Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. A. (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino (Dimitrijus Fomkin) (toliau – ir pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas L. A. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17840-2023 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. L. A. Institucijos 2023 m. liepos 26 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. birželio 5 d., 02.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (atsisakė pasitikrinti girtumą, sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, paraudusios akys), nakvynės namuose „(duomenys neskelbtini)“ agresyviai nusiteikęs spardė duris, rėkavo, stumdė šios įstaigos darbuotoją, taip pat bandė jam kelis kartus smūgiuoti į veidą. Tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją bei nustatytą valdymo tvarką.

Tuo pačiu Institucijos 2023 m. liepos 26 d. nutarimu L. A. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo L. A. atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

10. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Taigi, teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad L. A. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs L. A. skundą, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį.

12. Institucijos nutarimu L. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą 481 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. birželio 5 d., 02.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (atsisakė pasitikrinti girtumą, sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, paraudusios akys), nakvynės namuose „(duomenys neskelbtini)“ agresyviai nusiteikęs spardė duris, rėkavo, stumdė šios įstaigos darbuotoją, taip pat bandė jam kelis kartus smūgiuoti į veidą. Taigi, tokiais savo veiksmais L. A. pažeidė viešąją bei nustatytą valdymo tvarką.

13. Tokias faktines L. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybes Institucijos pareigūnas priimtame nutarime nustatė visiškai nepateikdamas jokių įrodymų vertinimo motyvų bei jų analizės, tik konstatavo, kad L. A. veiksmuose nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Tuo tarpu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi L. A. skundas dėl Institucijos nutarimo buvo atmestas ir šis nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojus, konstatavo, kad L. A. kaltę byloje patvirtina surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinis pranešimas, nakvynės namų darbuotojo Ž. V. pareiškimas, šių liudytojais apklaustų M. B. ir Ž. V. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu. Tačiau skundžiamoje nutartyje nepateikta L. A. atliktų veiksmų nagrinėjamos situacijos kontekste analizė, iš esmės daugiau sureikšminant L. A. veiksmus, susijusius su pasipriešinimu policijos pareigūnams, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta, taip pat su galimai jam padarytais sužalojimais, kurie nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, apsiribojant tik bendru situacijos apibūdinimu pagal policijos pareigūno ir nakvynės namų darbuotojo paaiškinimus, tarnybinius pranešimus bei kitus bylos dokumentus. Be to, pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. kaltę grindė Institucijos nutarime kaltinimą apibūdinančiomis aplinkybėmis apie tai, kad L. A. agresyvus elgesys, konfliktavimas, rėkavimas, stumdymasis, turto niokojimas, viešoje vietoje pagal intensyvumą ir trukmę atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymį, tačiau iš esmės nenurodė, kaip minėtų asmenų Ž. V. ir M. B. parodymų vertinimas pagrindžia pareiškėjo L. A. kaltę. Taigi, tokie skundžiamos nutarties motyvai apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks įrodymų vertinimas nelaikytinas atitinkančiu ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

