Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. D. skundą dėl 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimo Nr. 28-ANR_N-58-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24235501939.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities Elektrėnų policijos komisariatas (toliau – ir Elektrėnų PK), išnagrinėjęs D. D. 2024 m. kovo 15 d. pareiškimą, 2024 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą Nr. 28-ANR_N-58-2024 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 24235501939, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnyje, požymių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.).

Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.

Visų pirma, kaip jau nurodyta, pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pareiškėjas nurodo, kad R. G. veiksmai atitinka ANK 481 str. 1 d. nusižengimo sudėties požymį „kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“. Institucija nurodo, kad būtinasis ANK 481 straipsnio numatyto administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis straipsnio dispozicijoje išvardintais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad R. G., net ir darant prielaidą, kad jis parašė Pareiškėjo nurodytus kaip įžeidžiančius žodžius, tokį tikslą turėjo. Priešingai, net ir pats Pareiškėjas byloje procesiniuose dokumentuose nuosekliai nurodo, kad R. G. žodžiai buvo nukreipti būtent prieš jį. Nagrinėjamu atveju negauta ir nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog R. G. veiksmai būtų nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą.

Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, teismas remiasi į bylą pateiktais R. G. socialinio tinklo įrašais, kuriuose klausiama, kiek Pareiškėjas dar gali „žemai kristi“, o taip pat teiginiais, kad Pareiškėjas turi „daugiau asocialaus tipo asmenybės sutrikimo simptomų“, kuriam reikalinga „labai didelės pagalbos, kol neatsitiko nelaimė“. Vertindamas šių įrašų turinį, teismas pripažįsta pagrįstomis Institucijos nurodytas aplinkybes, kad nėra pagrindo laikyti, jog R. G., rašydamas komentarus apie pareiškėją siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokią išvadą teismas daro, nes teismų praktikoje viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimu yra pripažįstami atvejai, kai padaroma materialinė žala, būna sutrikdyta normali įmonių, įstaigų veikla, nutrauktas žmonių poilsis ar darbas (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-406/20142K-520-303/2015). Tuo tarpu privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-1072/2024). Vadovaudamasis įstatymo nuostatomis ir teismų formuojama praktika, teismas pripažįsta, kad socialiniame tinkle esančių įrašų turinys neleidžia pripažinti, jog R. G. savo komentarais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip jau nurodyta, ANK 481 str. 1 d. nusižengimo sudėties požymius atitiktų veika, kuria būtų sutrikdyta normali įmonių, įstaigų veikla, nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, pvz. neetiškai ar agresyviai, grubiai elgiantis viešojo maitinimo įstaigoje kitų asmenų atžvilgiu, nereaguojant į pastabas, atsisakant pasišalinti iš viešos vietos; užblokuojant eismo juostą ir taip sutrikdant eismą; parduotuvėje šūkaujat, keikiantis ir mosikuojant rankomis darbuotojų ir pirkėjų akivaizdoje ar pan. (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-163-1036/2024, 2024 m. balandžio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-132-988/2024, 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-574/2023, 2022 m. liepos 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-182-908/2022). Teismo vertinimu, R. G. socialiame tinkle išsakyti komentarai gali būti laikomi jo samprotavimais, hipotetinėmis prielaidomis, kurie nukreipti įvertinti vieno asmens (pareiškėjo) veiklą vienu konkrečiu atveju. Tačiau nei R. G. rašytų komentarų turinys, nei jo atliktų veiksmų rašant komentarus pobūdis, jų intensyvumas ir trukmė nesuteikia pagrindo pripažinti, kad šiais komentarais buvo siekiama neetiškai ar agresyviai, grubiai viešoje vietoje elgtis kitų asmenų atžvilgiu, nebuvo reaguojama į pastabas nutraukti šią veiklą ar pasišalinti iš viešos vietos ir tokiu būdu buvo sąmoningai, tyčia siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Priešingai, teismas pripažįsta pagrįstomis Institucijos nurodytas aplinkybes, kad pats pareiškėjas bylos procesiniuose dokumentuose nuosekliai nurodo, jog R. G. žodžiai buvo nukreipti būtent prieš jį. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, suteikia pagrindą nurodytus komentarus vertinti remiantis teismų formuojama praktika, pagal kurią privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad Elektrėnų PK administracinio nusižengimo byloje pagrįstai konstatavo, jog socialiniame tinkle išsakyti teiginiai negali būti laikomi pažeidžiančiais viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Antra, pareiškėjas nurodė, kad ANK 318 str. 1 d. nurodyta, jog ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 d. patikslinta, jog šiame nutarime be kita ko turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, Skundžiamame nutarime formaliai nurodyta, jog: „Įvertinus pareiškime pateiktus faktinius duomenis bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis LR ANK 565-1 str. 1d. 1 p., administracinio nusižengimo teisena nepradedama“. Priimant Skundžiamą nutarimą visiškai nevertinti Pareiškėjo Pranešimo argumentai, faktinės aplinkybės ir pridėti duomenys. Nenurodyta, kodėl R. G. veiksmai neatitinka ANK 481 str. 1 d. nusižengimo sudėties požymio „kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“. Dėl šios priežasties priimtas nemotyvuotas procesinis sprendimas. Papildomai teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad Institucija, neapklaususi D. D. bei R. G. neįvykdė pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos aplinkybes.

