- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- 1-430-419/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38096-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Janas Kučynskis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Vladimirui Šilobritui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015-03-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose;
2) 2017-01-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo;
3) 2017-06-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir skirta galutinė septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo;
4) 2017-11-02 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir skirta galutinė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
5) 2018-02-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme, subendrinta bausmė su 2017 lapkričio 2 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, - 90 parų areštas, baudžiamojo poveikio priemonė 4 mėnesių dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Žemesnės instancijos teismas
6) 2018-12-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų areštas;
7) 2019-08-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, keturiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
8) 2020-06-11 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 199 (2) straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 116 MGL (5800 Eur) dydžio bauda;
9) 2020-09-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme 116 MGL (5 800 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 116 MGL (5 800 Eur) bauda, įskaitant pagal 2020 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį;
10) 2020-12-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2020-09-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (116 MGL bauda) ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė ir 116 MGL (5 800 Eur) bauda; uždrausta 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; arešto bausmė atlikta, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis V. L.:
1.1. (duomenys neskelbtini) apie 20 val. 20 min. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,91 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, kartu su juo gyvenančiam mažamečiui sugyventinės V. B. sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), koja mažiausiai du kartus sudavė į nugarą, taip padarydamas mažamečiui A. B. du odos nubrozdinimus dešinės mentės projekcijoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
1.2. (duomenys neskelbtini) apie 20 val. 20 min. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,91 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, pastūmė savo sugyventinę V. B., kuri bandė užstoti savo sūnų A. B., dėl ko nukentėjusioji V. B. nukrito ant betonuotų grindų bei patyrė fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis V. L. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir parodė, kad prastai atsimena įvykio aplinkybes. V. B. buvo jo sugyventinė, kartu gyveno jos namuose apie 4 metus. Kartu su jais gyveno jų bendra dukra A. L., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Taip pat ateidavo V. B. sūnus A. B., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Paprastai jis gyvena pas senelius, pas juos ateidavo dažnai. Santykiai su A. B. buvo normalūs. Tą dieną kartu su V. B. vartojo alkoholį. Abu vaikai buvo namuose, tą dieną buvo A. B. gimtadienis. Gėrė degtinę ir alų. Kai jau buvo apsvaigę, susipyko su V. B.. Dėl ko susipyko, neatsimena. Anksčiau tarp jų buvo žodiniai konfliktai, fizinio smurto nebuvo. Neatsimena, ar sudavė A. B. koja. Konfliktas vyko namuose, kambaryje. Kai jis išėjo į verandą parūkyti, atėjo V. B. ir sudavė jam su buteliu per galvą. Kas vyko vėliau, neatsimena. Neatsimena kaip sudavė A. B.. Galva buvo sužalota, bet vykti į ligoninę atsisakė. Buvo atvykę policijos pareigūnai ir nuvežė jį į Vilnių. Sutinka, kad viskas vyko taip, kaip parašyta kaltinime. Aplinkybių neatsimena dėl to, kad buvo gerokai apsvaigęs ir jam buvo sužalota galva. Jeigu būtų blaivus, nebūtų vartojęs smurto. Šiuo metu gyvena atskirai, tik atvažiuoja pas dukrą. Dabar nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Sutinka atlyginti neturtinę žalą.
3. 2024-09-28 (21.59 val.) alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 ARKL0751 V. L. nustatytas 2,91 promilės girtumas (b. l. 100).
4. Nukentėjusioji V. B. parodė, kad kartu su kaltinamuoju gyveno apie 4 metus. Tarp jų būdavo ginčų, bet smurto nebuvo. Turi bendrą dukrą, o jos sūnus A. B. nuolat gyvena pas senelius, nes sugyventinis nelabai norėjo, kad vaikas gyventų kartu su jais. Jos motina gyvena netoli. Tą dieną vakare tarp jų kilo konfliktas, kai jie kartu gėrė. Vėliau kaltinamasis pastūmė jos sūnų. Bandė užstoti vaiką, o V. L. tuomet pastūmė ją ir ji nukrito ant betonuotų grindų. Skaudėjo dešinę ranką ir šoną. Triukšmą išgirdo pasieniečiai, atvyko pas juos ir iškvietė policiją, greitąją pagalbą, vaiko teisių apsaugos tarnybą. Ją su vaikais nuvežė pas motiną. Kai atvyko policija, V. L. pabėgo į malkinę, ten jį rado policija su pasieniečiais. Vėliau su vaikais pusę metų gyveno reabilitacijoje, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Dabar su vaikais gyvena pas motiną. Įvykio dieną šventė sūnaus gimtadienį, dėl to vartojo alkoholį. Gėrė apie porą valandų, vaikai buvo namuose. Neatsimena dėl ko kilo ginčas. Policija patikrino jos girtumą, buvo stipriai apsvaigusi. V. L. būdamas verandoje koja du kartus spyrė A. B. į nugarą. Galimai vaikas buvo ką nors pasakęs, bet šito neprisimena. Vaikas nebuvo nukritęs. V. L. daugiau nebandė suduoti vaikui. Kai užstojo vaiką, V. L. ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ir sumušė ranką ir šoną. Neatsimena, ar V. L. bandė ją pakelti. Dukra konflikto metu buvo lauke, smurto nematė. Nebuvo sudavusi sugyventiniui per galvą. Nematė, ar medikai apžiūrinėjo kaltinamąjį. Matė, kad V. L. galva kraujuota, bet kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko, nežino. Kai pradėjo gyventi atskirai nuo sugyventinio, vaiko savijauta pagerėjo. Dėl konflikto labai išsigando, pati patyrė fizinį skausmą, baimę, nerimą. Patirtą žalą įvertino 2000,00 Eur. 1750,00 Eur žalą pervedė jai nukentėjusiųjų nuo smurto asmenų fondas.
5. 2024-09-28 (21.56 val.) alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 ARKL0751 V. B. nustatytas 2,46 promilės girtumas (b. l. 20).
6. 2024-11-13 pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis nukentėjusysis A. B. parodė, kad jo vardas A.. Gyvena su mama. Dar kartu gyvena sesė. Su tėveliu dabar negyvena. Kur gyvena neatsimena. Kartu gyvena jis, mama ir sesė. Ten kur dabar gyvena, gyvens turbūt mėnesį. Po kokio įvykio ten pradėjo gyventi nežino. Ten apsigyveno, nes tėtis mušė. Ne tėtis, o patėvis. Jis sutinka papasakoti apie tai kas buvo. Jie ten pateko, nes jis juos mušė. Jam (duomenys neskelbtini) metai. Lanko mokyklą. Mokosi lietuvių mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. su patėviu dabar negyvena. Jis juos mušė. Mušė sesę, mamą ir jį. Iš darbo kai ateina ir mušasi. Jis ant mamos, ant jo sako rusiškus žodžius, baisius. Ant mamos sako. Dar ką daro neatsimena. Ant jo šis rėkia, muša. Sesę muša. Jei ant žemės kas nukrenta, tada jis rėkia. Tą paskutinį kartą kas buvo neatsimena. Blogai atsimena. Blogai atsimena. Atsimena kai buvo mažas ir šis jį mušė. Paskutinį kartą jis rėkė. Išėjo iš namų ir rėkė. Žmonės policiją iškvietė. Jie bėgo į lauką prie policijos. Prie mamos gyvena policija. Buvo tik žodžiai. Jis tų žodžių nenori kartoti. Atėjo iš darbo ir pradėjo rėkti ir muštis. Pradėjo mamą mušti. Mamai sudavė. Mama jį stūmė. Jie pro langą lipo. Patėvis dažnai rėkia. Ten kur gyvena jam nepatinka, nori namo. Į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis atsakė, kad patėvis jam buvo sudavęs per nugarą. Vieną kartą. Jam pikta nebuvo. Po įvykio kai buvo atvažiavę iš vaiko teisių, neatsimena ką jiems pasakojo. Patėvis per nugarą jam sudavė su koja. Jam nelabai skaudėjo. Po to smūgio verkė. Tuo metu jis mamą pastūmė, paskui jam sudavė. Tada atvažiavo policija. Sesė tuo metu išbėgo į lauką ir rėkė. Viskas vyko namie. Buvo naktis. Kai jis patėvio neklauso, šis rėkia. Kai mamos namuose nebūdavo, rėkdavo ant jo ir sesės. Rėkia, kad viskas ne taip. Liepia žiūrėti televizorių, net jei jie to nenori (b. l. 56).
7. 2024-11-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta A. B. GMP kvietimo kortelė Nr. 2408260459 ir pateikiama išvada, kad: 1. A. B. nustatyti du odos nubrozdinimai dešinės mentės projekcijoje, padaryti kietu, buku daiktu arba jo galu, iki medicininės apžiūros 2024-09-28. 2. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų metu gali būti jaučiamas fizinis skausmas. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2-iem trauminiais poveikiais (b. l. 44).
