Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-282-330/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-22
Bylos Nr.: e2A-282-330/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01844-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė, Artūras Driukas
Ieškovas: E. R.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro
Trečiasis asmuo: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

Civilinė byla Nr. e2A-282-330/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01844-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovų Kauno apygardos prokuratūros bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro apeliacinius skundus bei atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie Lietuvos kriminalinės policijos biuro apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1139-264/2018 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 23 743, 36 Eur negauto darbo užmokesčio ir 10 071,72 Eur delspinigių už laikotarpį, per kurį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, taip pat priteisti 62 838,10 Eur negautų pajamų, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad patirtos turtinės bei neturtinės žalos atsiradimą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai. 2011 m. spalio 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 38-1-00072-11, ieškovė buvo sulaikyta 2 paroms, jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3 – ios valdybos 1 – o skyriaus vyresniojo tyrėjo 2011 m. spalio 12 d. nutarimu ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų. Baigus ikiteisminį tyrimą, ieškovei buvo įteiktas kaltinamasis aktas ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismas ne kartą pratęsė procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų. Ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (iki išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo), t. y. 4 metus 1 mėn. 18 d. (arba 1 519 dienų).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58- 562/2015 ieškovę išteisino pagal visus pateiktus kaltinimus, nes nebuvo įrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas panaikino paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 23 d.

4. Ieškovė pažymėjo, jog teismo nuosprendis ieškovės darbdaviui buvo pateiktas vykdyti 2015 m. gruodžio 1 d. Darbdavys tik 2015 m. gruodžio 29 d. grąžino ieškovę į pareigas, bet nesumokėjo kompensacijos už priverstines pravaikštas, todėl ieškovė 2015 m. gruodžio 29 d. pakartotinai teikė prašymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d., per kurį darbdavys vilkino nuosprendžio vykdymą, darbdavys taikos sutartimi administracinėje byloje Nr. eI-5667-189/2016 pripažino kaip ieškovės priverstines pravaikštas bei išmokėjo kompensaciją už šį laikotarpį.

5. Darbdavys 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. TE-69 ieškovę atleido iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 66 straipsnio 6 dalį, 69 straipsnį (kai negalima tarnauti dėl sveikatos būklės). Psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ieškovė yra skurdesnės raiškos, pažeidžiamų, nebrandžių, menkiau įsisąmoninamų emocijų, ribotai atspari emocinei įtampai, stresams, jautriau reaguojanti į priekaištus, reikalavimus. Šių neigiamų psichologinių reiškinių ieškovė iki baudžiamojo persekiojimo pradžios neturėjo, todėl tai taip pat yra pasekmė, kilusi po pradėto ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė yra 4 metai 1 mėnuo 20 dienų, iš jų: ikiteisminis tyrimas vyko nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. (kai buvo surašytas kaltinamasis aktas), jis truko 1 metus 11 mėnesių 14 dienų; bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko 2 metus 2 mėnesius 5 dienas; bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko beveik pusantrų metų. Dėl vykdyto baudžiamojo proceso ieškovė patyrė turtinių ir neturtinių praradimų.

7. Ieškovės teigimu, dėl jos sulaikymo 48 valandoms, nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. taikytos procesinės prievartos priemonės (laikino nušalinimo nuo pareigų), nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. skirtos kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) bei ilgai trunkančio baudžiamojo proceso ir neteisėtų darbdavio veiksmų atsisakant ieškovę laiku grąžinti į pareigas, išmokėti kompensaciją už priverstines pravaikštas, perskaičiuoti tarnybos stažą, ieškovė patyrė materialinius sunkumus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

8. Ieškovė pažymėjo, jog patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurios atsiradimą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai. Turtinę žalą sudaro negautas darbo užmokestis už laikotarpį, kai ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų – 23 743,36 Eur ir 0,07 procento delspinigių už šią sumą iki ieškinio padavimo dienos, kurie sudaro 10 071,72 Eur sumą. Negautas pajamas sudaro ieškovės negautas darbo užmokestis, kurį jį galėjo gauti, jei nebūtų atleista iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės (62 838,10 Eur). Neturtinę žalą sudaro objektyviu būtinumu nepateisinamų procesinės prievartos priemonių – sulaikymo 48 valandoms, nušalinimo nuo pareigų, rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymas – 5 000 Eur; sveikatos pablogėjimas, dėl ko ieškovė tapo netinkama eiti pareigas vidaus tarnyboje – 20 000 Eur; dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita – 15 000 Eur.

Atsiliepimas

9. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai bei teismas nepadarė veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala ieškovei. Nusikalstamos veikos, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiesiogiai susijusios su ieškovės tarnybinėmis pareigomis. Renkant ikiteisminiam tyrimui reikalingus įrodymus, nušalinimas nuo pareigų ieškovei paskirtas laikantis įstatyme numatytos tvarkos ir terminų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, kurios, patikrinus apeliacine tvarka, nebuvo pripažintos neteisėtomis, todėl valstybės institucijų pareigūnų savavališkų veiksmų ar piktnaudžiavimo teise nėra. Dėl ieškovei paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti neteisėtumo byloje faktinių įrodymų nėra. Ieškovei buvo paskirta viena iš švelniausių kardomųjų priemonių, siekiant užtikrinti įtariamojo asmens dalyvavimą procese.

