Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. (L. L.) gynėjo advokato D. S. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu L. L. nuteistas pagal:

Neįrodžius kaltinamojo L. L. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką UADB „(duomenys neskelbtini)“ 950 Lt (devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio ieškinys dėl vagystės iš M. M. namo ir nukentėjusiojo M. M. 4 150 Lt (keturių tūkstančių šimto penkiasdešimties litų) dydžio civilinis ieškinys atmesti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmestas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendis pakeistas. Pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuoroda, kad L. L. 2009 m. sausio 17 d., apie 18 val. 35 min., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), išdaužęs vitrininių durų stiklą įsibrovė į M. M. gyvenamąjį namą ir iš jo pagrobė M. M. priklausantį televizorių „Philips“, modelio Nr. 32PFL7423D, serijos Nr. HJ2B0830111728, su nuotolinio valdymo pulteliu 3 150 Lt vertės, taip nukentėjusiajam M. M. padarė 3 150 Lt turtinę žalą. Taip pat, kad L. L. 2009 m. sausio 17 d., apie 18 val. 35 min., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į M. M. namą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė vitrininių durų stiklą 950 Lt vertės, bei suplėšė užuolaidą 1 000 Lt vertės, taip nukentėjusiajam padarė 1 950 Lt turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 8 d., laikotarpiu nuo 12 val. 00 min. iki 20 val. 45 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), išlaužęs langą įsibrovė į R. Č. namą ir iš jo pagrobė R. Č. priklausantį didelės vertės turtą: namų kino sistemą „Samsung“, modelio Nr. HT-TXQ100R, serijos Nr. 1HBLA00258A, 1 678 Lt vertės, televizorių „Samsung“, modelio Nr. LE40S71B, serijos Nr. AG143S3P200009H, su nuotolinio valdymo pulteliu, bendros 4 262 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus“, modelis F3SR, serijos Nr. 1AAP/8SL/V/T/WN/B/CA, kurio vertė 3500 Lt, nešiojamą kompiuterį „HP“, modelis NC2400, serijos Nr. CNF6210PZK, su „Omni Connect“ internetine kortele, bendros 5 000 Lt vertės, fotoaparatą „Canon Powershot G9“ 1 416 Lt vertės, videokamerą „Sony“, 3 000 Lt vertės, vyrišką ir moterišką auksinius vestuvinius žiedus 2 000 Lt bendros vertės, vieną porą auksinių auskarų su brilianto akute 900 Lt vertės, moterišką geltono aukso apvalaus pynimo grandinėlę 300 Lt vertės, auksinį vabaliuko formos pakabuką 300 Lt vertės, moterišką geltono ir balto aukso mišinio žiedą su cirkonio akute 300 Lt vertės, moterišką auksinį žiedą su maža brilianto akute 900 Lt vertės, septynis įvairius auksinius žiedus 800 Lt bendros vertės, 5 000 Lt, sudėtus rėmelyje, mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson W760“, IMEI Nr. 357067022993594, 850 Lt vertės, vyrišką rankinį laikrodį „Brandwatch“ sidabriniu korpusu ir juoda odine apyranke 600 Lt vertės, moterišką rankinį laikrodį „Candino“, modelio Nr. C4130/1, sidabriniu korpusu ir juoda odine apyranke 600 Lt vertės, skaitmeninės televizijos „Gala“ nuotolinio valdymo pultelį 60 Lt vertės, dvi vaikiškas, mobilios auklės, racijos stoteles, „Britton“ firmos 350 Lt vertės, bordo spalvos triušio kailio ilgus kailinius 3 000 Lt vertės, naują „ABC“ dizaino rožinės spalvos vaikišką maniežą 276 Lt vertės, „ABC„ dizaino raudonos spalvos vaikišką gultą 237 Lt vertės, automatinių garažo vartų nuotolinio valdymo pultelį 200 Lt vertės su UAB „Omnitel“ priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dviem rakteliais, kurių bendra vertė 2 850 Lt, automobilio „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. Č., raktelius su automobilinės signalizacijos pulteliu bendros 500 Lt vertės. Taip nukentėjusiajam R. Č. padarė 35 529 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajai G. Č. padarė 500 Lt turtinę žalą, UAB „Omnitel“ 2 850 Lt turtinę žalą.

Be to, L. L. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 8 d., laikotarpiu nuo 12 val. 00 min. iki 20 val. 45 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į R. Č. namą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė langą ir lauko duris bendros 310 Lt vertės. Taip nukentėjusiajam padarė 310 Lt turtinę žalą.

Be to L. L. nuteistas dar už 18 vagysčių, įsibraunat į butus ir 17 svetimo turto sugadinimo nusikaltimų, tačiau dėl jų padarymo kasacinis skundas nepaduotas.

Gynėjas mano, kad skirdamas bausmes bei galutinę bausmę apylinkės teismas paskyrė nuteistajam aiškiai per griežtas bausmes už atskiras jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl to paskyrė nuteistajam aiškiai per griežtą galutinę bausmę, nes neįvertino tokių aplinkybių: padarytos veikos nepriskiriamos prie sunkių (BK 11 straipsnis); nusikalstamos veikos, kurios byloje įrodytos, kokių nors ypatingesnių sunkių pasekmių nukentėjusiesiems nesukėlė; kaltinamasis L. L. iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi; ši aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte pripažinta lengvinančia kaltininko atsakomybę aplinkybe (pirmosios instancijos teismas, šios lengvinančios nuteistojo atsakomybę aplinkybės neįvertinęs, byloje pažeidė ir šią BK bendrosios dalies normą); pažymėtina, byloje nėra jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (pastarąją aplinkybę pripažino savo nuosprendyje ir apylinkės teismas); nuteistasis L. L. turi mažametį vaiką - sūnų E. L., gimusį 2006 m. spalio 31 d. (šios itin svarbios aplinkybės apylinkės teismas nuosprendyje, skirdamas nuteistajam bausmes bei galutinę bausmę, nevertino niekaip); nuteistasis L. L. yra dar pakankamai jauno amžiaus, turi laisvėje nuolatinę gyvenamąją vietą; yra pagrindas tikėti, jog būdamas laisvas jis daugiau nenusikals.

Gynėjo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai (pažeisdamas BK 72 straipsnio ir BPK 94 straipsnio) konfiskavo daiktinį įrodymą - automobilį „Renault Megane Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, nes konfiskavo ne nuteistajam priklausiusį turtą. Byloje nustatyta, taip pat joje pateiktas Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad apylinkės teismo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis „Renault Megane Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne nuteistajam L. L., bet N. S. (Kaunas, K. Griniaus g. 6-34). BK 72 straipsnyje (Turto konfiskavimas) nurodyta, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bet tik tuo atveju, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (4 dalis); kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BPK 94 straipsnį gali būti konfiskuojami tik tie daiktai, kurie atitinka BK 72 staipsnyje nurodytus požymius (Nutartis Nr. 2K-7-186/2010). Šioje byloje taip pat neįrodyta, jog nurodytojo automobilio savininkė būtų žinojusi, kad tas automobilis bus naudojamas darant nusikalstamas veikas, juo labiau sunkias ar labai sunkias (kaip nurodyta ir šiame kasaciniame skunde, šioje byloje sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų padarymas nenustatytas). Pažymi, jog apylinkės teismo nuosprendis dėl turto konfiskavimo iš esmės nemotyvuotas.

L. L. gynėjas savo kasaciniame skunde iš esmės dėsto tuos pačius argumentus, kuriais jis ginčijo ir apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pagrobto turto vertės iš nukentėjusiojo R. Č. namų, esančių Kaune Romainių g. 111A. Su kasacinio skundo argumentais dėl įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimo sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė motyvus, kodėl laiko, kad būtent nuteistasis L. L. yra kaltas pagrobęs turto iš R. Č. namų, kurio vertė 35 529 Lt, - yra didesnė negu 250 MGL. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nutartyje konstatavo, kad pažeidimų Kauno rajono apylinkės teismas, vertindamas surinktus ir ištirtus įrodymus, nepadarė ir laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių, o teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Kauno apygardos teismas savo baigiamajame dokumente pagrįstai ir motyvuotai skundo teiginius atmetė. Pažymėtina, kad kitoks teismo ištirtų įrodymų vertinimas, negu norėtų nuteistasis ar gynyba, savaime nėra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, kuris turi įtakos teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui. Tą aplinkybė, kad L. L. pripažįsta pagrobęs tik dalį daiktų, kurie jam buvo inkriminuojami, nelaikytina pagrindu abejoti žemesnės instancijos teismų išvadomis ir nukentėjusiojo R. Č. parodymų bei kitų įrodymų visumos objektyvumu. Teismai nuteistojo kaltę grindė iš dalies ir jo paties parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

Kasatoriaus išdėstyta nuomonė, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties išvadas pagrindė prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, ir neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, todėl pažeidė BPK reikalavimus, tėra tik deklaratyvus teiginys. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į visus esminius nuteistojo L. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – dėl jo veikos kvalifikavimo, turto konfiskavimo, paskirtos bausmės, bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai ir laikėsi BPK 320 straipsnio reikalavimų. Suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą, apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas) laikoma, kad apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

Taip pat kasacinio skundo argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismų išvadų dėl paskirtos bausmės nuteistajam. Gynėjas skunde tik deklaratyviai teigia, kad teismai paskyrė per griežtas bausmes L. L. už padarytas veikas. Pažymėtina, kad nuteistasis pripažintas recidyvistu – BK 27 straipsnis, nes jis tyčines veikas padarė, būdamas anksčiau teistas už tyčines veikas neišnykus teistumui ar teismui jo nepanaikinus, tai rodo, kad jis ir toliau nepaiso visuomenės gyvenimo normų ir nelinkęs taisytis. Teismai visiškai pagrįstai nepripažino nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Argumentas, kad L. L. turi nepilnametį vaiką, nelaikytinas pagrindu skirti švelnesnes bausmes, nes teismai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Kasatorius nurodo, kad teismo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis „Renault Megane Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal byloje esančius dokumentus priklauso N. S., kuri nežinojo apie tai, kad jis buvo naudojamas nusikalstamai veiklai vykdyti, todėl nepagrįstai buvo pritaikytas BK 72 straipsnis. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, minėtas aplinkybes žinojo ir baigiamajame dokumente, taikydamas turto konfiskavimą nurodė, kad faktinis automobilio savininkas buvo L. L., kuris pripažino tai apklausos metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl šios transporto priemonės buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, tačiau dėl to niekas pretenzijų nereiškė. N. S. nei pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nei į teismą dėl automobilio grąžinimo nesikreipė, todėl teismų išvados, kad faktinis automobilio savininkas buvo nuteistasis, o ne tas asmuo, kuris nurodytas registracijos dokumentuose, yra pagrįstos ir baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. L. gynėjo advokato D. S. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl L. L. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl R. Č. didelės vertės turto grobimo

Nuteistasis L. L. neginčija vagystės, padarytos 2009 m. kovo 8 d. įsibraunant į R. Č. namą, esantį Kaune , (duomenys neskelbtini). L. L. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme papasakojo apie įsibrovimo ir turto vagystės aplinkybes. Tačiau nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu ginčija kai kurių daiktų vagystę iš R. Č., o būtent: namų kino sistemos „Samsung“, modelio Nr. HT-TXQ100R, serijos Nr. 1HBLA00258A, 1678 Lt vertės, nešiojamo kompiuterio „Asus“, kurio vertė 3500 Lt, nešiojamo kompiuterio „HP“, modelis NC 2400, serijos Nr. CNF6210PZK, su „Omni Connect“ internetine kortele, bendros 5000 Lt vertės, fotoaparato „Canon Powershot G9“, 1416 Lt vertės, videokameros „Sony“, 3000 Lt vertės, 5000 Lt, sudėtų rėmelyje, mobilaus ryšio telefono „Sony Ericson W760“, IMEI Nr. 357067022993594, 850 Lt vertės, vyriško rankinio laikrodžio „Brandwatch“, sidabriniu korpusu ir juoda odine apyranke, 600 Lt vertės, moteriško rankinio laikrodžio „Candino“, modelio Nr. C4130/1, sidabriniu korpusu ir juoda odine apyranke, 600 Lt vertės, skaitmeninės televizijos „Gala“ nuotolinio valdymo pultelio, 60 Lt vertės, dviejų vaikiškų mobilių auklių racijos stotelių, „Britton“ firmos, 350 Lt vertės, naujo „ABC“ dizaino rožinės spalvos vaikiško maniežo, 276 Lt vertės, „ABC“ dizaino raudonos spalvos vaikišką gulto, 237 Lt vertės, automatinių garažo vartų nuotolinio valdymo pultelio, 200 Lt vertės su UAB „Omnitel“ priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dviem rakteliais, kurių bendra vertė 2850 Lt, automobilio „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. Č., raktelių su automobilinės signalizacijos pulteliu, bendros 500 Lt vertės.

Tačiau apie tai, kad iš buto greta kitų daiktų buvo pavogta namų kino sistema „Samsung“, nešiojami kompiuteriai „Asus“ ir „HP“, fotoaparatas „Canon”, 5000 Lt, dviejų automobilių rakteliai ir kad jam padaryta apie 35 000 Lt žala nukentėjusysis R. Č. nurodė protokole pareiškime policijai tą pačią dieną po nusikaltimo, t.y. 2009 m. kovo 8 d. 23 val. 50 min .

Byloje (T.8 p. 64) esančioje įvykio Nr. 010900086568 išklotinėje greta jau minėtų daiktų įrašyta videokamera „Sony“. Byloje yra nurodytų daiktų dokumentai, taigi teismams nekilo abejonių, kad nukentėjusysis turėjo daiktus, kuriuos jis nurodė kaip pavogtus iš jo buto. Nukentėjusysis nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, iš karto po įvykio 2009 m. kovo 9 d. apklaustas kaip liudytojas, išvardijo daiktus, kurių pasigedo iš karto po vagystės. Bylos eigoje jis pagrindė patirtą žalą dokumentais, todėl teismai nustatydami pagrobto turto individualius požymius ir jų vertę pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kuriais netikėti nebuvo pagrindo.

Kadangi, pasak nuteistojo L. L., vagystė buvo padaryta jau sutemus, taigi vakare, o nukentėjusysis sugrįžo namo irgi vakare, t.y. neužilgo po vagystės, sunku patikėti, kad po to dar kažkas per tą laiką buvo įsibrovęs į tą patį namą. Labiau tikėtina versija, kad L. L. vagystėje dalyvavo ne vienas, o dėl padarytų vagysčių gausos neprisimena visų nusikaltimo detalių. Susidaro įspūdis, kad kurių daiktų vagystės neigiamos tikintis sumažinti pagrobto turto vertę ir siekiant švelnesnės padarytos veikos kvalifikacijos. Tai, kad buvo surasti ne visi daiktai, kurie buvo pavogti iš R. Č. buto, nepaneigia tų daiktų vagystės fakto.

Pagaliau L. L. 2009 m. gegužės 11 d. apklaustas kaip įtariamasis pripažino namų kino sistemos „Samsung“, telefono ‚Sony Ericson“ vagystę iš R. Č. buto, o iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad L. L. detaliai papasakojo, kur šie daiktai buvo padėti ir kaip juos pagrobė. Apklaustas apylinkės teisme L. L. teigė, kad nepamena tiksliai, ką pagrobė iš R. Č. buto. Jis negalėjo detalizuoti, kokius aukso dirbinius pagrobė, teigdamas, kad „paėmiau visus aukso dirbinius“. Taip pat patvirtino, kad pagrobė namų kiną, o dėl telefono grobimo teigė nepamenąs, ar vogė jį.

Tai, kad L. L. pagrobė nuosprendyje nurodytus daiktus netiesiogiai patvirtina ir kitų vagysčių padarymo aplinkybės. Elektronikos aparatūra, kompiuteriai, nuotoliniai valdymo pulteliai, garažo atidarymo pulteliai buvo vagystės dalykas padarant vagystes, įsibraunant į kitų piliečių namus.

Kartu teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nuosprendžio negalima paremti motyvu, išdėstytu apylinkės teismo nuosprendyje, kad „nors kaltinamasis nepripažįsta kaltės dėl dalies jam inkriminuotų daiktų vagystės, tačiau vis tiek atsakingas už šių daiktų dingimą, kadangi įsibraudamas ir užvaldydamas nukentėjusiajam priklausančio turto dalį, sudarė sąlygas dingti ir kitiems daiktams“. Lietuvos Aukščiasiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas motyvais, neginčijamai įrodančiais kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 06 20 nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“). Kartu kolegija pažymi, kad byloje pakanka įrodymų padaryti išvadai, jog L. L. pagrobė visą tą turtą, kuris nurodytas teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog L. L. buvo įvykio vietoje, įvykio metu pagrobė turtą iš R. Č. namo. Šių įrodymų visuma patvirtina L. L. kaltę įvykdžius ne tik tų daiktų vagystę, dėl kurių jis kaltę pripažino, tačiau ir tų daiktų bei turto, dėl kurio L. L. savo kaltės nepripažino. Teismo nutartyje pažymima, kad, įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo L. L. kaltė sugadinus R. Č. turtą bei pagrobus didelės vertės turtą neginčijamai įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų bei išsamiai, nešališkai įvertintų įrodymų visuma (nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų pateikimo protokolais, trasologinio tyrimo specialisto išvada, daliniu L. L. prisipažinimu, L. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai, kad ne visas teismo išvadas dėl L. L. kaltės patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, galinčias iš esmės paveikti teismo išvadas, nenurodė, kodėl vienus įrodymus priėmė, o kitus atmetė, taip pat argumentai dėl esminių prieštaravimų teismo išvadose nepagrįsti ir yra atmetami. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada. Kartu nėra pagrindo teigti, kad apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas.

Teisėjų kolegijos nuomone, L. L. paskirtos bausmės, tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų skaičių, taip pat nuteistojo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, L. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Apeliacinės instancijos teismas detaliai motyvavo, kodėl atmetamas apelianto argumentas dėl bausmės švelninimo.

Dėl automobilio „Renault Megane Coupe“ konfiskavimo

BK 72 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje nustatyta, kad didelę dalį nusikaltimų L. L. padarė atvykdamas į nusikaltimo vietą automobiliu „Renault Megane Coupe“ ir juo vežė pagrobtus daiktus. Taigi šis automobilis pagrįstai buvo pripažintas nusikaltimo padarymo priemone.

Iš pirmosios instancijos teisme ištirtų bylos duomenų matyti, jog automobilis „Renault Megane Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas N. S. vardu. Tačiau nustatyta, kad faktiškai jis priklausė nuteistajam L. L. ir jis vienas naudojosi šiuo automobiliu. Apribojus nuosavybės teises, šis automobilis buvo perduotas saugoti nuteistojo tėvui A. L., o ne N. S.. Atkreiptinas dėmesys, kad kai ikiteisminio tyrimo metu dėl šios transporto priemonės buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, pretenzijų dėl to N. S. nereiškė, nei į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nei į teismą dėl automobilio grąžinimo nesikreipė. Praktikoje neretai pasitaiko, kad šalys, susitardamos dėl automobilio pirkimo pardavimo, sutarties teisiškai neįformina ir automobilio pirkėjo vardu neperregistruoja, nors automobilio savininkas pinigus už parduodamą automobilį gauna. Tokiu atveju teisiškai automobilio savininkas lieka pardavėjas, o faktiškai juo tampa pirkėjas. Teisėjų kolegija pritaria teismų išvadoms, kad N. S. tik formaliai buvo automobilio savininkė, tačiau faktinis automobilio savininkas buvo nuteistasis L. L., o ne tas asmuo, kuris nurodytas registracijos dokumentuose. Esant šioms aplinkybėms baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. L. gynėjo advokato D. S. kasacinį skundą atmesti.