8. 2024-09-29 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta - gyvenamojo namo priestatas (veranda) Apžiūros objektas yra 1-o aukšto gyvenamojo namo medinis priestatas (veranda) adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimo namo kiemas yra dalinai aptvertas tvora, be uždaromų ar užrakinamų vartų, kiemas bei namo vidus nėra stebimi vaizdo stebėjimo kameromis. Į namo vidų patenkamą per rudos spalvos medinį namo priestatą (verandą), įėjus per rakinamas baltos spalvos medines duris. Įėjus į namo priestatą, šalia įėjimo, prie sienos, kairėje pusėje yra sudėtos rudos spalvos medžio plokštės, o ant jų yra įvairūs daiktai. Į dešinę nuo jų, priestato kampe, yra rudos spalvos, medinis kampas-sofa, virš jos yra baltų rėmų langai, o prieš kampą-sofą yra rudos spalvos, medinis stalas. Po stalu, ant grindų yra stiklo šukės. Šalia stalo matomos stiklinės ir plastikinės taros nuo alkoholinių gėrimų. Į dešinę pusę nuo kampo-sofos, kitame kampe, yra spintelė. Į dešinę nuo spintelės yra kėdė. Tarp minėto stalo ir kedės, ant grindų, yra raudonos spalvos skysčio dėmė. Nuo raudonos spalvos skysčio dėmės buvo paimta nuoplova biologiniam tyrimui ir supakuota į Voką Nr. 1. Į dešinę nuo kedės, tiesiai prieš įėjimo į priestatą duris, yra rudos spalvos durys vedančios į kitas namo patalpas. Į dešinę nuo durų, namo kampe yra viryklė, į dešinę nuo viryklės yra balto rėmo langas, kitame kampe yra raudonos spalvos dujų balionas, virš baliono yra balto rėmo langas. Į dešinę nuo dujų baliono yra kėde, į dešinę nuo jos yra spintelė. Į dešinę nuo spintelės yra kelmas. Daugiau bylos tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta ir nepaimta. Paimta: 1. Nuoplova biologiniam tyrimui nuo raudonos spalvos skysčio dėmes; Paimta nuo grindų, tarp stalo ir kedės; 1; vnt., Vokas Nr. 1. Fotolentelė pridedama (b. l. 24-32).
9. 2024-12-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo garso įrašas, paimtas iš policijos registro. Vaizdo garso įrašo pavadinimas "PSS-20240928-215052UTC+0300". Prasidėjus įrašui matome, moterį su dviem vaikais, kurie sėdi ant suoliuko šalia medinio, vieno aukšto namo. Po to, matome, kaip pareigūnai prieina prie moters (iš bylos medžiagos aišku, kad tai V. B.) ir siūlo pasitikrinti girtumą. Pareigūnas pagarsina tikrinimo duomenis - 2,46 prom. Po to, pareigūnai nueina ir vaikšto po teritoriją, tvarte, ant malkų randa vyrą (iš bylos medžiagos aišku, kad tai V. L.), kurį nuveda ir patalpina į tarnybinio automobilio kapsulę. Tikrina vyro girtumą, nustato 2,91 prom. girtumą. Po to, pareigūnai grįžta į namą, kur moteris rodo vietą namo kambaryje, kur įvyko įvykis. Moteris sako, kad vaikai nemušti. Pareigūnas perklausia, o moteris vėl sako, kad vaikai nemušti. Pareigūnai sprendžia dėl vaikų perdavimo. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų įraše nėra. Įrašo trukmė 18:02 min. Po apžiūros vaizdo garso įrašas perkeltas į CD-R diską (b. l. 45).
10. 2024-10-07 Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad vaiko teisių apsaugos specialistams atvykus į vietą, vaikas sėdėjo virtuvėje ant kėdutės. Vaikas buvo mieguistas ir suirzęs. Kalbėjo nenoriai. Papasakojo, kad šiandieną tėvai gėrė degtinę ir vėliau susipyko ir susimušė. Jis buvo netoliese, todėl patėvis trenkė jam su koja. Jam labai skaudėjo. Trenkė turbūt vieną kartą. Ar sudavė sesei teigia nematęs. Papildomai su vaiku nebuvo bendrauta (b. l. 48-52).