Šalies argumentai

10. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad baudžiamoji byla itin didelės apimties, neužtruko pernelyg ilgai, o procesiniai veiksmai buvo atliekami savalaikiai. Išsamiai aprašytas ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su vykusiu baudžiamuoju procesu. Ieškovė neįrodė reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

11. Atsakovės atstovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00072-11 dėl vogtų automobilių, kurių vertė viršija 250 MGL, kontrabandos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalis), dėl disponavimo suklastotais dokumentais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis) bei dėl transporto priemonių identifikavimo numerių pakeitimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-562/2015 Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo išteisino tik ieškovę, o kiti kaltinamieji buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nenustatė procesinių trūkumų ar ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Ieškovė buvo įtariama piktnaudžiavimu tarnyba vykdant savo tiesiogines funkcijas, jai inkriminuota nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. Siekiant užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti greitesnį ir nešališkesnį nusikalstamų veikų tyrimą, ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų. Tai buvo proporcinga ir tinkama priemonė, galėjusi garantuoti netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Ieškovė nušalinimą nuo pareigų skundė, tačiau nušalinimo nuo pareigų taikymas nebuvo pripažintas neteisėtu, nebuvo nustatyta įstatymo pažeidimų. Ieškovei skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikyta siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, įtariamosios dalyvavimą procese, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms daryti. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, vien dėl išteisinamojo nuosprendžio ar bylos nutraukimo priėmimo nėra preziumuojamas, galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Net ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo ir pats savaime nėra pagrindas atlyginti asmeniui žalą, jei atitinkami procesiniai sprendimai buvo priimti laikantis procesinių normų. Atsakovės atstovas akcentavo, kad pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese nėra konstatuota.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos 14 186,24 Eur turtinės žalos nei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 732 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo procesinę teisę apskųsti prokurorui ikiteisminio tyrimo tyrėjo veiksmus dėl baudžiamojo proceso pradėjimo bei laikino sulaikymo, tačiau to nepadarė. Ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai dėl taikyto ieškovei laikino sulaikymo nėra pripažinti neteisėtais, laisvės suvaržymo trukmė buvo minimali – 48 valandos, nenustatyta, kad dėl laikino sulaikymo būtų pažeisti įstatymai, todėl atmesti ieškovės teiginiai, kad taikytas laikinas sulaikymas buvęs neteisėtas ir be pagrindo suvaržęs ieškovės teises.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba dėl jos tikėtinai atliktų veiksmų vykdant savo darbines funkcijas, kurios tiesiogiai susiję su jos tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, todėl nušalinimas nuo pareigų bent pradiniu nusikaltimo tyrimo laikotarpiu, iki bus surinkti reikšmingi bylos aplinkybėms ištirti ir nustatyti duomenys, galėjo būti proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.

14. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo terminų tęsimas nuo 2013 m. sausio 3 d. nebuvo susijęs su ieškovės kaltės įrodymų rinkimu, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnį ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas ne vėliau kaip per devynis mėnesius.

15. Teismas konstatavo, jog ieškovė išteisinta dėl to, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo surinkta jos kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų savo elgesiu dariusi neigiamą įtaką baudžiamojo proceso trukmei ar vengusi atvykti kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar teismą, ji davė parodymus. Pažymėta, kad prokuroras pagal jam suteiktus įgaliojimus atliekant ikiteisminį tyrimą turėjo svarstyti baudžiamosios bylos nutraukimo ieškovės atžvilgiu galimybę dar iki 2013 m. sausio 3 d., kai prokuroras kreipėsi su prašymu dėl ieškovės nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo. Tuo metu tyrimo galimybės iš esmės jau buvo išnaudotos, todėl prokuroras turėjo įvertinti bylos duomenų visumą ir padaryti išvadą, jog surinkti įrodymai nepakankami ieškovei pareikštam kaltinimui pagrįsti, dėl ieškovei inkriminuotų veikų nėra įmanoma surinkti pakankamai ieškovės kaltės įrodymų, tad kaltinimo pateikimas ieškovei ir bylos teisminis nagrinėjimas nebuvo būtinas, o dėl to baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu užsitęsė nepateisinamai ilgai.

