Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

nuteistajam Ž. K. ir jo gynėjams advokatams Jolantai Teresei Litvinskienei, Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) trejų metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės pridėta dalis subendrintos bausmės ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Ž. K. dėl veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (šaunamojo ginklo ir šaudmenų kontrabanda), išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Ž. K. dėl veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), pripažintas nusikaltimo padarymo priemone ir su užvedimo rakteliu bei registracijos liudijimu konfiskuotas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2.2. Jis neteisėtai įgytas ir gabentas narkotines medžiagas – kanapes Kauno mieste išėmė iš automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko laikotarpiu nuo 2022 m. pradžios iki 2022 m. birželio 16 d. Kauno m. neteisėtai laikė viso ne mažiau kaip 401,979 g kanapių (antžemines dalis) be tikslo jas platinti, kol 2022 m. birželio 16 d. atliekant kratas šias narkotines medžiagas – kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai, iš kurių: plastikinis maišelis su 0,479 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 19,7 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, rastas bute, adresu: (duomenys neskelbtini); plastikinis maišelis su 100,593 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 15,3 proc. veikliosios medžiagos delta-9 tetrahidrokanabinolio, rastas garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); plastikinis maišelis su 100,32 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 14,3 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, rastas garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); plastikinis maišelis su 99,289 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 15,7 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, rastas garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); plastikinis maišelis su 101,298 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 15,2 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, rastas garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-1836 redakcija) numatytos veikos

8. Vertindamas, ar šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas vadovautis Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais bei atmesdamas nuteistojo pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, tinkamai įvertino bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija atsižvelgė į šias aplinkybes. Visos nuteistojo Ž. K. apklausos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdytos dalyvaujant jo gynėjui, išaiškinus baudžiamojo proceso įstatyme numatytas procesines teises, tarp jų ir teisę atsisakyti duoti parodymus. Ž. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas aplinkybes apie tai, kad rastas narkotines medžiagas kanapes jis įsigijo Olandijoje, po ko automobiliu atsivežė į Lietuvą, patvirtina ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui net kelių apklausų metu. Ž. K. nurodė konkrečią šalį ir būdą, kur ir kaip įsigijo minėtas narkotines medžiagas, nurodė jų kainą eurais už 1 g, apytikslį įsigijimo laiką, tai, kad jų įsigyti vyko turimu automobiliu Audi, į kurį įdėjo krepšį su narkotinėmis medžiagomis ir važiavo pro Kalvarijos pasienio punktą. Jis taip pat nurodė bei argumentavo ir priežastį, kodėl įgijo didesnį kanapių kiekį vienu metu. Taigi, nuteistojo parodymai apie įvykdytą kanapių kontrabandą ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir pakankamai išsamūs, o nurodytos bei tarpusavyje sutampančios pasakojimo detalės leidžia spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti Ž. K. parodymai buvo paremti asmenine jo patirtimi. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis davė parodymus, kuriais paneigė narkotines medžiagas įsigijęs Olandijoje, tvirtino tai padaręs Lietuvoje. Tokios pačios pozicijos jis laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme. Aiškinantis kilusius prieštaravimus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme buvo balsu perskaityti nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl parodymų keitimo priežasties. Visgi Ž. K. pateiktas paaiškinimas nebuvo nei kategoriškas, nei įtikinantis. Pirmosios instancijos teisme iš pradžių jis apskritai negalėjo nurodyti parodymų keitimo dingsties, o vėliau pateikė tik galimą priežastį, o būtent, kad narkotikus Olandijoje galima įsigyti legaliai. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad pateiktas paaiškinimas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu Olandija buvo nurodyta kaip kanapių įgijimo vieta, neatitinka kartu pateikto aiškinimo apie pasirinktą nelegalų jų įgijimo būdą – Ž. K. buvo nurodęs, kad vienu metu įsigijo pakankamai didelį narkotinės medžiagos kiekį, ir ne oficialiai kanapių produktais prekiaujančioje vietoje, o pas žmogų gatvėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė dar kitokias parodymų keitimo aplinkybes. Jo teigimu, kad žolę pirko Olandijoje jis nurodė todėl, kad nenorėjo nurodyti žmogaus, iš kurio pirko, nes bijojo keršto, juk turi šeimą, vaikus. Visgi, nežiūrint nuteistojo įvardytos baimės ir nepasikeitusių šeimyninių aplinkybių, apeliacinės instancijos teisme Ž. K. nepabijojo nurodyti jam žinomus duomenis apie minėtą asmenį, iš kurio įgijo kanapes, netgi nurodė galintis jį pats rasti, nors jokių išsamesnių duomenų, apart galimo minėto asmens vardo „R.“, jis teismui nenurodė. Paminėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pakeitė ir savo paties pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kada jis įsigijo kanapes. Iki tol nuosekliai tvirtinęs, kad jas pirko 2022 m. pavasarį, prieš kelis mėnesius iki sulaikymo, apeliacinės instancijos teismui jis jau nurodė jas įsigijęs kelios dienos prieš sulaikymą, tai yra po to, kai 2022 m. birželio 5 d., tai yra Tėvo dieną, grįžo į Lietuvą (Ž. K. sulaikytas 2022 m. birželio 16 d.). Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo parodymai apie kanapių įgijimą Lietuvoje yra deklaratyvūs ir nepatikimi, tad jais nesivadovauta pagrįstai. Be to, būtent ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. duotus parodymus netiesiogiai patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo

12. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo pagal naują kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

13. Nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo ir ginčijamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 199 straipsnio 4 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, kuri numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame pirmiau minėtam 2023 m. balandžio 27 d. įstatyme Nr. IV-1925 baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą reglamentuota BK 260¹ straipsnyje. Atsižvelgus į tai, kad nuteistojo per Lietuvos Respublikos sieną kontrabandos būdu gabentos narkotinės medžiagos kiekis (401,979 g) viršijo jau minėtose Rekomendacijose nurodyto nedidelio kiekio ribą (ne daugiau kaip 5 g), pagrindo nustatytą veiką kvalifikuoti pagal naujos redakcijos BK 260¹ straipsnio 1 dalį, kaip siūlo prokuroras, nėra. Minėtas kiekis nors ir viršijo nedidelio kiekio ribą, tačiau neviršija didelio kiekio ribos (daugiau kaip 500 g), o tikslas šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti nenustatytas, aptariama Ž. K. nusikalstama veika atitinka naujos redakcijos BK 260¹ straipsnio 2 dalies dispoziciją. Joje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

14. Taigi, pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją nuteistojo veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams ji priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Be to, sankcijoje naujai numatytos švelnesnės rūšies bausmės. Naujasis baudžiamasis įstatymas yra bausmę švelninantis ir asmens teisinę padėtį lengvinantis, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Aptartų aplinkybių pagrindu nuteistojo nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuojama į BK 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija).

15. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeista ir BK 253 straipsnio 2 dalis, ją papildant nauju alternatyviu objektyviuoju veikos požymiu. Pagrindo šią teisės normą vertinti kaip veikos nusikalstamumą panaikinančią, bausmę švelninančią arba kitokiu būdu Ž. K. teisinę padėtį palengvinančią nėra, tad grįžtamosios galios ji neturi.

Dėl bausmės

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam pagal BK 253 straipsnio 2 dalį skirtą bausmę, taip pat taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Be to, nuteistojo veiką perkvalifikavus pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį, iš naujo spręstini tiek ir už šią nusikalstamą veiką skirtinos bausmės, tiek ir subendrintos bausmės klausimai.

17. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Ž. K. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką buvo skirta vienintelė sankcijoje numatyta bausmės – laisvės atėmimas, nustatant minimalų ketverių metų jos dydį. Tokioje situacijoje mažesnės (švelnesnės) bausmės skyrimas yra galimas tik taikant BK 62 straipsnio, o tam nesant pagrindo – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija patikrino nuteistajam skirtų bausmių pagrįstumą šių nuostatų bei baudžiamosios bylos medžiagos kontekste, kartu atsižvelgdama ir į apeliacinio skundo argumentus.

18. Nuteistasis pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 253 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260¹ straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Visos trys nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmes, atsižvelgė ir į tai, kad tiek šaudmenys, tiek ginklas bei narkotinės medžiagos buvo įgytos ir laikomos ne platinimo tikslu, o savo reikmėms, visgi teisėjų kolegija pažymi, kad tikslo platinti neturėjimas yra būtinasis BK 260¹ straipsnio 2 dalyje apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Vertinant narkotinių medžiagų kontrabandos bei disponavimo jomis veikų pavojingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad kanapių kiekis (401,979 g) buvo labai artimas ne Rekomendacijose nurodytai nedidelio kiekio ribai (5 g), o nustatytai didelio kiekio ribai (500 g). Savo ruožtu vertinant BK 253 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos veikos pavojingumą bei atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad įgytas ir laikytas šaunamasis ginklas nebuvo šios veikos kvalifikavimą lėmęs požymis, nes tai apsprendė didelis kiekis įgytų ir laikytų šaudmenų. Visgi vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bendrai bei parenkant bausmę atsižvelgtina ir į byloje esančią 2022 m. liepos 19 d. specialisto išvadą (t. 2, b. l. 27–35), pagal kurią Ž. K. įgytas ir laikytas vienas šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletas-kulkosvaidis „Scorpion SA Vz. 61“ Nr. G2978, buvo netvarkingas ir tik iš dalies tinkamas šaudyti, nes nebuvo ginklo dėtuvės. Kita vertus, sukomplektavus su kito ginklo dėtuve jis buvo tinkamas šaudyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 dalies nuostatomis, šaunamaisiais ginklais laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys, tad ginklas pagrįstai pripažintas BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Vertintina ir tai, kad minėtas ginklas buvo priskirta A kategorijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalies nuostatas laikytina pavojingiausia. Be to, kartu buvo laikomi ir šiam ginklui naudoti tinkami šoviniai (67 vnt.).

19. Ž. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta ir tai nėra ginčijama. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad Ž. K. padėjo išaiškinti jam inkriminuotas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o būtent kratos metu savanoriškai pateikė pareigūnams ieškomus daiktus – šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 106–130). Pirmosios instancijos teismo nurodytame BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas siejamas ne tik su padėjimu išaiškinti veiką, bet ir su kaltininko prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, kas ginčijamame nuosprendyje konstatuota tik dėl veikų, numatytų BK 253 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje. Narkotinių medžiagų kontrabandos Ž. K. pirmosios instancijos teisme nepripažino, proceso metu keitė parodymus, tad dėl šios veikos minėta aplinkybė nekonstatuota.

20. Vertindamas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas, paskutinį kartą 2017 m., visi teistumai yra išnykę. Ankstesnės nusikalstamos veikos nebuvo susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ginklais ar šaudmenimis. Lietuvoje jis teisiamas antrą kartą, keturis kartus teistas užsienio valstybėse už turtinio pobūdžio nusikaltimus (2008 m. birželio 9 d. Didžiojoje Britanijoje už sukčiavimus, 2009 m. balandžio 10 d. Lenkijoje už prekybą vogtomis prekėmis, Vokietijoje 2013 m. birželio 6 d. už vagystę ir 2015 m. vasario 4 d. už vagystę patenkant į privačią teritoriją). Taip pat 2021 m. vieną kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 3, b. l. 129–136). Visos paskirtos bausmės ir nuobauda įvykdytos. Nuteistasis yra aukštojo išsilavinimo, turi gyvenamąją vietą, iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jį sulaikius darbo paieškos nutrauktos 2022 m. liepos 27 d. (t. 3, b. l.137, 138). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo šeimyninę padėtį – išsiskyręs, tačiau gyvena kartu su E. K., augina du bendrus mažamečius vaikus bei du E. K. mažamečius vaikus, taip pat iš pirmos santuokos turi mažametį sūnų, kuriam moka teismo priteistą išlaikymą (t. 3, b. l. 126–128; t. 4, b. l. 37–39, 56–57). Ž. K. teigimu vaikų ir šeimos išlaikymui uždirba užsienyje.

21. Nurodytų nusikalstamas veikas apibūdinančių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo nesant pagrindo taikyti nei BK 62 straipsnio, nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Ž. K. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamas veikas, dėl narkotinių medžiagų kontrabandos kaltės nepripažino, dėl to nuoširdžiai nesigailėjo ir nepadėjo išaiškinti šią veiką. Nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų alternatyvių aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo tik vieną, be to nėra pagrindo konstatuoti ir nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių.

22. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui reikšmingų duomenų visumą, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju straipsnių sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas Ž. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde akcentuotos aplinkybės (atsakomybę lengvinanti aplinkybė, laikyto ginklo netinkamumas šaudyti, išnykę teistumai, šeimyninės aplinkybės ir kt.) neatsveria kitų jau minėtų duomenų, neleidžiančių spręsti apie mažesnį nei tipinis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Šeimos išlaikymo našta taip pat nėra pakankamas argumentas bausmės mažinimui (švelninimui), ypač įvertinus tai, kad šios aplinkybės nesulaikė Ž. K. nuo nusikalstamų veikų, dėl kurių jis nuteistas ginčijamu nuosprendžiu, padarymo.

23. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad už BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės, tiek jų rūšis (laisvės atėmimas), tiek ir dydis (atitinkamai minimalus bei artimas minimaliam), nėra aiškiai per griežti. Pagrindo jas keisti nenustatyta. Visgi naujai spręsdamas bausmės pagal BK 260¹ straipsnio 2 dalį parinkimo klausimą, atsižvelgęs tiek į aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, tiek į pasikeitusią padaryto nusikaltimo sunkumo kategoriją (ne sunkus, o apysunkis tyčinis nusikaltimas), tiek ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų artimesnė maksimaliam naujos redakcijos baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės dydžiui (ketveri metai), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju bausmės paskirtį atitiktų tos pačios rūšies, tai yra laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnio, artimesnio sankcijoje numatytam vidurkiui dydžio.

24. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja ir jam taikomo suėmimo trukmę, tai siedamas su prašymu sumažinti jam skirtą bausmę. Teisėjų kolegija sutinka, kad tai, kurį laiką ir kokia apimtimi viso baudžiamojo proceso metu buvo varžomos įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) teisės, yra reikšminga aplinkybė, visgi šiuo atveju pagrindo išvadai, kad Ž. K. teisės buvo suvaržytos pernelyg daug ir pernelyg ilgai, nėra. Jis buvo sulaikytas 2022 m. birželio 16 d., po ko jam skirtas ir vėliau tęstas suėmimas. Ginčijamu nuosprendžiu ši kardomoji priemonė palikta iki bausmės vykdymo pradžios. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Ž. K. padarė BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, už kurį nustatyta maksimali aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, taikyto suėmimo laikas sudarė gerokai mažesnę maksimalios laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistajam laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas buvo įskaitytas, kaip to reikalauja įstatymo normos (BK 66 straipsnio 1 dalis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

25. Pirmosios instancijos teismo parinktas bausmių bendrinimo būdas nekeistinas. Nuteistasis BK 260¹ straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas padarė įgyvendindamas vieną nusikalstamą sumanymą, tai yra esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, tad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už jas skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pridėtina dalis subendrintos bausmės. Jos dydis nustatytas įvertinus jau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmei individualizuoti, visumą bei vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad pridėta bausmės dalis yra lygi ginčijamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pridėtai daliai (6 mėnesiai), nežiūrint į tai, kad šia nutartimi paskirta mažesnė bausmė, kurios dalį reikia pridėti. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė įvertinusi tai, kad pridėta dalis yra labai artima minimaliam šios rūšies bausmės dydžiui, kuris pagal BK 50 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 4 dalies nuostatas gali būti pridėtas (trys mėnesiai). Pridėti mažesnę nei šeši mėnesiai bausmės dalį nėra pagrindo įvertinus visumą aplinkybių, apibūdinančių padarytų BK 260¹ straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

26. Nuteistasis taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 8 dalies nuostatas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nemotyvavo, kodėl šiuo atveju nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visgi šis trūkumas nėra esminis, jis taisytinas apeliacinės instancijos teisme. Visų pirma pažymėtina, kad viena iš Ž. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Tokiu atveju pagal BK 75 straipsnio 2–4 dalių nuostatas yra galimas tik dalinis paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Bausmės vykdymas iš dalies gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui realiai atlikus tik jos dalį. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija jau išsamiai aptarė aplinkybių visumą, apibūdinančią padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei charakterizuojančią Ž. K. asmenybę. Atskirai ir plačiau aptartini jo teistumų duomenys (t. 3, b. l. 129–135), reikšmingi sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Ž. K. teistumai yra išnykę ir ši išvada neginčijama. Visgi paminėtina, kad praeityje (nuo 2008 iki 2015 m.) Ž. K. buvo keturis kartus teisiamas užsienio valstybėse už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystę ir vagystę patenkant į privačią teritoriją, prekybą vogtomis prekėmis, sukčiavimą (keturios veikos)). Jam buvo skiriamos įvairios bausmės – baudos, laisvės atėmimas, taip ir du kartus taikytas pastarosios bausmės vykdymo atidėjimus. Paskutinį kartą Vokietijoje jis taikytas tris metus iki 2018 m. gegužės 17d., tačiau jau 2017 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. K. buvo nuteistas už 2017 m. liepos 6 d. įvykdytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. Skirtą baudą jis sumokėjo 2018 m. kovo 3 d., tačiau, pagal ginčijamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, jau 2020 m. pavasarį pradėjo BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, o 2022 m. įvykdė dar dvi nusikalstamas veikas. Šių duomenų visuma rodo sunkėjančią Ž. K. vykdomų nusikalstamų veikų dinamiką, taip pat tai, kad jis ignoravo jam parodytą pasitikėjimą, o pirmiau jam taikytos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekė, nepaveikė nusikalstamo Ž. K. mąstymo ir pasiryžimo nebenusikalsti. Teisėjų kolegija įvertino ir apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2024 m. sausio 9 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimą dėl suimtojo skatinimo, taip pat jame nurodytą charakterizuojančią informaciją, kad Ž. K. laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, mandagus ir taktiškas su administracijos atstovais, atsakingai naudoja materialinius įstaigos išteklius, gerai atlieka kameros tvarkinio pareigas, sutaria su kitais suimtaisiais. Šie duomenys teigiamai apibūdina nuteistąjį ir vertintini palankiai, tačiau visų pirmiau aptartų bausmei skirti reikšmingų duomenų visumoje nėra pakankami daryti kitokią išvadą dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Apibendrinant spręstina, kad šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti Ž. K. realiai atlikus tik dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, atidedant likusios dalies vykdymą.

Dėl automobilio konfiskavimo

28. BK 72 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti, Ž. K. iš Olandijos kontrabandos būdu gabeno narkotines medžiagas. Įvertinus atstumą, kurį minėtos medžiagos buvo vežtos, taip pat tai, kad automobiliu vykstant per Šengeno erdvei priklausančias valstybes yra išvengiama pasienio kontrolės, spręstina, kad minėtas automobilis palengvino kanapių gabenimą kontrabandos būdu, tad pagrįstai vertintas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, pagal BK 72 straipsnio 5 dalį privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę paprastai yra taikoma papildomai įvertinus ir šios priemonės proporcingumą, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020).

29. Byloje VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininke nuo 2020 m. birželio 23 d. yra registruota E. K. (t. 1, b. l. 97). Apeliacinės instancijos teismas suteikė jai galimybę išsakyti savo poziciją dėl aptariamo turto konfiskavimo. Ji prašė automobilio nekonfiskuoti, nes jis pirktas už bendrus pinigus, jis jai būtinas tenkinant šeimos, kurioje auga keturi mažamečiai vaikai, poreikius, jie gyvena iš gaunamų socialinių išmokų ir alimentų. Kartu nurodė nieko nežinojusi apie pas Ž. K. rastas narkotines medžiagas, nors ir įtarė, kad jis rūko kanapes. Visgi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas nėra galimas, kad gali būti taikomos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, nėra. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Be to, teismų praktikoje pripažįstamas ir automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas iš faktinio jo savininko, kuris nors ir nėra registruotas kaip savininkas, tačiau transporto priemone naudojasi kaip savo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2011, Nr. 2K-193-719/2018, Nr. 2K-104-1073/2019).

30. Nežiūrint to, kad E. K. yra registruota kaip minėto automobilio valdytoja-savininkė, juo faktiškai buvo pats Ž. K.. Visų pirma jis savo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino, kad šį automobilį su vokiškais dokumentais jis pirko maždaug 2019 m. Kaune, V. K. pr., prie automobilių turgaus. Sprendimą įsigyti šią transporto priemonę priėmė jis pats, pardavėjui už jį sumokėjo 1 900–2 000 Eur grynaisiais pinigais. Norėjo sudaryti ir pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pardavėjas nesutiko dėl mokesčių. Nuteistasis taip pat patvirtino, kad vėliau pats pirko šiam automobiliui dalis, nes jis buvo daužtas, jį remontavo, užregistravo ir pasiliko sau. Nurodė, kad naudojosi šiuo automobiliu ne tik aptariamos nusikalstamos veikos darymo metu. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytoja apklaustos E. K. parodymai. Ji patvirtino, kad automobilis jos vardu buvo registruotas todėl, kad jie buvo nusprendę, jog šiuo automobiliu važinės ji, tačiau faktiškai daugiau juo naudojosi Ž. K., vykdavo su juo į užsienį. Ji pati daugiau vairuodavo kitą automobilį „Mercedes“, o šiam sugedus, padedant Ž. K. tėvams, įsigijo dar kitą automobilį „Audi A4“. Kad automobiliu naudojosi Ž. K., ji nurodė ir 2022 m. birželio 28 d. prašyme (t. 3, b. l. 99). 2022 m. birželio 16 d. atliktos kratos metu automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktas buvo Ž. K. dispozicijoje (t. 1, b. l. 132–134). Be to, iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad E. K. vardu yra registruotas ir kitas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98–99), kuriuo ji betarpiškai ir naudojosi. Tai patvirtina ne tik jos pačios parodymai, bet ir 2022 m. birželio 16 d. atliktos kratos šiame automobilyje duomenys. Automobilio raktas buvo E. K. dispozicijoje, automobilyje buvo privataus naudojimo daiktai, vaikiška automobilinė kėdutė (t. 2, b. l. 84–89). Nustačius, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas ir valdytojas buvo pats Ž. K., nėra būtinybės įrodinėti BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė BK 72 straipsnio 2, 3 dalis. Pagrindo išvadai, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė, nėra. Kaip patvirtino liudytoja E. K., Ž. K. šeimos nariai disponuoja kitu, naujai įsigytu automobiliu, tad jų poreikiai yra užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ž. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinti su bausme, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, ir Ž. K. paskirti subendrintą bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šia nutartimi paskirtą subendrintą bausmę iš dalies sudedant, tai yra prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su bausme, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, ir Ž. K. paskirti galutinę bausmę – ketverius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Kitos Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalies nekeisti.