Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjai PRS1 (toliau – ir pareiškėja, bankrutuojantis asmuo) iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroteka“ (toliau – ir bankroto administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 16 d.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens PRS1 (pareiškėjos) bankroto bylą.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 10 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kuomet gali būti nutraukiama fizinio asmens bankroto byla.

Nagrinėjamu atveju didžiausia kreditorė AB SEB bankas prašė pareiškėjos bankroto bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, dėl to, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, pažeidžiami kreditorių interesai.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta, kad bankrutuojančios pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama 530 Eur/mėn. (mokumo atkūrimo plano 7 dalis), bankroto administravimo išlaidoms skiriama 40 Eur/mėn. (mokumo atkūrimo plano 10 dalis), kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama 110 Eur/mėn. Taip pat numatyta, kad papildomos pareiškėjos pajamos skirstomos tokia tvarka: 50 proc. skiriama bankrutuojančios pareiškėjos būtiniesiems poreikiams, 50 proc. skiriama kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (mokumo atkūrimo plano 11 dalis).

Iš bankroto administratoriaus 2024 m. gegužės 16 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos 2023 m. rugsėjo mėn. – 2024 m. vasario mėn. laikotarpiu teismas nustatė, jog per ataskaitinį laikotarpį (2023 m. rugsėjo mėn. – 2024 m. vasario mėn.) bankrutuojanti pareiškėja neatliko jokių mokėjimų į depozitinę sąskaitą. 2024 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos pateikimas, dalyvavęs kreditorius AB SEB bankas nurodė, kad mokumo atkūrimo planas nėra vykdomas, reikalavo iki 2024 m. birželio 15 d. įvykdyti mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus ir/ar pateikti kreditoriams siūlymus dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo ir/ar mokumo atkūrimo plano tikslinimo, kitu atveju kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

Iš bankroto administratoriaus 2025 m. sausio 16 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos 2024 m. kovo mėn. – 2024 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu teismas nustatė, jog per ataskaitinį laikotarpį (2024 m. kovo mėn. – 2024 m. rugpjūčio mėn.) buvo susidaręs 770,85 Eur pajamų perviršis, iš kurio 385,43 Eur turi būti skiriama atsiskaitymui su kreditoriais. Pareiškėja per ataskaitinį laikotarpį turėjo sumokėti 240 Eur bankroto administravimo išlaidoms, 1 045,43 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau priskaičiuotos lėšos nėra fizinio asmens apmokėtos. 2025 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos pateikimas, dalyvavęs kreditorius AB SEB bankas nurodė, kad per ataskaitinį laikotarpį bankrutuojantis asmuo gavo 5 791 Eur pajamų, todėl susidaręs perviršis sudaro ne 770,85 Eur, o 1 711 Eur, kurį padalijus pusiau atsiskaitymui su kreditoriais turi būti skiriama 855,50 Eur, o ne 385,43 Eur; bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą nepervedė net ataskaitoje nurodytos sumos, prašoma iki 2025 m. vasario 10 d. pateikti dokumentus, kad visa per ataskaitinį laikotarpį privaloma pervesti suma yra pervesta į depozitinę sąskaitą ir paskirstyti ją kreditorių reikalavimams tenkinti.

Iš bankroto administratoriaus 2025 m. kovo 29 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos 2024 m. rugsėjo mėn. – 2025 m. vasario mėn. laikotarpiu teismas nustatė, jog per ataskaitinį laikotarpį (2024 m. rugsėjo mėn. – 2025 m. vasario mėn.) buvo susidaręs 461,49 Eur pajamų perviršis, iš kurio 230,75 Eur turi būti skiriama atsiskaitymui su kreditoriais. Todėl bankrutuojantis asmuo per ataskaitinį laikotarpį turėjo sumokėti 240 Eur bankroto administravimo išlaidoms, 890,75 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau priskaičiuotos lėšos nėra fizinio asmens apmokėtos.

2025 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkime priimtas sprendimas, jog atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, nepilnai moka plane numatytas įmokas, susidariusį pajamų perviršį pilnai naudoja savo reikmėms tenkinti, nesiekia padengti susidariusio įsiskolinimo, bankrutuojantį asmenį įpareigoti iki 2025 m. rugsėjo 10 d. pateikti pasiūlymą dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo, priešingu atveju kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

Iš bankroto administratoriaus 2025 m. rugsėjo 7 d. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos 2025 m. kovo mėn. – 2025 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį (2025 m. kovo mėn. – 2025 m. rugpjūčio mėn.) buvo susidaręs 421,89 Eur pajamų perviršis, iš kurio 210,95 Eur turi būti skiriama atsiskaitymui su kreditoriais. Todėl bankrutuojantis asmuo per ataskaitinį laikotarpį turėjo sumokėti 240 Eur bankroto administravimo išlaidoms, 870,95 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau priskaičiuotos lėšos nėra fizinio asmens pilnai apmokėtos.

Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2026 m. vasario mėn. pareiškėja į depozitinę sąskaitą turėjo įmokėti ne mažiau 5 327,13 Eur, tačiau yra įmokėjusi 1 750 Eur.

Tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, pervesti minimalią 110 Eur/mėn. įmoką kreditorių reikalavimams tenkinti, 40 Eur/mėn. bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, pervesti pajamų, būtinųjų išlaidų ir bankroto administravimo išlaidų skirtumą į depozitinę sąskaitą pareiškėjai nepavyksta nuo pat pirmo mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmečio (nepavyko nei vieną iš pusmečių). O būtent, per pirmą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 900 Eur, tuo tarpu pervesta 0 Eur; per antrą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 1 285,43 Eur, tuo tarpu pervesta 300 Eur; per trečią mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 1 130,75 Eur, tuo tarpu pervesta 500 Eur; per ketvirtą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 1 110,95 Eur, tuo tarpu pervesta 700 Eur; per penktą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta ne mažiau 900 Eur (neįvertinant galimo pajamų perviršio), tuo tarpu pervesta 250 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad bankrutuojanti pareiškėja į depozitinę sąskaitą pinigines lėšas įnešdavo nesilaikydama mokumo atkūrimo plane numatytų reikalavimų, dėl ko nuo pat pirmo pusmečio ėmė kauptis skola kreditoriams ir bankroto administratoriui. Pareiškėja aktyvių veiksmų, pakitus jos pajamoms ar esant kliūtims tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus, nesiėmė, pakitus galimybėms įgyvendinti teismo nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, mokumo atkūrimo plano netikslino (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas negali būti rezultatyvus, nėra užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, kartu pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Pagal FABĮ 16 straipsnio 5, 6, 10, 12, 13 punktus, bankrutuojantis fizinis asmuo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos privalo pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir pan. ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių, pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą bei bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog bankrutuojanti pareiškėja minėtų įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdė. Teisme klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo nagrinėjamas nuo 2025 m. lapkričio 25 d., tačiau per tris mėnesius pareiškėja taip pat jokių veiksmų įsiskolinimui padengti nesiėmė. Nors buvo pateikti duomenys, kad pareiškėja 2026 m. balandžio mėn. planuoja iš pensijų kaupimo fondo susigrąžinti apie 2 000 Eur-2 200 Eur, tačiau tokia suma susidariusio įsiskolinimo nepadengs, be to, galimai sudarytų naują pajamų perviršį. Kaip minėta, mokėjimai į depozitinę sąskaitą turi būti atliekami griežtai mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka ir terminais, o ne tada, kai bankrutuojantis asmuo to pageidauja. Dėl to aplinkybė, jog pareiškėja 2026 m. balandžio mėn. galimai gaus tam tikras lėšas niekaip nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja nuo pat mokumo atkūrimo plano patvirtinimo jame nustatytų įpareigojimų sistemingai nevykdo.

Žemesnės instancijos teismas

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad bankrutuojanti pareiškėja bankroto procese elgėsi pasyviai, mokumo atkūrimo plane numatytų įsipareigojimų nevykdė, pastangų vykdyti mokumo atkūrimo planą nededa, nėra suinteresuota kiek įmanoma didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Tokie jos veiksmai (neveikimas) vertintini kaip FABĮ nustatytų pareigų pažeidimas. Tai leidžia daryti išvada, kad bankroto procesas nerezultatyvus, sudaro prielaidas kreditorių interesų pažeidimams, kas pažeidžia skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principą ir fizinio asmens bankroto proceso tikslus ir sudaro teisinį pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjai PRS1 iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroteka“. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi nutrauktas fizinio asmens bankrotas. Šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas yra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktą teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Kasacinis teismas dėl šio bankroto bylos nutraukimo pagrindo yra išaiškinęs, kad svarstydamas tokį kreditoriaus prašymą teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

Akcentuotina, kad fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas, atsižvelgiant į juo sukeliamas teisines pasekmes (atsisakoma iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus, mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus, ir kt.), yra kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas būtų nesuderinamas su FABĮ tikslais.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 19 d.) ginčijamos nutarties priėmimo metu nebuvo įvykdytas.

Mokumo atkūrimo plane numatytas 3 metų įgyvendinimo terminas (nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d.). Jame numatyta, kad bankrutuojančios pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama 530 Eur/mėn., bankroto administravimo išlaidoms skiriama 40 Eur/mėn., kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama 110 Eur/mėn. Taip pat numatyta, kad papildomos pareiškėjos pajamos (priedai prie atlyginimo, viršvalandžiai ir pan., atlyginimo padidėjimas dėl minimaliosios mėnesinės algos/minimaliojo valandinio atlygio padidėjimo, kitos pajamos, susijusios / nesusijusios su darbo santykiais) skirstomos tokia tvarka: 50 proc. skiriama bankrutuojančios pareiškėjos būtiniesiems poreikiams, 50 proc. skiriama kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje dėl to ginčo nėra, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2026 m. vasario mėn. bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą turėjo įmokėti ne mažiau 5 327,13 Eur, tačiau yra įmokėjusi 1 750 Eur. Nesumokėta įsipareigojimo suma - 3577,13 Eur.

Bylos duomenys patvirtina bankrutuojančio asmens įsipareigojimų vykdymo viso Mokumo atkūrimo plano laikotarpiu eigą: per pirmą mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 900 Eur, o pervesta 0 Eur; antrą pusmetį turėjo būti pervesta 1 285,43 Eur, o pervesta 300 Eur; trečią pusmetį turėjo būti pervesta 1 130,75 Eur, o pervesta 500 Eur; ketvirtą pusmetį turėjo būti pervesta 1 110,95 Eur, o pervesta 700 Eur; penktą pusmetį turėjo būti pervesta ne mažiau 900 Eur (be galimo pajamų perviršio), o pervesta 250 Eur.

Remiantis aptartais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bankrutuojantis asmuo ilgą laiką, sistemingai nevykdė mokumo atkūrimo plano.

Atskirajame skunde dėstomi argumentai nepatvirtina, kad bankrutuojantis asmuo sąžiningai siekė įgyvendinti mokumo atkūrimo planą.

Apeliantė patvirtino, kad pirmąjį pusmetį (nuo 2024 m. kovo mėn. iki rugpjūčio mėn.) sąmoningai nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams. Priežastimi nurodė aplinkybę, kad jos buvusio sutuoktinio bankroto bylą administravo tas pats bankroto administratorius kaip ir pareiškėjos bankroto byloje ir pareiškėja nesutiko su bankroto administratoriaus veiksmais jos buvusio sutuoktinio bankroto byloje.

Nurodytas argumentas visiškai nesusijęs su pareiškėjos įsipareigojimų kreditoriams vykdymu. Pareiškėja nereiškė nušalinimo bankroto administratoriui, o pasirinko sąmoningai nevykdyti mokumo atkūrimo plano, kas nesuderinama su sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesiu.

Apeliantės tvirtinimu, kitais pusmečiais ji mokėjo mažesnes įmokas nei buvo numatyta plane dėl sveikatos būklės ir dokumento keitimo Rygoje. Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl jos nurodytų priežasčių susidarė 2000 Eur skola, apie kurią sužinojo tik iš administratoriaus skambučio 2025 m. rugpjūtį. Jos tvirtinimu, 2025 m. lapkričio 25 d. gavo bankroto administratoriaus pranešimą dėl bylos nutraukimo, o apie parengtą mokumo atkūrimo planą buvo informuota tik teismo posėdžio metu 2026 m. sausio 16 d.

Šie atskirajame skunde dėstomi deklaratyvaus pobūdžio argumentai (dėl pareiškėjos sveikatos būklės ir kt.) nepagrįsti jokiais įrodymais ir nepatvirtina, kad pareiškėja sąžiningai siekė vykdyti įsipareigojimus, tačiau objektyviai neturėjo galimybės tai padaryti. Atskirojo skundo argumentai, kad apie mokumo atkūrimo planą bei susidariusios skolos dydį sužinojo tik kreditoriui inicijavus fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo procesą niekuo nepagrįsti. Bankrutuojantis asmuo privalo sąžiningai naudotis savo teisėmis, domėtis bankroto procesu bei vykdyti įpareigojimus, nustatytus Mokumo atkūrimo plane. Neatliekant įmokų, ką pripažino pati pareiškėja, arba atliekant tik dalines įmokas, akivaizdu, kad susidaro skola apie kurią pareiškėjai turėjo būti žinoma.

Bankroto procesas nutrauktas paskutinėje Mokumo atkūrimo plano vykdymo stadijoje, likus 6 mėnesiams iki pabaigos. Pareiškėja, ginčydama nutartį dėl proceso nutraukimo, nepagrindė, kad turi objektyvias galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir padengti visą skolos sumą. Pareiškėja remiasi tuo, kad jai atsisakius tęsti II pakopos pensijos kaupimą bus grąžinta 2000 – 2200 Eur suma, kuri būtų panaudota skolos grąžinimui. Viena vertus, pareiškėja nepagrindė įrodymais, kad jai bus grąžintina būtent pareiškėjos nurodyta suma. Kita vertus, iki ginčijamos nutarties priėmimo pareiškėjos skola buvo 3577,13 Eur, todėl jos nurodytos pajamos skolą padengtų tik iš dalies. Pareiškėja nepagrindė kaip padengtų likusią skolą bei skolą už paskutinį Mokumo atkūrimo plano pusmetį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu dėl to, kad pareiškėja visą Mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, tuo pažeisdama savo ir kreditorių interesų pusiausvyrą, yra esminis atotrūkis tarp pareiškėjos sumokėtos sumos ir sumos, kuri turėjo būti sumokėta pagal Mokumo atkūrimo planą, byloje nepateikti įrodymai, kurie leistų spręsti apie pareiškėjos realias galimybes padengti visą skolos sumą.