16. Teismas sprendė, kad jau ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pažeista ieškovės teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras nepakankamai apdairiai, atidžiai, rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą ir tuo pažeidė bendrąją rūpestingumo bei atidumo pareigą, neišnaudojo galimybių per trumpiausią laiką surinkti ir ištirti reikšmingus duomenis ir jau ikiteisminio tyrimo stadijoje nustatyti aplinkybes, kurių pagrindu teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį ieškovės atžvilgiu. Tolesnis ieškovės nušalinimas nuo pareigų buvo netikslingas, neproporcingas, neužkertantis kelio naujoms panašioms veikoms vykdyti ir darantis neteisėtą žalą ieškovei. Ta aplinkybė, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų skirtas teismo nutartimi, savaime nedaro šios procesinės prievartos priemonės teisėtos, nes valstybės atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnį kyla tiek dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek prokuroro, tiek teismo veiksmų. Tai, kad asmuo, kuriam pritaikyta procesinė prievartos priemonė, jos neskundžia, savaime nedaro tos priemonės teisėtos. Teismas pripažino įrodyta valstybės civilinei atsakomybei kilti vieną iš sąlygų – ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus.

17. Teismas vertino, jog buvo pažeistos ieškovės teisės į įmanomai trumpiausią procesą, o procesinės prievartos priemonių taikymas ilgiau nei 1 metus ir 3 mėnesius buvo neproporcingas bei nepateisinamas objektyviu būtinumu, pernelyg suvaržė ieškovės teises, todėl priežastiniu ryšiu susijęs su baudžiamajame procese ieškovės patirtais turtiniais ir neturtiniais nuostoliais.

18. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovės nušalinimas nuo pareigų buvo pagrįstas laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2013 m. sausio 12 d., kad ieškovė, būdama nušalinta nuo pareigų dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, galėjo dirbti kitą darbą, sprendė, jog per ilgo ikiteisminio tyrimo padariniai darbo santykiams negali būti vertinami per visą nušalinimo laikotarpį negauto atlyginimo dydžiu, todėl pagrįsta ir kompensuotina pripažino 14 186,24 Eur turtinių nuostolių sumą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, argumentuodamas, jog tarnybos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės yra pasibaigę. Taip pat konstatuota, jog nėra priežastinio ryšio tarp teismo nustatytų neteisėtų veiksmų ir ieškovės ligos, lemiančios nuostolius (gautinas pajamas), todėl šis reikalavimas netenkintas.

19. Teismas pripažino, kad dėl per ilgai trukusio baudžiamojo proceso ieškovė patyrė išgyvenimus, nepatogumus, todėl sprendė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos neturtinės žalos, ir priteisė ieškovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

20. Ieškovė E. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą – priteisti iš atsakovės 21 985,13 Eur negauto darbo užmokesčio, 62 838,10 Eur negautų pajamų, 40 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

20.1. Prieš sulaikant ieškovę, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai privalėjo ir turėjo galimybę įsitikinti, kad duomenų, jog ji padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, nebuvo surinkta, todėl ieškovė neturėjo būti sulaikyta ir nušalinama nuo pareigų. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo gauta jokių duomenų apie ieškovės neteisėtus veiksmus, ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras nuo pat tyrimo pradžios elgėsi nerūpestingai, neteisėtai taikė procesines prievartos priemones, dėl ko vėliau ieškovė buvo išteisinta.

20.2. Paneigtina teismo išvada, kad ieškovės sulaikymas 48 valandoms, nušalinimas nuo pareigų nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. sausio 12 d., buvęs teisėtas, todėl už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ieškovei turi būti priteisti nuostoliai – negautas darbo užmokestis 21 985,13 Eur.

20.3. Priešingai negu nurodė teismas, bylos medžiaga nustatyta, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios ieškovės sveikatos būklė atitiko pasieniečių sveikatai keliamus reikalavimus. Neigiamų psichologinių reiškinių iki baudžiamojo persekiojimo pradžios ieškovė neturėjo, todėl tai yra pasekmė, kilusi pradėjus ikiteisminį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą. Tarp ieškovės sveikatos būklės pablogėjimo ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti 62 838,10 Eur negautų pajamų yra įrodytas ir tenkintinas.

20.4. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko nepateisinamai ilgai, dėl tokio ilgo baudžiamojo proceso ieškovė patyrė didžiulę įtampą, dvasines bei fizines kančias, aplinkinių nepagarbą, buvo pažemintas jos autoritetas, sutrikdyta sveikata, apribota laisvė, buvo sužlugdyta jos darbinė karjera, sumenkintas jos, kaip valstybės tarnautojos, autoritetas, todėl ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 40 000 Eur dydžio.

21. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Kauno apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

21.1. Teismas, konstatuodamas, jog ieškovės laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2013 m. sausio 7 d. buvo neteisėtas, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nesivadovavo nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo byloje buvo išspręstas ginčas, įgyja res judicata galią, o siekiant teisinio tikrumo, įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi būti kvestionuojamas. Baudžiamojo proceso metu įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo konstatuotas ieškovės laikino nušalinimo nuo pareigų teisėtumas, todėl ši procesinė prievartos priemonė taip pat turėjo būti vertinama ir nagrinėjamoje byloje. Ieškovė buvo kaltinama dėl nusikalstamų veikų, kurios tikėtinai buvo padarytos vykdant tarnybines funkcijas, todėl laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo proporcinga ir vienintelė procesinė prievartos priemonė, kuri galėjo užtikrinti greitą ir nešališką ikiteisminį tyrimą.

21.2. Nėra ginčo, kad ieškovė tarnybos metu praleido per sieną kontrabanda gabenamus automobilius, todėl šių duomenų pakako susidaryti nuomonę, jog įtariamoji galbūt padarė nusikalstamą veiką. Prokuroro nepriklausomumo principas, duomenų pakankamumo kriterijus bei didelės apimties baudžiamojoje byloje esanti medžiaga paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog prokuroras privalėjo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės, o ne siųsti jo medžiagą teisminiam nagrinėjimui. Ikiteisminis tyrimas, įvertinus jo sudėtingumą bei didelę apimtį, ilgai neužtruko, procesiniai veiksmai buvo atliekami savalaikiai. Teismas nevertino ieškovės veiksmų, kurie tiesiogiai prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo trukmės.

21.3. Teismas, konstatuodamas teisėsaugos veiksmų neteisėtumą, turi tokią išvadą motyvuoti ir tiksliai nurodyti, kurios institucijos pareigūnų veiksmai laikytini neteisėtais, kokia dalimi ir kokia apimtimi jie lėmė žalos atsiradimą.

21.4. Teismo sprendime nėra tiksliai nurodyta, už kuriuos 32 mėnesius ieškovei priteistina 14 186,24 Eur turtinė žala, nors teismas konstatavo, kad nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2013 m. sausio 12 d. ieškovės nušalinimas nuo pareigų buvo pagrįstas, todėl ši teismo išvada neatitinka teismo sprendimo aiškumui ir pagrįstumui keliamų reikalavimų.

21.5. Teismas nepateikė išsamių argumentų dėl priteistos neturtinės žalos ieškovei pagrįstumo, kuo pasireiškė ši žala ir kodėl jos dydis yra būtent 2 000 Eur.

22. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

22.1. Ieškovė buvo įtariama nusikalstamos veikos, susijusios su jos tiesiogiai vykdytomis pareigomis, padarymu, todėl jai paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – buvo proporcinga ir vienintelė, kuri galėjo užtikrinti greitą ir nešališką nusikalstamos veikos tyrimą bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą. Tai, jog tam tikrą laiką ikiteisminiame tyrime nebuvo atliekami veiksmai, susiję su ieškove, nereiškia, kad nebuvo atliekami jokie veiksmai. Laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo teisėtumas baudžiamojo proceso metu buvo nuolat vertinamas.

22.2. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtumo, o ieškovės išteisinimo faktas savaime nėra pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmus laikyti neteisėtais.

22.3. Teismas, konstatuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą, nepagrįstai priskyrė jiems prokuroro ir teismo funkcijas. Ikiteisminio tyrimo teisėjęs, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas neatlieka jokių veiksmų dėl procesinės prievartos priemonės taikymo – laikino nušalinimo nuo pareigų, todėl teismas neteisingai konstatavo būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus.

22.4. Ieškovės išteisinimas baudžiamajame procese nėra pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Šiuo atveju ieškovė buvo išteisinta nepavykus įrodyti, jog ji dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Neįrodžius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, todėl nėra pagrindo atlyginti prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

22.5. Teismas nepagrįstai konstatavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, o priteisdamas 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą nepateikė motyvų, kuriais grindžiama ieškovei priteistina tokia suma.

23. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė prisidėjimą prie Lietuvos kriminalinės policijos biuro apeliacinio skundo, prašydama panaikinti apskųsto sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad palaiko Lietuvos kriminalinės policijos biuro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

24. Ieškovė E. R. atsiliepimu į atsakovės atstovų apeliacinius skundus prašo tuos skundus atmesti bei tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad visi argumentai, kuriais remiantis iš dalies nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei nesutinkama su atsakovės atstovų apeliaciniais skundais, yra išdėstyti ieškovės pateiktame apeliaciniame skunde.

25. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į atsakovės atstovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, o atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas ieškinys, palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Tai, kad ieškovė buvo išteisinta remiantis vienu iš nekaltumo prezumpcijos principo elementų, (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), nereiškia, jog baudžiamojo proceso metu atlikti procesiniai veiksmai bei priimti sprendimai buvo neteisėti. Ieškovė buvo išteisinta ne paneigiant jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių buvimą jos veiksmuose, bet nenustačius subjektyviųjų požymių.

25.2. Ieškovė buvo kaltinama nusikalstamomis veikomis, kurias ji padarė vykdydama savo tarnybines funkcijas, todėl laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo proporcinga ir vienintelė procesinė prievartos priemonė, kuri galėjo užtikrinti nešališką nusikalstamos veikos tyrimą.

25.3. Teisėsaugos institucijų veiksmai buvo teisėti ir savalaikiai, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės sveikatos pablogėjimas yra susijęs su atliktu ikiteisminiu tyrimu. Nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės sveikata būtų išlikusi tokia pat, kad būtų garantuojamos buvusios pareigos tarnyboje, todėl nėra pagrindo ieškovės reikalaujamų negautų pajamų vertinti kaip realių gauti.

Motyvuojamoji dalis

25.4. Byloje nėra pateikti konkretūs įrodymai, kurie pagrįstų, kuo pasireiškė neturtinė žala ieškovei, todėl šis reikalavimas atmestinas.

26. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo tenkinti atsakovės atstovų paduotus apeliacinius skundus, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad palaiko atsakovės atstovų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.

27. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas ieškinys, palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai dėl ieškovei taikyto laikino sulaikymo nėra pripažinti neteisėtais.

Žemesnės instancijos teismas

27.2. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl ieškovės atliktų veiksmų buvo pagrįstas, todėl konstatavus, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, vertintina, kad ir taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – yra teisėta. Ši priemonė buvo proporcinga, vienintelė, kuri galėjo užtikrinti greitą ir nešališką nusikalstamos veikos ištyrimą. Nušalinimo laikotarpiu ieškovė turėjo galimybę dirbti kitą darbą. Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų, nėra ir būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 23 743,36 Eur negauto darbo užmokesčio priteisimo.

27.3. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl sveikatos pablogėjimo ir valdžios institucijų neteisėti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu, todėl nėra pagrindo priteisti 62 838,10 Eur dydžio negautas pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

27.4. Nesutiktina su ieškovei priteistos neturtinės žalos dydžiu. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas bei būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

28. Trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Tiriant nusikalstamas veikas dėl organizuotos grupės, negalima tirti tik vieno žmogaus veiksmų, o turi būti kompleksiškai vertinama visų organizuotos grupės narių veikla. Nagrinėjamu atveju būtent įrodymų pakankamumo aspektas buvo pagrindinis motyvas, dėl kurio ieškovė išteisinta. Tai reiškia, jog valstybės institucijos, vykdydamos savo pareigą kuo objektyviau ir greičiau ištirti nusikalstamą veiką, atliko teisėtus veiksmus.

28.2. Ieškovės laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo teisėta, svarbi ir būtina procesinė prievartos priemonė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pabaigos.

Žemesnės instancijos teismas

28.3. Teismas nevertino aplinkybės, jog nuo 2013 m. rugsėjo 27 d., kai baudžiamoji byla buvo perduota teismui, kaltinamosios laikino nušalinimo nuo pareigų klausimas buvo sprendžiamas teisme, tačiau skundžiamame sprendime konstatuojant teismo neteisėtus veiksmus dėl laikino nušalinimo nuo pareigų, nepateikiami pagrįsti argumentai, kurie leistų objektyviai daryti tokią išvadą.

28.4. Baudžiamasis procesas netruko pernelyg ilgai, jo trukmė buvo optimali, baudžiamoji byla buvo itin sudėtinga ir didelės apimties. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje teismo posėdžiai tris kartus buvo atidėti ir pačios ieškovės iniciatyva.

28.5. Nėra įrodytas ir nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovės sveikatos pablogėjimo ir atsakovės atstovų veiksmų, todėl reikalavimai dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

30. Byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu.

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, reguliuojančias teisės normas, konstatuota, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje (CK 6.272 straipsnis), yra griežtoji – kylanti nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. birželio 16 d. Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00072-11 dėl vogtų automobilių, kurių vertė viršija 250 MGL, kontrabandos (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį), dėl disponavimo suklastotais dokumentais (BK 300 straipsnio 1 dalis) bei dėl transporto priemonių identifikavimo numerių pakeitimo (BK 306¹ straipsnio 1 dalis). 2011 m. spalio 11 d. ieškovei E. R. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

35. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2013 m. rugsėjo 25 d. surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla Nr. 38-1-00072 su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui 2013 m. rugsėjo 27 d.

36. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-562/2015, kuriuo ieškovė buvo išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, panaikinta jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų.

Dėl valstybės atstovavimo ir bylos proceso tinkamumo

37. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą turi atlyginti valstybė, jai atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

38. Nagrinėjamoje byloje atskirus (savarankiškus) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo pateikė atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos – Lietuvos kriminalinės policijos biuras, taip pat LR Generalinės prokuratūros atstovė Kauno apygardos prokuratūra, o trečia Lietuvos valstybės atstovė LR teisingumo ministerija pateikė prisidėjimą prie vieno iš atstovų – Lietuvos kriminalinės policijos biuro paduoto apeliacinio skundo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai pateikė ir savarankiškus atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose atsakovu yra Lietuvos valstybė, kurią gali atstovauti tiek pati LR Vyriausybė, tiek bet kuri jos įgaliota institucija. Tačiau toks atsakovės Lietuvos valstybės atstovavimo teisinis reguliavimas nereiškia, kad kiekvienas iš byloje dalyvaujančių valstybės atstovų gali veikti visiškai savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų atstovų reiškiamos pozicijos dėl ginčo esmės, nesaistomas kitų valstybės atstovų teikiamų argumentų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis grindžiamas ieškovo ieškinio reikalavimas valstybei arba ieškovo apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokio pobūdžio byloje atsakovės Lietuvos valstybės vardu turėjo būti parengtas vienas bendras, visų atstovų suderinto turinio apeliacinis skundas bei atsiliepimas į priešingos šalies apeliacinį skundą, bet ne atskiri (savarankiški) atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų procesiniai dokumentai. Kadangi byloje ginčo šalimi – atsakovu yra vienas teisės subjektas – Lietuvos valstybė, todėl teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsakovės atstovų atskirų, savarankiškų ir tarpusavyje nesuderintų procesinių dokumentų, visų pirma apeliacinių skundų, teikimas laikytinas ydinga ir netoleruotina valstybės atstovavimo praktika, į ką atkreiptinas valstybę atstovaujančių institucijų dėmesys. Tuo pačiu nurodytina ir pirmosios instancijos teismui, kad dėl aukščiau išdėstytų valstybės atstovavimo šioje byloje aplinkybių, teismas galėjo taikyti gautų procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, siekiant užtikrinti vieno bendro, visų valstybės atstovų suderinto apeliacinio skundo ar kito procesinio dokumento parengimą ir pateikimą teismui.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės

39. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko nepateisinamai ilgai ir dėl tokio baudžiamojo proceso ieškovė patyrė didžiulę įtampą, dvasines bei fizines kančias, aplinkinių nepagarbą, buvo pažemintas jos autoritetas, sutrikdyta sveikata, apribota laisvė, buvo sužlugdyta jos darbinė karjera, buvo sumenkintas jos, kaip valstybės tarnautojos, autoritetas, todėl ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 40 000 Eur dydžio.

40. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

41. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

42. Bylos duomenimis nustatyta, jog bendra aktualaus baudžiamojo proceso trukmė buvo 4 metai, 1 mėnuo ir 18 dienų. Ieškovės baudžiamasis persekiojimas prasidėjo 2011 m. spalio 11 d., kai jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2013 m. rugsėjo 25 d. surašius baudžiamojoje byloje kaltinamąjį aktą ir 2013 m. rugsėjo 27 d. bylą perdavus Vilniaus apygardos teismui. Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei taikyta procesinės prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų, kaip ir visas baudžiamas procesas truko iš viso 4 metus, 1 mėnesį ir 18 dienų.

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pažeista ieškovės teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taip pat prokuroras nepakankamai apdairiai, atidžiai, rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą ir tuo pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, neišnaudodami galimybių per trumpiausią laiką surinkti ir ištirti reikšmingus duomenis bei dar ikiteisminio tyrimo stadijoje nustatyti aplinkybes, kurių pagrindu teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl ieškovės. Ieškovė išteisinta dėl to, kad jau ikiteisminiame tyrime nebuvo surinkta jos kaltę patvirtinančių svarių įrodymų. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų savo elgesiu dariusi neigiamą įtaką baudžiamojo proceso trukmei ar vengtų atvykti kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar į teismą duoti parodymų.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujamasi šiais kriterijais: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, Nr. 36743/97, 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą, Nr. 302/05). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, Nr. 12717/06, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

46. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje įtarimai buvo pareikšti vienuolikai asmenų, buvo prašoma dėl teisinės pagalbos teikimo Baltarusijos Respublikoje, tačiau kaltinamajame akte nurodyti ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas E. R., buvo atlikti 2011 – 2012 metų laikotarpiu, gi visi kiti procesiniai veiksmai, atlikti ikiteisminiame tyrime 2013 metais, nebuvo susiję su ieškovės kaltės įrodymų rinkimu. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. jokie procesiniai veiksmai, susiję su įtariamąja E. R., nebuvo atliekami. Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnų vykdytas ikiteisminio tyrimo terminų tęsimas nuo 2013 m. sausio 3 d. (dėl įtariamojo Baltarusijos Respublikos piliečio V. B. paieškos, dėl įtariamųjų A. K. ir A. L. teisinio statuso) nebuvo susijęs su ieškovės kaltės įrodymų rinkimu.

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog baudžiamasis procesas dėl ieškovės truko 4 metus, 1 mėnesį ir 18 dienų, taip pat tai, jog nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. jokie procesiniai veiksmai, susiję su įtariamąja E. R., nebuvo atliekami, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taip pat tyrimą kuruojantis prokuroras nepakankamai apdairiai, atidžiai, rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą ir tuo pažeidė bendrąją rūpestingumo bei atidumo pareigą, neišnaudodami galimybių per trumpiausią laiką surinkti ir ištirti reikšmingus duomenis dėl ieškovės.

48. Kita vertus, sprendžiant, ar ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo pernelyg ilga, teisėjų kolegija ištyrusi baudžiamosios bylos duomenis, ikiteisminio tyrimo metu atliktus procesinius veiksmus, sutinka su atsakovės atstovų argumentais, jog ikiteisminis tyrimas buvo gana sudėtingas (dėl organizuotos grupės asmenų atliktų nusikalstamų veikų, inkriminuojamos veikos, susijusios su tarnybos pareigų atlikimu), didelės apimties (baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 46 tomai), tačiau vis tik tai nepaneigia ieškovės teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atitinkamų valstybės institucijų pareigos per tokį laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką.

49. Apeliacinis teismas dar kartą akcentuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jau ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pažeista ieškovės teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras nepakankamai apdairiai, atidžiai ir rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą, neišnaudodami galimybių per trumpiausią laiką ištirti bei įvertinti reikšmingus duomenis dėl ieškovei inkriminuotų veikų.

Dėl ieškovės laikino nušalinimo nuo pareigų

50. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo taikytas nepagrįstai, jos teisės ir laisvės buvo apribotos neteisėtai, dėl nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų buvo padaryta turtinė žala – ji negavo darbo užmokesčio. Taigi, neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, ieškovė laiko jos nušalinimo nuo pareigų faktą.

51. Nustatyta, jog ieškovė ikiteisminio tyrimo metu nuo 2011 m. spalio 13 d. iki ikiteisminio tyrimo pabaigos (2013 m. rugsėjo 25 d. kaltinamojo akto surašymo) buvo nušalinta nuo pareigų, o bylą perdavus nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas kas 3 mėnesius. Iš viso ieškovė buvo nušalinta nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (iki išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo), t. y. 4 metus 1 mėnesį ir 18 dienų.

52. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio nuostatas laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas tuo atveju, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti, be kita ko, įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

53. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė buvo kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba dėl galbūt atliktų veiksmų vykdant savo tiesiogines darbines funkcijas, kurios tiesiogiai susiję su jos tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, todėl nušalinimas nuo pareigų bent pradiniu nusikaltimo tyrimo laikotarpiu – iki bus surinkti reikšmingi bylos aplinkybėms ištirti ir nustatyti duomenys – galėjo būti proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos (dėl kontrabandos, piktnaudžiavimo), kurių padarymu buvo įtariama ieškovė, yra tiesiogiai susijusios su jos eitomis pareigomis (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės pasienietės pareigos), todėl, siekiant išvengti priešingų valstybės tarnybai veiksmų, buvo tikslinga paskirti procesinę prievartos priemonę – ieškovės laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Šiuo atveju nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo įtariama (kaltinama) ieškovė, tiesiogiai susijusios su jos tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, todėl tolesnis ieškovės darbas nebuvo suderinamas su jos, kaip valstybės tarnautojos, statusu, galėjo padaryti žalą valstybės institucijai, trukdyti ikiteisminio tyrimo veiksmams.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu ieškovė laikinai buvo nušalinta nuo pareigų, šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmę, atsižvelgdama į ieškovės pareigų pobūdį, kuris buvo įvertintas skiriant procesinės prievartos priemonę, bei remdamasi pirmiau aptarta kasacinio praktika, konstatuoja, kad egzistavo pagrindas nušalinti ieškovę nuo pareigų.

56. Kita vertus, apeliacinis teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje buvo konstatuota, kad jau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai ieškovės E. R. kaltės įrodymų tyčia prisidėjus prie nusikalstamos veikos padarymo, kad prokuroras turėjo svarstyti baudžiamosios bylos nutraukimo dėl E. R. galimybę dar iki 2013 m. sausio 3 d., kai prokuroras kreipėsi su prašymu dėl ieškovės nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo iki 2013 m. balandžio 12 d.

57. Teisėjų kolegija sutinka su apskųstame sprendime padaryta teismo išvada, jog ieškovės laikino nušalinimo nuo pareigų trukmė – 4 metai 1 mėnuo ir 18 dienų, yra pažeidžianti ieškovės teises, nes ieškovės tolesnis nušalinimas nuo pareigų teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi ir vėlesnėmis nutartimis buvo netikslingas, neproporcingas, nepasiekiantis tikslo užkirsti kelią naujoms panašioms veikoms daryti ir neteisėtai sukeliantis žalą ieškovei.

58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nušalinimas nuo pareigų 2011 m. spalio 13 d. - 2013 m. sausio 12 d. laikotarpiu laikytinas pagrįstu ir pateisinamu, kol tai buvo objektyviai būtina, tačiau tokios laikinos procesinės prievartos priemonės taikymo tęsimą nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. nėra pagrindo pripažinti teisėtu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vadovaujantis ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktais ir pateiktais duomenimis, egzistavo pagrindas taikyti ieškovei procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, tačiau tik tiek, kiek tai buvo būtina. Be kita ko, šios poveikio priemonės taikymo proporcingumo aspektu pažymėtina ir tai, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu iš ieškovės nebuvo atimta galimybė užsiimti kita darbine veikla.

