Telšių apylinkės teismo nuosprendis

J. E. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nelabai prisimena kada tai įvyko ir kaip kas įvyko. Tai buvo beveik prieš du metus. Atrodo buvo pavasaris ir tai įvykio prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuri yra prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Jis juos su draugais pravardžiavo jau kokį mėnesį prieš tai, tą dieną irgi. Jis pasakė jam, kad pagaus, šis sakė, kad nepagaus ir ėmė bėgti. Jis puolė jį vytis, bet nukentėjusysis bėgdamas užkliuvo už bordiūro ir parkrito. Su juo kartu buvo Ž., V., B. ir G. Buvo ir kiti, bet jų nepamena. Jie visada susitikdavo (duomenys neskelbtini) futbolo aikštėje. Bendravo su nukentėjusiuoju tiek, kiek pažaisdavo kartu futbolą. Jis juos pravardžiavo prie laiptinės ir paskui, kai ėjo į parduotuvę, jis toliau pravardžiavo. Jis iš tolo juos pradėjo pravardžiuoti ir nuėjo į parduotuvę. Jie ėjo šešiese. Parduotuvėje su nukentėjusiuoju nebendravo, sakė tik, kad apsiramintų. Iš parduotuvės jie išėjo pirmiau. Po kelių minučių išėjo nukentėjusysis. Jis jam pasakė, kad jo nepagaus, dar kažką pasakė ir jis puolė nukentėjusįjį vytis. Jis nubėgo gal 10 metrų ir užkliuvęs už bordiūro parkrito. Kai priėjo, jis gulėjo nukritęs. Jis pakėlė jį, apglėbė ir paklausė, ar jis dar pravardžiuosis. Apkabino per rankų žastus ir pakėlė. Apglėbė rankomis ir laikė pakėlęs pusę minutės. Sakė, kad daugiau nebesipravardžiuos ir paleido. Už kaklo tikrai jo nelaikė, bet jis galėjo slysti į apačią. Specialiai už kaklo neėmė, per kojas nespyrė. Kai apglėbė, jis nesimuistė, stovėjo ramiai. Jo draugai jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nedarė. Paleido ir jie išsiskyrė. Kažką prieš tai pasakė, bet neatsimena ką. Su juo nebendravo, atsiprašė ir tiek. Atsiprašė per „Messenger“, kad bėgo nuo jo ir nukrito. Nuo jo veiksmų skaudėti tikrai jam niekur negalėjo. Tai galėjo būti gegužės 18 d., apie 18-20 val. Kurioje gatvėj yra parduotuvė (duomenys neskelbtini) nežino. Žinojo tik nukentėjusiojo vardą, bendravo tiek, kiek žaidė futbolą. Po įvykio visai nebendrauja su juo. Ar prie parduotuvės buvo pašalinių asmenų, nežino, nekreipė dėmesio. Į parduotuvę įėjo vienas, E. P. pirma jo. Daugiau parduotuvėje žmonių nebuvo. Kažko jo paklausė, ko neatsimena, ką atsakė irgi neatsimena. Su pardavėja P. nekalbėjo, jai nesakė nieko. Iš parduotuvės išėjo po 1-2 minučių. K. P. metų, nežino. Ūgiu jis yra žemesnis nei jis. Jo ūgis yra apie 1 metras 90 centimetrų. Įvykio metu nebuvo žemesnis. Iki įvykio jokių konfliktų neturėjo. Kokį tikslą jis turi jį apkalbėti, nežino. Pribėgo prie P. vienas, jo draugai prie jo pribėgę nebuvo. Draugai buvo per 15 metrų nuo jų. Kai pasivijo P., jo draugai galėjo matyti. Nukentėjusysis jo pagalbos neprašė. Pakėlė jį nuo žemės, nes žino, kaip skauda, kai nukrenti ant pilvo. Draugai priėjo, kai jau P. buvo paleidęs. Kėlė už pažastų, bet jo rankos slydo ir galėjo netyčia rankomis paliesti jo kaklą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis jam nieko nepadarė. Mano, kad keldamas P. nuo žemės, jam fizinio skausmo sukelti tikrai negalėjo. Apglėbęs laikė laisvai, niekur nespaudė. Kiek kartų nukentėjęs buvo įėjęs į parduotuvę, nepamena. Pravardžiavo ir kitus, kaip jie reagavo, nepamena. Iki to laiko nesiėmė jokių priemonių pravardžiavimui nutraukti. Su niekuo apie tai nesikalbėjo. Parduotuvėje kažką pirko, ką, nepamena. Turėjo telefoną, raktus, piniginę kišenėje. Kai vijosi P., daiktus buvo įdavęs draugams palaikyti. Kuriam, neatsimena. Atidavė daiktus prieš pravardžiuojant, nes jau ruošėsi gaudyti. Pakėlė tam, kad atsiprašytų. Matė, kad skaudžiai nugriuvo, bet norėjo, kad atsiprašytų. Laikomas, P. atsiprašė. Jo draugai stovėjo nuo parduotuvės gal per 5 metrus. Jis (E. P.) kažką pasakė tik jam vienam. Kai išėjo iš parduotuvės jis stovėjo šalia draugų. Jis (E. P.) bėgo, užkliuvo ir nukrito ant pilvo. Jis priėjo, apžergė ir suėmė už pažastų. Ar lietė kaklą, nežino, daro prielaidą. Jo rankos buvo nuleistos, jis suėmė per krūtinę, sunėręs rankas. Kai paleido, jis nusisuko ir nuėjo. Kai atsiprašė ir nuėjo, kito pokalbio tarp jų nevyko. Jis (E. P.) yra smulkus, pakelti daug pastangų nereikėjo. Nukritęs jis nejudėjo. Kokioje pozicijoje buvo jo rankos, nepamena. Kai išėjo iš parduotuvės jis pasakė, kad jį pagaus ir šis šoko bėgti. Jis matė, kad jis draugams atidavinėja daiktus. Ką pagavęs darys, nesakė. Kėlimo metu kokioje pozicijoje buvo jo rankos, neatsimena. Mano, kad situacija negalėjo atrodyti grėsminga, jis nieko nebuvo sugalvojęs, ką darys pagavęs. Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, nurodė, jog parodymai teisingi. Prieš tai jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė, po virtimo irgi ne. Dėl to kaklo, nėra garantuotas, ar lietė. Dabar tikrai neatsimena, geriau atsiminė po įvykio. Skausmą vertintų maximum 2 balais. Galimai buvo kontaktas su kaklu. Nei spyrė, nei spaudė, nei suėmė delnais už kaklo. Draugų neprašė, kad pasaugotų, jog nepabėgtų. Jis (E. P.) pirma įėjo į parduotuvę, jis įėjo paskui. Ar E. kažką pirko, neatkreipė dėmesio. Jis apsipirko ir išėjo pirmas. Ką jis dar ten veikė, nežino. Parduotuvė yra vieno kambario butas. „Balkoninė“ vadinama. Jis apsipirko ir iš karto išėjo. Jis stovėjo nuo jo per metrą. Kai jį kėlė, jis nebuvo atsistojęs, jis iš karto pradėjo jį kelti. Jis keliamas nesipriešino ir nieko jam nedarė. Negalėjo gautis taip, kaip nukentėjusysis nurodo, už kaklo nebuvo suėmęs. Kai kėlė už pažastų, gal ir buvo pakėlęs nuo žemės kažkiek. Kai jis žaisdavo futbolą, jis su juo kartu nežaidė ir tie jo neatlikti šuoliukai su juo nėra nieko bendro. J. E. draugų nematė nei vieno. Iš jų vienas nuėjo į futbolo aikštę, jie visi link „Maximos“. Kažkas pasakė, kad ateina E. tėtis, jis išsigando ir pabėgo. Kodėl bėgo, net nežino. Iki parduotuvės jis su nukentėjusiuoju nekontaktavo. Nebuvo, kad kažkas nukentėjusiajam neleistų išeiti iš parduotuvės. Jis tik norėjo su juo pasikalbėti. Jie tik stovėjo prie parduotuvės, gal jis suprato, kad jie jo laukia ir jis galėjo bijoti jų. Parduotuvėje buvo tik pardavėja. Mano, kad galėjo jis prašyti pardavėjos pagalbos, jei jam būtų to reikėję. E. tėtis bėgo link jų, jie trise pabėgo, M. liko. E. tėtis sumušė M. ( 3 t. 75-77 b. l.).

Nukentėjusysis E. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykio datos tiksliai neprisimena. Prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) 5 metrus į kairę jį sumušė. Kartu su juo buvo jo draugai iš kiemo K. J., P. J., N. J., D. N., M. L., J. K., D. V.. Buvo nuo šešių iki aštuonių valandų vakaro. Su draugu D. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Ten nieko nepirko ir ėjo į kitą parduotuvę. Atidarė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ duris, draugai išėjo, o jis pasiliko stovėti prie parduotuvės. Prie durų stovėjo J. T. J. pasakė, kad niekas jam nepadės - nei tėvai, nei draugai. J. paprašė draugų, kad jį pasaugotų, kad jis nepabėgtų. J. kažką nusipirko ir ėjo link jo. Jis bandė jį paimti už rankų ir kojų ir išnešti iš parduotuvės, bet jis įsikibo į vamzdį ir jam nepavyko. Tuo metu J. nuėjo pas draugus atiduoti ką turi kišenėse. Tada bandė pabėgti, išbėgo į lauką ir jį pradėjo vytis M., pavardės nežino, jam 14 metų. Jis spyrė jam iš kojos, iš kokios neatsimena. Atrodo, kad pataikė į abiejų kojų blauzdų apačias. Jis nukrito. Pajuto 5 balų skausmą. Nukrito ant dešinio šono ant plytelių ir šulinio. Šone pajuto 6 balų skausmą. Skausmą juto kokias 10 min. Mėgino atsistoti ir pabėgti, bet iš karto prie jo pribėgo J.. Jau buvo beveik atsistojęs, bet J. viena ranka apglėbė jo kaklą, o kita ranka suėmęs už antros rankos spaudė tą ranką, su kuria apglėbė. J. kaklą spaudė kokį 10 sekundžių. Kakle pajuto dusimą ir skaudų tempimą, kurį vertina 4 balais. Jis bandė nustumti J. rankas, trinktelėjo per vieną J. ranką. Jis paleido kaklą ir tada J. suėmė jam už kaklo delnais ir kėlė į viršų. Tai truko 5 sekundes, labai skaudėjo ir skausmą vertina 7 balais. Tuo metu jis bandė nustumti rankas, jas plėšė ir J. tada jį nuleido ant žemės, pastūmė, spyrė iš kojos į nugarą virš dubens į kairę pusę. Skaudėjo tris dienas, žymių nebuvo ir skausmą vertina 9 balais. Po to spyrimo J. ir jo visi draugai pabėgo. Jis nubėgo į kažkokią tai laiptinę pasislėpti. Bijojo, kad dar neparbėgtų J.. Tą dieną J. ir jo draugų nesutiko. Laiptinėje prabuvo 5 min. ir išėjo. Eidamas namo sutiko tėtį ir mamą, kurie ėjo ieškoti jo. Jiems papasakojo, kad jį sumušė. M. grįžo su draugais ir dar norėjo sumušti jo tėtį. J. pažįsta iš sodų parkelio. Su juo anksčiau santykiai buvo normalūs. Jie žaidė iš šuoliukų ir reikėjo pralaimėjusiam šokinėti šuoliukus. Jis nešokinėjo, todėl J. supyko. J. nesakė dėl kokių priežasčių jis smurtavo. J. buvo apsirengęs balta „maike“ ir juodomis kelnėmis. M. buvo apsirengęs pilku megztiniu ir juodomis kelnėmis. J. dviejų metrų ūgio, o M. žemesnis už J.. J. veidas spuoguotas. Po šio įvykio nė su vienu nebendravo. J. parašė žinutę ir jo atsiprašė. Jis tą žinutę ištrynė, nieko jam neatrašė. Jis parašė tėčiui žinutę, kad jo neišleidžia iš parduotuvės. Jis iš viso neverkė. Verkė tada, kai jį paleido, nes tada visur labai skaudėjo (1 t. 33-34 b. l.).

