Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-530/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-05-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-03
Bylos Nr.
1-158-530/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43439-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
Ž. K.
Advokatai
Viktoras Muravskis, Vytautas Muravskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-158-530/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43439-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.1.2.; 1.2.17.1.; (S) 1.2.23.1.1.;1.2.14.12.1; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Kaunas

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, Viktorijai Juciūtei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,

kaltinamajam Ž. K. ir jo gynėjams advokatams Vytautui Muravskiui, Dariui Karabinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. K. (toliau ir Ž. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, praeityje teistas: keturis kartus užsienio valstybėse ir du kartus Lietuvoje, teistumai išnykę, kaltinamas veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 189 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija (įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.), padarymu ir

teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. K. veikdamas pagal išankstinį susitarimą, ne ankščiau kaip 2020 metų pavasarį (duomenys neskelbtini) mieste, Ž. K. pasitiko tyrimo nustatinėjamą asmenį vardu A., iš kurio neturėdamas leidimo už ne mažiau kaip 1 500 eurų įgijo ir nuo įgijimo iki 2022 m. birželio 16 d. neturėdamas leidimo laikė garaže Nr. 48, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini), didelį kiekį pramoninės gamybos šaudmenų: 100 vnt. 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šovinių; 67 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17 mm) šovinių; 547 vnt. 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25 mm) šovinių, skirtų A ir B kategorijos ginklams, kol 2022 m. birželio 16 d. kratos metu minėtose patalpose šiuos šaudmenis ir šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat Ž. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, padarė narkotinės medžiagos kontrabandą, o būtent:

Ž. K. ne anksčiau kaip 2022 m. pradžioje automobiliu Audi A4 Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs į Nyderlandų Karalystę, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne mažiau kaip už 1 800 eurų, įgijo narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 401,979 g kanapių (antžemines dalys), kurių sudėtyje yra 14,3 - 19,7 procentų veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio. Neteisėtai įgytą ir suvakumuotą narkotinę medžiagą Ž. K. paslėpė automobilyje Audi A4 Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini), po ko neteisėtai minėtas kanapes gabeno iš Nyderlandų Karalystės per Europos Sąjungos teritoriją iki Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sienos, neturint leidimo pergabeno narkotinę medžiagą per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant krovinio (kanapių) muitinės kontrolei ir jos išvengiant - slepiant automobilyje, neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 401,979 g kanapių (antžemines dalis) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Kauno miesto.

Jis neteisėtai įgytas ir gabentas narkotines medžiagas – kanapes Kauno mieste išėmė iš automobilio Audi A4 Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini), po ko laikotarpiu nuo 2022 m. pradžios iki 2022 m. birželio 16 d. Kauno m. neteisėtai laikė viso ne mažiau kaip 401,979 g kanapių (antžeminės dalys) be tikslo jas platinti, kol 2022 m. birželio 16 d. atliekant kratas šias narkotines medžiagas – kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai, iš kurių: plastikinis maišelis su 0,479 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 19,7 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, rastas bute adresu (duomenys neskelbtini); plastikinis maišelis su 100,593 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 15,3 proc. veikliosios medžiagos delta-9 tetrahidrokanabinolio, rastas garaže Nr. 48 adresu V. (duomenys neskelbtini); plastikinis maišelis su 100,32 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 14,3 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, rastas garaže Nr. 48 adresu (duomenys neskelbtini); plastikinis maišelis su 99,289 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 15,7 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, rastas garaže Nr. 48 adresu (duomenys neskelbtini); plastikinis maišelis su 101,298 g kanapių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 15,2 proc. veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, rastas garaže Nr. 48 adresu (duomenys neskelbtini).

Ž. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu, organizavo šaunamojo ginklo ir didelio kiekio šaudmenų kontrabandą, tai yra ne ankščiau kaip 2020 metų pavasarį Kauno mieste Ž. K., turėdamas tikslą neturint leidimo įgyti šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų, susitarė su tyrimo nustatinėjamu asmeniu vardu A. dėl šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio „Scorpion SA Vz. 61", priskiriamo A kategorijos ginklams, taip pat didelio kiekio šaudmenų – 714 vnt. pramoninės gamybos įvairaus (9; 7,65; 7,62 mm) kalibro šovinių, skirtų A ir B kategorijų ginklams, atgabenimo kontrabandos būdu iš Ukrainos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Veikdamas pagal susitarimą, tyrimo nustatinėjamas asmuo vardu A. ne ankščiau kaip 2020 metų pavasarį Ukrainos Respublikos teritorijoje į tyrimo nustatinėjamą lengvąjį automobilį paslėpė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini), didelį kiekį pramoninės gamybos šaudmenų: 100 vnt. 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šovinių; 67 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17 mm) šovinių; 547 vnt. 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25 mm) šovinių, po ko nurodytu laikotarpiu važiuodamas Europos valstybių teritorijomis, neturėdamas leidimo gabeno automobilyje paslėptus minėtus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ir jos išvengdamas slepiant šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų automobilyje, neturėdamas leidimo pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini), didelį kiekį pramoninės gamybos šaudmenų: 100 vnt. 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šovinių; 67 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17 mm) šovinių; 547 vnt. 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25 mm) šovinių, neturėdamas leidimo neteisėtai pergabeno minėtus šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų per Lietuvos Respublikos teritoriją nuo valstybės sienos iki (duomenys neskelbtini), tai yra veikos numatytos BK 199 straipsnio 4 dalies padarymu.

Taip pat Ž. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis įgijo ir naudojosi nusikalstamu būdu gautu turtu, o būtent:

ne vėliau kaip 2020-03-04 Kauno mieste Ž. K. įgijus automobilį Audi Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2005 metų laidos, VĮ (duomenys neskelbtini) 2020-06-23 jį užregistravus sugyventinės E. K. vardu, Ž. K. turimo automobilio remontui ir savybių pagerinimui ne ankščiau kaip 2020 m. kovą Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens įgijo laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2017-09-12 Vokietijos Federacinėje Respublikoje pavogto automobilio Audi A4 Avant S-Line Quattro, VIN (duomenys neskelbtini), 2006 metų laidos, dalis: kėbulo išorines detales, visų varomų ratų sistemą, automobilio saloną bei atskiras salono apdailos bei pakabos detales, variklį, pavarų dėžę, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Įgytą nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilio detales, Ž. K. sumontavo automobilyje Audi Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir naudojo iki 2022 m. birželio 16 d.

Ž. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija (įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.).

II. Įrodymai

Kaltinamasis Ž. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad ginklo ir šaudmenų kontrabandos nepripažįsta, nes nieko nevežė. Taip pat nėra kaltas dėl automobilio, nes jį pirko daužtą, pasiremontavo ir tikrai negalėjo nustatyti ar tos detalės yra vogtos. Dėl narkotikų platinimo ir kontrabandos nepripažįsta kaltės, nes šias medžiagas turėjo savo reikmėms.

Dėl ginklų kontrabandos paaiškino, kad kaltinime nurodytą ginklą ir šaudmenis jis tik nupirko, tačiau jokios kontrabandos jis neorganizavo ir nieko nevežė. (duomenys neskelbtini), prie mašinų turgaus yra jo garažai, kuriuose jis remontuodavo mašinas. Taip gavosi, kad susipažino su ukrainiečiu. Su juo kalbantis apie karą, išsikalbėjo, kad šis turi ginklą. Po kurio laiko ukrainietis atvežė tą ginklą su šoviniais ir jis nusipirko. Jis pats nieko nevežė ir net negalvojo vežti. Negali pasakyti, kodėl parašyta kaltinamajame akte, kad jis pargabeno ginklą ir šovinius į Lietuvą. Su ukrainiečiu matėsi tris kartus, atliko jam automobilio remonto darbus. Ukrainietis atvažiuodavo vis su kitokia mašina ir vieno susitikimo metu ukrainietis pasakė, kad turi „Skorpioną“, o dėl šovinių jie net nesitarė. Kai atvežė ginklą be dėtuvės, padavė kartu ir šovinius, kurie taip ir liko, nors šovinių jam nereikėjo. Jam tai pasakius, ukrainietis pažadėjo kitą kartą atvežti dėtuvę ir pasiimti šovinius. Nežino iš kurios Ukrainos srities buvo ukrainietis. Buvo atvežta tai, kas buvo rasta kratos metu. Šovinius pasiliko kaip garantą, kad jis jam atveš dėtuvę. Kai atvyko pareigūnai daryti kratą jis iš karto nurodė ką turi, o šie jam pažadėjo, kad tai bus lengvinančios aplinkybės. Pats savanoriškai viską atidavė pareigūnams. Ginklas su šoviniais tiesiog gulėjo laisvai garaže, dėžėje prie lentynų. Ginklais jis domisi senai, o kadangi neramūs laikai Ukrainoje, todėl ir įsigijo. Nepamena kada įsigijo, galimai 2020 m., o gal ir prieš pandemiją. Be dėtuvės ginklu šaudyti nėra galimybės.

Dėl narkotinių medžiagų paaiškino, kad jas įsigijo savo reikmėms Lietuvoje, o ne Olandijoje. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įsigijo Olandijoje. „Žolė“ buvo pas jį garaže ir kaip nupirko, taip ji ten ir gulėjo. Jis pasiimdavo „žolės“, parsiveždavo į namus, pasidėdavo vokelyje, kur ir rado policijos pareigūnai. Ten buvo maišytos kanapės su tabaku, tai parūkydavo savaitgaliais. Iš bylos medžiagos matė, kad nebuvo nustatyta organizme narkotinių medžiagų likučių. Mano, kad kiekvienas organizmas individualiai pašalina likučius. Prieš sulaikymą nebuvo vartojęs kanapių, nes galvojo, kad savaitgalį parūkys. „Žolės“ buvo 401 g. tiek jos įsigijo sumokėdamas 1 800 eurų. Įsigijo „žolę“ apie 2022 m. pavasarį, maždaug kokie 3 – 4 mėnesiai iki sulaikymo. Vartojo „žolę“ po truputį jau nemažai metų. Iš pradžių nenorėjo, kad žmona žinotų, bet paskui prisipažino žmonai, nes atsivežus į butą pamatė, kad turi. Svarstyklės priklausė jam, kadangi grįžęs iš Vokietijos visus daiktus sudėjo ir sandėly paliko. Vokietijoje vartojo kokainą, pasisvėrė, kad neapgautų. Maišiukus buvo pirkęs, bet senai. Kadangi jis turėjo vardinius rūbus, tai juose laikydavo drabužių sagas. Be to jo ir E. K. mergaitės žaisdavo su juose sudėtais „swarovski“ kristalais. Nauji maišeliai padėti buvo jau daugybę metų.

Apie automobilio dalis paaiškino, kad automobilį įsigijo daužtu priekiu. Kadangi turėjo S klasės automobilį, įsigijo irgi S klasės automobilį, kaip ir parašyta kaltinamajame akte. To automobilio priekis buvo daužtas, buvo iššovę vairo pagalvės ir priekinė panelė, kurią pasikeitė. Pareigūnams nurodė ką pakeitė. Priekinį buferį buvo du kartus pakeitęs. Atliko automobilio priekinės dalies remonto darbus, o būtent, buvo keistas priekinis radiatorius, vandens radiatorius, kairė priekinė lempa, televizorius, priekinis buferis, salono panelė, keleivio „Air Bag“ diržai, kadangi tai visa vientisa sistema. Jis automobilį nupirko jau su keturiais varančiais ratais. Kadangi prie jo garažų yra aikštelė, kurioje krovininiai autotralai sukinėdavosi, tai jis dažnai ten pasidomėdavo automobiliais. Kažkuriuo metu važiavo pro šalį, pamatė tą mašiną ir nusipirko. Automobilio dokumentai buvo vokiški. Dėl automobilio pirkimo tarėsi su lietuviu, tralistu. Buvo taip, kad sustojo prie jo, paklausė kiek nori už automobilį ir nusipirko. Sumokėjo grynais pinigais. Jam tralistas atidavė automobilį, dokumentus ir raktelį. Nors prašė, bet pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, nes sakė, jog bus brangiau dėl mokesčių. Apie 2020 m. birželio mėnesį automobilį užregistravo. Automobilį registruojant per techninę apžiūrą, jokių problemų nekilo.

Paskutinį kartą buvo baustas 2017 metais, paskirtą baudą sumokėjo, bet nepamena kada. Su E. K. turi du bendrus vaikus, kuriems yra 3 ir 5 metai. E. dar turi dvi mergaites, kurios auga kartu. Taip pat yra išsiskyręs ir su buvusia žmona turi sūnų. Prie išlaikymo prisidėdavo dirbdamas Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, o paskutiniu metu iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, nes laukė Norvegijoje darbo. Taip, ženkliai prisideda prie šeimos. Įkalinimas ženkliai atsilieptų šeimai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų Ž. K. parodymų matyti, kad jo tėvams nuosavybės teise priklausančiuose garažuose Nr. 46, 47 ir 48, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jis laikė 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion" Nr. (duomenys neskelbtini), didelį kiekį šaudmenų - 100 vnt. 9x19 mm kalibro šovinių, 614 vnt. įvairaus kalibro šovinių. Tikslaus laiko pasakyti negali, kadangi neprisimena, bet galimai prieš pirmąją Covid-19 pandemiją, pas jį atvyko vyras iš Ukrainos, kuris kaip pasakojo gyveno Ukrainoje, tačiau atvykdavo į Lietuvą pirkti automobilių, juos suremontuodavo ir veždavo į Ukrainą parduoti. Jis (Ž. K.) nori pažymėti, kad ne jis vienas remontuoja automobilius garažų masyvuose adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiau garažų, kur tvarkomi automobiliai, ten dieną, naktį važinėja žmonės ir veža automobilius tvarkymui. Taigi pirmą kartą atsitiktinai pas jį atvyko aukščiau minėtas Ukrainos pilietis, kuris prašė paremontuoti šio nupirktą automobilį, o atlikus darbą išvažiavo. Po kurio laiko ukrainietis vėl buvo pas jį atvažiavęs. Labai daug automobilių ir asmenų pas jį apsilanko, todėl jis tikrai negali prisiminti ir pasakyti, kokius automobilius tvarkymui buvo atvaręs ukrainietis. Jei neklysta, jis keitė lyg dirželius, ar tvarkė atvarytiems automobiliams važiuokles. Jei gerai pamena, ukrainietis buvo vardu A., maždaug 35-40 m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių veido bruožų, trumpai kirptų tamsių plaukų, jokių išskirtinių požymių kaip tatuiruotės, randai ir panašiai neturėjo. Kontaktiniais telefonų numeriais jie neapsikeitė, A. numerių jis neturi ir pateikti negali. Pamatęs šio nuotrauką ar gyvai, jis A. tikrai atpažintų. Daugiau niekas iš jo pažįstamų ar draugų nėra matęs ukrainiečio vardu A. Viso su šiuo ukrainiečiu jis buvo susitikęs ne daugiau 3 kartų, galimai kas mėnesį šis atvažiuodavo. Galimai pirmojo ar antrojo susitikimo metu ukrainietis A. užsiminė jam, kad namuose, t. y. Ukrainoje, netikslindamas kuriame mieste gyvena, turi šaunamąjį ginklą ir šaudmenų, ir pasiteiravo, ar jam jų reikia. Paklausus ukrainiečio vardu A. šis atsakė, kad turi šaunamąjį ginklą pistoletą "Scorpion", kurį nori parduoti už 1 500 eurų, dar sakė, kad turi pistoletą TT, tačiau jis nepamena, kiek šis norėjo už jį gauti - gal 600 ar 800 eurų. Dar A. sakė, kad turi įvairių šovinių. Kadangi jis domėjosi ginklais, mėgo skaityti apie juos, o Lietuvoje ir pasaulyje prasidėjo neramūs laikai, Covidas ir panašiai, tad pamanė, jog norėtų įsigyti ir pasakė A., kad paims. Galimai antro ar trečio susitikimo metu A. atvarė sutvarkyti automobilį ir tuo pačiu atvežė ir bendrai pardavė už 1 500 eurų pistoletą "Scorpion" bei daug įvairių šovinių, kurie buvo 2022-06-16 paimti policijos pareigūnų kratos metu jo naudojamuose garažuose Nr. 46, 47 ir 48, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), t.y. jis bendrai už visus minėtus šovinius ir pistoletą "Scorpion" sumokėjo grynais A. 1 500 eurų. A. kitą kartą žadėjo atvežti ir TT ginklą pardavimui ir ginklo "Scorpion" dėtuvę, tačiau po paskutinio susitikimo, kai pardavė pistoletą "Scorpion" ir šaudmenis, A. daugiau pas jį nepasirodė. Pirkdamas, jis A. neklausė, iš kur šis turi tiek šaudmenų ir ginklus. Įgydamas ginklą "Scorpion" ir šaudmenis, kurie buvo garaže, jis neturėjo tikslo jų kažkur realizuoti, t.y. parduoti tikslu uždirbti pinigų. Tiesiog laikė sau. Niekur panaudojęs ginklo "Scorpion" nebuvo, šio ginklo niekam nėra skolinęs ar rodęs. Įgydamas ginklą ir šaudmenis jis suprato, kad negerai daro ir negalima tokių objektų turėti, tačiau kažkaip taip gavosi. Ginklo "Scorpion" ir šaudmenų jis nelaikė paslėpęs, kažkaip neturėjo tikslo, o galėjo paslėpti garaže kažkur, ar išvežti ir kažkur kitoje vietoje paslėpęs laikyti, bet to nedarė. Atvykus pareigūnams daryti kratos jis iš karto pasakė, kad turi ginklą ir šaudmenis bei pats juos savanoriškai pateikė. Dėl šio epizodo, t. y. dėl ginklo ir šaudmenų įgijimo ir laikymo garaže jis pripažįsta pilnai, dėl to gailisi, blogai padarė. (t. 3, b.l. 20-22). Taip pat apklausos metu nurodė, kad nesutinka, jog turėjo tikslą platinti kanapes, nes jas yra įgijęs ir laikė savo reikmėms. Pats dažnai mėgsta parūkyti kanapių, jas maišo su tabaku, rūko į savaitę kokius 3-4 kartus. Garaže rastos kanapės buvo grynos, nemaišytos su tabaku. Namuose rastos kanapės buvo maišytos su tabaku. Jis vis iš garažo pasiimdavo dalį, nusinešdavo į namus, kad turėtų. Kanapes parsivežė pats iš Olandijos, tiksliai prisiminti ir pasakyti negali, bet kažkur prieš 3-6 mėnesius laiko, savo reikmėms. Už 1 g mokėjo tiksliai nepamena, bet ar 4,5 eurų, ar 5 eurus. Olandijoje ten laisvai galima įgyti, pirko iš žmogaus gatvėje. Ten laisvai parduodama. Iš karto tokį didesnį kiekį įgijo vienu metu, kad nereikėtų po truputį vežtis. Realiai nervų kainuoja kanapes parsivežti į Lietuvą. Paprašė pardavėjo, kad suvakumuotų jam paketus, juos sudėjo į krepšį ir automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėkmingai grįžo, tokiu būdu parsivežė į Lietuvą. Bendrai Olandijoje pirko 400 g. Jam atrodo, kad Lietuvoje atsakomybė nuo 500 g, todėl ir pirko mažesnį kiekį (t. 3, b.l. 19-22). Papildomos apklausos metu įtariamasis Ž. K. nurodė, jog 2022-06-16 kratos metu butui adresu (duomenys neskelbtini), priklausančioje neregistruotoje sandėliuko patalpoje buvo rastos ir paimtos svarstyklės yra jo, jas pirko gal prieš metus laiko. Jos priklauso jam ir tik jis vienas jas naudojo, niekas skolinęs nebuvo. Ž. K. jos buvo reikalingos sverti metalui, o būtent aukso ir sidabro dirbiniams, kadangi jam dažnai į garažą, kur remontuodavo automobilius, atnešdavo ir pasiūlydavo nupirkti juvelyrinius dirbinius, tai kokį auksinį ar sidabrinį žiedą, tai dar kažką. Jis norėjo žinoti siūlomo pirkti juvelyrinio dirbinio kiekį, kad jo neapgautų ir nepermokėtų. Juvelyrinius dirbinius norėjo pirkti tikslu į juos investuoti savo pinigus. Yra nusipirkęs tik vieną lyg 3 g žiedą iš jam nepažįstamo, bet iš matymo žinomo asmens, nes šis dažnai užeidavo. Iš šio yra nupirkęs ir du pilkos spalvos, galimai "Peliti" firmos, mobilaus ryšio telefonus, kurie buvo rasti 2022-06-16 kratos metu jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šiuos telefonus pirko vaikams, kad galėtų skambinti. Už abu bendrai mokėjo apie 30 eurų. Abu jie buvo su dėžutėmis. Ž. K. pats minėtais telefonų aparatais nesinaudojo. Šias svarstykles jis laikė ne garaže, kur jam atnešdavo ir siūlydavo pirkti aukso dirbinius, o namų adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuke, nes jas planavo vežtis į Vokietiją. Į Vokietiją jas vežė tikslu sverti juvelyrinius dirbinus. Jis kartais vykdavo į Vokietiją, ten prasieidavo pro sendaikčius, nupirkdavo auksinius ir sidabrinius dirbinius, pasisverdavo, kad žinotų svorį, nupirkdavo ir perparduodavo toje pačioje Vokietijoje, taip kažkiek užsidirbdavo. Vokietijoje kartais patvarkydavo ir automobilius. Auksinių, sidabrinių dirbinių prekyba jam buvo papildomas uždarbis. Į Vokietiją pradėjo važiuoti po pandemijos, kai jau atlaisvino galimybes keliauti. Turėjo planų įsitvirtinti Vokietijoje ir ten persikelti gyventi su šeima, bet nepavyko, todėl grįžo ir liko Lietuvoje. Papildomos apklausos metu įtariamajam Ž. K. pateikus susipažinti 2022-07-01 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, jog ant bespalvių skaidrių plastikinių dangteliu uždengtų elektroninių svarstyklių, paimtų 2022-06-16 kratos metu, paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai, nurodė, kad 2022 m. pavasarį būdamas Vokietijoje (į Lietuvą grįžo 2022-06-05) sau buvo nusipirkęs apie 0,6 g kokaino. Minėtomis svarstyklėmis Ž. K. pasvėrė kokaino kiekį, kad jo neapgautų. Kokainą jis Vokietijoje suvartojo. Lietuvoje nėra pirkęs kokaino. Dėl 2022-06-16 atliktos kratos metu gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame ant palangės stovėjusioje dėžutėje rastų ir paimtų užspaudžiamų maišelių (įtariamajam parodomi paimti maišeliai) Ž. K. nurodė, kad tie maišeliai jau seniai, daug metų ten guli. Juos jis pirko tikslu susidėti sagas ar dar kažką. Jei jis būtų užsiėmęs narkotinių medžiagų prekyba, tikrai namuose nelaikytų nei narkotinių medžiagų, nei maišelių skirtų pakuoti. Nurodė, kad nei užsienio valstybėse, nei Lietuvoje jis nėra įvykdęs nusikalstamų veikų (t. 3, b. l. 32-35).

Pagarsinus parodymus dėl narkotinių medžiagų pargabenimo iš Olandijos nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog parsivežė kanapes iš Olandijos gal dėl to, kad ten legaliai galima įsigyti. Svarstykles turėjo, jos buvo rastos sandėlyje. Su svarstyklėmis sverdavo metalo gaminius – sidabrą, auksą. Kokainą vartojo Vokietijoje, jį svėrė su svarstyklėmis, kad neapgautų, kai nusipirkdavo. Taip, užspaudžiami maišeliai buvo rasti, bet juos naudojo tik visokių menkniekių susidėjimui. „Žolę“ pirko, nes jos irgi parūkydavo. Leidimo laikyti ginklą neturėjo. Žino, kad blogai darė, bet gavosi kaip gavosi. Garažuose veiklą vykdė tik tarp pažįstamų, tvarkė automobilius ir tų pajamų buvo. Svarstė ar išsiimti patentą, ar važiuoti į užsienį. Nuo mažens turi supratimą apie automobilius, nors pagal profesiją geodezininkas.

2022-06-16 kratos Ž. K. naudojamuose garažuose Nr. 46 ir Nr. 47, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti: 100 vnt. šovinių 9x19 kalibro su užrašu „MXT21“, sudėtų į užspaudžiamą maišelį Nr. 108280; metalo spalvos spyruoklė, supakuota į užspaudžiamą paketą Nr. 108256 (t. 1, b. l. 106-120).

2022-06-16 kratos Ž. K. naudojamame garaže Nr. 48, adresu (duomenys neskelbtini), metu be kitų daiktų buvo rasti ir paimti: objektas, panašus į šaunamąjį ginklą - pistoletą kulkosvaidį, sudėtas į užspaudžiamą maišelį Nr. 217843; 614 vnt. įvairaus kalibro šovinių, sudėtų į užspaudžiamą maišelį Nr. 310183 (t. 1, b. l. 121-131).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022-07-14 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateikto tirti maišelio, tiriant pažymėto Nr. 9 (pateikto SPP Nr. (duomenys neskelbtini)), paimto atliekant kratą garaže Nr. 48, (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 15), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Ž. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Ž. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-22. Ant pateiktų tirti maišelių, tiriant pažymėtų Nr. 4, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10-12 (pateiktų SPP Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtų atliekant kratą garaže Nr. 48, (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 8, Nr. 11, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 16-18), tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Ž. K. genotipu (t. 2, b. l. 19-26).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022-07-19 specialisto išvadoje Nr(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas į ginklą panašus objektas yra pramoninės gamybos (gamintojas – įmonė (duomenys neskelbtini) a. s., buvusi (duomenys neskelbtini)) 7,65 mm kalibro pistoletas -kulkosvaidis “SCORPION SA Vz. 61", skirtas šaudyti 7,65 mm kalibro “BROWNING” (7,65x17 mm) šoviniais. Ginklo identifikacinis numeris - "(duomenys neskelbtini)". Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas-kulkosvaidis yra automatinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas A kategorijos ginklams. Iš tirti pateikto ginklo po jo paskutinio valymo buvo šauta. Kada iš ginklo buvo šauta nustatyti nėra galimybės, kadangi LPKTC toks klausimas nėra sprendžiamas. Tirti pateiktas ginklas pateiktoje būklėje yra netvarkingas ir iš dalies tinkamas šaudyti (nėra ginklo dėtuvės). Sukomplektavus ginklą su tokio paties modelio, bet kito ginklo egzemplioriaus dėtuve, ginklas tapo tinkamas šaudyti.

Tirti pateikti 100 vnt. pirmos rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 2), buvę SPP Nr. (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Jie šaudyti iš tirti pateikto 7,65 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio “SCORPION SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini), netinka.

Tirti pateikti 67 vnt. antros rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 3), buvę SPP Nr. (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 7,65 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Jie tinka šaudyti iš tirti pateikto 7,65 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio “SCORPION SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini).

Tirti pateikti 547 vnt. trečios rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 4), buvę SPP Nr. (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Iš tirti pateiktų 547 vnt. trečios rūšies šovinių 19 vnt. šovinių netinkami šaudyti dėl kapsulių mechaninių pažeidimų, likusieji 528 vnt. šovinių tinkami šaudyti. Šie šoviniai šaudyti iš tirti pateikto 7,65 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio “SCORPION SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini) netinka.

Tirti pateikta spyruoklė tikėtina yra šaunamojo ginklo dalis - pistoleto "GLOCK" grąžinamojo mechanizmo spyruoklė, galimai pagaminta savadarbiu būdu. Kategoriškai tai patvirtinti nėra galimybės, kadangi nepakanka požymių, pagal kuriuos galima būtų apie tai spręsti. Ši spyruoklė netinka tirti pateiktam 7,65 mm kalibro pistoletui-kulkosvaidžiui “SCORPION SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 27-35).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022-09-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad su 2022-06-20 užduotimi Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto 7,65 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio "Scorpion SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini) (ginklo tyrimas aprašytas 2022-07-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) tyrimo metu jo dalių keitimo ar perdirbimo požymių nebuvo nustatyta (t. 2, b. l. 40-45).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2022-08-23 rašte nurodyta, kad iš Europolo Austrijos nacionalinio biuro gautas pranešimas, kad Austrijos duomenų bazėse neturima jokios informacijos apie ginklą „CZ Scorpino vz. 61“ Nr. (duomenys neskelbtini). Informuojama, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) oficialiai išardė šaunamąjį ginklą. 2020-04-20 ginklo dalis („upper receive“) buvo išsiųsta „(duomenys neskelbtini) ir ginklo dalis („lower receiver/grip“) buvo išsiųsta „(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 165).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2022-08-30 rašte nurodyta, kad iš Europolo Austrijos nacionalinio biuro gautas pranešimas, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo šaunamąjį ginklą CZ Scorpion vz. 61, (duomenys neskelbtini) iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Po to įmonė „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai išardė ginklą CZ Scorpion vz. 61, (duomenys neskelbtini) ir kitus 99 ginklus CZ Scorpion vz. dalimis („uppear receiver“ ir „lower receiver/grip). 2020-04-20 ginklo dalys („uppear receiver“) – 100 vnt. buvo parduotos ir išsiųstos „(duomenys neskelbtini)“. 2020-04-20 ginklo dalys („lower receiver“) – 100 vnt. buvo parduotos ir išsiųstos „(duomenys neskelbtini)“. Neturima duomenų, kad nurodytuose pristatymuose trūko ginklo dalių (t. 2, b. l. 169).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022-11-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Ž. K.2022-03-23 buvo sustabdytas Vokietijos Federacinės Respublikos policijos pareigūnų netoli Baucen miestelio, likus ne daugiau kaip 50 km iki sienos su Lenkija. Ž. K. važiavo savo automobiliu „Audi A4“, val. Nr. (duomenys neskelbtini), automagistrale Nr. 4, iš VFR link Lenkijos Respublikos. Patikrinimo metu policijos pareigūnai pas Ž. K. automobilyje rado šaunamąjį ginklą - pistoletą „TT“ ir apie 80 šovinių. Ž. K. buvo pristatytas į artimiausią policijos įstaigą, apklaustas ir tą pačią dieną paleistas (t. 2, b. l. 204-205).

2022-06-16 kratos Ž. K. naudojamame garaže Nr. 48, adresu (duomenys neskelbtini), metu, be kitų daiktų buvo rasti ir paimti 4 vnt. užspaudžiamų plastikinių paketų su augalinės kilmės žaliai rudos spalvos galimai narkotine medžiaga, sudėti į užspaudžiamą maišelį Nr. 310184 (t. 1, b. l. 121-131).

2022-06-16 kratos Ž. K. gyvenamojoje patalpoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti: ant palangės plastikinėje dėžutėje buvęs didelis užspaudžiamas maišelis su viduje daug mažų užspaudžiamų maišelių (63 vnt.), kurie supakuoti į paketą Nr. 109156; sandėliuke ant sieninės viršutinės lentynos baltos spalvos dėžutė, kurioje skaidrus plastikinis maišelis su viduje galimai narkotine medžiaga, sudėti į popierinį voką Nr. 1 (t. 2 , b. l. 94-106).

2022-06-16 kratos Ž. K. naudojamoje pagalbinėje sandėliuko patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), metu ant medinės lentynos rastos ir paimtos sidabrinės spalvos svarstyklės (1 vnt.), kurios supakuotos į paketą Nr. 109158 (t. 2, b. l. 127-134).

2022-06-17 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti keturi užspaudžiami plastikiniai paketai su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga, taip pat plastikinis maišelis su viduje esančia augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Apžiūros metu nustatyta, kad plastikiniai paketai su augalinės kilmės žaliai rudos spalvos galimai narkotine medžiaga įdėti į plastikinį paketą su užrašu „Maxima“. Iš paketo sklinda specifinis aitrus kvapas, būdingas narkotinei medžiagai kanapėms (antžeminės dalys). Paketas nėra atidaromas, o naudojantis tarnybinėmis svarstyklėmis pasveriamas. Svarstyklės rodo 0,484 kg. Apžiūrint popierinį voką nustatyta, kad jis nėra pažeistas, iš jo sklinda specifinis aitrus kvapas, būdingas narkotinei medžiagai kanapėms (antžeminės dalys). Popierinis paketas nėra atidaromas, o naudojant tarnybines svarstykles pasveriamas, jos rodo 0,030 kg (t. 2, b. l. 1-6).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš augalinės kilmės medžiagų mišinio iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), paimta Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,479 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 19,7 %.

Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš pirmo plastikinio maišelio (paketas Nr. 310184), paimta iš Ž. K. naudojamo garažo, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 100,593 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,3 %.

Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš antro plastikinio maišelio (paketas Nr. 310184), paimta iš Ž. K. naudojamo garažo, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 100,32 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 14,3 %.

Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš trečio plastikinio maišelio (paketas Nr. 310184), paimta iš Ž. K. naudojamo garažo yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 99,289 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,7 %.

Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš ketvirto plastikinio maišelio (paketas Nr. 310184), paimta iš Ž. K. naudojamo garažo, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 101,298 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,2 % (t. 2, b. l. 50-55).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022-07-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateikto tirti maišelio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto atliekant kratą Ž. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1), tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su Ž. K. genotipu (t. 2, b. l. 60-64).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022-07-01 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant bespalviu skaidriu plastikiniu dangteliu uždengtų elektroninių svarstyklių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 2, b. l. 146-148).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022-08-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. K. šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (t. 3, b. l. 9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022-09-14 rašte nurodyta, kad specialiosios medicininės literatūros duomenimis, kraujyje kokainą galimą aptikti apie 2-8 valandas, pavartojus kreko – 20 min. -1 val., pagrindinį kokaino metabolitą, benzoilekgoniną, priklausomai nuo dozės, galima aptikti 24-48 valandas; šlapime nepakitusį kokainą, priklausomai nuo dozės, galima aptikti iki 12 valandų, benzoilekgoniną, priklausomai nuo dozės, galima aptikti 3-6 paras, ekgonino metilo esterį – 3-6 paras. Kokaino metabolitus, pvz., benzoilekgoniną, galima rasti šlapime ir po 48-72 val. (retai iki 22 dienų). VTMT nežinoma metodika, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti, kiek laiko organizme išsilaikys 0,6 g suvartoto kokaino, kadangi kokaino pasiskirstymas organizme (poveikis) ir pašalinimas iš organizmo priklauso nuo kokaino pavartojimo būdo, dozės ir asmens įpratimo vartoti kokainą. Pirmą kartą pavartota į nosį net 25 mg kokaino dozė gali sukelti mirtį. Veiksminga vidutinė dozė – 10 mg kokaino hidrochlorido vartojant intraveniniu būdu; įkvepiamo per nosį narkotiko dozė yra 20-50 mg, maksimali vienkartinė dozė – 100 mg. Pradinės kokaino dozės, išreiškiamos miligramais, gali greitai padidinti iki keleto gramų per dieną. Lėtiniai vartotojai kartais suvartoja virš 10 g per dieną. Tokiais atvejais benzoilegoniną galima aptikti 22 dienas nuo paskutinio vartojimo (t. 2, b. l. 195).

2022-06-16 kratos Ž. K. automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtas minėtas automobilis su užvedimo rakteliu (t. 1, b. l. 132-134).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022-07-01 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (karkaso) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas. Į automobilio Audi A4 Avant, pagaminto 2005 m., VIN (duomenys neskelbtini), kėbulą (kėbulo karkasą) yra sumontuotos tikėtina visos automobiliui Audi A4 Avant S-Line Quattro, pagaminto 2006 m., VIN (duomenys neskelbtini), priklausančios vidaus ir išorės detalės. Automobilio apžiūros metu automobilyje įrengtų papildomų (negamyklinių) ertmių (slėptuvių) neaptikta (t. 1, b. l. 138-142).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2022-07-14 rašte nurodyta, kad pagal pirminę informaciją, gautą iš SIRENE Vokietijos nacionalinio skyriaus, automobilio Audi Quattro, VIN (duomenys neskelbtini), paieška buvo paskelbta dėl vagystės, įvykdytos laikotarpiu nuo 2017-09-11 18.00 val. iki 2017-09-12 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas buvo H. H. S., gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Apie nusikaltimą 2017-08-28 S. S., gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pranešė policijos skyriui R. P. H., pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 181-183).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2022-09-05 rašte papildomai nurodyta, kad automobilis Audi Quattro, VIN (duomenys neskelbtini), pavogtas laikotarpiu nuo 2017-09-11 18.00 val. iki 2017-09-12 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš automobilių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Abu rakteliai buvo saugomi biure ir pavogti nebuvo. Vagystės metu automobilis buvo be valstybinių numerių (t. 2, b. l. 187-189).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-13 atsakyme nurodyta, kad jie negali pateikti informacijos dėl automobilio Audi A4 Avant S-Line Quatro, pagaminto 2006 m., vidutinės rinkos kainos 2020 m., taip pat negali nurodyti ir minėto automobilio kėbulo karkaso vidutinės rinkos kainos 2020 m. (t. 2, b. l. 200-201).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 189 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija (įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.). Todėl teismas pasisako dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai.

Dėl šaunamojo ginklo ir didelio kiekio šaudmenų kontrabandos organizavimo ir jų įgijimo bei laikymo.

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų šioje byloje visuma leidžia daryti išvadą, kad Ž. K. ne ankščiau kaip 2020 metų pavasarį (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens A. neturėdamas leidimo už ne mažiau kaip 1 500 eurų įgijo ir nuo įgijimo iki 2022 m. birželio 16 d. neturėdamas leidimo laikė garaže Nr. 48, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini), didelį kiekį pramoninės gamybos šaudmenų: 100 vnt. 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šovinių; 67 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17 mm) šovinių; 547 vnt. 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25 mm) šovinių, skirtų A ir B kategorijos ginklams, kol 2022 m. birželio 16 d. kratos metu minėtose patalpose šiuos šaudmenis ir šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šias nustatytas aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis teigdamas, kad ukrainietis vardu A. į jo naudojamą garažą atvažiuodavo pasiremontuoti automobilius. Vieno atvykimo metu A. pasiteiravo ar jo nedomina ginklai. Kadangi jis domėjosi ginklais, atsakė teigiamai ir kito atvykimo metu A. atvežė jam pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo be dėtuvės, bei kaltinime nurodytus šaudmenis. Jam šaudmenys nebuvo reikalingi, bet juos pasiliko ir galimai būtų gražinęs A., kai šis būtų atvežęs dėtuvę. Už ginklą jis sumokėjo 1500 Eur. Byloje yra duomenys, kad 2022-06-16 kratos metu Ž. K. naudojamuose garažuose Nr. 46 ir Nr. 47, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti: 100 vnt. šovinių 9x19 kalibro su užrašu „MXT21“, sudėtų į užspaudžiamą maišelį Nr. 108280; metalo spalvos spyruoklė, supakuota į užspaudžiamą paketą Nr. 108256. (T. 1, b.l. 106-120). O garaže Nr. 48 be kitų daiktų buvo rasti ir paimti: objektas, panašus į šaunamąjį ginklą- pistoletą kulkosvaidį, sudėtas į užspaudžiamą maišelį Nr. 217843; 614 vnt. įvairaus kalibro šovinių, sudėtų į užspaudžiamą maišelį Nr. 310183 (t. 1, b. l. 121-131). Atlikus rastų ir paimtų objektų tyrimą nustatyta, kad pistoletas-kulkosvaidis yra automatinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas A kategorijos ginklams. Tirti pateikti 100 vnt. pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Tirti pateikti 67 vnt. antros rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 7,65 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Jie tinka šaudyti iš tirti pateikto 7,65 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio “SCORPION SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini). 547 vnt. trečios rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Iš jų 528 vnt. šovinių tinkami šaudyti (t. 2, b. l. 27-35).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelis kiekis šaudmenų yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į dalyko kiekį (pavyzdžiui, daugiau kaip 50 vienetų šaudmenų) ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju kaltinamojo naudojamuose garažuose buvo rasta 714 vnt šovinių ir šaunamasis ginklas- pistoletas kulkosvaidis, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Toks kiekis šovinių ( 714 vnt) pripažįstamas dideliu kiekiu šaudmenų.

Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu akcentavo tai, kad pistoletas-kulkosvaidis “SCORPION SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini) be dėtuvės nėra šaunamasis ginklas, kadangi trūksta vienos iš sudedamųjų dalių. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados (2 t., b. l. 29), pistoletas kulkosvaidis yra automatinis šaunamasis ginklas, kuris yra netvarkingas ir iš dalies tinkamas šaudyti (nėra ginklo dėtuvės). Sukomplektavus ginklą su tokio paties modelio, bet kito ginklo egzemplioriaus dėtuve, ginklas tapo tinkamas šaudyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau GŠKĮ) šaunamaisiais ginklais laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (GŠKĮ 2 dalies 65 punktas). Teismų praktikoje pagrindinės ginklų dalys taip pat pripažįstamos BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, 2K-164-689/2021). Be to, teismų praktikoje BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku pripažįstamas ir pagal savo esamą būklę netinkamas šaudyti ginklas, kurio pagrindinės dalys yra nesugadintos ir kuris gali būti lengvai sutaisytas ar pakeistas taip, kad vėl būtų tinkamas šaudyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2014). Taigi šiuo konkrečiu atveju, pistoletas -kulkosvaidis “SCORPION SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini) turi pagrindines dalis, trūksta tik dėtuvės, kurią sukomplektavus jis tampa visiškai tinkamu šaudyti ir dėl to pagrįstai pripažintas šaunamuoju ginklu.

Kaltinamasis Ž. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu, organizavo šaunamojo ginklo ir didelio kiekio šaudmenų kontrabandą, tai yra ne ankščiau kaip 2020 metų pavasarį (duomenys neskelbtini) Ž. K., turėdamas tikslą neturint leidimo įgyti šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų, susitarė su tyrimo nustatinėjamu asmeniu vardu A. dėl šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio „Scorpion SA Vz. 61", priskiriamo A kategorijos ginklams, taip pat didelio kiekio šaudmenų – 714 vnt. pramoninės gamybos įvairaus (9; 7,65; 7,62 mm) kalibro šovinių, skirtų A ir B kategorijų ginklams, atgabenimo kontrabandos būdu iš Ukrainos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Veikdamas pagal susitarimą, tyrimo nustatinėjamas asmuo vardu A. ne ankščiau kaip 2020 metų pavasarį Ukrainos Respublikos teritorijoje į tyrimo nustatinėjamą lengvąjį automobilį paslėpė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini), didelį kiekį pramoninės gamybos šaudmenų: 100 vnt. 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šovinių; 67 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17 mm) šovinių; 547 vnt. 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25 mm) šovinių, po ko nurodytu laikotarpiu važiuodamas Europos valstybių teritorijomis, neturėdamas leidimo gabeno automobilyje paslėptus minėtus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ir jos išvengdamas slepiant šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų automobilyje, neturėdamas leidimo pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 7,65 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „Scorpion SA Vz. 61" Nr. (duomenys neskelbtini), didelį kiekį pramoninės gamybos šaudmenų: 100 vnt. 9 mm kalibro „LUGER” (9x19 mm) šovinių; 67 vnt. 7,65 mm kalibro „BROWNING” (7,65x17 mm) šovinių; 547 vnt. 7,62 mm kalibro „TOKAREV” (7,62x25 mm) šovinių, neturėdamas leidimo neteisėtai pergabeno minėtus šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų per Lietuvos Respublikos teritoriją nuo valstybės sienos iki (duomenys neskelbtini).

BK 199 straipsnio 4 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Taigi, kontrabandos nusikaltimą kvalifikuoja neteisėtai gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną specialus kontrabandos dalykas, – šiuo atveju tai būtų šaudmenys ir šaunamasis ginklas. Iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo matyti, kad nebuvo nustatytas asmuo, kuris į Lietuvą atgabeno didelį kiekį šaudmenų ir šaunamąjį ginklą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad pas jį atvykdavo ukrainietis pasiremontuoti automobilius. Kartą jis papasakojo, kad Ukrainoje namuose turi šaunamąjį ginklą, šovinių ir pasiteiravo ar jam jų reiktų. Ukrainietis pasakė už kiek parduotų, jam tiko ir pasakė, kad paims. Kitą kartą ukrainietis atvežė pistoletą ir šovinius, už kuriuos jis sumokėjo 1500 eurų (b.t.3, b.l.20). Pareiškus įtarimą dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų kontrabandos organizavimo, Ž. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad ginklą ir šovinius jam pardavė (duomenys neskelbtini), prie jo garažo ukrainietis vardu A. ( t.3.b.l. 40). Teisme kaltinamasis patvirtino savo parodymus, kad šaunamąjį ginklą ir šovinius jis įsigijo iš ukrainiečio A., kuris iš pradžių papasakojo jog turi pistoletą ir šovinių, o kitą kartą juos atvežė į (duomenys neskelbtini) ir jam pardavė. Taigi šioje byloje objektyviai nustatyta tai, kad Ž. K. tiksliai nenustatytu laiku susitarė su nenustatytu asmeniu, kad šis parduos, o kaltinamasis nupirks (įsigys) šaunamąjį ginklą ir šovinius, ir tai įvyko. Teismo vertinimu šioje byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų kaip nors organizavęs šaunamojo ginklo ir šaudmenų kontrabandą, davęs kokius nors patarimus A. dėl muitinės patikros išvengimo, būtų domėjęsis ginklų pravežimu per muitinės postus (telefoniniai pokalbiai ir pnš.), parūpinęs priemones. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginklas ir šaudmenys į Lietuvą nebuvo patekę dar iki to momento, kai kaltinamasis su nenustatytu asmeniu tarėsi dėl ginklo ir šaudmenų pardavimo- nupirkimo, tai yra įsigijimo. Kaltinant nusikalstamos veikos organizavimu privalo būti įrodytas susitarimas dėl veikos padarymo, pasiskirstymo vaidmenimis, priemonių suradimu ir jų pritaikymu kontrabandai gabenti, patarimų davimu ir pnš. Šioje bylos dalyje kaltinimas apsiribojo Ž. K. pirminiais parodymais, kad jis sutiko nupirkti ginklą ir šaudmenis ir, kad iš ukrainiečio vardu A. žinojo jog ginklas ir šaudmenys yra Ukrainoje. Pažymėtina, kad parodymų davimas yra kaltinamo asmens teisė, bet ne pareiga ir parodymuose jis gali ir neatskleisti tikrųjų nusikaltimo aplinkybių, todėl jo parodymai yra vertinami bylos duomenų visumos kontekste. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, o tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių kad Ž. K. veiksmuose yra BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyti nusikaltimo požymiai. Dėl išdėstytų aplinkybių iš kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų kontrabandos) išteisinamas, kadangi neįrodyta, jog Ž. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir narkotinės medžiagos kontrabandos

Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

BK 199 straipsnyje 4 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro aktyvūs veiksmai, per valstybės sieną neteisėtai gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus ir jų nepateikiant muitinės kontrolei, ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Gabenimu laikomas ir daiktų persiuntimas paštu, jų nedeklaruojant. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei nepateikimo, nedeklaravimo ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo.

Kaltinamajam Ž. K. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis ne anksčiau kaip 2022 m. pradžioje automobiliu Audi A4 Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs į Nyderlandų Karalystę, už 1 800 eurų, įgijo narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 401,979 g kanapių (antžemines dalys), kurią suvakumuotą paslėpė automobilyje ir pargabeno per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant krovinio (kanapių) muitinės kontrolei ir jos išvengiant - slepiant automobilyje, neteisėtai pergabeno ne mažiau kaip 401,979 g kanapių (antžemines dalis) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki (duomenys neskelbtini). Be to turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgytas ir pargabentas narkotines medžiagas – kanapes nuo 2022 m. pradžios iki 2022 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė viso ne mažiau kaip 401,979 g kanapių (antžeminės dalys), kol 2022 m. birželio 16 d. atliekant kratas šias narkotines medžiagas – kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismas įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, kad kaltinamojo kaltė dėl narkotinių medžiagų – kanapių įgijimo ir jų pargabenimo į Lietuvą kontrabandos būdu bei laikymo naudojamame garaže bei bute, pasitvirtino. Tačiau teismo vertinimu įrodymų, kad narkotines medžiagas pargabeno ir laikė turėdamas tikslą jas platinti, šioje dalyje nepakanka.

Kaltinamasis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nesutinka su kaltinimo dalimi, jog narkotines medžiagas – kanapes jis parsivežė iš Olandijos, nes jas pirko čia Lietuvoje, bei nesutinka, kad kanapes įsigijo platinimo tikslu, nes jis pats mėgdavo savaitgaliais parūkyti, jas sumaišydamas su tabaku. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. buvo nurodęs, kad kanapes parsivežė pats iš Olandijos, tiksliai prisiminti ir pasakyti negali, bet kažkur prieš 3-6 mėnesius laiko, savo reikmėms. Už 1 g mokėjo 4,5 eurų ar 5 eurus. Olandijoje laisvai galima įgyti, pirko iš žmogaus gatvėje, nes ten laisvai parduodama. Iš karto tokį didesnį kiekį įgijo vienu metu, kad nereikėtų po truputį vežtis. Realiai nervų kainuoja kanapes parsivežti į Lietuvą. Paprašė pardavėjo, kad suvakumuotų jam paketus, juos sudėjo į krepšį ir automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėkmingai grįžo, tokiu būdu parsivežė į Lietuvą. Bendrai Olandijoje pirko 400 g. Jam atrodo, kad Lietuvoje atsakomybė nuo 500 g, todėl ir pirko mažesnį kiekį (t. 3, b. l. 19-22). Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo jis teisme nurodė, kad narkotines medžiagas jis atsivežė iš Olandijos, prieš 4-5 mėnesius. Jas buvo sudėjęs į tašę, pasidėjęs automobilyje ir pravažiavo per (duomenys neskelbtini) postą. Vieną kartą parsivežė, kad turėtų jų ilgesnį laiką (b. t. 3., b. l. 47). Apklausiamas papildomai įtariamuoju patvirtino savo pirminius parodymus tik teigė, kad nepripažįsta tos aplinkybės jog turėjo tikslą prekiauti ir nesutinka dėl žolės kiekio (b. t. 3. b. l. 32, 40-41). Jis viso ikiteisminio tyrimo metu, net ir pareiškus įtarimus dėl narkotinių medžiagų kontrabandos išliko nuoseklus, patvirtindamas faktą, jog žolę įsigijo Olandijoje ir ją pargabenęs į Lietuvą laikė garaže. Taigi kaltinamojo Ž. K. pozicija pasikeitė tik teisiamojo posėdžio metu. Teismui paaiškinti negalėjo, kodėl pakeitė poziciją teigdamas, kad galimai dėl to, jog kanapes Olandijoje galima įsigyti legaliai. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai rodo, kad kaltinamasis vykdavo į Europos Sąjungos valstybes automobiliu, jis pats nurodė, kad būdamas Vokietijoje buvo įsigijęs kokaino, kurį suvartojo, o svėrė turimomis svarstyklėmis ir ant kurių buvo rasti kokaino pėdsakai. Be to bylos duomenimis jis 2022m. kovo 23 d. buvo sulaikytas pareigūnų Vokietijoje, netoli Lenkijos sienos, vykstantis automobiliu Audi A4 valst. nr. (duomenys neskelbtini), kadangi vežėsi šaunamąjį ginklą - pistoletą „TT“ ir apie 80 šovinių. Ž. K. buvo pristatytas į artimiausią policijos įstaigą, apklaustas ir tą pačią dieną paleistas (t. 2, b. l. 204-205). Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad jis ne kartą buvo teisiamas kitose valstybėse. Taigi konkrečiai nurodytos aplinkybės, kad narkotinės medžiagos kanapės buvo atgabentos į Lietuvą iš Olandijos, jo teiginiai dėl kiekio bei kainos, dėl gabenimo būdo, muitinės posto, dėl medžiagos vakumavimo į polietileninius maišelius, galimai taip siekiant, kad narkotinės medžiagos neskleistų aitraus kvapo ir tuo pačiu nepaliktų jokių pėdsakų, teismo vertinimu yra įtikinantys jog narkotinės medžiagos į Lietuvą pateko kontrabandos būdu, o kaltinamojo pozicijos pakeitimas teisiamojo posėdžio metu buvo tik niekuo neparemta gynybos pozicija. Esant duomenų visumai, kad narkotines medžiagas Ž. K. įsigijo Olandijoje mokėdamas 4,5 ar 5 eurus už gramą, nenustatytam asmeniui ir jas pargabeno į Lietuvą slėpdamas automobilyje, pripažintina, kad padarė narkotinių medžiagų kontrabandą. Jis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis Lietuvoje yra draudžiamas, tačiau nepaisant to, dar būdamas Olandijoje paprašė šias medžiagas suvakumuoti į atskirus polietileninius maišelius, kad būtų juos lengviau pargabenti į Lietuvą, o tai rodo, kad jis suprato savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir siekė tokių veiksmų sėkmingo atlikimo. Įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad Ž. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje ir už tai privalo atsakyti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 ar 260 straipsnį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2009, 2K–116/2010, 2K-298/2010, 2K-7-107/2013, 2K-71/2014).

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.Nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Tai esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, taip pat kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-7-173/2014, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018). Kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti) tokias medžiagas. Nustačius tokias aplinkybes, svarbu nustatyti ir tai, kokia dalis neteisėtai disponuotų medžiagų buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kokia – parduoti ar kitaip platinti, kadangi tai turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nuo to priklauso nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. Tokiu atveju kaltininko veiksmai paprastai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-48-303/2016).

Šioje bylos dalyje ginčo dėl kratos metu rastų 401,979 g kanapių (antžeminių dalių) priklausomybės nėra. Taip pat nėra ginčijama ir tai, kad kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinės medžiagos, nes specialistų išvadomis nustatyta, kad ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose, ženkliai viršija leistiną ribą, nes rasta ne mažiau kaip 14,3 % (b.t. 2, b.l. 50-55). Kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog kanapes įsigijo savo reikmėms, nes savaitgaliais mėgdavo parūkyti. Pas kaltinamąjį rastas 401,979 g kanapių (antžeminių dalių) kiekis nesudaro didelio kiekio, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose (patvirtintose 2003 m. balandžio 23 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 su vėlesniais pakeitimais) nurodoma, kad kanapės (antžeminės dalys) yra įtrauktos į tokį sąrašą, o jų didelis kiekis yra daugiau kaip 500 g. Bylos duomenimis, kratos metu garaže buvo rasti suvakumuoti plastikiniai maišeliai 4 vnt, kuriuose buvo po maždaug 100 gramų, kanapių (b. t. 1, b. l. 121-122). Nustatyta ir tai, kad kanapes kaltinamasis parodė savanoriškai, jos buvo laikomos ant spintelės viršaus, susuktos į „maxima“ plastikinį maišelį, tai yra ne specialiai įrengtoje slėptuvėje, o laisvai prieinamoje vietoje. Namuose buvo rastas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių, kurios buvo sumaišytos su kitomis medžiagomis, galimai tabaku. Byloje nustatyta tai, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje buvo rasti maži užspaudžiami maišeliai (63 vnt.), ir sidabrinės spalvos svarstyklės, ant kurių rasti kokaino pėdsakai. Ž. K. patvirtino, kad kokaino vartojo būdamas Vokietijoje. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad Ž. K. šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (t. 3, b. l. 9). Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022-09-14 rašte nurodyta, kad specialiosios medicininės literatūros duomenimis, kraujyje kokainą galimą aptikti apie 2-8 valandas, pavartojus kreko – 20 min. -1 val., pagrindinį kokaino metabolitą, benzoilekgoniną, priklausomai nuo dozės, galima aptikti 24-48 valandas; šlapime nepakitusį kokainą, priklausomai nuo dozės, galima aptikti iki 12 valandų, benzoilekgoniną, priklausomai nuo dozės, galima aptikti 3-6 paras, ekgonino metilo esterį – 3-6 paras. Kokaino metabolitus, pvz., benzoilekgoniną, galima rasti šlapime ir po 48-72 val. (retai iki 22 dienų). (b. t. 2, b. l. 195).

Byloje duomenų, kad Ž. K. praeityje būtų teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis nėra. Kas šiuo atveju itin svarbu, byloje nenustatyta ir tai, kad šias garaže ir bute rastas psichotropines medžiagas Ž. K. buvo susitaręs išplatinti ar, kad jas kam nors platino betarpiškai prieš kratos atlikimą. Narkotinės medžiagos ypatingai slepiamos nebuvo. Namuose rasta narkotinė medžiaga su priemaišomis tik patvirtina kaltinamojo teiginius, kad jis pats mėgo savaitgaliais parūkyti „žolės“. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos byloje nepašalintos abejonės vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog Ž. K. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Todėl jo veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 1 dalį, atitinkamai pakoreguojant Ž. K. kaltinimo dalį.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo.

BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–114–489/2016). Be to, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K–185/2009, 2K–213/2013, 2K–7–88/2014).

Ž. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis ne vėliau kaip 2020-03-04 (duomenys neskelbtini) įgijo automobilį Audi Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2005 metų laidos, VĮ (duomenys neskelbtini) 2020-06-23 jį užregistravo sugyventinės E. K. vardu, ir jis turimo automobilio remontui ir savybių pagerinimui ne ankščiau kaip 2020 m. kovą Lietuvos Respublikos teritorijoje iš ikiteisminio metu nenustatyto asmens įgijo laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2017-09-12 Vokietijos Federacinėje Respublikoje pavogto automobilio Audi A4 Avant S-Line Quattro, VIN (duomenys neskelbtini), 2006 metų laidos, dalis: kėbulo išorines detales, visų varomų ratų sistemą, automobilio saloną bei atskiras salono apdailos bei pakabos detales, variklį, pavarų dėžę, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Įgytą nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilio detales, Ž. K. sumontavo automobilyje Audi Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir naudojo iki 2022 m. birželio 16 d. Jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija (įsigaliojusi 2007 m. liepos 21 d.), tai yra nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ir jo naudojimu.

Kaip matyti iš kaltinime suformuluotų aplinkybių, Ž. K. kaltinamas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto – automobilio dalių įgijimu ir jų naudojimu. Tiek nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, tiek tokio turto naudojimas yra alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų, tačiau kiekvieną jų inkriminuojant kaltininkui, toks kiekvienas objektyvus požymis turi būti atskirai įrodinėjamas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, kad Ž. K. įgijo byloje minimo automobilio dalis: kėbulo išorines detales, visų varomų ratų sistemą, automobilio saloną bei atskiras salono apdailos bei pakabos detales, variklį, pavarų dėžę. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir teigė, kad automobilį Audi Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2005 metų laidos pirko nuo tralo 2019 metais, daužtu priekiu. Sumokėjo apie 2000 eurų. Jis pats automobilį susiremontavo, pakeitė radiatorių, priekinį buferį, ventiliatorių, priekinę panelę. Vėliau šį automobilį užregistravo ir pasiliko sau. Automobilio pirkimo pardavimo sutarties su pardavėju nebuvo sudarę, tačiau pardavėjas su automobiliu jam perdavė vokiškus dokumentus, kuriuose buvo parašytas automobilio paskutinis savininkas – vokietis. Jam šių dokumentų pakako, kad automobilį užregistruoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis įsigijo automobilį „Audi“ daužtu priekiu, buvo iššovę vairo pagalvės. Atliko automobilio priekinės dalies remonto darbus, o būtent, buvo keistas priekinis radiatorius, vandens radiatorius, kairė priekinė lempa, televizorius, priekinis buferis, salono panelė, keleivio „Air Bag“, diržai, nes tai yra vientisa sistema. Kaip ir minėjo, jis automobilį nupirko jau su keturiais varančiais ratais. Iš specialisto išvados matyti, kad automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (karkaso) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas. Į šio automobilio kėbulą (kėbulo karkasą) yra sumontuotos tikėtina visos automobiliui Audi A4 Avant S-Line Quattro, pagaminto 2006 m., VIN (duomenys neskelbtini), priklausančios vidaus ir išorės detalės (t. 1, b. l. 138-142). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštuose nurodyta, kad automobilis Audi Quattro, VIN (duomenys neskelbtini), pavogtas laikotarpiu nuo 2017-09-11 18.00 val. iki 2017-09-12 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš automobilių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Abu rakteliai buvo saugomi biure ir pavogti nebuvo. Vagystės metu automobilis buvo be valstybinių numerių (t. 2, b. l. 187-189). Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) registruota Lietuvoje 2020m. birželio 23 d. savininkės E. K. vardu (t. 1, b. l. 98).

Taigi šioje byloje nustatyta, kad 2020m. E. K. vardu registruotoje transporto priemonėje - automobilyje buvo rastos kito automobilio vidaus ir išorės detalės, galimai automobilio kuris buvo pavogtas Vokietijoje dar 2017m. rugsėjo 11-12 d. (tikėtina specialisto išvada). Tačiau šioje byloje nėra duomenų, kokios komplektacijos automobilis buvo atgabentas į Lietuvą ir parduotas Ž. K., kaip ir nėra duomenų kada buvo sumontuotos kaltinime nurodytos detalės į automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini): dar iki atgabenant į Lietuvą, ar jau po to kai automobilį įsigijo Ž. K.. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nėra reikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Pakanka nustatyti, kad kaltininkas apie tai galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, duomenų apie pasiūliusius įsigyti turtą asmenis ir panašiai. Tačiau šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad Ž. K. būtų žinojęs, jog įsigyja automobilį su vogtomis vidaus ir išorės detalėmis arba, kad jis įsigijęs automobilį būtų pats sumontavęs ir taip pagerinęs įsigyto automobilio būklę bei vertę, žinomai nusikalstamu būdu įsigytomis detalėmis. Iš jo parodymų matyti, kad jis įsigijo automobilį 2005 m. laidos, daužtu priekiu, buvo iššovusios oro pagalvės. Automobilis buvo su keturiais varančiais ratais ir 2019-2020 m. jis sumokėjo 1800-2000 eurų. Teismo vertinimu 15-kos metų automobilio kaina neturėjo kelti įtarimų, kad į parduodamą automobilį yra įmontuotos vogto automobilio detalės. Be to teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilis, kurio dalys yra sumontuotos E. K. vardu registruotame automobilyje, buvo pagrobtas 2017 metais, o Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) Ž. K. įsigijo 2020 m. pavasarį, tai per tokį laiko tarpą galėjo būti ne tik perdaryta automobilio važiuoklė, pakeistas variklis, bet ir dar kartą automobilis galėjo patirti eismo įvykį ir būti apgadintas automobilio priekis. Šias abejones, kurios tokios situacijoje pagrįstai gali kilti kiekvienam žmogui, pašalinti teismas neturi jokios galimybės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Būtent nei objektyvusis nei subjektyvusis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – veiksmai ir kaltė – nagrinėjamu atveju Ž. K. veiksmuose nėra nustatyti ir įrodyti. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis užsiima automobilių remonto darbais ir išmano šio darbo subtilybes, ir kad automobilyje rastos sumontuotos kito automobilio dalys, nėra ir negali būti absoliučiu jo kaltės įrodymu, todėl nesant Ž. K. veiksmuose būtinųjų nusikaltimo numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje požymių jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. K. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės parenkant teisingą bausmę ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis Ž. K. padarė tris nusikalstamas veikas. Veikos numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje priskiriamos tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika - nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis padėjo išsiaiškinti jam inkriminuotas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje yra duomenys, kad paskelbus kratos nutartis Ž. K. savanoriškai sutiko atiduoti ieškomus daiktus. Iš garažo patalpų paėmė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei narkotines medžiagas ir pateikė juos pareigūnams, teismo vertinimu tokie Ž. K. veiksmai, savanoriškas draudžiamų daiktų atidavimas pareigūnams vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ( b. t. 1, b. l. 106-130). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis Ž. K. praeityje teistas, teistumai išnykę (paskutinį kartą 2017m. už nesunkaus nusikaltimo padarymą - bauda, kurią sumokėjo 2018m. kovo 2 d.). Administracine tvarka praeityje baustas vieną kartą, baustumas neišnykęs (3 t. b. l. 129-136). Jis aukštojo išsilavinimo, turi gyvenamąją vietą, iki suėmimo niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje kaip paieškantis darbo (b. t. 3, b. l. 138). Išsiskyręs, tačiau jo teigimu jis šiuo metu gyvena kartu su sugyventine, turi du bendrus vaikus, kurie yra mažamečiai. Iš pirmos santuokos turi taip pat mažametį sūnų, prie vaikų ir šeimos išlaikymo prisideda dirbdamas užsienio valstybėse (b. t. 4, b. l. 42, 56-57). Į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašytas nebuvo (b. t. 3, b. l. 43, 46).

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 2 dalies padarymą numatyta tik vienintelė bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų. Už nusikalstamos veikos numatytos BK 199 straipsnio 4 dalies padarymą laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų ir už BK 259 straipsnio 1 dalies padarymą numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Taikyti šio straipsnio 2 dalies normą, teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose. Kaip matyti, BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Šioje byloje nustatyta tik viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl Ž. K. taikyti BK 62 straipsnį nėra teisinio pagrindo. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Kaip matyti, Ž. K. praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas ir nors teistumai išnykę, tačiau tai jį charakterizuoja kaip asmenį linkusį į įstatymų pažeidimus. Todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį taip pat nėra teisinio pagrindo. Teismui nenustačius pagrindų numatytų BK 62 ir BK 54 straipsnio 3 dalyje, kaltinamajam skirtinos sankcijoje numatytos bausmės. Parenkant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Turi tris mažamečius vaikus, kuriems reikalingas ne tik materialus išlaikymas, bet ir moralinė parama, todėl teismo vertinimu ilgalaikis įkalinimas galėtų pakenkti socialiniams ryšiams. Atsižvelgiant ir į tai, kad tiek šaudmenys, tiek ginklas bei narkotinės medžiagos buvo įgytos ir laikomos ne platinimo tikslu, o savo reikmėms, jam skirtinos bausmių trukmės artimos minimalioms. Bausmės paskirtos už narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą be tikslo jas platinti ir narkotinių medžiagų kontrabandą subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą. O subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme paskirta už disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Ž. K. buvo sulaikytas 2022-06-16, teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas tęsiamas teismo nutartimis iki šiol (b. t. 3, b. l.5-7, 50-58, 66-72, 190-194, b. t. 4, b. l. 61-65). Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamą realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog Ž. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

V. Daiktiniai įrodymai

Daiktinių įrodymų klausimai išspręstini vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefonai „Iphone“, 2 vnt. ir „Pelitt“, 2 vnt., kurie saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), grąžintini jų savininkui Ž. K., ar jo nurodytam asmeniui.

63 užspaudžiami maišeliai, elektroninės svarstyklės, skaidrus plastikinis maišelis su narkotine medžiaga, Ž. K. seilių lyginamieji pavyzdžiai, kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini.

100 vnt. 9X19 kalibro šovinių, metalo spalvos spyruoklė, įvairaus kalibro 614 vnt. šovinių ir šaunamasis ginklas „Scorpion SA Vz. 61“, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos aptarnavimo skyriuje (T. 2, b.l. 72-73 ), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius, kad kaltinamasis Ž. K. narkotinės medžiagos – kanapių kontrabandą padarė naudodamasis automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai jam palengvino pargabenti plastikinius maišelius su kanapėmis iš Olandijos į Lietuvą, tai yra padaryti nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad automobilį buvo įsigijęs kaltinamasis Ž. K., nors jį kaip pats teigė ir buvo registravęs sugyventinės E. K. vardu, tačiau jis faktiškai naudojosi šiuo automobiliu. Automobilis, pripažinus nusikaltimo padarymo priemone, su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu, konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, Valstybės naudai.

VI. Proceso išlaidos

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kauno apygardos teismo nutartimi, konstatavus, kad gynėjas kaltinamajam Ž. K. yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), jo gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Viktoras Muravskis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kurios matyti, kad kaltinamajam Ž. K. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 283,67 Eur (b. t. 4, b. l. 21).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, yra pagrįstas, nes kaltinamajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažyma, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą netenkintinas. E. Ž. Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); O. A. prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. E. Ž. Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtas išlaidas. Todėl atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių bei gynėjo kaltinamajam paskyrimo teisinį pagrindą, kaltinamasis suimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014), šios Valstybės patirtos išlaidos, kada gynėjo dalyvavimas pagal baudžiamojo proceso nuostatas yra privalomas, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305, 307 straipsniais,

nusprendė:

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (narkotinių medžiagų kontrabanda) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 ( dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi prie griežčiausios bausmės pridėti dalį subendrintos bausmės ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2023m. gegužės 3 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. K. palikti kardomąją priemonę – suėmimą, pradėjus nuosprendį vykdyti, suėmimą panaikinti.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2022-06-16 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajam įskaityti į bausmės laiką.

Ž. K. dėl veikos numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (šaunamojo ginklo ir šaudmenų kontrabanda) išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Ž. K. dėl veikos numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobilaus ryšio telefonus (4 vnt.) grąžinti Ž. K. ar jo nurodytam asmeniui.

63 užspaudžiamus maišelius, elektronines svarstykles, maišelį su narkotine medžiaga, Ž. K. seilių lyginamuosius pavyzdžius, kaip menkaverčius daiktus sunaikinti.

100 vnt. 9x19 kalibro šovinių, metalo spalvos spyruoklę, įvairaus kalibro 614 vnt. šovinių ir šaunamąjį ginklą „Scorpion SA Vz. 61“ konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), pripažinti nusikaltimo padarymo priemone ir jį su užvedimo rakteliu bei registracijos liudijimu, konfiskuoti, Valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė