Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-04-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-13637-868/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-24
Bylos Nr.
e2YT-13637-868/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06445-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13637-868/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06445-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, Taravis Baromfi és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g, BĮ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic foods“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į antstolę su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2025 m. vasario 13 d. raginimą įvykdyti sprendimą.

Pareiškėja nurodė, kad antstolės priimtas vykdomasis dokumentas yra išduotas Vengrijos teismo sprendimo pagrindu civilinėje byloje, kurioje UAB ,,Baltic foods“ realiai nedalyvavo, pagal vykdomąjį dokumentą, kurio pareiškėja nėra gavusi, raginime paskaičiuota 1 5428 Eur palūkanų suma, kurios pagrindimas neatitinka nei teismo sprendimo, 0 jame minimo. Skundžiamame raginime nurodyta, kad ,,Pažymėtina, kad palūkanos neskaičiuojamos viena fiksuota norma nuo pradelsto mokėjimo dienos iki sumokėjimo, o yra perskaičiuojamos kiekvieną kartą, kai ECB atnaujina savo bazinę normą. Atitinkamai, dėl šios priežasties kliento pateiktoje lentelėje nurodyta ne viena palūkanų norma, o skirtingi palūkanų normos dydžiai, taikytini konkrečiais laikotarpiais pagal tuo metu galiojusią ECB bazinę normą“. Pareiškėjas neturi vykdomojo rašto, o teismo sprendimą yra gavęs tik vengrų kalba, tačiau pagal mūsų atliktą vertinimą teismo sprendime nurodyta: Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta: [61] Pagal Civilinio kodekso 6:35 straipsnio 1 dalį, prievolės įvykdymo laikas gali būti nustatomas, nustatant galutinį terminą arba laikotarpį. Jei yra nustatytas terminas, paslauga turi būti suteikta atitinkamą dieną. Jei yra nustatytas laikotarpis, paslauga gali būti suteikta bet kuriuo nurodyto laikotarpio metu, nebent iš bylos aplinkybių matyti, kad teisių turėtojas gali pasirinkti suteikimo laiką. [62] Remiantis ieškovo pridėta sąskaita faktūra, mokėjimo terminas buvo 2020 m. sausio 30 d.; atsakovas laiku neįvykdė savo mokėjimo prievolės ir taip pažeidė Civilinio kodekso 6:137 straipsnį. [63] Pagal Civilinio kodekso 6:48 straipsnio 1 dalį, piniginės skolos atveju skolininkui nuo pažeidimo dienos skaičiuojami delspinigiai, taikant pirmąją pažeidimo dieną galiojančią centrinio banko bazinę palūkanų normą, o jei pinginė skola yra užsienio valiuta – atitinkamos valiutos centrinio banko bazinę palūkanų normą, o jei jos nėra – pinigų rinkos palūkanų normą, net jei priešingu atveju piniginė skola buvo beprocentė. [64] Data, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, yra kita diena po ieškovo ieškinio priede pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėjimo dienos. Pagal teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytą Vengrijos Civilinio kodekso 6.48 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui skaičiuojami delspinigiai nuo 2020 m. sausio 31 d. iki visos skolos sumokėjimo, o delspinigių dydis atitinka 2020 m. sausio 31 d. ES centrinio banko nustatytą bazinę palūkanų normą, kurios dydis 2020 m. sausio 31 d. buvo 0. Iš kur ir kaip teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje atsirado nuostata apie Europos centrinio banko nustatytą bazinę palūkanų normos padidinimą aštuoniais procentiniais punktais nėra aišku (iš teismo sprendimo). Pareiškėja nežino, kuri nuostata galiausiai buvo įrašyta vykdomajame rašte, nes jis mums nėra pateiktas. Skundžiamame raginime antstolė mini Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, tik pareiškėjai nėra aišku kodėl, nes toks įstatymas Vengrijos teismo sprendime nėra minimas ir akivaizdu, kad teismas nagrinėjo ginčą taikydamas Vengrijos, o ne Lietuvos Respublikos teisę. Tačiau net ir antstolės raginime minimo Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad visam laikotarpiui yra taikoma viena palūkanų norma, kuri buvo skolos atsiradimo metu: ,,Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.“ Tuo tarpu antstolės raginime už skirtingus laikotarpius skaičiuoja ir taikos net 8 skirtingas palūkanų normas, ir tai grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, kai šis įstatymas to nei numato, nei šis įstatymas apskritai gali būti taikomas. Pažymėtina, kad ankstesniame antstolės ,,2024-03-08 Raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-24-177-9652 buvo nurodyta, jog skaičiuojamos 11,68% metinės palūkanos“, t. y. viena palūkanų norma už visą laikotarpį. Tačiau nei antstolė, nei išieškotojas nesugebėjo pagrįsti tokios palūkanų normos ir dėl to teismas raginimą panaikino. Naujame raginime nurodytos 8 skirtingos palūkanų normos (nuo 8 proc. iki 12 proc.) ir tai daroma remiantis ne vykdomuoju raštu, bet neva taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, kas, kaip jau minėta, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjos vertinimu, antstolė pirmiausia pareiškėjui turėtų pateikti vykdomąjį raštą ir apskaičiuoti palūkanų normą būtent pagal tai kaip ten yra nurodyta, o jeigu vykdomajame rašte palūkanų norma nėra nurodyta, tuomet antstolė privalo tokį vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui, kad jis kreiptųsi į teismą dėl naujo vykdomojo rašto išdavimo.

