- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-281-894/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15543-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys – A. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atnaujinti terminą palikimui po M. K. (toliau – ir palikėja) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.
2. Pareiškime nurodė, kad jos motina M. K. mirė (duomenys neskelbtini) Dar gyva būdama palikėja ne kartą pareiškėjai minėjo, kad visą savo turtą yra padovanojusi anūkui N. K.. Pareiškėja, pasitikėdama motinos žodžiais, tikėjo, kad visą esamą turtą motina padovanojo ir jokio paveldėtino turto neliko, todėl po palikėjos mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja, net ir manydama, kad palikėja visą turtą yra padovanojusi anūkui, iki pat mirties rūpinosi motina. Šiuo metu pareiškėjai yra žinoma, kad jos motina iš tiesų dalį turto – tam tikrą nekilnojamąjį turtą buvo padovanojusi anūkui N. K., tačiau šis dovanojimas neapėmė viso jos turto. Likę žemės sklypai liko motinos asmenine nuosavybe ir testamentu buvo palikti pareiškėjai. Palikėjai M. K. mirus, nei vienas iš įstatyminių įpėdinių per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepateikė notaro biurui prašymo priimti atsiradusį palikimą. Testamentų registro išraše fiksuotas faktas, kad 2025 m. gegužės 16 d. A. K. kreipėsi į Kauno rajono 2-ąjį notarų biurą su teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti. Byloje dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėja nepateikė atsiliepimo į brolio A. K. pareiškimą, nes dėl teisinio neišprusimo nesuprato procesinių dokumentų turinio ir reikšmės, manydama, kad jie yra formalus kito įpėdinio teisių patvirtinimas. Dėl šių priežasčių pareiškėjos neveikimas negali būti vertinamas kaip sąmoningas atsisakymas ginti savo teises. 2025 m. birželio mėnesį pareiškėja gavo Kauno rajono 2-ojo notarų biuro pranešimą apie tai, kad 2025 m. birželio 20 d. bus skelbiamas M. K. testamentas. Paskelbus testamentą paaiškėjo, kad palikėja buvo sudariusi testamentą, kuriuo likusį savo turtą – žemės sklypus – paliko pareiškėjai. Taip pat paaiškėjo, kad palikėjos anūkui padovanotas turtas sudarė tik dalį jos turto, likusi dalis nebuvo perleista dovanojimo būdu. Tik 2025 m. birželio 20 d. pareiškėja objektyviai sužinojo apie testamento egzistavimą ir savo teisę į palikimą. Iki tol pareiškėja buvo įsitikinusi, kad palikimo nėra, nes testatorė patikimai informavo apie turto dovanojimą, pareiškėja negalėjo anksčiau žinoti apie testamentą. Palikimo priėmimo terminas šiuo atveju buvo praleistas ne dėl nerūpestingumo ar abejingumo, o dėl pačios testatorės elgesio – testatorė pareiškėjai patvirtino, kad visą savo turtą yra padovanojusi anūkui. Pareiškėja buvo realiai suklaidinta testatorės teiginių apie turto padovanojimą ir dėl to negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Testamentu išreikšta valia yra aukščiausias paveldėjimo šaltinis ir turi pirmenybę prieš įstatyminį paveldėjimą. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad testatorės valia būtų gerbiama ir įgyvendinta, todėl terminą priimti palikimą būtina atnaujinti, kad testamentas galėtų būti įvykdytas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja dėl palikimo priėmimo jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nepaisant to, jog neginčijamai žinojo apie palikėjos mirtį. Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleisto termino atnaujinimui. Palikimas galėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2020 m. birželio 21 d., pareiškėja šį terminą praleido. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2331-1126/2025 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. priėmė mirusios savo motinos palikėjos M. K. palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Į šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtraukta ir pareiškėja, jai teismo dokumentai buvo įteikti 2025 m. sausio 3 d. Net ir įrodžiusi, kad iš karto po palikėjos mirties nežinojo apie palikimo egzistavimą, pareiškėja vis tiek negalėtų paneigti aplinkybės, jog apie palikimo turinį jai tapo (ar turėjo tapti) žinoma jau 2025 m. sausio 3 d., todėl jei terminas palikimui priimti būtų skaičiuojamas nuo 2025 m. sausio 3 d., pareiškėja vis tiek būtų ženkliai praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, tokie pareiškėjos veiksmai rodo jos aplaidumą bei patvirtina, jog ji neturėjo valios priimti po palikėjos mirties atsiradusio palikimo. Pareiškimo patenkinimas prieštarautų suformuotai kasacinio teismo praktikai bei sukurtų precedentą, kai neatsakingas ir jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatlikęs įpėdinis galėtų iš esmės bet kada priimti palikimą. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę. Terminas palikimui priimti yra praleistas daugiau nei 20 kartų (daugiau nei 62 mėnesius).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. K. motina M. K.. Po palikėjos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas: 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 272/2903 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas). Likusi nurodyto ginčo turto dalis nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. K.. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2331-1126/2025 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K. mirties (duomenys neskelbtini), A. K. priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 12 d. Po M. K. mirties 2025 m. gegužės 16 d. užvesta paveldėjimo byla Nr. 93/2025. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi A. K.. Paveldėjimo teisės liudijimas iki 2025 m. rugsėjo 17 d. nėra išduotas. Palikėja M. K. 2007 m. liepos 20 d. testamentu, notarinio registro Nr. 3665, jai nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko pareiškėjai. Pareiškėja 2025 m. birželio 2 d. notarės L. V. pranešimu buvo informuota, jog 2025 m. birželio 20 d. 15.00 val. Kauno 2-ame notaro biure bus skelbiamas M. K. testamentas.
6. Teismas pripažino, kad pareiškėja termino nepraleido dėl savo kaltės ar nerūpestingumo. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų žinojusi apie testamentą ar palikimo sudėtį. Nurodė, kad iešingai, nustatyta, jog palikėja pareiškėjos apie testamentą neinformavo, o aplinkybės leido pareiškėjai manyti, kad turtas yra perleistas kitiems asmenims. Teismas pripažino tikėtina, kad ir kiti įpėdiniai apie testamentą nežinojo. Pareiškėja, sužinojusi apie testamento turinį, nedelsdama ėmėsi veiksmų savo teisėms įgyvendinti, kas patvirtina jos sąžiningumą ir valią priimti palikimą.
7. Teismas taip pat įvertino suinteresuoto asmens argumentus, kad pareiškėja galėjo sužinoti apie palikimą anksčiau, tačiau pripažino, jog vien procesinių dokumentų gavimas ir teisinio išsilavinimo neturėjimas galėjo lemti jų nesupratimą, todėl šios aplinkybės nelaikė paneigiančia svarbių priežasčių buvimą. Teismas nurodė, kad įstatymas numato testamento paskelbimo institutą, kuris suponuoja galimybę, kad įpėdinis apie savo teises gali sužinoti tik po testamento paskelbimo.
8. Spręsdamas dėl termino atnaujinimo, teismas vadovavosi ir testatoriaus valios gerbimo principu, pažymėdamas, kad paveldėjimo pagal testamentą atveju prioritetas teikiamas testamente išreikštai valiai. Teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėja yra testamentinė įpėdinė, termino neatnaujinimas nepagrįstai paneigtų palikėjos valią ir pareiškėjos teisę paveldėti.
9. Teismas taip pat nenustatė, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ar teisėtus interesus: suinteresuotam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas, o duomenų apie galimą neigiamą poveikį nėra. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo faktiškai valdė turtą, nesudaro pagrindo jo interesus iškelti aukščiau už testatoriaus valią.
10. Atsižvelgęs į visų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl, vadovaudamasis CK 5.57 straipsniu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei konstitucine paveldėjimo teisės apsauga, teismas terminą atnaujino.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjos pareiškimą patenkinęs, teismas suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė, atsižvelgęs į bylos baigtį ir šalių priešingus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. K. (toliau ir apeliantas) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo – atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, prieštaraujanti aktualioms paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančioms įstatyminėms normoms, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismo argumentai pateikiami nutartyje vertintini kaip šališki, neatitinkantys civiliniame procese galiojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.
1.2. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą grindė vienintele aplinkybe, jog pati palikėja M. K. jai nurodė, jog visą savo turtą yra perleidusi tretiesiems asmenims. Kitaip tariant, pareiškėja savo pareiškimą grindė aplinkybe, jog jai nebuvo žinoma apie palikimo sudėtį. Nurodyti pareiškėjos paaiškinimai teismų praktikoje laikomi kaip subjektyvaus pobūdžio ir silpnos įrodomosios galios įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Tačiau pirmosios instancijos teismas jiems suteikė nepagrįstą svarbą ir prioritetą kitų byloje esančių duomenų atžvilgiu ir iš esmės skundžiamą nutartį grindė tik pareiškėjos paaiškinimais, todėl teismo išvados dėl termino praleidimo priežasčių egzistavimo yra nepagrįstos ir neteisingos.
1.3. Teismui išliko pareiga įvertinti, ar pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys buvo svarbios. Kasacinio teismo vertinimu, aplinkybė, jog įpėdinis nežinojo palikimo sudėties negali būti laikoma svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Teismas nukrypo nuo nurodytos teismų praktikos.
1.4. Teismas ignoravo teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
1.5. Pareiškėja būdama rūpestinga ir pakankamai atidi turėjo imtis veiksmų siekiant išsiaiškinti palikėjos palikimo sudėtį, iš karto po savo motinos mirties, nes pareiškėjai buvo žinoma apie palikėjos mirtį, kuri pati dalyvavo jos laidotuvėse.
1.6. Pareiškėja galėjo/turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo tada, kai jai tapo žinoma apie civilinės bylos Nr. e2YT-2331-1126/2025 nagrinėjimą, kurioje suinteresuoto asmens pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo buvo nurodomas palikėjos M. K. palikimą sudarantis turtas. Pareiškėjai minėtoje byloje procesiniai dokumentai buvo įteikti 2025 m. sausio 3 d. Net jei terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 3 d., pareiškėja vis tiek būtų ženkliai praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Tokie pareiškėjos veiksmai rodo jos aplaidumą bei patvirtina, jog ji neturėjo valios priimti palikimo.
1.7. Pareiškėja galėjo/turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo tada, kai ji gavo Kauno rajono 2-ojo notaro biuro notarės L. V. pranešimą, kuriuo 2025 m. birželio 20 d. buvo informuota per 3 mėnesius kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Pareiškėja tokių veiksmų neatliko ir į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3 mėnesiams net ir nuo notarės pranešimo gavimo dienos. Pareiškėja į teismą su pareiškimu kreipėsi 2025 m. rugsėjo 8 d., terminą praleidusi daugiau nei 62 mėnesius.
1.8. Teismas netinkamai įvertino termino atnaujinimo pasekmes apeliantui. Pareiškimo patenkinimo neigiamos pasekmės apeliantui yra akivaizdžios, atnaujinus terminą pareiškėjai, jis neteks viso paveldėto turto. Teismas šios aplinkybės nevertino, nepagrįstai nurodė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiktų suinteresuoto asmens teisėtų interesų, nes apeliantui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau nuosavybės teisę sukuria ne aptariamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o palikimo priėmimas, kuris yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Palikimo priėmimo būdas - pradėjus valdyti palikimą sudarantį turtą - sukelia tokias pačias pasekmes kaip ir pareiškimo apie palikimo priėmimą pateikimas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašė Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apelianto 950 Eur atsiliepimo parengimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertino bylos aplinkybių visumą, palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusią situaciją, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo.
Šalies argumentai
2.2. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015 sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties vykdymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
2.3. Išvadą dėl pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimo teismas padarė pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
2.4. Iš prijungtinų prie bylos rašytinių duomenų stebima, kad palikėja 2009 m. gruodžio 29 d. dviem sandoriais 1) dovanojimo ir 2) išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, anūko (apelianto sūnaus) N. K. naudai perleido visą savo turimą turtą. Pateikti duomenys patvirtina, kad palikėja turėjo objektyvų pagrindą tvirtinti, kad viską atidavė anūkui, o pareiškėja neturėjo pagrindo motina netikėti.
2.5. Apeliantui buvo naudinga kuo ilgiau nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo, kad nepaaiškėtų testamente padarytas palikėjos patvarkymas pareiškėjos naudai, sudarant pareiškėjai pagrindą manyti, kad palikėja neturi jokio paveldėtino turto, pačiam turint galimybę palikimo priėmimą įsiteisinti faktiniu valdymu, kai pareiškėja bus gerokai praleidusi palikimo priėmimo terminą.
2.6. Galimai dėl apelianto nesąžiningų veiksmų, slepiant nuo palikėjos jos nuosavybę patvirtinančius dokumentus, o palikėjai neprisimenant atliktų teisinių veiksmų ir su tuo nepasidalijant su pareiškėja, palikėjai tvirtinant, kad viską atidavė anūkui N. K., pareiškėja nenumanė, kad motina įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.
2.7. Teismo išvados dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurios be šalies paaiškinimų pagrįstos ir kita bylos medžiaga, tačiau nustatytos ne apelianto naudai, nesudaro pagrindo vertinti teismą esant šališku.
Žemesnės instancijos teismas
2.8. Teismas nustatė ne vienintelę aplinkybę, jog pareiškėja nežinojo palikimo sudėties, o aplinkybių visumą, kad pareiškėja buvo suklaidinta palikėjos ir nežinojo apie palikimo bei jos naudai palikto testamento egzistavimą.
Šalies argumentai
2.9. Apelianto nurodytas teisės aiškinimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, šios bylos kontekste yra netinkamas dėl teismo sprendimų ratio decidendi skirtumų. Byloje Nr. 3K-3-246/2011 pareiškėjos teisė paveldėti niekaip nebuvo suvaržyta (ji nebuvo klaidinama dėl palikimo sudėties), paveldėti sklypus siekė tik sužinojusi apie jų atkūrimą palikėjai, pareiškėja su palikėja negyveno, ja nesirūpino, jos nelaidojo savo lėšomis, palikėja nebuvo palikusi pareiškėjos naudai testamento.
2.10. Nesutinkama su apeliantu, kad teismas nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 suformuotos praktikos. Šioje kasacinio teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai svarbia priežastimi pratęsti praleistą terminą pripažino ne aplinkybę dėl paveldimo turto masės nežinojimo, kaip tokią, bet aplinkybių visumą, kurią įvertino pagal visus teismų praktikoje susiformavusius kriterijus. Nurodyta kasacinio teismo nutartis laikytina precedentu šioje byloje, nes bylų ratio decidendi iš esmės sutampa.
2.11. Apeliantas į bylą nepateikė jokių duomenų apie į palikimą investuotas pinigines lėšas ar pareiškimo patenkinimo atveju patirtinus nuostolius, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog teismui nežinomos priežastys, dėl kurių nebūtų galima šiuo atveju tenkinti pareiškėjos prašymo. Apeliantas, neviešindamas savo kaip paveldėtojo teisių ilgą laiko tarpą, veikė savo rizika ir teismas pagrįstai neįžvelgė jokio neproporcingo apelianto interesų pažeidimo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
16. Pareiškėja prašė prijungti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus: Valstybės įmonės Registrų centro Raštus dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo Nr. SP-220018 (4.55 Mr) ir Nr. SP-219068 (4.55 Mr), 2025 m. lapkričio 25 Nr. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija ir Paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą. Nurodė, kad šie duomenys suteikia patikslinančią informacija apie palikėjos turtą, jo įgijimo aplinkybes, duomenų priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes duomenys yra apeliantui žinomi ir, manytina, yra apelianto žinioje.
17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai yra susijęs su ginčo klausimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl priimami ir vertinami tiek, kiek tai yra reikalinga teisingam ginčo klausimui išspręsti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
19. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
20. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką). Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusi palikėja M. K. yra pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. K. motina. M. K. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas: 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 272/2903 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo turtas). Kita nurodyto ginčo dalis nuosavybės teise priklauso A. K.. Palikėja M. K. 2007 m. liepos 20 d. testamentu, notarinio registro Nr. 3665, jai nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir ginčo turtą) paliko pareiškėjai R. B.. 2009 m. gruodžio 29 d. dviem sandoriais - Dovanojimo sutartimi Nr. 3958 ir Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 3961 palikėja M. K. perleido nuosavybės teises N. K. (palikėjos anūkui, A. K. sūnui) į šį nekilnojamąjį turtą: 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 9/16 dalis pastatų unikalūs Nr. : (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1051/8408 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2331-1126/2025 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K. mirties (duomenys neskelbtini), A. K. priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. 2025 m. kovo 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimas iki 2025 m. rugsėjo 17 d. A. K. nebuvo išduotas. 2025 m. birželio 2 d. notarės L. V. pranešimu pareiškėja buvo informuota, jog 2025 m. birželio 20 d. 15.00 val. Kauno 2-ame notaro biure bus skelbiamas M. K. testamentas. Pareiškėja su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2025 m. rugsėjo 8 d. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą pareiškėjai M. K. palikimui priimti.
23. Atskirajame skunde apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo netinkamu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nepagrįstai suteikiant reikšmę ir įrodomąją galią pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms dėl termino praleidimo priežasčių ir ignoruojant apelianto aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, reglamentuojančios termino palikimui priimti atnaujinimą, nuostatų nesilaikymu, kadangi aplinkybė apie pareiškėjos palikimo sudėties nežinojimą, kuria rėmėsi pareiškėja ir kurią pirmosios instancijos teismas laikė svarbia termino praleidimo priežastimi, teismų praktikoje negali būti laikoma svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą, netinkamu termino atnaujinimo pasekmių apelianto interesams įvertinimu.
24. Nurodytus atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais. Visų pirma nesutiktina su apeliantu dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliantas, teigdamas, kad pareiškėjos paaiškinimai laikytini silpnos įrodomosios galios įrodymais, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015. Pažymėtina, kad precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015 buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties vykdymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės bei nagrinėjami klausimai nėra tapatūs, todėl apelianto nurodytas precedentas netaikytinas.
25. Atskirajame skunde nesutinkama su pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių vertinimu, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas svarbia termino atnaujinimo priežastimi pripažindamas pareiškėjos nežinojimą apie palikimo sudėtį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 pateikto išaiškinimo, kad aplinkybė, jog įpėdinis nežinojo palikimo sudėties negali būti laikoma svarba priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ne vienintelę aplinkybę, jog pareiškėja nežinojo palikimo sudėties, o visumą svarbių aplinkybių sudarančių pagrindą terminui atnaujinti. Pareiškėja nežinojo ne tik apie palikimą sudarantį turtą, tačiau ir apie jos naudai sudarytą testamentą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. liepos 20 d. testamentas, kuriuo visas palikėjos turtas paliktas pareiškėjai buvo sudarytas 13 metų iki palikėjos mirties, palikėjai negyvenant su pareiškėja. Palikėja pas pareiškėją apsigyveno prieš 2,5 metų iki palikėjos mirties. Tuo metu palikėja buvo virš 80 metų amžiaus. Be to, 2009 m. gruodžio 29 d. didelę savo nekilnojamojo turto dalį palikėja perleido savo anūkui, kuris yra apelianto, o ne pareiškėjos, sūnus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl susiklosčiusios situacijos palikėja neinformavo pareiškėjos apie sudarytą testamentą ir savo valią dėl jai priklausančio turto, nes buvo įsitikinusi, kad visą savo turimą turtą buvo perleidusi savo anūkui. Pažymėtina, kad pareiškėjai apie testamentą buvo pranešta 2025 m. birželio 2 d., praėjus penkeriems metams po palikėjos mirties, notarei nesilaikant CK 5.33 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo imtis priemonių ir kiek įmanoma greičiau pranešti įpėdiniams apie testamento turinį.
27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aukščiau nurodytų aplinkybių visumą ir, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja palikimo laiku nepriėmė dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, ne dėl savo kaltės ar nerūpestingumo, t. y. pareiškėja nežinojo apie palikimą sudarantį turtą ir palikėjos sudarytą testamentą ar jos valią. Aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apelianto nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 pateiktas išaiškinimas, šioje byloje netaikytinas dėl bylų ratio decidendi skirtumų.
28. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino termino atnaujinimo pasekmes apelianto interesams. Pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti apeliantas netekdamas viso paveldėto turto, kartu prarastų visas į palikimą investuotas pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, dėl naudojimosi palikimą sudarančiu nekilnojamu turtu (žemės sklypais) turėjo naudą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantas, žinodamas apie palikėjai priklausiusį turtą, po jos mirties tuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, negali būti pagrindu apelianto interesų į šį turtą iškelti aukščiau nei palikėjos valios dėl jai priklausiusio turto paskirstymo. Pažymėtina, kad pats apeliantas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi praėjus penkeriems metams nuo palikėjos mirties. Apeliantui laiku kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo ar dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, testamento sudarymo faktas ir turinys būtų paaiškėjęs daug anksčiau ir tokiu atveju apelianto išlaidos, susijusios su palikimą sudarančio turto išlaikymu būtų minimalios.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. Apibendrindamas išdėstytą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybių visumą, teisingai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio nuostatas ir nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
31. Atskirojo skundo netenkinus, pareiškėja įgijo teisę į apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus 2025 m. lapkričio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas RE Nr. 25045 – 950 Eur sumai, išrašytą pareiškėjai atstovavusios advokatės A. B. R. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, ir minėtos sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius 2025 m. lapkričio 24 d. ir 2025 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymus. Pareiškėjos patirtos 950 Eur bylinėjimosi išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis.
33. Atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 8.16. punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą dydžio - 954,80 Eur (0,4x2387), kur 2 387 Eur, yra 2025 m. II ketvirčio VDU, t. y. užpraėjusio ketvirčio nuo atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų apmokėjimo datos - 2025 m. lapkričio 25 d.
34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjos bei apelianto suinteresuotumas byloje yra priešingas, pareiškėjai iš apelianto priteistina 950 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.