14. Nors apeliaciniame skunde, ginčijant pareiškėjo kaltę, kartu keliamas klausimas ir dėl būtinojo administracinio nusižengimo sudėties elemento – pažeidimo padarymo vietos – viešosios vietos nustatymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Institucijos atstovo atsiliepime išsakytai pozicijai, sutinka, kad įvykis, dėl kurio administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A., vyko viešojoje vietoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešosios vietos sąvoka nėra pateikta Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad aptariamas įvykis įvyko viešoje vietoje – nakvynės namuose esančiose patalpose, kuriose tuo metu, kaip nustatyta bylos duomenimis, buvo tik L. A. ir nakvynės namų darbuotojas Ž. V. (paties liudytojo Ž. V. nurodytos aplinkybės), po to atėjo kartu su juo dirbęs kolega ir darbuotoja (medikė). Be to, įstaigos veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, į kurią gali kreiptis suaugę asmenys, patyrę socialinę atskirtį ar dėl bendrųjų socialinių paslaugų gavimo (laikinos nakvynės, maitinimo, apgyvendinimo ir kt.). Taigi, nekyla abejonių, kad įvykis, kurio metu L. A. agresyviai nusiteikęs spardė duris, rėkavo ir stumdė įstaigos darbuotoją, nepaisant to, kad tai buvo uždara patalpa, įvyko viešoje vietoje. Kita vertus, vien to, kad minėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. veiksmai atlikti viešoje vietoje, savaime nepakanka pripažinti jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aptariama situacija susiklostė policijos pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo aptiktas neblaivus pareiškėjas L. A., kuris negalėjo paaiškinti, kur jis gyvena, todėl policijos pareigūnai priėmė sprendimą jį vežti į nakvynės namus. Policijos įvykių registro išraše taip pat užfiksuota, kad pranešėja O. A., 2023 m. birželio 5 d. 02.15 val. susisiekusi su Bendruoju pagalbos centru, nurodė, jog jai paskambino policija, pasakė, kad vyrą nuvežė į nakvynės namus (duomenys neskelbtini) g., ji, kalbėdama su vyru telefonu, išgirdo, kaip prasidėjo muštynės ir vyrą pradėjo mušti, vyras labai rėkė, dėl greitosios medicinos pagalbos poreikio nežino (taip pat išraše pažymėta, kad įvykis susijęs su 2023 m. birželio 5 d. 01.56 val. skambučiu, daugiau informacijos apie ankstesnį skambutį nėra). 2023 m. birželio 5 d. 02.59 val. O. A. vėl paskambinusi bendruoju pagalbos telefono numeriu teiravosi centro operatoriaus, ar buvo nuvykusi policiją į (duomenys neskelbtini) g., jai buvo nurodyta laukti skambučio (b. l. 57). Taip pat iš byloje esančio kito Policijos įvykių registro išrašo matyti, kad tą pačią dieną, t. y. 2023 m. birželio 5 d. 02.37 val. Bendrajame pagalbos centre gautas įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. U. (A. U.) pranešimas, kad yra nepageidaujamas asmuo, kuris nerimsta, nori, kad jis išeitų (b. l. 19). Tuo tarpu vyriausiojo patrulio M. B. 2023 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad apie 02.35 val. buvo gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), iš įstaigos „(duomenys neskelbtini)“, kad yra nepageidaujamas asmuo, kuris nerimsta, nori, kad jis išeitų. Atvykus nurodytu adresu, įstaigos darbuotojai paaiškino, kad pas juos apie 02.00 val. buvo atvežtas asmuo – L. A., kuris visą laiką elgėsi agresyviai, konfliktavo, stumdėsi ir rėkavo, taip trikdė kitų asmenų ramybę, bandė darbuotojams smūgiuoti į veidą, nulaužė į durų spyną įkištą raktą, dėl to nebegali atidaryti durų. Pranešime pažymima, kad L. A. apie 03.10 val. sulaikytas (b. l .18).

16. Pažymėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. parodė, kad jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) g. dėl nežinomų priežasčių. Pasak pareiškėjo, galvojo, kad veš į butą, kurį nuomoja (duomenys neskelbtini) g., tačiau pareigūnai nepasakė, kad tai nakvynės namai. Jis bendravo su žmona, kuri sužinojo, kad jį atvežė į nakvynės namus. Pareiškėjo teigimu, jį nuvedė į kambariuką, išjungė šviesą, jam buvo bloga, prašė į tualetą, bet neleido. Po to jis skambino žmonai, kad paimtų. Tada darbuotojai puolė jį už tai, kad turi telefoną, vyko grumtynės. Prasidėjo muštynės, kūno daužymai, tai išgirdusi žmona, iškvietė policiją. Pasak pareiškėjo, jis dėl pasipriešinimo buvo išteisintas. Kai privažiavo pareigūnai prie įstaigos durų, sakė vežtų jį namo arba paleistų eiti pėsčiomis. Jam buvo šokas, kai jį išvedė iš automobilio ir atėjo jo pasiimti civiliai, ne pareigūnai. Jį pasodino į palatą ir jis tada pasakė, kad nežino, kas vykta. Tada įvyko paklausimas, jis išsiaiškino, kur yra ir norėjo išeiti iš šios įstaigos.