Žemesnės instancijos teismas
11. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir prokurorui bei kaltinamajam sutikus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, alkotesterio parodymus, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas aplinkybes, vaizdo, garso įrašus bei kitus byloje surinktus įrodymus, kurie buvo išvardinti teismo posėdžio metu (BPK 290 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis), į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimus, kuriais jis yra kaltinamas nėra, padarytos veikos yra tinkamai kvalifikuotos, prieina išvados, kad yra visiškai įrodyta, kad V. L., smurtaudamas prieš mažametį A. B. nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, o taip pat smurtaudamas prieš savo šeimos narį (sugyventinę V. B.) sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
12. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
13. Kaltinamasis V. L. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailėjosi dėl jų padarymo, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad abi veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikų padarymui. Kaltinamasis teistas (b. l. 136-143), baustas administracine tvarka (b. l. 144-147), nedirba (b. l. 148, Liteko duomenys). Kaltinamasis anksčiau septynis kartus teistas už smurto vartojimą artimoje aplinkoje, jam taikytos švelnesnių rūšių bausmės nebuvo efektyvios, todėl manytina, kad bausmės tikslų bus galima pasiekti už kiekvieną iš padarytų veikų skiriant kaltinamajam arešto bausmę, parenkant jos dydį arčiau vidurkio. Už kiekvieną veiką paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje visiškai sudedant (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu.
14. Nagrinėjamas veikas kaltinamasis padarė neatlikęs 2020-12-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirtos 116 MGL (5 800 Eur) baudos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės teismas gali pridėti tik neatliktos bausmės dalį. Teismui nėra žinoma kokią dalį baudos V. L. liko sumokėti, todėl sprendžia, kad bendrinti šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę su 2020-12-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta 116 MGL (5 800 Eur) bauda (neatlikta jos dalimi) netikslinga.
15. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji kartu su vaikais jau pakankamai ilgą laiko tarpą gyvena atskirai nuo kaltinamojo, smurtas jos ir jos vaiko atžvilgiu nesikartoja. Sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, pagrindinė smurtavimo priežastis yra kaltinamojo piktnaudžiavimas alkoholiu ir negebėjimas valdyti savo emocijų, teismo vertinimu, sprendžiant šias problemas ir koreguojant kaltinamojo elgesį gali pavykti sumažinti smurto vartojimo atvejus ateityje, todėl tikslinga taikant BK 75 straipsnį, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 8 (aštuonių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
16. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką, realaus jos atlikimo atveju, įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2024-09-28 iki 2024-09-29 išbūtas laikas (1 diena), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai arešto parai.
17. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
18. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuoplovą biologiniam tyrimui nuo raudonos spalvos skysčio dėmes, saugomą Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 133), būtina sunaikinti; du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašai, saugomi byloje (bylos nugarėlė), paliktini saugoti byloje.
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, <...> turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
20. Nukentėjusiajam A. B. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atstovauti nukentėjusįjį buvo paskirtas advokatas Jan Kučynski, kadangi tokio pobūdžio bylose įgaliotojo atstovo dalyvavimas yra būtinas (BPK 55 straipsnio 4 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-04-16 pažymoje Nr. APD-2025-04698 nurodyta, kad A. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 993,31 Eur.
21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nedirba, privalo išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, pripažįsta, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Dėl nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio
22. Nukentėjusysis A. B., atstovaujamas advokato Jano Kučynskio, pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. L. 2 000,00 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 8-9).
23. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014).
24. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamo bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).
25. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnyje, padarymo, priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-795/2024).