Nukentėjusiojo E. P. įstatyminė atstovė S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo kieme namo susirinkimas, o E. su broliu buvo kieme. Kai baigėsi susirinkimas, jie ėjo ieškoti E., sutiko jo draugą ir paklausė, gal matė E., tas pasakė, kad ji kažkokie bernai sumušė. Klausė kokie ir kaip tik praėjo grupė bernų, jis pasakė „tie tie“. Vyras juos nusivijo, kiti pabėgo, du liko. Jos vyras M. trenkė per veidą, tada atėjo daugiau asmenų, kilo kivirčas ir jie iškvietė policiją. Viskas įvyko prie namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), parduotuvė yra (duomenys neskelbtini). Vyras pasigavo berniukus prie (duomenys neskelbtini). Ji kol atbėgo, matė, kaip vieni nubėgo, liko M. ir dar vienas. Apsižodžiavo ir vyras trenkė M.. Kad sumušė jos vaiką pasakė L.. Jis pasakė, kad E. primušė, kad jis verkia, jie ėjo jo ieškoti ir netrukus jis atėjo. Jie susitiko prie savo namo kampo, prie (duomenys neskelbtini). Buvo nusiminęs, bet jau neverkė. Sakė, kad M. jam spyrė į kojas, o J. smaugė, kad neišleido iš parduotuvės. Išsikvietė policiją, rašė pareiškimus. Tėtis rado telefone žinutę, kurios anksčiau nepastebėjo. R. E., kad kažkokie bernai neišleidžia jo iš parduotuvės. Mano, kad (duomenys neskelbtini). Susirinkimas prasidėjo 18 val., o žinutė buvo rašyta po 19 val., ir jie jos nepastebėjo. Aiškiau pasikalbėjo su vaiku kitą dieną. Apžiūrėjo vaiką, sakė, kad skauda, kur spyrė į nugarą, bet žymių niekur jokių nebuvo. Kitą dieną vaikas papasakojo visą įvykį. Kaip ėjo į parduotuvę, kaip jo neišleido, kad jis norėjo pabėgti, kad M. G. spyrė jam į kojas, o smaugė ir į nugarą spyrė J.. Jis sakė, kad jį paėmė už kaklo ir kėlė. Sakė, kad skauda nugarą. Kai pasakojo, jis buvo piktas. Jam buvo nemalonu, kad daug kas matė, kad jį mušė, klasiokas matė, žinojo, kad visa mokykla sužinos. Po to įvykio jis pasidarė piktesnis, pradėjo vaikus užkabinėti, kreipėsi į vaikų teises ir jiems pasiūlė psichologinę pagalbą, pradėjo lankytis pas psichologę. Eidavo pas psichologę 1-2 kartus per savaitę gal kokį pusmetį. Psichologė sakė, kad buvo sumenkinta jo savivertė, nes jis buvo pažemintas prieš draugus. Po to įvykio pradėjo šlapintis į lovą, sutriko miegas. Įvykis nutiko darbo dieną. Kitą dieną E. ėjo į mokyklą. Klasėje jau žinojo, kas įvyko. Iki tol jokių problemų su sveikata neturėjo. Gruodžio vidury jie išvyko į psichiatrinę ligoninę, jiems pasiūlė psichologė ten nuvykti, kad aprimtų emociškai. Padėjo tikrai. Dabar jis jaučiasi žymiai geriau, yra ramesnis. Dar siūlė pasireabilituoti, bet jie jau tuo nebepasinaudojo. Vaikas patyrė psichologinę traumą. Pagal civilinį ieškinį gautus pinigus skirs vaiko sveikatai. Gėrė vaistus nuo nerimo, vitaminų pirko. Kelionės išlaidų, maitinimo pagrįsti negali. Apie tą įvykį stengiasi visai nekalbėti, neprisiminti. Po įvykio jis pasidarė labai piktas, pradėjo skriausti kitus vaikus. Iki tol signalų dėl agresyvaus elgesio yra pasitaikę, bet ne taip sistemingai. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Susitikti su jais jis nenorėjo, nes bijojo būti vėl sumuštas. Dėl šio įvykio ir ėjo pas psichologę ir gydėsi stacionare. Iki tol net minčių nebūtų kilę, kad prisireiks tokių specialistų. Psichologo konsultacijas jiems skyrė nemokamai. Dabar irgi būtų naudinga, bet konsultacijos jau būtų mokamos. Ėjo klausti į parduotuvę, aiškintis, gal ką matė, pardavėja pasakė, kad parduotuvėje nieko nevyko, ji nieko nepastebėjusi. Kitą dieną su kitais vaikas ėjo ir į mokyklą, ir į lauką. Jis išeidavo vienas, ji tik išeidavo jo prižvelgti, ar kas nevyksta. Ligoninėje vaikas atsidūrė dėl nerimo, dėl savo būsenos. Jis nebesugebėjo išsėdėti pamokoje, pradėjo naktį šlapintis į lovą. Gruodžio mėnesį jis patyrė traumą, susilaužė pirštą. Negali pakomentuoti nustatytų diagnozių, susijusių su auklėjimu. Dėl kalbos, jis pradėjo nebeišsipasakoti, ėmė viską kaupti savyje. Kažkokių problemų mokykloje turėjo ir anksčiau, bet ne tokių gausių. Tai rašiklio neatsineš, tai knygos neatsineš, ar panašių. Į pedagoginę tarnybą kreipėsi 2 - oje klasėje dėl mokslų. Antroje klasėje į psichologę nesikreipė. Jie ėjo, kad juos įvertintų ir skirtų palengvintą mokymosi programą. Iki to įvykio jie niekur nesikreipė ir net nepagalvojo, kad gali tokios pagalbos reikėti. Ieškinio sumą panaudos vaiko gerovei. Eis pas psichologę privačiai. Žala yra ta, kad vaikas buvo labai pažemintas. Nori gydytis privačiai, kad neliktų vaikui įrašų. 5000 eurų yra moralinė žala vaikui. Reikia vaikui padėti atsitiesti, nes jis buvo labai pažemintas. Visų akivaizdoje buvo mušamas, smaugiamas. Nemokamą psichologinę pagalbą jiems pasiūlė vaiko teisių tarnyba. Lankė iki šių metų balandžio mėnesio. Daugiau nesilankė, nes tai kainuoja. Pažymėjo, jog psichologei apie įvykį nieko nepasakojo, nes nenorėjo. Iki minėto įvykio buvo visko: vaikas buvo nepaklusnus, buvo problemų mokykloje su bendraamžiais, bet po įvykio viskas paūmėjo. Bendraamžiai matė, kaip E. bėgo, apsiverkė, o vėliau iš jo tyčiojosi. Vaikas pasijuto labai pažemintas. Mokyklą pakeitė dėl gyvenamosios vietos, nes persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ir dar dėl to, kad vaikai nebesišaipytų. Mokykloje buvo siūloma, kreiptis į psichologus, jie pasakė, kad lankosi privačiai. Buvo vaiko gerovės komisijoje. Pažymėjo, jog jo elgesys yra toks, kad jei jį užkliūva, jis nepasiduoda. Taip pat jis nesusikaupia per pamokas, blaškosi, todėl nusprendė, kad jam geriau būtų mokytis namuose. Po įvykio viskas tik dar labiau paūmėjo. Taip pat parodė, kad šlapinimasis į lovą prasidėjo po įvykio, dar tą pačią naktį (3 t. 78-79 b. l.; 4 t. 7-8 b. l.).

Liudytoja M. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos nepamena, bet galėjo būti 2021 metų gegužės mėnesį. Koks buvo metų laikas įvykio metu nepamena. Tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini), „balkoninėje“ parduotuvėje. Prieš pat darbo pabaigą, o dirba iki 20.00 val., tai gal buvo kokia 19.30 val. prieš parduotuvės uždarymą, įėjo į parduotuvę tas berniukas, jo vardo nežino. Jis atsistojo parduotuvės gale, stovėjo, stovėjo, nieko nepirko, tai ji vieną kartą paklausė jo ar pirksi ką, antrą kartą paklausė, bet jis nieko nepirko. Paskui įėjo į parduotuvę jaunuoliai, kiek jų buvo neatsimena, pastovėjo jie toje parduotuvėje, ir sako jai, kad varykit lauk tą berniuką. Ji atsakė, kad jis nieko neperka ir neina lauk. Ir tada kai jai atėjo laikas užsidaryti parduotuvę, ji liepė jam išeiti ir tada jis išbėgo, ji pradėjo valytis ir viskas. Paskui po to įvykio buvo atėjusi tikriausiai mamytė to berniuko ir prašė parodyti parduotuvės vaizdo įrašus, nes sakė, kad įvyko konfliktas tarp vaikų kažkur lauke, ji sakė, kad tipo tą nukentėjusįjį mušė parduotuvėje, tempė jį lauk iš parduotuvės. Turėjo tą vaizdo įrašą, tačiau tame įraše nebuvo jokio mušimo nukentėjusiojo, ir jokio tempimo lauk. Tas berniukas įėjęs ramiai stovėjo parduotuvėje ir viskas, jis jos kažkokios pagalbos neprašė. Iš matymo tą berniuką žino, jis ateina į parduotuvę, bet jo vardo ir pavardės nežino. Tie įėję į parduotuvę jaunuoliai nurodė varyti tą berniuką lauk, bet kodėl jį varyti lauk, jie nieko nesakė, jie dar kažką nusipirko atrodo, pastovėjo, ir išėjo iš parduotuvės. Jie be jokios priežasties nurodė jai varyti lauk tą berniuką. Tas berniukas stovėjo pačiame parduotuvės gale, nes parduotuvės patalpa yra dviejų kambarių butas, ten yra langas, bet tas langas beveik visas uždengtas su vitrinomis. Pro tas vitrinas žiūrint nesiM. kas vyksta lauke. Kiek tų jaunuolių buvo įėję į parduotuvę nežino, du tai tikrai, bet gal ir trys buvo. Išėję lauk iš parduotuvės tie jaunuoliai stovėjo prie parduotuvės, nusileidus laiptais parduotuvės, truputi toliau ant žolyno. Kai tas berniukas išbėgo iš parduotuvės ji jau nebežiūrėjo kas ten buvo lauke ir nematė kada tie jaunuoliai pasišalino. Kai tas berniukas išbėgo iš parduotuvės, ar tie vaikinai dar buvo prie parduotuvės, nematė. Tas berniukas išbėgo laiptais iš parduotuvės ir nubėgo į kairę pusę. Tas berniukas jau ir sekančią dieną atrodo buvo pas juos parduotuvėje. Bet kažkokių sužalojimų ant jo veido nematė (3 t. 52-54 b. l.).