Antstolė Asta Stanišauskaitė patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino, nurodydama, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui. Antstolė pažymėjo, jog skundas yra teikiamas baigtoje vykdomojoje byloje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad susipažinęs su bylos medžiaga ir bylos priedais nustatė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas skunde kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsiradusios prievolės faktą, kurioje bylos šalys buvo pareiškėjas ir Taravis Baromfi es Elelmiszeripari Korlatolt Felelossegu Tarasag.

Suinteresuotas asmuo Taravis Baromfi és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.

Nurodė, kad pareiškėja pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, kadangi naudodamasi CPK normomis, nustatytomis antstolio veiksmams skųsti, skundu iš dalies skundžia ne antstolės veiksmus, bet ginčija Vengrijos teismo sprendimą. Visgi, pažymėjo, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti Vengrijos teismo sprendimo teisėtumo negali būti ginčijamas, skundžiant antstolės veiksmus, todėl pareiškėja pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Antra, antstolė neturi teisės vertinti ir/ar spręsti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo klausimų. Vykdymo procese antstolis tik atlieka vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju, antstolė vykdė jai įstatyme numatytas pareigas: priėmė vykdyti visus CPK numatytus reikalavimus atitinkantį vykdomąjį dokumentą ir pradėjo pagal jį veiksmus – priėmė raginimą vykdyti sprendimą. Trečia, iš pareiškėjos išieškotinos sumos vadovaujantis Vengrijos teismo sprendimu, pagal kurį išduotas ir vykdomas Europos vykdomasis raštas. Šiuo atveju iš pareiškėjos išieškotinos suinteresuoto asmens patirtos ir Vengrijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis numatytas Vengrijos teismo sprendime bei palūkanos, skaičiuojamos pagal civilinio kodekso 6:48 straipsnį nuo dienos, kai buvo praleistas prievolės įvykdymo terminas.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje. Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0177/24/00525 pagal Vesprėmo apskrities teismo 2023 m. sausio 26 d. išduotą Europos vykdomąją raštą – autentišką dokumentą Nr. 9.G.20.300/2021/39/I dėl 39 600,00 Eur skolos, 8 313,52 Eur žyminio mokesčio (skolos) ir 19 172,74 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Baltic foods“, išieškotojo Taravis Baromfi es Elelmiszeripari Korlatolt Felelossegu Tarasag naudai. Antstolė 2025 m. vasario 13 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-177-6333, pagal kurį skolininką UAB „Baltic foods“ ragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti palūkanas, palūkanų suma sudarė – 15 428,00 Eur. Skolininkė UAB „Baltic foods“ raginimo terminu 2025 m. vasario 24 d. atliko mokėjimą raginime nurodytai sumai, kurią antstolė pervedė kreditoriui. Antstolė 2025 m. vasario 25 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-177-7668. Antstolė 2025 m. vasario 28 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-177-8875, pagal kurį užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr.0177/24/00525 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 9.G.20.300/2021/39/I gražino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai/notarui: Veszpremi Jarasbirosag, Vengrija. 2025 m. kovo 4 d. gautas skolininkės UAB „Baltic foods“ skundas ir patikslintas skundas dėl antstolės veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad antstolės priimtas vykdomasis dokumentas yra išduotas Vengrijos teismo sprendimo pagrindu civilinėje byloje, kurioje UAB ,,Baltic foods“ realiai nedalyvavo, pagal vykdomąjį dokumentą, kurio pareiškėja nėra gavusi, raginime paskaičiuota 15 428 Eur palūkanų suma, kurios pagrindimas neatitinka nei teismo sprendimo, 0 jame minimo. Tuo tarpu antstolės raginime už skirtingus laikotarpius skaičiuoja ir taikos net 8 skirtingas palūkanų normas, ir tai grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, kai šis įstatymas to nei numato, nei šis įstatymas apskritai gali būti taikomas. Pareiškėja pateiktu skundu nesutinka su tuo, jog naujame raginime nurodytos 8 skirtingos palūkanų normos (nuo 8 proc. iki 12 proc.) ir tai daroma remiantis ne vykdomuoju raštu, bet neva taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, kas, kaip jau minėta, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjos vertinimu, antstolė pirmiausia pareiškėjui turėtų pateikti vykdomąjį raštą ir apskaičiuoti palūkanų normą būtent pagal tai kaip ten yra nurodyta, o jeigu vykdomajame rašte palūkanų norma nėra nurodyta, tuomet antstolė privalo tokį vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui, kad jis kreiptųsi į teismą dėl naujo vykdomojo rašto išdavimo.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje SVI nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2124-430/2022).