19. Nepaisant nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nei liudytoja O. A., nei policijos pareigūnas M. B. tiesiogiai nematė paties įvykio vietoje ir jame nedalyvavo. Įvykio vietoje buvo tik nakvynės namų darbuotojas Ž. V., kuris apklausiamas pirmosios instancijos teisme, gana detaliai parodė, kad pareigūnai pristatė pareiškėją, kuris nesutiko priimti jų paslaugų. Siūlė paskambinti artimam žmogui, nes negalėjo jo išleisti. Jis paskambino savo draugei ar žmonai ir, kalbėdamas telefonu, norėjo išeiti. Pasak liudytojo, pareiškėjas norėjo išeiti, bet jis neleido, tada asmuo pradėjo rėkti ir telefonu žmonai sakyti „gelbėk, kviesk policiją, mane muša“, nors taip nebuvo. Tuo metu asmuo nulaužė išėjimo durų raktą. Viskas filmuojama vaizdo kameromis, tuo momentu, kai asmuo sulaužė raktą, gavosi taip, kad jis (Ž. V.) asmenį laikė, nes šis buvo agresyvus, bandė jam galvą suduoti. Medikė, kuri buvo kartu, pakvietė kitą darbuotoją, nes dviese dirbo ir nuvedė pareiškėją į kambarį, kuriame asmuo pradėjo lipti ant gultų, lupti langą. Liudytojo teigimu, kai neleido išeiti pareiškėjui, tada įvyko grumtynės. Grumtynės įvyko patalpoje ir paskui kambaryje, kai pareiškėją ten nuvedė. Jie asmenį nuvedė į kambarį kitoje patalpoje, dvivietę palatą, 1 aukšte, ten asmuo buvo vienas. Po to asmuo patalpoje pradėjo daužyti langą. Jie uždarė asmenį į palatą ir išėjo, bet asmenį stebėjo per kameras. Matė, kaip asmuo pradėjo lipti sienomis, daužyti langą. Ant lango išorės yra uždėta apsauga, apsauginės žaliuzės, tai asmuo pradėjo jas lupti. Atidarius patalpos duris, asmuo vėl bandė jį griebti, jis (Ž. V.) su kolega grąžino asmenį atgal į kambarį. Pareiškėjas nepaleido liudytojo rankų, kojų, bet jie jį įstūmė į kambarį. Tada vėl išėjo, paliko asmenį patalpoje ir jis vėl pradėjo lupti, krito ant šono, tuomet jie iškvietė policiją. Liudytojo teigimu, policija atvažiavo pagal asmens žmonos iškvietimą, nes asmuo, kalbėdamas telefonu su žmona, sakė iškviesti policiją. Įstaigos paskirtis yra neblaivių asmenų nakvynės namai, tai ne priverstinė paslauga. Į įstaigą pakliuvę asmenys turi pasirašyti akte, kad atsisako paslaugų ir įstaiga gali išleisti. Kadangi prie įstaigos yra tvenkinys, todėl visko gali atsitikti, būna atvejų, kai paleidžia asmenį ir bėga žiūrėti, ar viskas gerai. Anot liudytojo, jis nenorėjo asmens išleisti, nes šis nebuvo pasirašęs akto, buvo agresyvus. Asmeniui buvo pirmiausia pasiūlyta paskambinti artimam asmeniui, kad jis galėtų pasiimti. Pareiškėjas buvo neblaivus, todėl jį ir uždarė palatoje. Kai atvyko policija, pareigūnai sakė, kad atvyko ne pagal įstaigos, o pagal asmens žmonos iškvietimą. Asmuo veržėsi į lauką ir nulaužė raktą.

20. Taigi, iš byloje esančių ir aptartų aplinkybių visumos, darytina išvada, kad liudytojai M. B. ir Ž. V. nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, pagal kieno iškvietimą atvyko policijos pareigūnai. Pats įstaigos darbuotojas teigė, kad policija atvyko pagal žmonos iškvietimą, tuo tarpu pareigūnas nurodė, kad atvyko pagal darbuotojų iškvietimą. Nors šios aplinkybės ir neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau bendrame įrodymų visumos vertinimo kontekste atskleidžia susiklosčiusios situacijos eigą, kuriuo metu buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nors sugretinus pirmiau aptartus darbuotojo Ž. V. duotus paaiškinimus su į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno M. B. nurodytomis aplinkybėmis, iš dalies pareiškėjo sutuoktinės O. A. nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, jog išties į nakvynės namus atvežtas pareiškėjas L. A. galimai ir elgėsi agresyviai, spardė duris, rėkavo, stumdė įstaigos darbuotoją ir bandė jam kelis kartus smūgiuoti į veidą, ir tokie jo veiksmai yra nepateisinami, tačiau dėl tokios veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo vertinti, kad vien tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Pareiškėjo L. A. veiksmai, kuriuos apibūdino tiesiogiai juos matęs liudytojas Ž. V. (įstaigos darbuotojas), buvo nukreipti į siekį išsilaisvinti, išreiškiant nepasitenkinimą dėl jo laikymo nakvynės namų patalpose, tai yra L. A. elgesyje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vidinį įsitikinimą taip manyti sudaro tiek teisme, tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams liudytojo Ž. V. nurodytos aplinkybės apie tai, kad L. A. dėl savo agresyvaus elgesio buvo uždarytas kitoje patalpoje ir kurio elgesį jie stebėjo per kameras, taip pat pareigūno M. B. duoti parodymai, kad atvykus asmuo ėjo agresyviai ir galiausiai buvo sulaikytas pristatytas į policijos komisariatą. Surinkti byloje įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog 2023 m. birželio 5 d. įvykusio įvykio priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio ir L. A. veiksmai buvo nukreipti į siekį išsivaduoti dėl, jo vertinimu, netinkamo laikymo nakvynės namuose, taip išreiškiant nepasitenkinimą, kilus gana konfliktinei situacijai su įstaigos darbuotoju, todėl nėra pagrindo išvadai, kad L. A. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.

21. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad L. A. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį – iš paties L. A., liudytojo Ž. V. ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno M. B. paaiškinimų nustatyta, kad tarp L. A. ir įstaigos darbuotojo susiklostė konfliktinė situacija, kai L. A. norėjo išeiti, tačiau įstaigos darbuotojas jo neišleido. Atsižvelgiant į liudytojo Ž. V. pirmiau nurodytas aplinkybes apie L. A. elgesį, gana įtemptą tarpusavio situaciją, kuri dėl savo pobūdžio buvo dinamiška (vyko grumtynės), kad buvo pakviestas kitas darbuotojas, kai galiausiai L. A. išvedė į kambarį kitoje patalpoje ir joje paliko, jį stebėjo per vaizdo kameras ir kt., L. A. atžvilgiu galima būtų svarstyti klausimą, esant jo elgesiu padarytai turtinei žalai, dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, bet nevertinamas kaip neteisėtas, administracinį nusižengimą sudarantis viešosios tvarkos pažeidimo elgesys.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. A. konfliktas neperžengė privačių tarpusavio su įstaigos darbuotoju nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad L. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra pagrindas naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais.

24. Apeliaciniame skunde yra pateikiamas prašymas priteisti proceso išlaidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Išnagrinėjus L. A. administracinio nusižengimo bylą, šiuo nutarimu nuspręsta tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. atstovo advokato D. Fomkino prašymą administracinio nusižengimo teiseną L. A. nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Taigi, L. A. pagal ANK 666 straipsnį turi teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjo atstovas prašo priteisti proceso išlaidas, nedetalizuodamas jų dydžio, tačiau iš pateikto į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo matyti, kad L. A. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už advokato teisines paslaugas (atstovavimą administracinėje byloje) sudaro 400 Eur (b. l. 71–72). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, išnagrinėjimo rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. atstovo advokato D. Fomkino prašymas dėl L. A. patirtų iš viso 400 Eur administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas ANK nuostatas, turi būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino (Dimitrijus Fomkin) apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17840-2023 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, L. A. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.

L. A. patirtas 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš valstybės įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.