- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- e2YT-34125-1084/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15543-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. K. ir suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys – A. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti (e. b. l. 1–6), prašydama atnaujinti terminą palikimui po M. K. (toliau – ir palikėja, testatorė) mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos tėvai yra A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja turi brolį A. K.. Nuo (duomenys neskelbtini) m. palikėja nuolat gyveno kartu su pareiškėja jos namuose ir buvo prižiūrima pareiškėjos. Pareiškėja su mama buvo itin artimos, pareiškėja iki pat mirties viena visapusiškai rūpinosi motina – jos sveikata, buitimi, mityba, medikamentais ir pan. Iki pat mirties palikėja buvo blaivaus proto, aiškiai reiškė savo valią ir gebėjo priimti sąmoningus sprendimus. Palikėja mirė pareiškėjos namuose, laidotuvėmis finansiškai rūpinosi pareiškėjos dukros. Dar gyva būdama testatorė ne kartą pareiškėjai ir kitiems artimiesiems (pareiškėjos dukrai G. D. ir sūnui K. D.) minėjo, kad visą savo turtą yra padovanojusi anūkui N. K., šiuos teiginius ji kartojo dažnai. Pareiškėja, pasitikėdama motinos žodžiais, tikėjo, kad visą esamą turtą motina padovanojo ir jokio paveldėtino turto neliko, todėl po palikėjos mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja, net ir manydama, kad palikėja visą turtą yra padovanojusi anūkui, iki pat mirties rūpinosi motina, kas patvirtina pareiškėjos sąžiningumą ir tai, kad ji neturėjo pagrindo manyti, jog po motinos mirties liks paveldėtino turto. Šiuo metu pareiškėjai yra žinoma, kad testatorė iš tiesų dalį turto – tam tikrą nekilnojamąjį turtą buvo padovanojusi anūkui N. K., tačiau šis dovanojimas neapėmė viso testatorės turto. Likę žemės sklypai liko testatorės asmenine nuosavybe ir buvo palikti testamentu pareiškėjai. Palikėjai M. K. mirus, nei vienas iš įstatyminių įpėdinių per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepateikė notaro biurui prašymo priimti atsiradusį palikimą. Testamentų registro išraše fiksuotas faktas, kad (duomenys neskelbtini) A. K. kreipėsi į Kauno rajono 2-ąjį notarų biurą su teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti. Byloje dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėja nepateikė atsiliepimo į brolio A. K. pareiškimą ne dėl abejingumo ar nenoro dalyvauti procese, bet dėl teisinio neišprusimo. Pareiškėja nuo motinos mirties buvo įsitikinusi, kad visas turtas padovanotas anūkui, todėl laikė save nesusijusia su paveldėjimo byla. Neturėdama teisinio išsilavinimo ir nesikreipusi į advokatą, pareiškėja nesuprato procesinių dokumentų turinio ir reikšmės, manydama, kad jie yra formalus kito įpėdinio teisių patvirtinimas. Dėl šių priežasčių pareiškėjos neveikimas negali būti vertinamas kaip sąmoningas atsisakymas ginti savo teises. (duomenys neskelbtini) mėnesį pareiškėja gavo Kauno rajono 2-ojo notarų biuro pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) bus skelbiamas M. K. testamentas. Paskelbus testamentą paaiškėjo, kad palikėja buvo sudariusi testamentą, kuriuo likusį savo turtą – žemės sklypus – paliko pareiškėjai. Taip pat paaiškėjo, kad testatorės anūkui padovanotas turtas sudarė tik dalį jos turto, likusi dalis nebuvo perleista dovanojimo būdu. Tik (duomenys neskelbtini) pareiškėja objektyviai sužinojo apie testamento egzistavimą ir savo teisę į palikimą. Iki tol pareiškėja buvo įsitikinusi, kad palikimo nėra, nes testatorė patikimai informavo apie turto dovanojimą. Pareiškėja nebuvo informuota apie jokius jos teisę ribojančius dokumentus ir negalėjo anksčiau žinoti apie testamentą. Palikimo priėmimo terminas šiuo atveju buvo praleistas ne dėl nerūpestingumo ar abejingumo, o dėl pačios testatorės elgesio – testatorė pareiškėjai patvirtino, kad visą savo turtą yra padovanojusi anūkui. Pareiškėja buvo realiai suklaidinta testatorės teiginių apie turto padovanojimą ir dėl to negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodo, kad testatorės valios paisymas taip pat yra savarankiškas ir svarbus argumentas atnaujinti terminą palikimui priimti. Civilinis kodeksas ir teismų praktika pabrėžia, kad testamentu išreikšta valia yra aukščiausias paveldėjimo šaltinis ir turi pirmenybę prieš įstatyminį paveldėjimą. Šiuo atveju M. K., sudarydama testamentą, vienareikšmiškai siekė, kad likęs turtas po jos mirties atitektų dukrai, o ne kitiems įpėdiniams. Jeigu terminas nebūtų atnaujintas, palikėjos valia būtų paneigta – likęs turtas pereitų pagal įstatymą ne testamentinei įpėdinei, o kitiems paveldėtojams, nors testatorė to nenorėjo. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad testatorės valia būtų gerbiama ir įgyvendinta, todėl terminą priimti palikimą būtina atnaujinti, kad testamentas galėtų būti įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad jos ir brolio A. K. santykiai yra konfliktiški, jokių ryšių nepalaiko, jis, priimdamas palikimą pagal testamentą po tėvo mirties, nuslėpė aplinkybę apie kitas buvusias įpėdines, motina, kol ši gyveno tėvų namuose, tinkamai nesirūpino, vijo ją iš namų, vėliau su motina nebendravo. Pareiškėja nurodė, jog motina sakydavo, kad viską padovanojo ir dabar tapo niekam nereikalinga. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad motina visą turtą padovanojo anūkui N. K., kuris po palikėjos mirties pasiprašė mirties liudijimo. Pareiškėja neneigė, jog ji buvo gavusi dokumentus byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau manydama, kad ši byla nėra susijusi su ja, į pareiškimą tinkamai nesureagavo, jo turinio nelabai suprato, manė, kad juridinius klausimus tvarkosi brolis ir jo sūnus dėl padovanoto turto. Apie jos naudai sudarytą testamentą pareiškėja sužinojo tik (duomenys neskelbtini), todėl kreipėsi į teismą norėdama įvykdyti motinos valią. Pareiškėja nurodė, kad apie testamento sudarymą jai nebuvo žinoma, motina apie tai niekada nebuvo užsiminusi. Nors pareiškėjai žinoma, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą, ji kartu su motina dalyvavo sprendžiant paveldėjimo klausimus po tėvo mirties, tačiau dėl paveldėjimo ji buvo suklaidinta pačios palikėjos, kuri nurodė visą turtą padovanojusi anūkui. Dėl teisinio neišprusimo, nežinojimo, ji savo teisių tinkamai nerealizavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą (e. b. l. 49–53) prašo jį atmesti ir priteisti suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir pareiškėjos motina M. K.. Po palikėjos mirties niekas į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, tačiau jis, nepraleisdamas nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Nurodomą aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dėl palikimo priėmimo jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nepaisant to, jog neginčijamai žinojo apie palikėjos M. K. mirtį. Suinteresuotas asmuo nurodo esantis įsitikinęs, jog pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleisto termino atnaujinimui. Palikėjos M. K. palikimas galėjo būti priimtas ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini), pareiškėja šį terminą praleido. Pareiškėja remiasi aplinkybe, jog pati palikėja jai nurodė, jog visą savo turtą yra perleidusi tretiesiems asmenims, tačiau suinteresuotą asmenį stebina tokie teiginiai, kadangi jam buvo žinoma, jog jo motina turi jai nuosavybės teise priklausančio turto. Suinteresuotam asmeniui neteko girdėti palikėjos sakant, kad ji iki mirties perleido visą jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja įrodys, jog dėl palikimo sudėties buvo suklaidinta pačios palikėjos, teismui išlieka pareiga įvertinti, ar termino praleidimo priežastys buvo svarbios. Suinteresuotas asmuo turi patikimų duomenų, kurie neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja apie palikimo sudėtį žinojo (privalėjo žinoti) ilgą laiką iki pareiškimo pateikimo dienos. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad suinteresuotas asmuo priėmė mirusios savo motinos, palikėjos M. K. palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Į šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtraukta ir pareiškėja R. B. ir jai teismo dokumentai buvo įteikti (duomenys neskelbtini). Taigi, net ir įrodžiusi, kad iš karto po palikėjos mirties nežinojo apie palikimo egzistavimą, pareiškėja vis tiek negalėtų paneigti aplinkybės, jog apie palikimo turinį jai tapo (ar turėjo tapti) žinoma jau (duomenys neskelbtini). Jei terminą palikimui priimti skaičiuotume nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėja vis tiek būtų ženkliai praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo įsitikinęs, jog tokie pareiškėjos veiksmai rodo jos aplaidumą bei patvirtina, jog ji neturėjo valios priimti po palikėjos mirties atsiradusio palikimo, todėl pareiškimas jokiu būdu negali būti patenkintas. Suinteresuotas asmuo yra vienintelis palikėjos palikimą priėmęs asmuo ir ši aplinkybė pareiškėjai yra žinoma. Suinteresuotas asmuo kategoriškai nesutinka su pareiškimu, kadangi jo patenkinimas visiškai prieštarautų suformuotai ir nuosekliai kasacinio teismo praktikai bei sukurtų precedentą, kai neatsakingas ir jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatlikęs įpėdinis galėtų iš esmės bet kada priimti palikimą. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę. Terminas palikimui priimti yra praleistas daugiau nei 20 kartų (daugiau nei 62 mėnesius) ir tai yra dar viena priežastis, dėl kurios pareiškimas negali būti patenkintas.
Suinteresuoto asmens A. K. atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimo netenkinti, palaikė atsiliepime į pareiškimą nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad tarp šalių santykiai nėra geri, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra teisingos. Suinteresuotas asmuo palikimą po savo motinos mirties priėmė faktiškai pradėjęs valdyti palikimą sudarantį turtą, jis dirbo, prižiūrėjo ir tą žemės sklypų dalį, kuri priklausė palikėjai. Pareiškėja, tiek žinodama apie palikėjos mirtį, tiek ir būdama informuota apie iškeltą civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis terminui palikimui priimti atnaujinti, nes pareiškėja neturėjo valios priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad A. K. su tėvais gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų ir vedė bendrą ūkį. Tarpusavio santykiuose buvo visko, kaip ir visur kitur, tačiau tėvai buvo prižiūrimi. Net ir mirus tėvui suinteresuotas asmuo prižiūrėjo motiną, padėjo jai maistu, malkomis, tačiau neneigia, kad tarpusavyje konfliktų buvo. Gyvendama (duomenys neskelbtini) pareiškėja ilgą laiką nesilankė svečiuose, ryšių su tėvais nepalaikė, tik kartais padėdavo motinai. Prieš mirtį motina du metus gyveno pas pareiškėją, ji ten išvyko pasisvečiuoti, o paprašius grįžti, pareiškėja neleido, nurodė, kad motinai geriau gyventi bute. Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, pareiškėjai turėjo būti žinomi palikimo priėmimo veiksmai, nes ji atstovavo motiną notaro biure šiai priimant palikimą po sutuoktinio mirties, tačiau pareiškėja neturėjo valios priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Pareiškėja, nei jei ir nebuvo žinoma anksčiau, apie palikėjai priklausantį turtą turėjo sužinoti tuomet, kai gavo suinteresuoto asmens pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau net ir tada pareiškėja neatliko jokių veiksmų palikimui priimti, o toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip aplaidus ir nerūpestingas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo nežinojo palikimo sudėties ir (ar) yra kokio nors paveldimo turto, nėra laikoma priežastimi pratęsti terminą palikimui priimti. Nurodytu atveju pareiškėja neturėjo valios priimti palikimą po savo motinos mirties ir tik po to, kai buvo pagarsintas testamentas, kreipėsi į teismą. Suinteresuotas asmuo į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) dėl prastos savo sveikatos būklės.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos R. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad suinteresuotas asmuo nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą M. K. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, jog tarnyba neturi duomenų apie M. K. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu. Tarnyba neturi duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti visas pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. K. motina M. K. (e. b. l. 9–10, 40). Po palikėjos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas: 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 272/2903 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog likusi nurodyto nekilnojamojo turto dalis nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. K. (e. b. l. 14–27).
Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino A. K. (suinteresuoto asmens) pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K. mirties (duomenys neskelbtini), A. K. priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Kauno rajono 2-ojo notaro (duomenys neskelbtini) Rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad po M. K. mirties (duomenys neskelbtini) užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo kreipėsi M. K. sūnus A. K.. Paveldėjimo teisės liudijimas iki (duomenys neskelbtini) nėra išduotas (e. b. l. 40).
Palikėja M. K. (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, ji paliko pareiškėjai R. B.. (e. b. l. 39). Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 2-ojo notaro biuro notarės L. V. pranešimu buvo informuota, jog (duomenys neskelbtini) Kauno 2-ame notaro biure bus skelbiamas M. K. testamentas (e. b. l. 28).
Nagrinėjamu atveju testamentinė įpėdinė – pareiškėja įrodinėja, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes ji buvo suklaidinta palikėjos ir nežinojo apie palikimą, kadangi tikėjo velionės žodžiu, jog ji turtą yra padovanojusi anūkui. Taip pat pareiškėja nurodo, jog jai nebuvo žinoma apie testamentą ir jo turinį, apie testatorės valią turtą palikti pareiškėjai. Pareiškėjai tik (duomenys neskelbtini) tapo žinoma apie palikėjos sudaryto testamento turinį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir yra priversta kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Suinteresuotas asmuo A. K. civilinėje byloje su pareiškėjos prašymu nesutinka, nurodo, kad yra vienintelis palikėjos M. K. palikimą priėmęs asmuo. Ši aplinkybė pareiškėjai yra žinoma, kadangi ji buvo įtraukta į civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, o apie palikimo turinį jai tapo (ar turėjo tapti) žinoma jau (duomenys neskelbtini). Be to, suinteresuotas asmuo pažymi, jog būtina atsižvelgti į termino praleidimo trukmę ir nurodo, kad jei terminą palikimui skaičiuotume nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėja vis tiek yra ženkliai praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas gali būti priimtas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėja M. K. testamentu jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009). Taigi, pareiškėja, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjos valia. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje, be nurodytų konkrečių kriterijų, sprendžiant klausimą dėl tokio termino atnaujinimo, yra išaiškinta, jog reikia atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos konkrečioje byloje, taip pat vadovautis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios M. K. pirmosios eilės testamentinė įpėdinė ir turi teisę po motinos mirties paveldėti jos turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi M. K. mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu apie mirusiosios turtą, kaip ir apie mirusiosios sudarytą testamentą jos naudai, nežinojo. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad palikėja, pareiškėjos motina, nors jų tarpusavio santykiai ir buvo artimi, jos apie sudarytą testamentą ir jo turinį nebuvo informavusi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog nors palikėja paskutiniuosius savo gyvenimo metus gyveno pas pareiškėją ir jų santykiai, pareiškėjos teigimu, buvo artimi, tačiau testamentas buvo sudarytas dar 2007 metais, palikėjai gyvenant skyrium nuo pareiškėjos, dėl ko galima situacija, kai palikėja pareiškėjos neinformavo apie sudarytą testamentą ir savo valią dėl jai priklausančio turto. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, apie sudarytą testamentą tikėtina nebuvo žinoma ne tik pareiškėjai, bet ir kitam palikėjos vaikui – sūnui A. K., kadangi manytina, jog tuo atveju, jei būtų žinomas testamento sudarymo faktas, įpėdinis, kuris turėjo valią priimti palikimą, per įstatyme numatytą terminą būtų kreipęsis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie M. K. sudarytą testamentą pareiškėjai tapo žinoma, kai ji gavo notarės L. V. pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Kauno 2-ame notaro biure bus skelbiamas M. K. testamentas. Taigi, pareiškėjai testamento turinys tapo žinomas tik po to, kai buvo pagarsintas notarės. Nustatyta, kad pareiškėja, tik sužinojusi apie testamento turinį (duomenys neskelbtini) kreipėsi į advokato padėjėją dėl klausimų, susijusių su termino palikimui priimti atnaujinimu, kas leidžia spręsti apie pareiškėjos sąžiningumą, rūpestingumą ir atidumą įgyvendinant savo teises, kadangi ji operatyviai ėmėsi veiksmų paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Nors atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad palikėja jai nuolat būtų sakiusi, kad ji visą turtą yra perleidusi kitiems asmenims, kas būtų leidę pareiškėjai manyti, jog palikėja jokio paveldimo turto neturėjo, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės šiuo atveju gali neatitikti tikrovės. Kaip galima spręsti iš byloje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių, palikėja dalį jai priklausiusio turto iš tiesų buvo perleidusi savo anūkui N. K., pareiškėjos teigimu, motina jokių nuosavybės dokumentų neturėjo, nuolat teigė, kad padovanojus turtą ji savo artimiesiems (sūnui ir vaikaičiui) tapo nereikalinga, kas leidžia spręsti, jog pareiškėjai, kurios santykiai su broliu nebuvo artimi, o motina tuo metu gyveno kartu su sūnumi, galėjo susidaryti įspūdis, kad jos motina jokio paveldimo turto neturėjo, nes jį yra perleidusi minėtiems asmenims. Vien tai, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma informacija apie jo motinos turimą nekilnojamąjį turtą, nesuponuoja išvados, kad tokia informacija buvo žinoma ir pareiškėjai.
Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja apie palikimą sužinojo dar (duomenys neskelbtini), kai jai buvo įteikti procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau net ir po to neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jos valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodė, kad byloje dėl juridinio fakto nustatymo nepateikė atsiliepimo į brolio (suinteresuoto asmens) pareiškimą ne dėl abejingumo ar nenoro dalyvauti procese, bet dėl teisinio neišprusimo. Jos teigimu, ji, neturėdama teisinio išsilavinimo ir nesikreipusi į advokatą, nesuprato procesinių dokumentų turinio ir reikšmės, manė, kad ši byla nesusijusi su jos teisėmis, o brolis su savo sūnumi tik juridiškai tvarko klausimus, susijusius su jiems palikėjos perleistu turtu. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo nesuprasti procesinių dokumentų turinio ir reikšmės, yra galima, kadangi šiuo atveju ją atstovauja profesionali teisininkė (advokato padėjėja),o tuo metu, kaip nurodė pareiškėja, ji dėl teisinės konsultacijos nesikreipė. Be to, pareiškėjos teigimu, tik tuomet, kai paaiškėjo palikėjos sudaryto testamento turinys, t. y. jog testamentas sudarytas pareiškėjos naudai, ji nusprendė įgyvendinti palikėjos valią ir imtis veiksmų siekiant priimti palikimą po palikėjos mirties. Nepaisant to, kad nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)) yra praėję nemažai laiko, tačiau šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, pripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.
Pažymėtina, kad CK 5.33 straipsnyje įtvirtinto testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentą, pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimą palikimo sudėtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, jog būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti subjektinę teisę paveldėti būtent po to, kai notaras įvykdė CK 5.33 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. Be to, nenustatyta, kad pareiškėja būtų aiškiai išreiškusi savo valią nepriimti palikimo po motinos mirties, duomenų apie tai, kad ji būtų atsisakiusi palikimo, nėra.
Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, taip pat turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015).
Kaip jau minėta, nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino A. K. (suinteresuoto asmens) pareiškimą ir nustatė, kad po M. K. mirties (duomenys neskelbtini), A. K. priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus, kadangi byloje nėra duomenų, jog paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotam asmeniui yra išduotas. Be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, jog pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti ir kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Teismui nežinomos priežastys, dėl kurių nebūtų galima šiuo atveju tenkinti pareiškėjos prašymo. Byloje taip pat nenustatyta duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, vien suinteresuoto asmens nurodyta pozicija, jog jis yra vienintelis priėmęs palikimą po savo motinos mirties, o pareiškėja neturėjo valios palikimą priimti, nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos pareiškimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai nežinant apie palikimą sudarantį turtą, taip pat ir apie jos naudai sudarytą testamentą, ji neišreiškė valios priimti palikimą, tačiau paaiškėjus testamento turiniui, ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisei į palikimą realizuoti, kas rodo jos aiškią valią paveldėti motinos jai testamentu paliktą turtą. Vien tai, kad suinteresuotas asmuo, žinodamas apie palikėjai priklausiusį turtą, po jos mirties tuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, neleidžia suinteresuoto asmens interesų į šį turtą iškelti aukščiau nei palikėjos valios dėl jai priklausiusio turto paskirstymo. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad nuo palikimo atsiradimo momento yra praėjęs ilgas laiko tarpas, spręstina, kad netenkinus pareiškėjos prašymo būtų nepagrįstai apribotos pareiškėjos teisės priimti testamentu jai skirtą palikėjos turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui nuo palikėjos mirties. Tuo atveju, jei jis taip pat operatyviai ir laiku būtų kreipęsis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, testamento sudarymo faktas ir turinys būtų paaiškėjęs dag anksčiau. Taigi, vien ta aplinkybė, kad nuo palikimo atsiradimo momento yra praėjęs ilgas laiko tarpas, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pati savaime nepaneigia galimybės tenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas daryti išvadą, jog pasekmių, kurias sukuria termino palikimui priimti praleidimas, taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų tokio termino įtvirtinimo teisės aktuose tikslų ir paskirties. Nors terminas palikimui priimti ir praleistas, tačiau, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į konkrečias objektyvias bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, terminas palikimui priimti pareiškėjai atnaujintinas, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja palikimo laiku nepriėmė dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, ne dėl savo kaltės ar nerūpestingumo, t. y. pareiškėja nežinojo apie palikimą sudarantį turtą ir palikėjos sudarytą testamentą ar jos valią. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas). Teismo vertinimu, neatnaujinus pareiškėjai termino palikimui pagal testamentą priimti, būtų pažeisti pareiškėjos interesai bei paneigtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamos paveldėjimo teisės ir tuo pačiu būtų paneigta testatorės M. K. testamente išreikšta valia, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad tiek objektyviąja, tiek ir teisine prasmėmis yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis CPK 578 straipsniu, turi būti atnaujintas.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą prašė priteisti jo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad suinteresuotas asmuo turėjo 923,50 Eur išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti. Kartu su prašymu pateikti dokumentai patvirtina suinteresuoto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoto asmens A. K. ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, kad pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkina ir suinteresuoto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia jam iš pareiškėjos (CPK 442 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.