Dėl turtinės žalos dydžio

59. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį jai turi būti priteisti nuostoliai – negautas 21 985,13 Eur darbo užmokestis. Taip pat ieškovė teigia, kad tarp jos sveikatos būklės pablogėjimo (dėl to ji buvo atleista iš darbo) ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 62 838,10 Eur negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) yra įrodytas ir tenkintinas.

60. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė buvo teisėtai nušalinta nuo pareigų nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2013 m. sausio 12 d. ir už šį laikotarpį neturėjo pagrindo gauti darbo užmokestį, todėl prašomą priteisti turtinės žalos dydį teismas sumažino iki 14 186,24 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 62 838,10 Eur negautų pajamų dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir tokios būklės neatitikimo jos užimamoms pareigoms keliamiems reikalavimams, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir ieškovės sveikatos būklės, lemiančios žalos (ieškovės planuotų gauti, bet negautų darbinių pajamų) atsiradimą.

61. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad valstybės civilinės atsakomybės kilimas, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, reiškia tai, kad įstatyme yra įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Kaip jau minėta, valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

63. Teisėjų kolegijai konstatavus teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimu baudžiamajame procese dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo ir nepagrįstai ilgos ieškovei taikyto nušalinimo nuo pareigų trukmės, ieškovė turi teisę į patirtos turtinės žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

64. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad ieškovė nepagrįstai buvo nušalinta nuo pareigų nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. 32 mėnesius. Šiuo laikotarpiu ieškovė negavo pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog per ilgo ikiteisminio tyrimo žalingi padariniai ieškovėms darbo santykiams negali būti vertinami per visą nušalinimo laikotarpį negauto atlyginimo dydžiu, todėl pagrįstai pripažinta, jog ieškovei kompensuotina 14 186, 24 Eur nuostolių dėl negauto darbo užmokesčio suma (443,12 Eur x 32 mėn.) (CK 6.249 straipsnis).

65. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo.

66. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apskųstame sprendime suformuluota išvada, jog ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 62 838,10 Eur negautų pajamų priteisimo. Atmestinas kaip nepasitvirtinęs ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog tarp ieškovės sveikatos būklės pablogėjimo ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad ieškovės sveikatos pablogėjimas (liga) yra būtent atsakovės neteisėtų veiksmų nulemtas pasekmė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

67. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog dėl ilgos ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmės patyrė didžiulę įtampą, dvasines bei fizines kančias, aplinkinių nepagarbą, buvo pažemintas jos autoritetas, sutrikdyta sveikata, apribota laisvė, sužlugdyta jos darbinė karjera, buvo sumenkintas jos, kaip valstybės tarnautojos, autoritetas, todėl ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 40 000 Eur sumos. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad priteisdamas 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą teismas nepateikė motyvų, kuriais grindžiama būtent tokia ieškovei priteista suma.

68. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017).

70. Ieškovė prašo priteisti 40 000 Eur neturtinę žalą, argumentuodama tuo, jog dėl pritaikytų procesinių prievartos priemonių, ilgo baudžiamojo proceso, neturėjimo pragyvenimo šaltinio nuolat patirdavo stresą bei neigiamus išgyvenimus, dėl kurių pablogėjo sveikata. Pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį iki 2 000 Eur.

71. Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, priteisdamas ieškovei neturtinę žalą, esą nepateikė motyvų dėl jos dydžio. Pirmosios instancijos teismas teismas vertino, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, o kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – paskyrimas ieškovei didelių nepatogumų nesukėlė, jog ieškovei buvo leista išvykti dirbti į Angliją, jog ieškovės nušalinimas nuo pareigų per tam tikrą laikotarpį buvo proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, jog už vėlesnį nebeteisėtą nušalinimo nuo darbo laikotarpį ieškovei kompensuotina 14 186,24 Eur netiesioginių nuostolių suma yra pakankama.

72. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės pradėtas pagrįstai, laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2013 m. sausio 12 d. buvo teisėtas. Kita vertus, baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai (4 metus, 1 mėnesį ir 18 dienų), laikinas nušalinimas nuo pareigų po 2013 m. sausio 13 d. buvo taikytas nepagrįstai, o dėl šių aplinkybių pripažintina, kad ieškovė baudžiamojo proceso metu patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie nulemti pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos neturtinės žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė didesnės neturtinės žalos nei yra priteista apskųstu teismo sprendimu. Konstatuotina, jog ieškovei turtinė žala už neteisėtą laikiną nušalinimą nuo pareigų atlyginta priteisiant 14 186,24 Eur, priežastinis ryšys tarp ieškovės sveikatos pablogėjimo ir atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatytas, todėl neturtinė žala kompensuotina tik už nepagrįstai ilgą baudžiamąjį procesą, o atsižvelgiant į ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis laikytinas teisingu ir pakankamu.

Dėl procesinės bylos baigties

73. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui įvertinti.

74. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagal ieškovės bei atsakovės (jų atstovų) apeliacinių skundų argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

76. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės bei atsakovės vardu paduoti apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasGintaras PečiulisJūratė Varanauskaitė