Iš vykdomojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad kreditoriaus Taravis Baromfi és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g pateiktame vykdyti Europos vykdomajame rašte – autentiškame dokumente Nr.9.G.20.300/2021/39/ nurodyta, kad skaičiuojamos teisės aktuose nurodytos palūkanos, kurios apskaičiuojamos pagal Vengrijos Civilinio kodekso 6:48 straipsnį. Antstolė nurodė, jog Vengrijos Civilinio kodekso 6:48 straipsnyje nurodyta, kad jeigu skolininkas nevykdo piniginių įsipareigojimų, mokamas palūkanos, kurių dydis priklauso nuo Centrinio banko bazines palūkanų normos. Palūkanų norma apskaičiuojama, taikant Europos centrinio banko nustatytą bazinę palūkanų normą – ribinio skolinimosi galimybę (marginal lending facility), padidinus aštuoniais procentiniais punktais. Teismas sprendžia, kad antstolė 2025 m. vasario 13 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-25-177-6333 pagrindė kaip vykdomajame dokumente nurodyta palūkanų norma yra apskaičiuojama, taikant Europos centrinio banko nustatytą bazinę palūkanų normą – ribinio skolinimosi galimybę (marginal lending facility), padidinus aštuoniais procentiniais punktais, pateikė išieškotojo lentelę, kurioje nurodyta ne viena palūkanų norma, o skirtingi palūkanų normos dydžiai, taikytini konkrečiais laikotarpiais pagal tuo metu galiojusią Europos centrinio banko bazinę normą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju antstolės priimtas raginimas ir jame pateikti paaiškinimai dėl palūkanų normos skaičiavimo yra priimtas kaip pažeidžiantis vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė tikslinosi su kreditoriumi kaip pagal Vengrijos teisę yra skaičiuojamos palūkanos, kadangi toks skaičiavimas buvo nurodytas pateiktame vykdomajame dokumente. Sutiktina ir su antstolės pozicija, jog ji negalėjo rinktis kitokio skaičiavimo būdo, o turėjo vadovautis nurodytu vykdomajame rašte. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja raginimo terminu 2025 m. vasario 24 d. atliko mokėjimą raginime nurodytai sumai, akivaizdu, jog ji sutiko su raginimo turiniu ir joje nurodyta suma. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašo priteisti jos naudai patirtas 968 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Taravis Baromfi és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas 675 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 443 straipsnio 4 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

Teismas sprendžia, kad šioje byloje suinteresuoto asmens (išieškotojo) ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, patvirtina ir tai, kad pareiškėja skundžiamą antstolės raginimą laiko neteisėtu ir pažeidžiančiu jos teises, tuo tarpu suinteresuotas asmuo (išieškotojas) palaikė antstolės poziciją ir prašė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens naudai, atmetus pareiškėjos skundą, yra priteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens atstovė advokatė jo vardu surašė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, atsiliepimas yra išsamus, susijęs su byloje sprendžiamais klausimais ir nėra viršijantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžio rekomendacijas, maksimalaus dydžio, todėl suinteresuoto asmens (išieškotojo) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos kaip iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“, juridinio asmens kodas 301967538, suinteresuotajam asmeniui Taravis Baromfi és Élelmiszeripari Korl?tolt Felel?sség? T?rsas?g, kodas 18-09-102790, 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska