Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. E., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei ir atstovei pagal įstatymą J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. E., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, J. E. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės:

- įspėjimas;

- elgesio apribojimas 3 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Nukentėjusiojo E. P., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą S. P., civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš J. E. nukentėjusiajam priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

J. E. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš jo priteista neturtinė žala nukentėjusiajam išieškotina subsidiariai iš J. E. atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės J. S., nurodant, kad atstovės pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai žala yra atlyginama, kai J. E. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. J. E., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis 2021 m. gegužės 18 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), nuo jo bėgusiam ir pargriuvusiam mažamečiui E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), jam keliantis, viena ranka apglėbė E. P. iš nugaros per kaklą, o kita ranka laikydamas savo ranką, spaudė smaugdamas E. P., po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ir E. P. bandant išsilaisvinti, paleidęs E. P., suėmė jam delnais iš priekio už kaklo ir kėlė E. P. į viršų, taip sukeldamas mažamečiui E. P. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. ir jo gynėja advokatė Kristina Adomavičienė prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti: 1) iš kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad „J. E., E. P. bandant išsilaisvinti, paleidęs E. P., suėmė jam delnais iš priekio už kaklo ir kėlė E. P. į viršų“; 2) paskirtą įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, pakeisti kitu įpareigojimu – dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse arba nuosprendžiu paskirto įpareigojimo visai neskirti; 3) sumažinti iš dalies patenkintą nukentėjusiojo E. P. 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

2.1. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu J. E. parodė, jog jis parkritusį nukentėjusįjį iš nugaros abiem rankomis apkabino per pažastis ir kėlė nuo žemės, kad bekeliant E. P., jam per jo megztinį praslydo rankos ir nuslydo link E. P. kaklo (gerklės), gavosi kontaktas, tačiau tas kontaktas įvyko netyčia, iš karto automatiškai atitraukė rankas žemyn, E. P. pabaigė pakelti nuo žemės, jį laikydamas už pažastų, ir tada, kai E. P. jau stovėjo, jį iš nugaros abiem rankomis apglėbė per liemenį. Nurodo, kad kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu J. E. nurodė, jog jis E. P. nesmaugė, tik kėlė už pažastų nuo žemės ir tiesiog praslydusios rankos trinktelėjo E. P. į kaklą, jam atrodo, kad tas trinktelėjimas į kaklą E. P. galimai galėjo sukelti momentinį skausmą. Teisme J. E. nurodė, kad nukentėjusįjį kėlė už pažastų, bet jo rankos slydo ir netyčia rankomis galėjo paliesti E. P. kaklą, dėl to nėra garantuotas, ar lietė kaklą, kad dabar tikrai neatsimena, geriau atsiminė po įvykio, skausmą vertintų maksimaliai 2 balais, kad po to apglėbė rankomis ir laikė pakėlęs pusę minutės, E. P. rankos buvo nuleistos, jis suėmė už krūtinės, suėmęs rankas, sakė, kad daugiau nebeprasivardžiuotų ir paleido, nukentėjusiajam nei spyrė, nei spaudė, nei suėmė delnais už kaklo. Apeliantai teigia, kad J. E. iš esmės pripažino aplinkybę, jog buvo kontaktas su E. P. kūnu, kad, stovėdamas nukentėjusiajam iš už nugaros, kėlė jį suimdamas už pažastų, kad jo praslydusios rankos galėjo kontaktuoti su nukentėjusiojo kaklu (gerkle), o šį veiksmą nukentėjusysis galimai vertino kaip smaugimą, nes kaklo srityje pajuto fizinį skausmą. Tačiau tokią kaltinime nurodomą aplinkybę, jog suėmė nukentėjusįjį delnais iš priekio už kaklo ir kėlė E. P. į viršų, J. E. kategoriškai neigė. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog J. E. atliko kaltinime nurodomus veiksmus. Priimant tokį sprendimą, iš esmės buvo vadovautasi liudytojo D. S. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad J. E. matė stovintį priešais berniuką iš priekio, keliantį berniuką už kaklo, taip pat liudytojo P. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad J. E. suėmė E. P. iš už kaklo, o kita ranka laikė savo ranką ir smaugė; liudytojo N. J. parodymais, kad J. E. E. P. pradėjo smaugti, per alkūnę spaudė savo ranka; liudytojo K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino teisme, kad J. E. E. P. smaugė, buvo ranka iš už nugaros apkabinęs per kaklą, matė, kad J. E. taip jį buvo pakėlęs.

4. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. ir jo gynėja apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo atleisti J. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir baudžiamąją bylą nutraukti, nekvestionuoja, tačiau prašo iš kaltinimo pašalinti aplinkybes, kad J. E., E. P. bandant išsilaisvinti, paleidęs E. P., suėmė jam delnais iš priekio už kaklo ir kėlė E. P. į viršų; paskirtą įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, pakeisti kitu įpareigojimu – dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse arba nuosprendžiu paskirto įpareigojimo visai neskirti; sumažinti iš dalies patenkintą nukentėjusiojo E. P. 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. ir jo gynėja atsisakė skundo dalies dėl įpareigojimo nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, pakeitimo ar neskyrimo. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, atsižvelgdama į proceso dalyvių prašymus.

Dėl aplinkybių iš kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį pašalinimo

7. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam E. P., tačiau nesutinka su faktinėmis aplinkybėmis, kad jis, E. P. bandant išsilaisvinti, E. P. paleidęs, suėmė E. P. delnais iš priekio už kaklo ir kėlė jį į viršų. Todėl prašo minėtas aplinkybes iš kaltinimo pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

8. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir neprieštaringos. Visi byloje nepašalinti prieštaravimai, abejonės, prielaidos aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2013, 2K-517-303/2015, 2K-587-697/2015).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tiesiogiai apklausė kaltinamąjį J. E. (3 t., b. l. 39-42, 75-77), nukentėjusiojo E. P. įstatyminę atstovę S. P. (3 t., b. l. 43-45, 78-79), liudytojus M. E. (3 t., b. l. 52-54), R. V. (3 t., b. l. 93-94), D. S. (3 t., b. l. 95), D. B. (3 t., b. l. 96), N. M. (3 t., b. l. 107), K. Ž. (3 t., b. l. 107-108), I. P. (3 t., b. l. 124-125), P. P. (3 t., b. l. 125-127), S. R. (4 t., b. l. 5-6), pagarsino nepilnamečio nukentėjusiojo E. P. (1 t., b. l. 33-34), nepilnamečių liudytojų A. B. (1 t., b. l. 60-61), M. L. (1 t., b. l. 70-71), P. J. (1 t., b. l. 131-134), N. J. (1 t., b. l. 140-142), K. J. (1 t., b. l. 148-151), M. G. (1 t., b. l. 79-80) parodymus, ištyrė procesinių veiksmų protokolus ir kitus rašytinius bylos įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 punktų nuostatos, teismas nuosekliai išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė jų vertinimo analizę ir, remdamasis ja, padarė motyvuotas, bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimo, tikrinimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Tokių pažeidimų apeliaciniame skunde nenurodo ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėja, nagrinėjamu atveju jie tiesiog kitaip nei teismas vertina byloje surinktus įrodymus.

10. Nustatyta, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. E. kaltės nepripažino ir nurodė, jog kėlė nukentėjusįjį už pažastų, bet jo rankos slydo ir netyčia rankomis galėjo paliesti E. P. kaklą, dėl to nėra garantuotas, ar lietė kaklą, po to apglėbė rankomis ir laikė pakėlęs pusę minutės. Teigė, kad E. P. rankos buvo nuleistos, jis suėmė už krūtinės, suėmęs rankas, sakė, kad daugiau nebeprasivardžiuotų ir paleido, nukentėjusiajam nei spyrė, nei spaudė, nei suėmė delnais už kaklo (3 t., b. l. 75-77). Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. birželio 3 d.) J. E. parodė, jog parkritusį nukentėjusįjį iš nugaros abiem rankomis apkabino per pažastis ir kėlė nuo žemės. Bekeliant E. P., jam per nukentėjusiojo megztinį praslydo rankos ir nuslydo link E. P. kaklo (gerklės), gavosi kontaktas, tačiau tas kontaktas įvyko netyčia, iš karto automatiškai atitraukė rankas žemyn. E. P. pabaigė pakelti nuo žemės, jį laikydamas už pažastų, ir tada, kai E. P. jau stovėjo, jį iš nugaros abiem rankomis apglėbė per liemenį (2 t., b. l. 137-138). Kitoje ikiteisminio tyrimo apklausoje, vykusioje 2021 m. lapkričio 10 d., J. E. nurodė, jog jis E. P. nesmaugė, tik kėlė už pažastų nuo žemės, ir tiesiog praslydusios rankos trinktelėjo E. P. į kaklą, jam atrodo, kad tas trinktelėjimas į kaklą E. P. galimai galėjo sukelti tik momentinį skausmą (2 t., b. l. 141-144). Taigi, J. E. proceso metu iš esmės pripažino aplinkybes, jog buvo kontaktas su E. P. kūnu, kad, stovėdamas nukentėjusiajam iš už nugaros, kėlė jį suimdamas už pažastų, kad jo praslydusios rankos galėjo kontaktuoti su nukentėjusiojo kaklu (gerkle). Visgi apeliantai nesutinka, jog byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad, E. P. bandant išsilaisvinti ir J. E. jį paleidus, J. E. suėmė nukentėjusįjį delnais iš priekio už kaklo ir kėlė E. P. į viršų.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kaltinimas J. E. pasitvirtino visa apimtimi. Nukentėjusysis E. P. viso proceso metu nuosekliai, be kita ko, tvirtino aplinkybes, kad J. E. suėmė jam delnais už kaklo ir kėlė į viršų. Tvirtino, kad tai truko 5 sekundes, jam labai skaudėjo, šį skausmą vertino 7 balais (1 t., b. l. 33-34). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis E. P. atpažino J. E. ir patvirtino, jog būtent šis asmuo pakėlė jį už kaklo ir smaugė. Patikslino, kad J. E. apsuko jį ir iš priekio paėmė abiem rankomis bei jį kėlė (1 t., b. l. 180-182). Pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. pareigūnams nurodo, jog J. E. paėmė jį už kaklo, pakėlė į viršų, smaugė. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. savo rankomis parodo, kaip jį iš priekio abiem rankomis J. E. buvo suėmęs už kaklo, rodė, kad nykščiai iš priekio ant kaklo, o kiti pirštai link nugaros (2 t., b. l. 52-58). Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo E. P. įstatyminė atstovė S. P. patvirtino, jog jai sūnus pasakė, kad J. E. paėmė jį už kaklo ir kėlė (3 t., b. l. 78). Pareiškime-protokole S. P. taip pat, be kita ko, nurodė, jog J. E., jos sūnų E. P. rankomis sugriebęs už kaklo, smaugė (1 t., b. l. 1-8). Liudytojas P. P. (nukentėjusiojo tėvas) tvirtino, kad sūnus jam parodė, jog vienas iš vaikinų pakėlęs jį smaugė (3 t., b. l. 125-127). Aplinkybę, kad J. E. buvo suėmęs nukentėjusįjį delnais iš priekio už kaklo ir kėlė jį į viršų, patvirtino ir liudytojai D. S., K. Ž., P. J.. Nors apklausiamas teisme liudytojas D. S. nurodė neatsimenantis, už ko J. E. suėmė keldamas E. P., visgi jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 97-98), kad J. E. nukentėjusįjį pagavo ir pakėlė už gerklės, atsisukęs matė, kad J. E. stovėjo priešais E. P. iš priekio ir kėlė jį už kaklo. Nematė, ar su abiem rankomis pakėlė, tik matė, kad pakėlė už kaklo (3 t., b. l. 95). Liudytoju apklausiamas K. Ž. parodė, jog matė, kaip J. E. laikė E. P. už kaklo. Teigė, kad J. E. ir E. P. matė iš nugaros. Taip pat teigė, kad J. E. stovėjo veidu į E. P. nugarą, kaip J. E. laikė E. P. bei kuo už kaklo suėmė, atsakyti negali. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 161-164), kad J. E. E. P. smaugė, buvo su ranka iš nugaros apkabinęs per kaklą, matė, kad taip laikydamas J. E. jį pakėlė. Paties momento, kaip J. E. E. P. pakėlė, nematė, pamatė jau tada, kai E. P. buvo pakeltas (3 t., b. l. 107-108). Liudytojas P. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad J. E. suėmė E. P. iš nugaros už kaklo, o kita ranka laikė savo ranką ir smaugė. Laikė 10 sekundžių, gal daugiau. Kai paleido ranką nuo kaklo, E. P. nukrito ant stiklo (1 t., b. l. 131-134). Nors R. V. ir D. B., apklausiami tiek pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 93-94, 96), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113-116, 107-108), o N. M. – ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 121-122) tvirtino, kad J. E. E. P. kėlė ne už kaklo, o už pažastų, visgi šie jų parodymai vertinami kritiškai, kadangi šie asmenys yra J. E. draugai, kas reiškia, jog gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi. Įvertintina ir tai, kad R. V. pirmosios instancijos teismui teigė, kad jis neprisimena, kaip J. E. kėlė E. P., o D. B. teismui teigė, kad jis daugelio dalykų iš įvykio nepamena, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo nusisukęs ir nematė, kas vyksta.

12. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad J. E., be kita ko, E. P. bandant išsilaisvinti ir E. P. paleidęs, suėmė E. P. delnais iš priekio už kaklo ir kėlė jį į viršų. Tokie smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes šalinti iš kaltinimo.

Dėl priteistos neturtinės žalos

13. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas dėl J. E. veiksmų fizinį skausmą patyręs mažametis E. P.. Civiliniu ieškiniu buvo prašoma nukentėjusiajam E. P. priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tai, kad nukentėjusysis dėl įvykusio įvykio, patirto smurto, kurį matė nukentėjusiojo draugai, sukelto fizinio skausmo, patyrė stresą, išgąstį, tam tikrus dvasinius išgyvenimus, savivertės sumažėjimą, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nustatė 500 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį.

15. Apeliantai tvirtina, kad, atsižvelgus į tai, jog ant nukentėjusiojo kūno netrukus po įvykio sužalojimo žymių nesimatė, į gydymo įstaigą nebuvo kreiptasi, sveikatos sutrikimas nebuvo nustatytas, J. E. veiksmai, nukreipti prieš nukentėjusįjį E. P., truko neilgą laiką, E. P. kasdieninė veikla po įvykio nepakito, buvo įprasta, E. P. psichologinės problemos su nagrinėjamu įvykiu nesusijusios, taip pat į J. E. turtinę padėtį (mokosi, jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, jokių piniginių lėšų negauna, yra išlaikomas motinos J. S., kurios gaunamas darbo užmokestis yra apie 750 Eur, tėvai išsituokę, tėvas E. E. nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo yra nusišalinęs), civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažinamas.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš dalies patenkinti nukentėjusiojo E. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės S. P., civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (vietoj prašomų 5000 Eur priteisdamas 500 Eur), vadovavosi CK 6.250 straipsniu, kuris apibrėžia neturtinės žalos turinį, nustato jos atlyginimo atvejus, dydžio apskaičiavimo kriterijus ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išdėstė motyvuotas išvadas dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atitinka CK 6.250 straipsnio turinį ir bylos medžiagą. Iš teismo sprendimo matyti, kad nukentėjusiajam E. P. neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo pasikėsinus į jo sveikatą, dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir dvasinio pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, tačiau liekamųjų reiškinių nėra. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. kaltę, kaltininko ir nukentėjusiojo turtinę padėtį (J. E. įvykio metu buvo nepilnametis, E. P. - mažametis), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į šiuo metu suformuotą teismų praktiką, dėl fizinio skausmo ir (ar) nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistinų neturtinių žalų dydžiai nukentėjusiesiems svyruoja nuo 300 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, 2K-79-697/2020, 2K-178-511/2020, 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-265-875/2022, Nr. 1A-275-354/2021, Nr. 1A-296-616/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis E. P. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo, jautė skausmą, išgyveno, kad jo atžvilgiu smurtaujama viešoje vietoje, matant eilei asmenų, kurie buvo apklausti liudytojais, todėl, įvertinus tiek jo patirtus išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (viena ranka apglėbė E. P. iš nugaros per kaklą, o kita ranka laikydamas savo ranką, spaudė smaugdamas E. P., po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ir E. P. bandant išsilaisvinti, paleidęs E. P., suėmė jam delnais iš priekio už kaklo ir kėlė E. P. į viršų), paties atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens turtinę padėtį (mokosi, nuosavų lėšų ir turto neturi, išlaikomas motinos), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai analogiško pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Tuo tarpu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, nėra pakankami keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. rugpjūčio 29 d. pažymą Nr. APD-2023-13030, kurioje prašoma priteisti valstybei 265,73 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

21. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendį apskundė atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. ir jo gynėja advokatė Kristina Adomavičienė. Apeliacinės instancijos teisme atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartimi (4 t., b. l. 86) atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Kristina Adomavičienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmeta. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, o aptarti bylos duomenys patvirtina, jog atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės finansinė padėtis yra sunki (gynėja apeliacinėje instancijoje patvirtino, kad J. E. ketino įsidarbinti, visgi nusprendė tęsti mokslus, nuosavų lėšų ir turto neturi, yra išlaikomas motinos, kurios pajamos – 750 Eur per mėnesį), taip pat įvertinusi ir tai, jog J. E. nusikaltimo padarymo metu dar buvo nepilnametis, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą J. E. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. E. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo.