsti. Tiek Teisingumo ministerija, tiek Generalinė prokuratūra yra vienos iš ginčo šalies - atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės, o ne ginčo šalys, kurioms ieškiniu buvo reiškiami reikalavimai. Šiame kontekste, pasisakytina, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje be teisinio pagrindo nurodė, kad žala ir kitos sumos priteisiamos iš valstybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra. Kaip paminėta, atsakove šioje byloje yra Lietuvos valstybė, t.y. vienas teisės subjektas, todėl iš rezoliucinės teismo sprendimo dalies šalintina nuoroda į jos interesus atstovavusias institucijas.

91. Taip pat atkreiptinas atsakovę atstovaujančios Generalinės prokuratūros dėmesys, kad jos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinius skundus pozicija dėl skundžiamo sprendimo nėra nuosekli, t.y. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui žala ir kitos sumos ir ieškinio reikalavimus atmesti, o atsiliepime – palikti teismo sprendimą dalyje dėl priteistos žalos D. N. nepakeistą. Siekiant išvengti tokių dviprasmybių ir procesinės pozicijos prieštaringumo, teikiant procesinius dokumentus teismui, turi būti laikomasi atidumo ir rūpestingumo standartų.

92. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

93. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistinos turtinės žalos atlyginimą nuo 6870,21 Eur iki 3103,31 Eur. Atitinkamai sumažintina suma, nuo kurios priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo 18 470,21 Eur iki 14703,31 Eur, kita teismo sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

94. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

95. Ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 1000 Eur, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (23,26 procentų), iš atsakovės ieškovui priteista 292,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 232,60 Eur (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagrindų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenustatyta. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, 3103,31 Eur (tris tūkstančius šimtą tris eurus 31ct) turtinės žalos atlyginimui, 11 600 Eur (vienuolika tūkstančių šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos 14703,31 Eur (keturiolika tūkstančių septynių šimtų trijų eurų 31 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 232,60 (du šimtai trisdešimt du eurai 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.