26. Nagrinėjamoje byloje neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam mažamečiam A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis mažiausiai du kartus spyrė vaikui į nugarą, padarydamas jam du odos nubrozdinimus dešinės mentės projekcijoje. Sprendžiant dėl padarytos neturtinės žalos dydžio svarbu įvertinti tai, kad prieš vaiką pavartotas smurtą truko itin trumpą laiką, pasireiškė tik kaltinime nurodytais dviem spyriais į nugarą. Dėl šių trauminių poveikių didesnių sužalojimų vaikas nepatyrė, poreikio gydytis stacionariai ar ambulatoriškai nebuvo, jokie vaistai išrašyti nebuvo. Į konflikto vietą atvykę Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, bendravo su vaiku, 2024-10-07 Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodė, kad jiems atvykus vaikas sėdėjo virtuvėje ant kėdutės, buvo mieguistas ir suirzęs, kalbėjo nenoriai, tačiau jokių pastabų dėl vaiko emocinės būsenos (pvz., kad vaikas būtų labai išsigandęs, nerimastingas, verktų ar kt.) nebuvo nurodyta (b. l. 47-52). Teismo posėdyje apklausta A. B. motina V. B. taip pat nenurodė, kad vaikas po įvykio patirtų stiprų emocinį sukrėtimą, dėl kurio pastebimai pasikeistų jo elgesys, sutriktų miegas ar tektų kreiptis psichologinės pagalbos. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad smurtas prieš mažametį nukentėjusįjį buvo trumpalaikis, į jokius gyvybiškai svarbius organus suduota nebuvo, jokių liekamųjų reiškinių nei fizinei, nei psichinei vaiko sveikatai neliko. Iš karto po įvykio vaikas kartu su motina ir mažamete seserimi pradėjo gyventi atskirai nuo smurtautojo. A. B. nėra kaltinamojo V. L. sūnus, todėl nukentėjusiajam ir kaltinamajam gyvenant atskirai joks neigiamas poveikis vaikui nepasireiškia. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam A. B. padarytos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 500,00 Eur, kas atitinka ir panašiose bylose teismų priteisiamą neturtinės žalos dydį (Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-66-300/2023, 1A-212-951/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-465-957/2023).
27. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025-01-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (1.34 Mr) 7R-319 pagal V. B. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu A. B. padarytą žalą, nuspręsta išmokėti 1750,00 Eur neturtinės žalos kompensaciją. Teismui nusprendus, kad A. B. padarytos neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei avansu kompensuota suma, yra pagrindas konstatuoti, kad A. B. padaryta neturtinė žala yra visiškai atlyginta ir nukentėjusiojo ieškinį atmesti.
Dėl nukentėjusiosios V. B. civilinio ieškinio
28. Nukentėjusioji V. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. L. 2 000,00 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 8-9).
29. Neabejotina, kad nukentėjusioji dėl prieš ją ir jos vaiką įvykdytų nusikalstamų veikų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jautė skausmus, baimę dėl galimo vaiko sužalojimo ir jo emocinės būklės po patirto smurto. Tačiau svarstant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į LAT praktiką analogiškose bylose, nurodytą šio nuosprendžio 25 punkte.
30. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji V. B. buvo pastumta kaltinamojo, dėl ko parkrito ant betonuotų grindų ir susimušė, patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiajai nebuvo suduota nė vieno smūgio. Ant nukentėjusiosios kūno jokie vizualiai matomi sužalojimai neužfiksuoti. Jai nereikėjo gydytis nei stacionariai, nei ambulatoriškai, vaistų vartoti taip pat nereikėjo. Jokių liekamųjų reiškinių sveikatai neliko. Konfliktas truko neilgai ir pasireiškė tik vieninteliu pastūmimu. Taigi apibendrindamas išdėstyta ir atsižvelgdamas į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta ne tik jai betarpiškai patyrus smurtinį poveikį iš kaltinamojo, bet ir dėl to, kad kaltinamasis jai matant panaudojo fizinį smurtą prieš jos mažametį vaiką, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus šiuo atveju atitiktų 300,00 Eur neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas nukentėjusiajai V. B. iš kaltinamojo V. L..
31. Nukentėjusioji reiškė reikalavimą ir dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (LAT Nr. 2K-P-75-788/2019). Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra visiškai pagrįstas, atitinka teismų praktiką, todėl tenkinamas ir iš V. L. nukentėjusiosios V. B. naudai priteisiama 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 300,00 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 49 straipsnio 1-4 dalis, skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
V. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 49 straipsnio 1-4 dalis, skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes visiškai sudedant ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 9 (devynių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 9 (devynių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką, realaus jos atlikimo atveju, įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2024-09-28 iki 2024-09-29 išbūtą laiką (1 diena), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vieną arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuoplovą biologiniam tyrimui nuo raudonos spalvos skysčio dėmes, saugomą Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 133), sunaikinti; du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašai, saugomus byloje (bylos nugarėlė), palikti saugoti byloje.
Nepriteisti iš V. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Atmesti nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį.
Priteisti iš V. L. nukentėjusiosios V. B. naudai 300,00 Eur (tris šimtus Eur) neturtinės žalos ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 300,00 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.