Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroteka“ įgaliotam asmeniui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėja), uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Viktorija Vėliuvienė, A. D. (A. D.), išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo klausimas išnagrinėtas suinteresuotiems asmenims (jų atstovams) nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Fizinio asmens bankroto byla nutrauktina.

9. Fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnyje, kurio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jei fizinis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 75,36 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, todėl kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

10. Kreditorius AB (duomenys neskelbtini) prašymą nutraukti bankrutuojančios J. D. fizinio asmens bankroto bylą grindžia aplinkybėmis, jog bankrutuojanti J. D. mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka įmokų į depozitinę sąskaitą neatlieka, gaunamas pajamas naudoja savo nuožiūra, todėl nėra vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Taigi kreditorius AB (duomenys neskelbtini) prašymą iš esmės grindžia tuo, kad bankrutuojanti J. D. nevykdo savo įsipareigojimų pagal jos bankroto byloje patvirtintą mokumo atkūrimo planą.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios J. D. mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta, kad bankrutuojančios J. D. būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama 530 Eur/mėn. (mokumo atkūrimo plano 7 dalis), bankroto administravimo išlaidoms skiriama 40 Eur/mėn. (mokumo atkūrimo plano 10 dalis), kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama 110 Eur/mėn. Taip pat numatyta, kad papildomos pareiškėjos pajamos (priedai prie atlyginimo, viršvalandžiai ir pan., atlyginimo padidėjimas dėl minimaliosios mėnesinės algos/minimaliojo valandinio atlygio padidėjimo, kitos pajamos, susijusios / nesusijusios su darbo santykiais) skirstomos tokia tvarka: 50 proc. skiriama bankrutuojančios J. D. būtiniesiems poreikiams, 50 proc. skiriama kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (mokumo atkūrimo plano 11 dalis).

12. Iš bankroto administratoriaus 2024 m. gegužės 16 d. J. D. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos 2023 m. rugsėjo mėn. – 2024 m. vasario mėn. laikotarpiu matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį (2023 m. rugsėjo mėn. – 2024 m. vasario mėn.) bankrutuojanti J. D. neatliko jokių mokėjimų į depozitinę sąskaitą. 2024 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos pateikimas, dalyvavęs kreditorius AB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad mokumo atkūrimo planas nėra vykdomas, reikalavo iki 2024 m. birželio 15 d. įvykdyti mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus ir/ar pateikti kreditoriams siūlymus dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo ir/ar mokumo atkūrimo plano tikslinimo, kitu atveju kreditorius nurodė, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

13. Iš bankroto administratoriaus 2025 m. sausio 16 d. J. D. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos 2024 m. kovo mėn. – 2024 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį (2024 m. kovo mėn. – 2024 m. rugpjūčio mėn.) buvo susidaręs 770,85 Eur pajamų perviršis, iš kurio 385,43 Eur turi būti skiriama atsiskaitymui su kreditoriais. Todėl bankrutuojanti J. D. per ataskaitinį laikotarpį turėjo sumokėti 240 Eur bankroto administravimo išlaidoms, 1 045,43 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau priskaičiuotos lėšos nėra fizinio asmens apmokėtos. 2025 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos pateikimas, dalyvavęs kreditorius AB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad per ataskaitinį laikotarpį bankrutuojantis asmuo gavo 5 791 Eur pajamų, todėl susidaręs perviršis sudaro ne 770,85 Eur, o 1 711 Eur, kurį padalijus pusiau atsiskaitymui su kreditoriais turi būti skiriama 855,50 Eur, o ne 385,43 Eur; bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą nepervedė net ataskaitoje nurodytos sumos, prašoma iki 2025 m. vasario 10 d. pateikti dokumentus, kad visa per ataskaitinį laikotarpį privaloma pervesti suma yra pervesta į depozitinę sąskaitą ir paskirstyti ją kreditorių reikalavimams tenkinti.

14. Iš bankroto administratoriaus 2025 m. kovo 29 d. J. D. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos 2024 m. rugsėjo mėn. – 2025 m. vasario mėn. laikotarpiu matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį (2024 m. rugsėjo mėn. – 2025 m. vasario mėn.) buvo susidaręs 461,49 Eur pajamų perviršis, iš kurio 230,75 Eur turi būti skiriama atsiskaitymui su kreditoriais. Todėl bankrutuojanti J. D. per ataskaitinį laikotarpį turėjo sumokėti 240 Eur bankroto administravimo išlaidoms, 890,75 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau priskaičiuotos lėšos nėra fizinio asmens apmokėtos.

15. 2025 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime priimtas sprendimas, jog atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, nepilnai moka plane numatytas įmokas, susidariusį pajamų perviršį pilnai naudoja savo reikmėms tenkinti, nesiekia padengti susidariusio įsiskolinimo, bankrutuojantį asmenį įpareigoti iki 2025 m. rugsėjo 10 d. pateikti pasiūlymą dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo, priešingu atveju kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

16. Iš bankroto administratoriaus 2025 m. rugsėjo 7 d. J. D. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos 2025 m. kovo mėn. – 2025 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį (2025 m. kovo mėn. – 2025 m. rugpjūčio mėn.) buvo susidaręs 421,89 Eur pajamų perviršis, iš kurio 210,95 Eur turi būti skiriama atsiskaitymui su kreditoriais. Todėl bankrutuojanti J. D. per ataskaitinį laikotarpį turėjo sumokėti 240 Eur bankroto administravimo išlaidoms, 870,95 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau priskaičiuotos lėšos nėra fizinio asmens pilnai apmokėtos.

17. FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

18. Iš paminėtų bankroto administratoriaus mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. bankrutuojanti J. D. į depozitinę sąskaitą turėjo atlikti mokėjimų 4 427,13 Eur sumai kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Nuo 2025 m. rugsėjo mėn. iki 2026 m. vasario mėn. bankrutuojanti J. D. į depozitinę sąskaitą turėjo atlikti mokėjimų dar mažiausiai 900 Eur sumai, neįvertinant galimo pajamų perviršio. Taigi iš viso laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2026 m. vasario mėn. pareiškėja į depozitinę sąskaitą turėjo įmokėti ne mažiau 5 327,13 Eur. Iš pateikto depozitinės sąskaitos išrašo matyti, kad į depozitinę sąskaitą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. bankrutuojanti J. D. yra įmokėjusi 1 750 Eur.

19. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, pervesti minimalią 110 Eur/mėn. įmoką kreditorių reikalavimams tenkinti, 40 Eur/mėn. bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, pervesti pajamų, būtinųjų išlaidų ir bankroto administravimo išlaidų skirtumą į depozitinę sąskaitą pareiškėjai nepavyksta nuo pat pirmo mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmečio (nepavyko nei vieną iš pusmečių). O būtent, per pirmą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 900 Eur, tuo tarpu pervesta 0 Eur; per antrą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 1 285,43 Eur, tuo tarpu pervesta 300 Eur; per trečią mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 1 130,75 Eur, tuo tarpu pervesta 500 Eur; per ketvirtą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 1 110,95 Eur, tuo tarpu pervesta 700 Eur; per penktą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta ne mažiau 900 Eur (neįvertinant galimo pajamų perviršio), tuo tarpu pervesta 250 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad bankrutuojanti J. D. į depozitinę sąskaitą pinigines lėšas įnešdavo nesilaikydama mokumo atkūrimo plane numatytų reikalavimų, dėl ko nuo pat pirmo pusmečio ėmė kauptis skola kreditoriams ir bankroto administratoriui. Pareiškėja aktyvių veiksmų, pakitus jos pajamoms ar esant kliūtims tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus, nesiėmė, pakitus galimybėms įgyvendinti teismo nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, mokumo atkūrimo plano netikslino (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo neturi teisės savo iniciatyva spręsti dėl gautų lėšų panaudojimo, nesuderinęs šio klausimo su kreditoriais, tai yra neturi teisės savo iniciatyva nevykdyti mokumo atkūrimo plane numatytų pareigų bei vienašališkai padidinti plane numatytų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų sumą. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad bankrutuojanti J. D. ilgą laiką, sistemingai nevykdė mokumo atkūrimo plano.

20. Pažymėtina, jog FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

21. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas negali būti rezultatyvus, nėra užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, kartu pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

22. Pagal FABĮ 16 straipsnio 5, 6, 10, 12, 13 punktus, bankrutuojantis fizinis asmuo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos privalo pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir pan. ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių, pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą bei bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras.

23. Nagrinėjamu atveju matyti, jog bankrutuojanti J. D. minėtų įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bankrutuojanti J. D., pažeisdama kreditorių interesus, į depozitinę sąskaitą mokumo atkūrimo plane nustatytomis sąlygomis ir tvarka priklausančių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms dengti per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį nevedė. Pareiškėja ilgą laiką, iš esmės nuo pat mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nevykdo mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, nors kreditorių susirinkimų metu ne kartą buvo raginama dengti susidariusį įsiskolinimą, į raginimus niekaip nereagavo, nebendradarbiavo, ignoravo kreditorių interesus. Teisme klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo nagrinėjamas nuo 2025 m. lapkričio 25 d. (prašymo priėmimo diena), tačiau per tris mėnesius pareiškėja taip pat jokių veiksmų įsiskolinimui padengti nesiėmė. Nors buvo pateikti duomenys, kad pareiškėja 2026 m. balandžio mėn. planuoja iš pensijų kaupimo fondo susigrąžinti apie 2 000 Eur-2 200 Eur, tačiau tokia suma susidariusio įsiskolinimo nepadengs, be to, galimai sudarytų naują pajamų perviršį. Kaip minėta, mokėjimai į depozitinę sąskaitą turi būti atliekami griežtai mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka ir terminais, o ne tada, kai bankrutuojantis asmuo to pageidauja. Dėl to aplinkybė, jog pareiškėja 2026 m. balandžio mėn. galimai gaus tam tikras lėšas niekaip nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja nuo pat mokumo atkūrimo plano patvirtinimo jame nustatytų įpareigojimų sistemingai nevykdo.

24. Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo planas ir jame įtvirtintos sąlygos yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, bankrutuojantis fizinis asmuo turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, o jų neįvykdžius yra pažeidžiama kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra. Pareiškėjos nurodytas nesuvokimas, kad mokumo atkūrimo plane nustatytų sąlygų privalu griežtai laikytis, manymas, kad įsiskolinimą galima dengti per visą bankroto procesą iki jo pabaigos nelaikytina nei svarbia, nei objektyvia priežastimi, galinčia pateisinti tinkamą mokumo atkūrimo plano nevykdymą. Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą mokumo atkūrimo planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų, siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Šiuo atveju matyti, kad bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo stengėsi patenkinti tik savo interesus, kreditoriams neskirdamas net minimalios sumos, nustatytos mokumo atkūrimo plane.

25. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad bankrutuojanti J. D. bankroto procese elgiasi pasyviai, mokumo atkūrimo plane numatytų įsipareigojimų nevykdo, pastangų vykdyti mokumo atkūrimo planą nededa, nėra suinteresuota kiek įmanoma didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Tokie J. D. veiksmai (neveikimas) vertintini kaip FABĮ nustatytų pareigų pažeidimas. Tai leidžia daryti išvada, kad J. D. bankroto procesas nerezultatyvus, sudaro prielaidas kreditorių interesų pažeidimams, kas pažeidžia skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principą ir fizinio asmens bankroto proceso tikslus.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018 27, 28 punktus; 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Šiuo atveju įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad J. D. iš esmės nuo pat mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tinkamai jai kaip bankrutuojančiam asmeniui įtvirtintų pareigų nevykdė, spręstina, jog nagrinėjamu atveju bankroto bylos nutraukimas nėra neproporcinga priemonė asmeniui, tinkamai nevykdančiam FABĮ reikalavimų.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti bankroto bylą bankrutuojančiam fiziniam asmeniui J. D., kreditoriaus AB (duomenys neskelbtini) prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas ir bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

28. Nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus (FABĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 30 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

Tenkinti prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Išaiškinti bankroto administratoriui, kad bankroto administratorius privalo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti fiziniam asmeniui saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu, ir pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į fizinio asmens asmeninę sąskaitą.

Nutarčiai įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.