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. P. nepažįsta, bet yra girdėjęs apie jį. Pamena, kad ėjo į parduotuvę iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos. Jis liko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Pamena, kad J. pakėlė E. už pažastų. Daugiau nieko nepamena. Prie parduotuvės buvo jis, D. B., J. E., N. M., K. Ž. ir M. G.. Tai buvo prieš metus laiko. Buvo gal gegužės mėnuo. Buvo diena. Tie vaikinai yra jo draugai. E. ėjo į parduotuvę, o jie buvo parduotuvėje, taip mano. K. J. kėlė E., neatsimena. Mano, kad E. buvo kažką prisidirbęs, bet tiksliai neatsimena. K. J. kėlė E. nuo žemės, lig tai E. stovėjo, bet tikrai nepamena. K. E. elgėsi keliamas, nepamena. Tikriausiai tas pakėlimas nebuvo draugiškas. Be priežasties, mano, nebūtų kėlęs. Ar po to apie tai kalbėjo su J., nepamena. Pas tyrėją buvo apklaustas policijoje. Ką pasakojo neatsimena. Mano, kad įvykį tada tikrai geriau atsiminė. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 113-114) parodė, kad jo duoti parodymai teisingi. Papildomai parodė, kad susipainiojo nebent tame, kad sakė, jog su M. buvo prie elektrinės, vadinasi M. su juo nebuvo, jis išėjo iš parduotuvės. Kažkokia kalba lig ir buvo apie tai, kad E. yra neatlikęs šuoliukų, bet jis nekreipė dėmesio į tai. Iš kur jis sugalvojo, kad E. gal savo tėčiui prisimelavo, kad jį J. smaugė, nežino, gal kur girdėjo. Dabar tai tikrai neprisimena. Iki apklausos policijoje buvo kalbėjęs su D., N., M. ir K.. Po įvykio jis J. nebuvo sutikęs gal kokią savaitę laiko. Ar iki apklausos kalbėjo su J., nepamena. A. E. smaugimą mano, kad su niekuo nekalbėjo. Pamena, kad pakėlė J. E. nuo žemės už pažastų. Kėlė arba iš nugaros, arba iš priekio E.. T. E. stovėjo. Kai atsisuko, gal stovėjo, bet negali atsakyti, nepamena. Laikė už pažastų gal porą minučių, mano, kad neilgai. Jis nuo keliamo E. buvo per kokį 10 metrų. Ar jie kalbėjosi nežino. J. ėmė E. ir paleido. E. keliamas gal kiek atrodė išsigandęs, gal jis bijojo J., gal jis galvojo, kad J. jam kažką darys. Ar E. darė kokius judesius, ar sakė ką, nepamena. Ar buvo jie vienas į kitą veidu, nepamena. K. J. pakėlė E., jis E. veido nematė. Dėl to, kad J. kvietė M., kad pasaugotų duris, gali būti, kad apsiriko taip sakydamas. Dabar atrodo, kad jis tada sakė netiesą, nes dabar jam atrodo, kad M. buvo šalia jo, kad jis tikrai nebuvo prie durų (3 t. 93-94 b. l.).

Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. E. pažįsta, jis yra jo draugas. E. tik yra matęs kelis kartus, bet jo nepažįsta. Yra pakviestas dėl J. muštynių, kai buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Tai buvo beveik prieš du metus. Galėjo būti pavasario diena. Ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Kartu buvo D., J., K.. E. ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ ir kažką pasakė J.. Ką, neatsimena. J. sako: „ ateik čia“. T. E. bėgo, pargriuvo ir paskui išėjo namo. B. E. lig už kažko užkliuvo ir pargriuvo. Jis buvo prie parduotuvės, jie prie namo kampo, per 20 žingsnių. J. E. gaudė. Kai nugriuvo, J. lig pakėlė E., lig pats atsistojo. E. pabėgo namo ir bėgdamas pasakė, kad J. bus blogai. Jie visi draugai nuėjo link „Maximos“, bet M. ir dar keli liko. Jis buvo futbolo aikštelėje, kaip paskui grįžo M. ir pasakė, kad gavo nuo E. tėvo. Kaip atrodė E. kai jį pakėlė J., nematė. Ar E. buvo atsisukęs veidu į jį, neatsimena. J. bėgo link E., kol tas pargriuvo. Apklaustas buvo policijoje, tada geriau viską prisiminė. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 97-98), patvirtino savo duotus parodymus. Papildomai parodė, kad kaip E. pargriuvo, dabar neatsimena. Ką sakė policijoje, yra tiesa. Dėl ko apsiverkė E., neatsimena. E. bėgo, J. gaudė, o kai pagavo abudu buvo veidu į veidą vienas į kitą. Tiksliai nupasakoti, kaip J. pakėlė E., negali, nes neatsimena. Kitų veiksmų J. E. atžvilgiu neatliko. E. nukrito ant kelių, tada J. jį pakėlė. Už ko suėmė keldamas E., neatsimena. Mano, kad suėmęs J. E. laikė neilgai (3 t. 95 b. l.).

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. E. pažįsta nuo seno, E. jam yra niekas. Jeigu teisme yra J. ir E., vadinasi kažkas tarp jų buvo. Jį pakvietė į policiją, jis viską papasakojo, užrašė, pasirašė, mano, niekas nedingę. Dabar, kai praėjo du metai, jis nieko nepamena apie tai, kas įvyko. Jie stovėjo prie elektrinės su K. ir kažką juokavo, ką veikė J., E., jis nieko neatsimena. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 107-108), nurodė, kad parodymus tvirtina, daugiau neturi ką pasakyti. Įvykio metu jis buvo prie elektrinės su K. ir N.. Žino, kad E. labai negražiai kalbėdavo, prasivardžiuodavo, visus visaip vadindavo. Nedarydavo šuoliukų, kai visi buvo susitarę juos daryti. Jis apie tai sužinojo iš kitų žmonių. J. E. asmeniškai nepažįsta. Ar girdėjo kaip J. prašė M. pasaugoti duris, neatsimena. Kokia kūno padėtimi nukrito E. ant žemės, neatsimena. P. J. jį už pažastų. Kai nukrito, paėmė ir pakėlė. Trumpai. Ar dar laikė kurį laiką, nepamena. K. E. reagavo keliamas, pakeltas, nepamena. J. E. pakėlė už pažastų. Žinoma, kad jų ūgiai skyrėsi. E. mažas, o J. didelis, aukštas. Iki kurios vietos E. tuo metu buvo J. nežino, gal iki krūtinės apačios. Ar iš priekio J. kėlė E., ar iš nugaros, nepamena. Dabar jis daugelio dalykų nepamena. Jis viską yra atsakęs policijoje ir viskas yra užrašyta, tai kam dar tie kausimai. Ar draugiškai J. pakėlė E., ar ne, nežino. Gaudė, kad norėjo pakalbėti. E. bėgo, užkliuvo ir nugriuvo ( 3 t. 96 b. l.).

Liudytojas N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta J. E.. E. P. nepažįsta. Kas įvyko tiksliai, neatsimena, tačiau žino, jog su kažkuo susistumdė. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 121-122), patvirtino savo duotus parodymus. Papildomai parodė, kad ar dar kokie veiksmai vyko neatsimena. Pokalbio negirdėjo. Dėl ko E. verkė, nežino (3 t. 107 b. l.).

Liudytojas K. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. E. šiek tiek pažįsta. Minėtą įvykį sunkiai prisimena, nežino, kas tarp jų vyko. Apie tai yra pasakojęs policijos pareigūnei. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 161-162), patvirtino savo duotus parodymus. Papildomai parodė, kad matė kaip J. E. laikė E. už kaklo. J. E. ir E. matė iš nugaros. J. stovėjo veidu į E. nugarą, tačiau kaip J. laikė E. bei kuo už kaklo jį suėmė, negali atsakyti. Pažymėjo, jog parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, tik tai, kad smaugė tiesiogiai, jis nesakė, tik, kad laikė už kaklo. Dabar nelabai prisimena ar laikė, ar smaugė, nes ir tada juos matė iš nugaros. Jei užrašyta, kad J. E. buvo pakėlęs, vadinasi taip ir buvo. Kaip elgėsi E., nepamena (3 t. 107-108 b. l.).

Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo nepažįsta. Pažymėjo, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną ji prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko savo buvusius mokinius M. ir K., kurie su ja pasisveikino. Ji jų paklausė, ką jie čia veikia, o jie atsakė, jog laukia draugo. Nieko išskirtinio nevyko, nes nebūtų praėjusi pro šalį. Kai ji įėjo į parduotuvę, viduje vaikų nebuvo, o kai iš jos išėjo, ar lauke buvo vaikų, nepamena. Konkrečiai, kurioje vietoje stovėjo M. su K., beveik neatsimena, lyg ir stoviniavo ant parduotuvės laiptų (3 t. b. l. 124-125).

Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jo sūnus. Paaiškino, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo namo susirinkimas dėl renovacijos, jis dalyvavo su žmona, vaikai žaidė kieme. Susirinkimui pasibaigus, ėjo paieškoti vaikų į kiemą. Vaikų niekur nematė, tačiau netrukus sutiko sūnaus bendraklasius, kurių paklausė, ar nematė E.. Vaikai pasakė, jog E. primušė ir jis pabėgo į kitą namo pusę. Jis nuėjo ieškoti sūnaus ir sutiko pareinančius tuos, kurie sumušė E., tačiau jie paaiškino, kad jį sumušė kiti vaikai, kurių buvo 4 ar 5. Jis bandė juos pasivyti, tačiau jie išsilakstė ir tuo viskas baigėsi. Du net nebėgo, jis paklausė kas čia vyksta, tačiau jie atsakė, kad tai ne jo reikalas. Savo sūnų sutiko prie laiptinės po keleto minučių. Sūnus jam buvo parašęs žinutę „tėti, padėk“, tačiau jis tos žinutės nepastebėjo. Sūnus jam papasakojo, kad jis nuėjo į parduotuvę, kur jį pasekė keletas vaikinų. Kai išėjo, vienas jam spyrė į kojas, o kitas pakėlęs jį smaugė. Sužalojimų jokių nesimatė, tik po kelių dienų sūnus pasakė, kad jam skauda nugarą. Mano, jog nugaros skausmas kilo dėl to, kad sūnui spyrė į kojas ir jis nukrito ant nugaros. Kai parėjo prie laiptinės, sūnus atrodė išsigandęs, sakė, kad bijo eiti į lauką, kadangi jį ten primuš. Jis vardijo daug vaikų vardų, sakė, kad per kojas spyrė M., o J. paėmė už kaklo ir pakėlė į viršų. Akivaizdžių sužalojimų ant jo kūno nematė, nesiskundė skausmais. Jo paklausus, kodėl taip įvyko, jis sakė, kad nežino, nes nieko blogo nepadarė. Jis tik atsiuntė žinutę „tėti, padėk, negaliu išeiti iš parduotuvės, nes mane nori primušti“. Po minėto įvykio iš esmės niekas nepasikeitė, tačiau vaikas liko nervingesnis, greitai susinervindavo, pradėjo kabinėtis prie brolio, pasidarė agresyvesnis. Tiksliai nepamena, tačiau po įvykio kitą dieną tikriausiai ėjo į mokyklą. M. L. jam pasakė, kad jo sūnus yra sumuštas. Jis sutiko juos visus tris praeinančius. Vaikai pasakė, kad jie buvo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jie papasakojo, kad jo sūnų suspardė, pakėlė, numetė, sumušė. Pasakė, kad E. pabėgo ir jo neras. Jis su vaikais atėjo iki parduotuvės, bet E. ten nebuvo. Ar kas nors gaudė jo sūnų, ar norėjo gaudyti ir kodėl jis bėgo, nesiaiškino, nes jam rūpėjo kas ten ir dėl ko vyko. Iš sūnaus priežasties nesužinojo, jis pasakė, jog nežino, už ką, nes nieko blogo nepadarė. Kai sutiko sūnų, jis buvo nusiverkęs, pagal veido išraišką matėsi, jog yra išsigandęs. Nematė, kaip buvo apsirengę asmenys, kurie sumušė sūnų, džemperiais, kaip visi paaugliai. Po šio įvykio sūnus elgėsi išskirtinai, prišlapindavo lovą ir ar tai dėl šio įvykio – sunku nuspręsti. Sūnus po to tapo nervingas, mokytojai skųsdavosi jo elgesiu. Anksčiau to nebūdavo, vaikas pasikeitė. Kitų įvykių, kas būtų tai įtakoję, nebuvo. Sūnų su žmona vežė pas gydytojus ir tuo jis patenkintas nebuvo. Vykstant pas gydytojus sugaišo laiko, taip pat turėjo išlaidų kurui. Nors sūnus dėl mokslų problemų turėjo ir ankščiau, tačiau po šio įvykio jis pradėjo dar mažiau domėtis mokslu. Pažymėjo, jog jo (liudytojo) niekas neatsiprašė, žino, kad vyko kažkoks susirašinėjimas su tuo, kuris nuskriaudė. Kad sūnui rašo vaikinas, jam parodė pats sūnus, todėl jis patarė neatrašyti, ištrinti žinutes ir nekreipti dėmesio. Kokią žinutę parašė tas vaikinas, nežino. Lyg ir norėjo atsiprašyti, bet sakė, kad negąsdintų. Sūnus sakė, kad jam į kojas spyrė M. ir jis nukrito ant nugaros. Sūnus sakė, kad, kai nukrito, kitas vaikinas alkūne užkabinęs už kaklo jį pakėlė. Detaliai, kaip ten krito, neatviravo. Sakė, kad skaudėjo. Minėjo, kad vienas spyrė per kojas, nukrito, tada kitas pakėlė ir smaugė. Pirminiais duomenimis buvo įvardyti du asmenys, kodėl dabar kaltas liko tik vienas vaikinas. Kokį pareiškė civilinį ieškinį, žino. Tai nėra tokia pat suma, kokią jie sumokėjo nukentėjusiajam kitoje byloje. Tai yra kita byla, kurioje jie susitarė. Iki to įvykio sūnus problemų nelabai turėjo, pas psichologus nesilankė. Pamena, kad buvo gerovės komisijoje, bet ar prieš įvykį, ar po įvykio, neatsimena. Civilinio ieškinio dydį aptarė šeimoje. Suma yra už tai, kad vaikas liko sutraumuotas po to įvykio. Nebėra taip, kaip buvo, vaikas liko nervingas. Reikėjo vežioti pas psichologus, vaikas patyrė daug streso. Vyko į Vilnių, turėjo daug išlaidų. Tai viskas ir įeina į tuos 5000 eurų. Pas psichologus labiau lankosi žmona, nes vaikas po to įvykio tapo nervingas. Buvo skirta programa, bet jai pasibaigus, psichologė patarė pratęsti tai už pinigus. Pažymėjo, kad iki minėto įvykio būdavo pastabų iš mokytojos dėl elgesio, bet tai buvo kaip ir kiekvienam vaikui. Apie tą įvykį stengiasi nekalbėti, nori, kad jis pamirštų. Kada paskutinį kartą sūnus prisiminė tą įvykį, nežino. Kad būtų nutikę panašių įvykių su sūnumi anksčiau, ar po to, nežino ir nepastebėjo (3 t. b. l.125-127).

Liudytoja S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos mėnesį į ją kreipėsi E. mama, kada buvo vykdoma programa, kurios metu buvo teiktos nemokamos konsultacijos šeimoms. Buvo skirtos šešios konsultacijos tiek vaikui, tiek mamai. Mama išsakė savo nerimą dėl vaiko būsenos. Neramus, užsidaręs, nenori lankyti mokyklos. Tokie buvo mamos nusiskundimai. Konsultacijų metu buvo įvardinta, kad vaikas nenori lankyti mokyklos, kad turi sunkumų su mokslu. Nuo kada ir dėl ko pablogėjo vaiko elgesys, ar atsirado nenoras eiti į mokyklą, įvardinta nebuvo. Neprisimena, kad būtų pasakojama apie kokį konkretų įvykį, bet sakė, kad anksčiau jis taip nesielgdavo. Nuo kada, nesakė. Kontakto greitai su vaiku nepavyko užmegzti. Kalba buvo apie mokslus ir mokyklą, nes tokią problemą išsakė mama. Vaikas gan uždaras, jautrus, pasiduodantis kitų vaikų įtakai, bet kad jis pats būtų konfliktinis, tai tikrai ne. Vaikas skundėsi, kad prie jo yra kabinėjamasi, konkrečių asmenų ir jų vardų nevardijo. Jis sakė, kad jis tik gynėsi, nes jį labai sunervino ir jis nesusitvardė. Priežasties tokios būsenos, kokioje jis pas ją atėjo įvardinti ir palyginti negali, nes jo anksčiau nepažino, nebuvo sutikusi. Pagal projektą priklausė šešios nemokamos konsultacijos. Pagalvojo, kad reikalinga ugdyti vaiko socialinius įgūdžius bendraujant su vaikais, todėl ji rekomendavo mamai, kad leistų E. į grupinius užsiėmimus, kur jau veda kita specialistė. Grupinių užsiėmimų pagal projektą buvo dvylika. Teigti negali, ar visus juos berniukas lankė, bet matydavo, kad jis ateidavo, kad lankydavo. 2021 m. gegužės 18 d. E. mama į ją dėl konsultacijų nesikreipė. Yra užpildyta dalyvio anketa, tai yra – 2021 m. liepos 8 d. Pažymėjo, jog problema vaikui yra psichologinio atsparumo trūkumas, vaikui trūksta emocijų valdymo įgūdžių. Jeigu būtų sutikusi E. ankščiau, galėtų pasakyti ir palyginti kaip ir kiek jo būsena ir elgesys pasikeitę, tačiau dabar to padaryti negali, kadangi jį matė pirmą kartą. Už tris privačias jos suteiktas konsultacijas yra apmokėta. Konsultacijų metu vaikas pasakojo apie tai, kad jį mokykloje erzina kiti vaikai ir jis nesuvaldo savo elgesio. Jokio tyrimo dėl vaiko raidos bei psichinės būsenos neatliko ir išvadų negali padaryti. Jai yra žinoma, kad vaikui buvo siūloma mokyklos vadovybės mokytis nuotoliniu būdu, bet, kai lankėsi pas ją, mano, kad jis nesimokė nuotoliniu būdu. Dėl mokamų konsultacijų 2022 m. gruodžio mėnesį į ją kreipėsi nukentėjusiojo mama, o kai baigėsi finansuojamas projektas, tada mama kreipėsi privačiai. Pastebėjo, kad užsiėmimų metu, E. pasidarė labiau motyvuotas, tapo atviresnis, pradėjo domėtis užklasine veikla. Vaikas sakė, kad pradėjo labiau bendrauti su tėvais. Baimės jis neįvardija, jis tik aiškina negebėjimą susivaldyti, kai jį kas nors suerzina. Mano, kad reikėtų tas konsultacijas tęsti, nes socialinių įgūdžių formavimas užima laiko (4 t. 5-6 b. l.).

Liudytoja A. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad minėto įvykio dieną ji su draugėmis sėdėjo futbolo aikštelėje. Su ja kartu buvo O. P., kuriai 15 metų bei Odeta (pavardės nežino), kuriai 16 metų. Joms sėdint atbėgo draugai ir pasakė, kad kažkoks vyras sumušė M. Tada visi nubėgo į tą kiemą ir liepė kviesti policiją. Prie laiptinės buvo E. mama ir M., jie vienas ant kito rėkė, todėl liepė kviesti policiją ir jos draugas P. paėmė jos telefoną, nes savo neturėjo ir iškvietė policiją. M. vilkėjo džemperį, kuris buvo žemėta nugara ir jam iš nosies bėgo kraujas. Apie minėtą nutikimą ji papasakojo savo mamai S. B., daugiau niekam nepasakojo. M. ar kažkas kitas papasakojo, kad jį sumaišė su kitu berniuku, kuris nuskriaudė E. Tą dieną daugiau E. nematė ( 1 t. 60-61 b. l.).

Liudytojas M. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis ir dar keli vaikinai – D. N., E. P., K. J., kitų nepamena, ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Tada atėjo dar dešimt vaikinų. Jie norėjo išeiti iš parduotuvės, lipo laiptais ir jau buvo lauke. E. niekur negalėjo pabėgti, nes jie ėjo paeiliui. Pamatęs tuos vaikinus E. jam atrodė išsigandęs, mano, jog jis buvo kažką padaręs. E. bėgo atgal į parduotuvę ir buvo įbėgęs, o jie buvo nuėję apie 5 metrus, kai tie vaikinai lipo laiptais į parduotuvę. E. parduotuvėje užtruko apie minutę. Tie vaikinai E. ištraukė iš parduotuvės, tačiau tiksliai neatsimena, kuris tai padarė, kadangi nė vieno nepažįsta. Vienas iš vaikinų, kuris traukė E., buvo su geltonu megztiniu. Kai jie nuėjo į kitą parduotuvę, grįždami pamatė, jog E., paėmę už kapišono, smaugė bei spyrė jam į kojas, tada E. krito ant nugaros. Už kapišono E. laikė vaikinas, kuris dėvėjo geltoną megztinį, tačiau tiksliai neprisimena. Vaikinas buvo aukštas, apie 16 metų amžiaus. P. E., sustoję ratu, buvo dar keli vaikinai. O ar dar kas ką nors darė, neatsimena. E. apsiverkė ir nubėgo į kažkokią laiptinę, į kokią, nematė, tik girdėjo uždaromų durų trenksmą. K. E. nukrito ant žemės, kiti vaikinai juokėsi, o jam atsistojus, vaikinai pradėjo skirstytis. Kai jie (liudytojas) su draugais pradėjo eiti į aikštelę, pamatė E. tėtį, ragino draugus eiti jo tėčiui papasakoti, kas nutiko. Kai nuėjo prie E. tėčio jis (liudytojas) viską papasakojo, kas nutiko E. Jis paklausė, ar tai tie patys vaikinai, kurie praėjo. Kai jis (liudytojas) parodė juos, E. tėtis link tų vaikinų nubėgo. Parodė, kad E. buvo spirta vieną kartą į abi blauzdas iš nugaros pusės. Po šio spyrio E. iš karto nugriuvo. E. bandė bėgti, šaukė „paleiskit mane“, jam atsakė, jog pats prisidirbo, todėl turės už tai atsakyti. E. buvo stipriai paraudonavęs ir kai jį laikė, lygtais matėsi ašaros, o po spyrio verkė stipriau. Po įvykio tą pati vakarą jis buvo susitikęs su E. ir jis papasakojo, jog jam spyrė į kojas už tai, kad jis nedarė šuoliukų (1 t. 70-71 b. l.).

Liudytojas P. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis, K. ir N., ėjo prie (duomenys neskelbtini). Dar ėjo kitas draugas, bet ne E., kurį nuskriaudė. Vienas draugas nuėjo nusipirkti kažko atsigerti, o jie sėdėjo ant laiptų prie (duomenys neskelbtini). Kai sėdėjo, pamatė, kad E. įėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Kai jis iš parduotuvės išėjo, norėjo eiti atgal į parduotuvę, norėjo paskambinti tėvams, kaip jis sakė, tačiau priėjo kiti paaugliai, kurių buvo apie dešimt. E. bandė pabėgti, bet jį pačiupo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir bandė smaugti. Jį pačiupo vienas vaikinas, kuris buvo geltonais plaukais, baltu megztiniu. J. E. suėmė už kaklo priėjęs už nugaros, o kita ranka laikė savo ranką ir smaugė. Laikė apie dešimt sekundžių, gal daugiau. Kai paleido ranką nuo kaklo, E. nukrito ant stiklo, šią aplinkybę patvirtino pats E.. Kai jį paleido, E. nubėgo į kitą pusę. K. E. nukrito, paauglys vieną kartą spyrė į koją. Neprisimena ar į abi kojas. Tada nieko nebedarė, išėjo. Kiti paaugliai nelietė E., tik tas vienas, kuris dėvėjo baltą megztinį. Jis matė, kad E. verkė. Paaugliai nuėjo į kitą pusę – prie progimnazijos futbolo aikštės. E. nuėjo į dešinę pusę ir nematė, ar jis nuėjo į laiptinę. Jis (liudytojas) nieko nedarė, nes nenorėjo prasidėti. Tą pačią dieną jis sutiko E., kurio paklausė, ar jam viskas gerai, šis atsakė, jog gerai ir nubėgo namo. E. atrodė liūdnas, jo akys buvo ašarotos, bet kad būtų sužalotas, nesimatė. Kraujo dėmių taip pat nesimatė. E. jam papasakojo, jog jį paguldė ant stiklo ir spyrė, jis sakė, kad tuo metu jam labai skaudėjo. Prisimena, jog sakė vaikino vardą, tačiau neprisimena tiksliai, koks, lygtai iš „J“ raidės. Parodė, jog E. skriaudė dėl to, jog jis nepataikė į vartus, todėl jam tie vaikinai liepė padaryti 2000 šuoliukų, bet E. sakė, kad nedarys. E. čiupo už kaklo ir jį apsuko. K. E. smaugė, jam buvo silpna, kai jį paleido ir jis nukrito, jam tada spyrė. Visi kiti paaugliai buvo šalia, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jie juokėsi, tačiau nieko nedarė. Ar kad dar kas nors jį liestų, nematė. E. bandė pabėgti, bet jie visi jį apsupo ratu. Kartu su juo (liudytoju) ėjo K., N. ir draugas M.. Kai jie priėjo prie E., šalia jo buvo paaugliai. Vienas jų ranka apėmęs smaugė E.. Po įvykio E. greitai pabėgo. Girdėjo, kad iš E. juokėsi, matė, kaip spyrė ir nuėjo (1 t. 131-134 b. l.).

Liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nelabai prisimena, kada nutiko įvykis – kažkur vasarą, buvo diena. Buvo arti (duomenys neskelbtini) progimnazijos, (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jis buvo su broliais P. J. ir K. J., dar buvo D. Laukė, kol draugas kažką nusipirks ir sėdėjo ant laiptų. Kai nusipirko, ėjo per pėsčiųjų perėją ir matė, kad E. bėga į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Paaugliai sakė: „tipo išsigandai, tėvelio dabar neišsikviesi“. Tada matė, kad dideli berniukai jo laukia, o E. negalėjo išeiti. Jie buvo dideli, jų buvo dešimt ir daugiau. T. E. bandė išeiti ir pabėgti. Jį pasigavo vienas vaikinas su geltonais plaukais, plonas. Galvojo, kad tas, kuris pagavo, buvo su geltonais plaukais, ilgesniais nei jo, sušukuotais ant šono, pilku megztiniu. Tada jo draugas jį prilaikė. Vienas laikė iš šono, o kitas, su geltonais plaukais priėjo, trenkė jam. Jis (liudytojas) matė, kad spyrė per kojas, priėjo geltonas ir pradėjo jį smaugti, per alkūnę spaudė savo ranką. Smaugė minutę arba 20 sekundžių. E. P. verkė, matė, nes buvo netoli – už kokių 5 metrų. Nežino, ką E. jiems sakė. Negirdėjo, ką jie sakė E. Tikrai matė, kad tas su geltonais plaukais jį smaugė, spyrė į kojas ir prilaikė. Pirmiausia prilaikė, spyrė į kojas – iš nugaros vieną kartą į blauzdą ir tada smaugė. E. bandė pabėgti. Nematė, ar jį paleido, ar pats pabėgo. Viską darė du arba trys paaugliai. Matė, kad paauglys geltonais plaukais. Kitas paauglys spyrė, tačiau kuris, nematė. Nematė, kas įvyko po to, kai E. paleido. Neprisimena, ar E. buvo nukritęs. Kai jie priėjo prie E., šis atsakė, kad jam spyrė, smaugė ir laikė. Kai su E. kalbėjo, jis atrodė normaliai, neatrodė sužeistas. E. pradėjo verkti arba tada, kai jį laikė, arba tada, kai paleido. Mano, jog kiti vaikai jį skriaudė dėl to, kad jis buvo kažką prisidirbęs. Nežino, kaip atrodė kiti paaugliai, tačiau jie buvo apie 16 metų amžiaus. Vaikiną su geltonais plaukais kartais M. prie laiptinės, tačiau jo nelabai galėtų atpažinti, nes būna su kitokiais rūbais, o kartais su gobtuvu. K. E. smaugė, E. stovėjo, o kai spyrė, šiek tiek atsiklaupė (1 t. 140-142 b. l.).

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad E. P. yra jo draugas. Minėtas įvykis įvyko pavasarį, vakare. Viskas nutiko prie (duomenys neskelbtini), parduotuvės. Ten buvo dvi parduotuvės ir jų draugas buvo nuėjęs nusipirkti atsigerti. Parduotuvės - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pirmiausia ėjo į (duomenys neskelbtini). Kai išėjo, atėjo kokie 5-6 paaugliai ir jį laikė. Paauglių vardų nežino. Jie spyrė E., trumpai smaugė, jį apvertė ir paaugliai išėjo. Jie (liudytojas su draugais) buvo žaidimų aikštelėje ir atėjo prie parduotuvės. A. M., pavardės nežino, jam greitai bus 12 metų; D., pavardės nežino, 10 metų; jis (liudytojas); broliai P. ir N. E. su jais nebuvo, jie tik matė. Jie sėdėjo prie (duomenys neskelbtini) laiptų, jų draugas M. nuėjo nusipirkti atsigerti. E. ėjo į „Liepą“, jis išėjo iš parduotuvės, tada jį laikė suaugę vaikai. Nelabai prisimena, kaip atrodė ir buvo apsirengęs paauglys, kuris laikė E.. Jis buvo žymiai aukštesnis už E.. Neprisimena, kaip laikė, bet kažkaip taip (parado pečius), tada spyrė į kojas, smaugė ir apvertė. Viską darė tas, kuris laikė. Kai jį laikė, E. nieko nedarė. Jam spyrė kažkur čia, nugaroje (parodo koją). Spyrė į abi kojas. E. griuvo ir nukrito ant kairės rankos. Griuvo ant žemės - žvyro ir aplink buvo žolė. K. E. nugriuvo, paaugliai išėjo. E. smaugė, po to spyrė ir jis pargriuvo. Gali būti, kad buvo dar vienas, bet nelabai prisimena. Nežino paauglių vardo, pavardės, pravardės, išvaizdos. Tas, kuris smaugė, buvo su megztiniu, bet neprisimena spalvos. Smaugė apie 10 sekundžių, abiem rankomis. Kai smaugė, E. bandė pabėgti. Jie su E. nekalbėjo, jis išėjo namo. Negirdėjo, ką E. sakė paaugliams, ar jie E. Atrodo, kad jie nesikalbėjo, gal kažką pasakė. Atrodo, kad E. jautėsi liūdnai, skaudžiai. Matė, kad jis verkė, kai išėjo vaikinai. Jie išėjo prie futbolo aikštelės, o E. verkdamas išėjo namo. Jis (liudytojas) su broliais ėjo namo. Tą vakarą E. matė prie laiptinės, kai po įvykio buvo praėjusios kokios 5 minutės. Jį matė prie lombardo, jis ten gyvena - šalia jo mokyklos, jis ir pats eina į tą mokyklą. Nelabai matė, bet matė, kad iš laiptinės ėjo į lauką. Kitų žmonių nematė, nežino, ar buvo paaugliai. Taip pat parodė, kad prie E. buvo priėję penki šeši paaugliai. Du iš jų palietė E.. Kiti paaugliai tuo momentu stovėjo šalia E.. Nematė kokiu atstumu, nes buvo toli, bet matė. Vienas paauglys E. spyrė, o kitas – laikė iš nugaros už pečių. Neprisimena, ar vaikinas, kuris laikė, ar jau buvo paleidęs E., kai kitas tuo metu spyrė. Paaugliai taip su E. elgėsi todėl, kad E. žaidžiant futbolą reikėjo padaryti 1000 šuoliukų. Turėjo daryti po 5000 šuoliukų. Jis nedarė, norėjo pabėgti iš žaidimo. Taip jam sakė E.. E. prieš išeinant iš parduotuvės, kiti paaugliai jo negaudė, nes buvo pasislėpę. Matė, kad E. įėjo į parduotuvę. Nematė, ar prieš įvykį ar po įvykio E. bėgdamas nugriūtų. K. E. būtų smaugiamas suprato iš to, kad jį laikė už kaklo abiem rankomis. Įvykį jis matė per pėsčiųjų perėją, tačiau nelabai gerai matėsi. Kai jį smaugė, jis buvo šiek tiek nusisukęs. Kai atsisuko, pamatė, kai spyrė ir smaugė. Mano, kad E. nugriuvo, todėl, kad jam spyrė per kojas ir jis nukrito. K. E. spyrė, kitas vaikinas jį paleido. Minėtus paauglius jis yra matęs, kadangi jie visada žaidžia futbolo aikštelėje. Paauglių, kurie mušė E., negalėtų atpažinti (1 t. 148-151 b. l.).

Liudytojas M. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykis įvyko prieš keletą mėnesių ant vakaro, tiksliau, praėjo ne vienas mėnuo. Viskas įvyko prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos. Viskas prasidėjo, kad žaidė futbolo aikštėje ir kiekvienas kažko tai užsimanė. Jis (liudytojas) norėjo gerti, todėl septyniese su draugais nuėjo į šalia esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Kartu ėjo K. Ž., R. V., N. M., D. B., J. E., ar P. ir D., jo pavardės nežino. Nuėjo prie parduotuvės ir įėjo į vidų. Ten sutiko E., kurį pažinojo iš matymo. Jis praėjo į gėrimų skyrių, susimokėjo ir išėjo iš parduotuvės. E. nelietė, su juo nekalbėjo. Matė, kad J. su juo kalbėjosi, bet negirdėjo apie ką. Išėjo iš parduotuvės, jis su kitais vaikais nuėjo prie elektrinės, o J. vienas pats liko stovėti parduotuvės balkonėlyje. Jis paklausė, ko jis laukia, jis atsakė, kad E.. Jis nusisuko ir bendravo su savo draugais. Kol jie diskutavo, pro šalį praėjo pirmų klasių mokytoja. Jis, K. ir N. su ja kalbėjo ir tada iš parduotuvės išbėgo E. ir jį gaudė J.. Jie nubėgo link futbolo aikštės ir abu užbėgo už namo kampo. Daugiau jų nebematė. Kai jie pabaigė diskutuoti su mokytoja, ji nuėjo į parduotuvę. Tada parėjo J., tačiau ar jis ką sakė, nepamena. Jie nieko nedarė ir toliau ėjo kalbėdamiesi link futbolo aikštės. Pasakė savo draugams, kad jam čia atsibodo ir kad eitų kur nors pasivaikščioti. Tada jis (liudytojas), K. Ž., R. V., N. M., J. E., D. B. nuėjo link „Maximos“. D. liko aikštėje. Eidami link „Maximos“ trys draugai ėjo iš priekio – tai N. M., D. B., J. E.. Iš paskos ėjo jis su K. Ž. ir R. V.. Tie trys ėję priekyje staiga ėmė bėgti į dešinę už namo. Kur jie nusuko, nematė. Jam (liudytojui) kažkas staiga sugriebė už peties, nežino, ar už kairio, ar už dešiniojo ir jis atsisuko. Ten stovėjo E. tėtis, kurio jis tada dar nežinojo. Tada jis paklausė, kas „lindo prie mano sūnaus E.“, o jis jo paklausė: „ką tu darai, paleisk mane“. Tada jis jam dėjo iš dešiniojo kumščio į veido sritį tris kartus. Po tų trijų smūgių jis prarado sąmonę, o atsipeikėjęs pajuto dar vieną smūgį į galvą. Iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) E. išbėgo vienas pats, bet jam bėgant laiptukais iš paskos iš to balkono pradėjo bėgti J.. Be mokytojos, be draugų, be E. draugų pašalinių daugiau nebuvo, nebent pardavėja kažką matė. E. iki tos dienos įvykio nepažinojo, pažinojo nebent tik iš matymo. Su J. E. bendrauja, pasisveikina, sutaria. Tą dieną buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) megztiniu, kuris išmargintas „(duomenys neskelbtini)“. Kelnių nepamena, galbūt buvo su šortais. Jo (liudytojo) ūgis (duomenys neskelbtini) cm, tiksliau nežino. J. buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) megztiniu su (duomenys neskelbtini) užrašu ant krūtinės, o kelnių nepamena. J. už jį žymiai aukštesnis. Skiriasi ir jų plaukų spalva. J. yra (duomenys neskelbtini). Tą dieną po įvykio, kai E. tėtis jį (liudytoją) sumušė, matė E. prie laiptinės. Kokios būsenos buvo E., nebepamena. Neatrodė išsigandęs, ėjo prie pareigūnų, bendravo su jais, atrodė normaliai. Grįžęs po E. gaudynių, J. jiems pasakė, kad „paėmiau už pažastų, pasakiau, kad nelįstų prie mūsų daugiau“, nes dieną prieš tai E. į jį ir K. svaidė iš purvo ir akmenų. E., išbėgdamas iš parduotuvės, pro jį prabėgo 5-7 metrų atstumu. Su ranka negalėjo jo pagauti – tokiu atstumu jis prabėgo. Parduotuvėje su E. neturėjo kontakto, tik su pečiu prasilenkiant galėjo susiliesti parduotuvės koridoriuke. J. parduotuvėje atrodė kažkiek tai nervingas, bet jis praėjo pro šalį. J. parduotuvėje tiesiog su E. kalbėjosi. J. jo neprašė nei parduotuvėje, nei lauke palaikyti jo nusipirktus daiktus. Ar prašė draugų, nežino (1 t. 79-80 b. l.).

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės nepripažino, kaltinamojo J. E. kaltę iš dalies įrodo paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, nukentėjusiojo E. P., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, duoti parodymai, liudytojų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros ir kituose protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

J. E. ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju duoti parodymai, kad 2021 m. gegužės 18 d., apie 19.30 val., nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bet tikslaus adreso nežino. Į parduotuvę ėjo vienas. Kai išėjo iš parduotuvės, prie parduotuvės buvo E. P.. Šį berniuką pažįsta apie mėnesį laiko, su juo ir kitais vaikais kartu žaisdavo futbolą. Žaidžiant pralaimėjusieji turėdavo daryti šuoliukus. E. ne kartą pralaimėjo ir buvo taip sakant „skoloje“ šuoliukus, bet jis atsikalbinėdavo, šuoliukų nedarydavo ir visus imdavo pravardžiuoti. Jį taip pat pravardžiuodavo, nors jis ne visada kartu žaisdavo, bet E. jį pamatęs kur nors prie laiptinės, imdavo jį pravardžiuoti, rusiškai siųsti ant trijų raidžių. Iš pradžių jis nekreipė dėmesio. Bet būtent įtarime minimą dieną, kai išėjo iš parduotuvės, E. vėl jį rusiškai pasiuntė, pradėjo vadinti gaidžiu, tai jis po mėnesinio jo įžeidinėjimo, pratrūko ir ėmė jį gaudyti. Prieš pradėdamas gaudyti, jis savo telefoną ir raktus įdavė draugui M. G. arba K. Ž., kurie taip pat buvo prie parduotuvės. J. E. vijosi maksimaliai 10 metrų. E. bėgdamas užkliuvo už šaligatvio bordiūro ir krito ant pilvo. E. parkrito pats, užkliuvęs už bordiūro, M. G. jo nesivijo ir jam per kojas netrenkė. K. E. parkrito, jis prie jo priėjo ir iš nugaros abiem rankomis apkabino per pažastis ir E. kėlė nuo žemės. Dar bekeliant E., jam per jo megztinį praslydo rankos ir nuslydo link E. kaklo, gerklės, gavosi kontaktas. Viskas vyko staigiai, kontaktas su kaklu, gerkle įvyko netyčia, jis iš karto automatiškai atitraukė rankas žemyn, pabaigė E. pakelti nuo žemės jį laikydamas už pažastų ir tada, kai E. jau stovėjo, jį iš nugaros abiem rankomis apglėbė per liemenį. E. rankos buvo laisvos. Laikydamas apkabintą E., jo klausė, ar jis dar pravardžiuos. E. atsakė, kad ne ir tada jį iš karto paleido. Nueidamas tolyn nuo jo, E. kažką sušuko kažkokį žodį, bet negali pasakyti kokį, tada išgirdo smūgį į ženklą. Tuo metu buvo nusisukęs nuo E., todėl nematė su kuo jis ir kur tiksliai trenkė tik girdėjo garsą. Ten prie parduotuvės yra metalinis ženklas, tai galimai į jį E. trenkė. Visą šį įvykį galėjo matyti netoliese buvę M. G., K. Ž., D. S., D. B.. Su E. daugiau vaikų nebuvo, jis buvo vienas pats. Daugiau kitų asmenų įvardinti negali. Jo išvardinti asmenys nuo įvykio vietos stovėjo per 5 metrus, jie buvo jam už nugaros ir jį galėjo matyti tik iš nugaros. Nuo įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini) progimnazijos teritorijoje esančio stadiono maždaug apie 100 metrų. Ar dar kas nors matė šį įvykį negali pasakyti. Tada jie penkiese ėjo iki stadiono, kur jis buvo palikęs savo kuprinę ir ėjo link (duomenys neskelbtini). Kur nuėjo E., nematė. Einant link (duomenys neskelbtini), prasilenkė su E. tėčiu, jis tada nieko nesakė, nuėjo link stadiono. Einant maždaug po pusės minutės po prasilenkimo su E. tėčiu, M. atsisuko ir pasakė, kad link jų parbėga E. tėtis. Tada jis, D. ir D. pradėjo bėgti, o M. ir K. nebėgo. Tą dieną jis su aukščiau minėtais draugais nesusitiko, kas vyko po jo pabėgimo, nematė. Bėgo, nes išsigando suaugusio link jų bėgančio žmogaus, juo labiau, kad žinojo, kad jis yra E. tėtis, todėl nenorėjo su juo nieko kalbėti, nes prieš suaugusįjį vis tiek būtų likęs kaltas, nors nieko E. nepadarė, bet nežino, ką jis galėjo pasakyti savo tėčiui. E. daugiau niekas nelietė, M. G. jam per kojas netrenkė. J. E. nesmaugė, tik jį kėlė už pažastų nuo žemės ir tiesiog netyčia praslydusios jo rankos trinktelėjo E. į kaklą. E. niekaip į tai nesureagavo, jis nesušuko, neverkė, nieko nesakė. Bet jam atrodo, kad tas trinktelėjimas į kaklą galėjo E. galimai sukelti momentinį skausmą. Kaip nurodyta įtarime, kad jis E. gulinčiam ant žemės iš priekio suėmė už kaklo ir spausdamas kaklą jį smaugė, tai taip tikrai nebuvo. J. E. į „Facebook“ rašė po kelių dienų. Rašė, kad jo atsiprašo dėl to, kad jį gaudė ir dėl to jis parkrito ir, kad jį smaugė. Dėl smaugimo atsiprašė, nes jam atrodo, kad E. tą jo rankų kontaktą su jo kaklu, kai jam praslydo rankos, galėjo suprasti kaip smaugimą. Kontaktas buvo momentinis, jo tyčia nesmaugė. Ką E. atrašė, neprisimena, bet susirašinėjimas baigėsi gražiuoju. Žinučių išsaugojęs nėra. Įtarime parašytų aplinkybių nepripažįsta, bet dėl aukščiau pasakotų aplinkybių labai gailisi, daugiau taip nesielgs (t. 2, b. l. 137-138).

J. E. ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju parodymai, kad savo kaltės nepripažįsta. Per kojas tam berniukui iš viso niekas nespyrė, jis bėgdamas nuo jo užkliuvo už užsikišusio bordiūro ir krito. Tas bordiūras yra netoli parduotuvės link mokyklos pusės. Už kaklo suėmęs iš nugaros nebuvo, o buvo abiem rankomis apglėbęs jį iš nugaros per juosmenį ir apglėbęs to berniuko rankas. Tas berniukas E. bėgo nuo jo, nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link mokyklos. Bėgdamas užkliuvo už bordiūro ir nukrito. E. parkrito visu ūgiu ant pilvo. Tada jis E. pakėlė už pažastų, pastatė jį ant kojų ir apglėbė jį iš nugaros per juosmenį apglėbdamas ir jo rankas. Tada jis E., taip laikydamas, paklausė ar jis dar prasivardžiuos, E. pasakė, kad ne ir jį paleido. K. E. paleido, jis pabėgo, bėgo už elektrinės, priešais parduotuvę esantį penkiaaukštį. N. E. pasakė: „dabar tau p...“, dabar neprisimena, ar E. nubėgdamas ką nors darė. Iš pradžių jis su draugais atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kol buvo parduotuvėje, E. parduotuvėje nebuvo. Kai išėjo iš parduotuvės, jis su draugais stovėjo netoli parduotuvės laiptų, maždaug 5-6 metrų atstumu. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos pusės parėjo E.. Ar jis buvo vienas, neprisimena. E. ėjo į parduotuvę ir kažką jiems pasakė, neprisimena tiksliai žodžių, bet pamena, kad prasivardžiavo. Tada jis E. pagąsdino, kad jį gaudys, tai yra padėjo koją link jo. T. E. pradėjo bėgti link „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos ir dar bėgdamas kažką pasakė, kažką įžeidžiančio, bet žodžio tiksliai neprisimena. Būtent tada jis ir pradėjo vytis E. ir viskas įvyko kaip jau pasakojo. Kai jis ėmė vytis E., jo draugai liko stovėti, o kai E. pakrito, draugai ėjo link jo ir E.. Kai jis E. kėlė už pažastų, jo draugai buvo priėję ir stovėjo jam už nugaros. Atstumas kurį nubėgo su E. buvo apie 10-15 metrų. Kažkuris iš draugų, bet kuris, negali pasakyti, nes nematė, paklausė „ar viskas gerai?“ Jis suprato, kad čia klausia E., nes jis parkrito. K. E. kėlė už pažastų, jį už pažastų buvo suėmęs ant savo dilbių, tai yra jo pažastys buvo ant jo dilbių. E. kėlė staigiu judesiu ir jis nuslydo nuo dilbių link jo alkūnių sulenkimų. Tuo metu jo rankų delnai galėjo trinktelti E. per kaklą. Negali pasakyti, kuria tiksliai vieta atsitrenkė jo rankos į E. kaklą. Bet tai buvo staigus, nestiprus jo rankų kontaktas su E. kaklu, o po to jis iš karto jį iš nugaros apglėbė per juosmenį. Nė vienas iš jo draugų E. nieko nedarė, net nebuvo prilietę. Draugai buvo M. G., K. Ž., N. M., D. S., D. B.. E. iš priekio iš viso nebuvo suėmęs, jo į save nebuvo atsukęs (t. 2, b. l. 141-144).

2021 m. gegužės 18 d. Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriam užfiksuota, jog S. P. pranešė apie tai, kad 2021 m. gegužės 18 d. apie 19 val. adresu (duomenys neskelbtini), vyko susirinkimas dėl namo renovacijos. Susirinkime buvo kartu su vyru P. P.. Apie 19.30 val. pasibaigus susirinkimui, su vyru ėjo pasikviesti sūnaus E. P., kuris žaidė šalia (duomenys neskelbtini) esančiame futbolo stadione. Einant pastebėjo parbėgantį būrį vaikų, kurie pasakė, kad jų sūnų E. P. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ muša jaunuoliai. Jiems bendraujant su vaikais, pro juos praėjo 4-6 jaunuoliai. Jiems praėjus vaikai parodė, kad sūnų E. mušė jaunuolis, kuris mūvėjo šviesios spalvos džemperį. Taip pat vaikai nurodė, kad vienas jaunuolis, apsirengęs šviesiu megztiniu, jų sūnų smaugė. Jos vyras pradėjo bėgti jaunuolių link. Ji taip pat ėjo link vyro, kuris buvo prie (duomenys neskelbtini) namo kartu su trimis jaunuoliais. Vienas iš jaunuolių ėmė žodžiais grasinti. Taip pat sūnus E. P. jai paaiškino, kad M. G. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jam spyrė per kojas, dėl ko jis pargriuvo. O kitas jaunuolis, vardu J., rankomis suėmė sūnui už kaklo ir smaugė. Tokiais veiksmais E. P. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t. b. l. 1-2).

2021 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta randasi prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) namo maždaug viduryje yra „balkoninė“ parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Į parduotuvę galima patekti užlipant betoniniais penkių pakopų laiptais. Nuo parduotuvės laiptų į dešinę žolėje išmintas takelis, vedantis link (duomenys neskelbtini) važiuojamosios kelio dalies. Priešais parduotuvę yra elektrinė pastotės pastatas, kuris nuo parduotuvės yra maždaug 12 metrų atstumu. Nuo parduotuvės laiptų į kairę maždaug už 300 metrų yra „(duomenys neskelbtini) „ progimnazijos sporto aikštelė. Nuo parduotuvės link „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos žolėje išmintu takeliu už 15 metrų įstrižai takeliui yra šaligatvis, iš abiejų šaligatvio plytelių pusių yra borteliai. Borteliai yra aukščiau išminto takelio lygio. Už šaligatvio einant link „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos už maždaug 15 metrų yra kanalizacijos šulinys, uždengtas betoniniu dangčiu, kuris yra iškilęs virš žemės paviršiaus, o priešais šulinį yra įdubimas (1 t. 21-29 b. l.).

Liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2021 m. gegužės 18 d. apie 19 val. adresu (duomenys neskelbtini), vyko susirinkimas dėl namo renovacijos. Susirinkime buvo kartu su žmona S. P.. Apie 19.30 val. pasibaigus susirinkimui, su žmona ėjo pasikviesti sūnaus E. P., kuris žaidė šalia (duomenys neskelbtini) esančiame futbolo stadione. Einant pastebėjo parbėgantį būrį vaikų, kurie pasakė, kad jų sūnų E. P. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ muša jaunuoliai. Jiems bendraujant su vaikais, pro juos praėjo 4-6 jaunuoliai. Jiems praėjus vaikai parodė, kad sūnų E. mušė jaunuolis, kuris mūvėjo šviesios spalvos džemperį. Taip pat vaikai nurodė, kad vienas jaunuolis, apsirengęs šviesiu megztiniu, jų sūnų smaugė. Tada jis pradėjo bėgti ir pastebėjo 6 nurodytus asmenis. Pamatę, kad jis parbėga, trys iš jų pradėjo bėgti ir pasišalino, kiti trys pradėjo eiti. Pribėgęs sugriebė už megztinių du jaunuolius ir klausė, kodėl lenda prie jo sūnaus. Jaunuoliai atsakė, jog nieko nedarė ir necenzūriniais žodžiais liepė jam atstoti. Jaunuolis, vardu M., ėmė mosikuotis rankomis ir jį paleido. T. M. pasakė, kad jam bus blogai ir jis trenkė iš delno jam per veidą, spyrė iš kojos. Su žmona norėjo eiti namo, o jaunuoliai buvę kieme pradėjo eiti iš paskos. Jis įėjo į butą, o žmona ėmė su jaunuoliais kontaktuoti. Pastebėjęs per langą jaunuolių būrį, išėjo į lauką, atvyko policija. Vienas iš jaunuolių ėmė žodžiais grasinti. Taip pat sūnus E. P. jam paaiškino, kad M. G. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jam spyrė per kojas, dėl ko jis pargriuvo. O kitas jaunuolis, vardu J., rankomis suėmė sūnui už kaklo ir smaugė. Jaunuolis, vardu J., iš įvykio pabėgo iškart, kai pamatė jį parbėgantį link jų. Tokiais veiksmais E. P. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t. 90-91 b. l.).

Liudytojos M. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie įvykį gali pasakyti, kad nukentėjusįjį berniuką žino iš matymo. Jis dažnai ateina į parduotuvę ir dažnai neapsisprendžia ką nori pirkti. Šiaip šį vaiką gali apibūdinti kaip „mandrą“, nes jis būdavo, kad atėjęs į parduotuvę su garso kolonėle, paleidžia visu garsu, prieš ją atsikalbinėdavo, ne dažnai, bet būdavo, sakytų toks „gatvės vaikas“, kuris nelabai žino ribas, kaip galima ar negalima elgtis. Tą vakarą tas berniukas taip pat atėjo į parduotuvę, jis buvo vienas. Jis į parduotuvę atėjo jau į darbo pabaigą maždaug be penkiolikos aštuonios. To berniuko vardo ir pavardės nežino. Jis (duomenys neskelbtini) plaukų, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, (duomenys neskelbtini) sudėjimo. Atėjęs į parduotuvę berniukas stovėjo, apžiūrinėjo vitrinas, bet nieko nesakė. Į parduotuvę buvo atėję ir kitų žmonių, kurie apsipirkdavo ir išeidavo. Berniukas vis stovėjo, jis nieko nepirko. Berniukas neatrodė išsigandęs, jis niekuo nesiskundė. Į parduotuvę taip pat buvo užėję vyresnio amžiaus vaikinai, atrodo, kad trys. Neprisimena, ar jie ką pirko. Vienas iš vaikinų jai pasakė „vykit jį lauk“ ir parodė į mažąjį berniuką. Tarp tų vaikinų ir berniuko parduotuvėje nebuvo jokio pokalbio. Tuo metu nesuprato, kodėl vaikinai liepė varyti berniuką. Darbo dar nebuvo baigusi, tai berniuko nevijo iš parduotuvės. Jei būtų žinojusi, kad to berniuko didieji vaikinai specialiai laukia, būtų jam padėjusi, neleidusi išeiti, bet berniukas jai nieko nesakė, niekaip neparodė, kad kažko bijotų. Tie vaikinai iš parduotuvės išėjo ir nulipę parduotuvės laiptais žemyn stovėjo netoli parduotuvės ant pievelės, beveik priešais parduotuvės laiptus. Kadangi baigėsi darbo laikas, ji berniukui pasakė, kad jis turi apsispręsti ką nori pirkti ir eiti iš parduotuvės lauk. Kai pasakė, kad berniukui reikia eiti iš parduotuvės, jis tada išėjo iš parduotuvės ir nubėgo laiptais žemyn ir nubėgo į parduotuvės kairę pusę. Kai berniukas išbėgo iš parduotuvės, prie parduotuvės durų ir ant parduotuvės laiptų nieko nebuvo. Grupė vaikinų stovėjo priešais parduotuvės laiptus, per kelis žingsnius. Kai berniukas išbėgo iš parduotuvės, ji daugiau į lauką nekreipė dėmesio ir tvarkėsi parduotuvėje, todėl nieko negali pasakyti, kas vyko lauke. Iš parduotuvės berniuko niekas nemėgino išvesti, išnešti ar ištempti. Kas vyko lauke prieš ateinant berniukui į parduotuvę, taip pat nieko negali pasakyti, nematė. Po tos dienos, gal praėjus kelioms dienoms, į parduotuvę atėjo moteris, kuri pasakė, kad jos sūnų sumušė vyras. Ji sakė, kad vyriškis buvo berniuko tėvas, kad berniukas sakė, kad jį iš parduotuvės ištempė ir jį sumušė. Moteris norėjo pasižiūrėti vaizdo įrašą, ar tikrai berniukas iš parduotuvės buvo ištemptas. Su ta moterimi žiūrėjo įrašą iš įvykio dienos. Viskas buvo normaliai, niekas berniuko parduotuvėje neskriaudė, prie jo nebuvo arti priėję. Kitą dieną po įvykio, tas berniukas buvo atėjęs į parduotuvę, atrodė normaliai, kaip niekur nieko (1 t. 94-95 b. l.).

Liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad E. P. nepažįsta, žino, kad E. ten buvo, J. E. pažįsta, jis draugas. Tai buvo gegužės mėnesį dienos metu, kiek buvo valandų negali pasakyti. Jie buvo prie parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. B. D. B., R., pavardės nežino, J. E., M. G.. Atėjo berniukas E., nežino kiek jam metų. Tas berniukas pradėjo kalbėti nesąmones, sakyti „nu pagauk, pagauk“. Tai sakė visiems. J. jį pagavo ir pakėlė už gerklės. Berniukas apsiverkė ir paskui nuėjo pasiskųsti tėčiui. Tas berniukas mažesnis už juos, jam apie 12-13 metų. J. tą berniuką vijosi į dešinę pusę nuo parduotuvės, prie namo kampo jį pagavo. Nematė, ar su abiem rankomis pakėlė, tik matė, kad pakėlė, berniukas apsiverkė ir nubėgo. Berniukas nubėgo už namo ir pasiskundė tėčiui. Paskui jie visi draugai ėjo link „(duomenys neskelbtini)“ futbolo aikštelės, bet jo draugai norėjo eiti link tos pusės, kur nubėgo berniukas. Jis pasiliko futbolo aikštelėje, o paskui atbėgo M. ir pasakė, kad „gavo į galvą“. Jie visi stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tada atėjo tas berniukas E. ir nuėjo į parduotuvę. Kol berniukas buvo parduotuvėje, jie nė vienas nebuvo užėję į parduotuvę. Kol berniukas buvo parduotuvėje, jie visi stovėjo prie elektrinės, priešais parduotuvę, nė vienas nebuvo niekur nuėjęs. D. B. dainavo, o jie visi juokėsi. Kol jie stovėjo, prie jų niekas iš suaugusių nebuvo priėjęs, su niekuo daugiau nebendravo, buvo tik jų kompanija. Jam gerai buvo M. parduotuvės įėjimas. B. E. įėjo į parduotuvę, paskui iš jos išėjo ir stovėdamas prie parduotuvės durų, ant balkono laiptų ėmė šaukti „nu pagaukit, pagaukit“. Tik pašaukęs tuos žodžius berniukas pradėjo bėgti, o J. jį vytis. Daugiau niekas iš paskos nebėgo, tik J. vijosi berniuką. J. bėgo paskui berniuką, bėgančiam berniukui spyrė per kojas iš šono, kaip pakišdamas koją, kad berniukas pargriūtų. Berniukas parkrito ir jis tada juokėsi. Kai berniukas parkrito, tada jie visi kiti pradėjo eiti link to berniuko ir J.. Berniukas nukrito ant kelių, tada atsisuko ir matė, kad jis šypsojosi. Tada jis trumpam nusisuko ir kai atsisuko, matė, kad J. kelia berniuką už kaklo. Dabar neprisimena, ar su viena ranka, ar su dviem rankomis J. kėlė berniuką, bet tiksliai matė, kad už kaklo. J. stovėjo priešais berniuką ir iš priekio jį kėlė už kaklo. J. tik pakėlė berniuką. Tada berniukas apsiverkė ir J. jį iš karto paleido. K. J. berniuką kėlė, berniukas mosikavo rankomis ir kojomis. J. berniukui nieko nesakė, berniukas J. ir nieko nesakė, jis nesakė kad paleistų, nešaukė, kad skauda. Tik kai J. jį paleido, tada berniukas pasakė, kad pasakys tėčiui ir nubėgo. Daugiau niekas iš jų prie berniuko nebuvo priėjęs. Berniukas nukrito todėl, kad J. jam trenkė per kojas. D. J. berniukui nieko nedarė, tik trenkė per kojas, o paskui už kaklo paėmęs jį pakėlė. J. nebuvo berniuko apsikabinęs, berniukui nieko nesakė. Kai atvyko policija, jis prie policininkų nebuvo priėjęs, buvo futbolo aikštelėje. M. nieko nedarė berniukui, R., D. ir jis taip pat nieko nedarė berniukui, tik J. (1 t. 97-98 b. l.).

Liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad buvo su draugais pavasarį, kokia buvo savaitės diena neprisimena. Buvo maždaug apie 18-19 val. Jie buvo „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos futbolo aikštelėje. Nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti atsigerti. Kai jie išėjo iš parduotuvės, buvo K. Ž., M. G., J., pavardės nežino, R. N.. Jie buvo įėję į parduotuvę. Tas vaikas eina į jo mokyklą, nežino jo vardo, jis eina atrodo į 6 klasę. Tas vaikas buvo parduotuvėje. J. paprašė draugo M., kad jis pastovėtų prie parduotuvės, kad neišleistų E., atsiminė, kad jo vardas E., nes J. nori su juo pasikalbėti. E. visus pravardžiuoja ir kai jį kas nors pagauna, tada jis pasikviečia tėtį, o tėtis nemoka kalbėt, trenkia. J. su E. buvo parduotuvėje, J. prašė M., kad pasaugotų duris, kad E. nepabėgtų. Ar J. kalbėjosi su E. parduotuvėje, negirdėjo. K. J. apsipirko, jis išėjo iš parduotuvės, M. pasitraukė nuo durų. Kai jis išėjo iš parduotuvės su K. ir N., jie stovėjo prie elektrinės ir jis draugus juokino, buvo nusisukęs. Išgirdo „paleisk tą vaiką“, tada atsisuko ir pamatė, kad E. ėjo nuo J.. Kai atsisuko, matė, kad E. ėjo, trenkė į ženklą, pasakė J. „tau bus p...“, apsiverkė ir nuėjo. Į parduotuvę ėjo M., K., N., J. ir jis, lauke liko R.. Kai įėjo į parduotuvę, E. jau ten buvo ir parduotuvėje keikėsi, sakė, kad jei jam ką nors padarys, tai jis pasakys tėčiui. J. E. nieko nesakė, su juo kalbėjosi J.. M. stovėjo prie parduotuvės durų, bet nieko nedarė, tik stovėjo, E. nebandė išeiti iš parduotuvės. K. J. apsipirkęs išėjo iš parduotuvės, E. pasiliko parduotuvėje. M. prie parduotuvės durų stovėjo apie 20 sekundžių, paskui atėjo prie jų. E. iš parduotuvės bėgo, užkliuvo už šulinio dangčio ir parkrito, tada J. pakėlė E. ir jį laikė apkabinęs, tada jis nusisuko ir nematė, kas toliau buvo. Matė, kad E. išbėgo iš parduotuvės, iš paskos išbėgo J.. E. užkliuvo už šulinio dangčio ir nukrito, tada pribėgo J., pakėlė už pažastų E. ir tada laikė E. per rankas apkabinęs iš nugaros. Tuo momentu jis nusisuko ir bendravo su šalia stovinčiais K. Ž. ir N. M.. R. ir M. tuo momentu stovėjo prie J.. Paskui nematė, kas vyko, tik išgirdo, kad kažkuris, atrodo M. pasakė, „paleisk jį“. Tada po šių žodžių, jis atsisuko ir pamatė, kad E. nuo J. jau buvo per 2-3 metrus, jis ėjo ne už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės namo, o per kiemą link kito namo, matė, kad E. verkė. E. nuėjo prie laiptinės, atsisėdo ir buvo nuleidęs galvą, o jie visi nuėjo link „Maximos“ pusės. Tada eidami pamatė E. tėtį ir J. pasakė „nu tu jau prisidirbai“. Jis matė, kad J. tik pakėlė E. už pažastų nuo žemės ir paskui jį laikė apglėbęs, daugiau nematė. E. iš parduotuvės bėgo link „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos, kokį atstumą nubėgo negali pasakyti. Jis, N. ir K. stovėjo prie elektrinės, o kai M. nusileido nuo parduotuvės laiptų, jis su R. stovėjo prie parduotuvės laiptų. M. su R. prie jų nebuvo priėję, kai iš parduotuvės išbėgo E., M. ir R. stovėjo prie laiptų ir kai išbėgo J., R. su M. ėjo paskui J.. Šulinys nėra iškilęs, jis į žemę yra ir ten yra duobė, tai E. bėgdamas į tą duobę įkišo koją ir taip parkrito. Jis matė, kad E. pats nukrito, jam per kojas niekas netrenkė. M. E. nieko nedarė, R. E. nieko nedarė. Jis, K. ir N. taip pat nieko E. nedarė. Viskas prasidėjo dėl to, kad E. atėjęs į futbolo aikštelę prasivardžiuodavo, ir gavęs nuobaudą daryti šuoliukus, tų šuoliukų nedarydavo. Tai viskas įvyko, kad J. klausė apsikabinęs E. ar jis dar taip darys, tai yra meluos, kad darys šuoliukus, o paskui nedaro (1 t. 107-108 b. l.).

Liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tai buvo prieš tris mėnesius, ant vakaro, laiko negali pasakyti tiksliai. Jie buvo „(duomenys neskelbtini)“ futbolo aikštelėje. Sumanė nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jis į parduotuvę nėjo. Iš parduotuvės išėjo D. B., K. Ž., M. G., J. E. ir N. M., jis stovėjo prie elektrinės. Pirmi išėjo D., K., M. ir N.. J. pasiliko parduotuvėje. Pasirodo parduotuvėje buvo E., kurio jie nesitikėjo. J. pakvietė M., kad jis pasaugotų duris, kad nepabėgtų E.. M. stovėjo prie durų, bet paskui priėjo prie jo ir jie stovėjo. D., K. ir N. stovėjo šiek tiek toliau nuo jo. Pirma iš parduotuvės išėjo J., o paskui išėjo E. ir jis pradėjo bėgti. E. bėgo tiesiai į dešinę link mokyklos. Jis nusisuko, o paskui atsisuko ir pamatė, kad J. pakėlė E. už pažastų. J. kažką sakė E., bet negirdėjo, ką sakė, tada J. E. paleido. E. pabėgo, mano, kad bėgo pas tėtį, bet E. nieko nesakė. Nematė, kai E. parkrito, tik matė, kad J. jį už pažastų kėlė nuo žemės. Kiek matė, J. tik pakėlė E. nuo žemės, bet ar dar ką nors darė, nežino, nes nežiūrėjo. Tuo momentu buvo prie elektrinės, prie J. ir E. nebuvo priėjęs, atrodo, kad tada bendravo su M., bet tiksliai neprisimena. Kokia buvo E. veido išraiška, kai jį pakėlė J., neprisimena. Ar E. nubėgdamas ką nors darė ar sakė, to neprisimena. Paskui jie visi ėjo link „Maximos“, D., J. ir N. ėjo link „Maximos“, o jis, K. ir M. pasiliko prie kažkokio namo laiptinės ir palengva ėjo. Ir staiga vyriškis, kurį žino kaip E. tėvą, atėjo jiems iš nugaros paklausė „kodėl skriaudžiat mano vaiką?“ Jie su M. atsakė, kad nieko nedarė ir tada tas vyras trenkė M.. Nežino, kodėl J. gaudė E., bet girdėjo kalbant, kad žaidžiant futbolo aikštelėje kaip nuobauda buvo šuoliukai, o E. atsisakė tuos šuoliukus daryti, todėl J. nusprendė E. gaudyti. Po šio įvykio J. tą dieną dar buvo išėjęs į lauką, bet paskui apie savaitę jo nematė. J. jam sakė, kad jis tik paėmė E. už pažastų ir klausė ar jis dar taip darys. Kiek žino ir J., ir kiti yra sakę, kad E. prasivardžiuoja, tai gal dėl to J. jo ir klausė ar dar taip darys. K. J. kėlė E. už pažastų, aplinkui daugiau nieko nebuvo, o jie stovėjo atokiau. Nesupranta, kodėl E. tėtis taip supyko, nes nematė kažko baisaus, o tik matė, kad J. E. pakėlė, bet gal būt E. tėčiui ką nors prisimelavo, kad jį smaugė ar dar kažką (1 t. 113-114 b. l.).