Institucija nurodė, jog tai, kad Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

ANK 318 str. nurodyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 567 str. nustatyta, kad (1) pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. (2) Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. (3) Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

ANK 571 str. nustatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka

ANK 593 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus;

ANK 616 str. 1 d. nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą.

ANK 618 str. 1 – 2 d. nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Elektrėnų PK priėmė nemotyvuotą procesinį sprendimą, teismas nepripažįsta jų pagrįstomis. Tokią išvadą teismas daro, nes Elektrėnų PK sprendime yra nurodyta, jog įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad šiuo atveju nebuvo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių. Dekriminalizavus įžeidimą, liko galimybė kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, prašant priteisti moralinę kompensaciją. Taip pat Elektrėnų PK nurodė, jog priimtame sprendime įvertino pareiškime pateiktus faktinius duomenis ir nurodytą teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad Elektrėnų PK yra nurodyti motyvai, dėl kurių yra priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tuo tarpu pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Elektrėnų PK nepagrįstai nurodė jam galimybę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, negali būti laikoma priimto sprendimo nemotyvavimu. Todėl teismas pripažįsta pagrįstomis Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad Pareiškėjo nesutikimas su Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Taip pat teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis skunde nurodytas aplinkybes, jog Elektrėnų PK sprendimas priimtas nesilaikant ANK 618 str. 1 – 2 d. nuostatų. Tokią išvadą teismas daro, nes į bylą pateiktas Elektrėnų PK sprendimas yra surašytas vadovaujantis ANK 618 str. 1 – 2 d. nuostatomis.

Vertindamas pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu papildomai nurodytas aplinkybes, kad Elektrėnų PK neapklausus D. D. bei R. G., neįvykdė pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybes, teismas vadovaujasi ANK 593 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę, o ne pareigą apklausti asmenis, taip pat ANK 616 str. 1 d. nuostata, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

Trečia, kaip jau nurodyta, D. D. pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos R. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:24235501939.

ANK 577 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Atsižvelgiant į tai, kad Elektrėnų PK priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos R. G. atžvilgiu, teismas pripažįsta, kad jis negali būti laikomas administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jo teiktais parodymais nesivadovauja.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Elektrėnų PK 2024 m. kovo 27 d. nutarime pagrįstai nusprendė, jog socialiniame tinkle išsakyti teiginiai negali būti laikomi pažeidžiančiais viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas; pareiškėjo nesutikimas su Elektrėnų PK nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus veikos aplinkybių, todėl skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

ANK 642 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, teismų praktika bei atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimas Nr. 28-ANR_N-58-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24235501939 paliekamas nepakeistas, D. D. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo D. D. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimą Nr. 28-ANR_N-58-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24235501939.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus