- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- 1-52-666/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33476-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kaltinamasis
- V. M., D. R., K. S.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Jonas Špelveris
Procesinė bylų kategorija 1.1.8.; 1.1.8.2; 2.3.6.4.5.2.3.; 2.3.7.; 2.3.7.4 1., 28.5.2
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis, baustas administracine tvarka, teistas:
1) 2005-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 178 str. 2 d., laisvės atėmimo bausmė - 4 mėn. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskiriant pagal BK 82 str. auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigotas tęsti mokslą, būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.;
2) 2005-08-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d., laisvės atėmimo bausmė 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-01-13 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo. Taikytas BK 92 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskiriant pagal BK 82 str. auklėjamojo poveikio priemones- elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.;
3) 2005-08-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams;
4) 2005-10-06 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., BK 63 str. 9 d., 64 str. 1,3d., ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1m. 1 mėn.;
5) 2006-12-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1d., BK 63 str. 1,4d. ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1m. 3 mėn.;
6) 2007-02-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 63 str. 1, 4, 9d. ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1m. 10 mėn.;
7) 2008-09-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2d., BK 64 str. 1,3d. ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 mėn.;
8) 2009-04-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d., BK 63 str. 1, 4, 9d. ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 m.;
9) 2010-01-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 63 str. 1, 4, 9d. ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 m. 6 mėn.;
10) 2010-08-31 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taip pat minėta bausmė subendrinta su 2010-01-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo; 2011-01-07 Klaipėdos apygardos teismas Palangos miesto apylinkės teismo priimtą nuosprendį pakeitė ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.
11) 2015-12-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64(1) str. bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-11-17 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
12) 2016-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai, pagal 187 str. 1 d. - terminuotas laisvės atėmimas 1 metai. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 9 d., LR BK 63 str. 4 d. pagal 2016-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2015-12-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 9 mėnesiai. Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, nurodytą 2015-12-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendyje bei bausmės, atliktos pagal 2015–12-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį laiką iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisinimo dienos. 2017-08-17 paleistas iš Alytaus pataisos namų kaip atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
13) 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 180 str. 1d., 302 str. 1d., 22 str. 1d., 214 str. 1 d., 182 str. 1d., 180 str. 1d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinus bausmes, paskirta 60 parų arešto bausmė. Taikytas 64 ¹ str. ir bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - areštas 40 parų, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d.
D. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Plungės r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis., baustas administracine tvarka, teistas:
1) 2010-02-18 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
2) 2010-09-07 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
3) 2010-10-25 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2011-11-15 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2014-05-06 bausmę atlikęs;
4) 2014-09-01 Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bauda (6 MGL) 780 Lt (230,33 Eur);
5) 2016-06-22 Norvegijos Karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. 2017-02-21 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi suderinta Norvegijos Karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo 2016-06-22 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė su BK 178 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir palikta paskirta galutinė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2018-09-05 bausmę atlikęs.
6) 2019-02-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė – 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatyta, jog bauda, kurią turi sumokėti D. R. yra 34 MGL (1700 Eur) dydžio, nustatytas 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, bausmės neatlikęs.
7) 2019-09-10 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir paskirti jam bausmę-laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktą bausmę pagal 2019 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, ir galutinė subendrinta bausmė D. R. paskirta- laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) baudą, kurios savanoriško sumokėjimo terminas nustatytas iki 2020-05-02. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti ir bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
8) 2020-02-10 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. – 9 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d. ši bausmės subendrinta su 2019-09-10 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 34 MGL (1700 Eur) bauda, kurios savanoriško sumokėjimo terminas nustatytas iki 2020-05-02. Taikytas BK 64¹ straipsnio 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams su 34 MGL (1700 Eur) bauda, kurios savanoriško sumokėjimo terminas nustatytas iki 2020-05-02. Taikytas BK 75 str. 2 d. 5 ir 10 p. ir bausmės vykdymas atidėtas 1metams, paskiriant įpareigojimus, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d.
K. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim., Klaipėda, pilietybė Lietuvos Respublikos, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv., K rajonas, nebaustas administracine tvarka, teistas:
1. 2005-08-11 Klaipėdos rajono Apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (4 epizodai), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiai, auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 9 mėnesiai įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., uždrausti vairuoti motorines transporto priemones bei nekeisti gyvenamosios vietos, pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
2. 2005-09-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiai. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. pagal 2005-09-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2005-08-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai, auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 1 metai, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., bei nekeisti gyvenamosios vietos, pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
3. 2005-10-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiai. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. pagal 2005-10-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2005-08-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai, auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 1 metai, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., uždrausti vairuoti motorines transporto priemones bei nekeisti gyvenamosios vietos, pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
4. 2005-11-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiai, pagal LR BK 178 str. 2 d. - terminuotas laisvės 7 mėnesiai, pagal LR BK 178 str. 2 d. - terminuotas laisvės atėmimas 7 mėnesiai, pagal LR BK 178 str. 2 d. - terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiai. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 9 d., LR BK 63 str. 4 d. prie griežčiausios 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 2005-08-11, 2005-09-30, 2005-10-10 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti nuo 2004-11-03 iki 2004-11-05, nuo 2005-03-15 iki 2005-03-17, nuo 2005-07-21 iki 2005-09-30.
5. 2008-04-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 3 d., LR BK 22 str. 1 d., LR BK 180 str. 2 d., LR BK 178 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 9 d., LR BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 metai, į bausmę įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2007-07-19 iki 2008-07-18.
6. 2011-10-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - terminuotas laisvės atėmimas 1 metai. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., LR BK 64 str. 3 d. pagal 2008-04-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2005-11-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metai 6 mėnesiai. 2014-03-14 paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M., D. R. ir K. S., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, grasindami panaudoti ir panaudodami psichinę bei fizinę prievartą ir peilį prieš nukentėjusįjį A. V., padarė jam didelės žalos asmens teisėms, t.y.
V. M., D. R. ir K. S. veikdami kartu bendrininkų grupėje, 2019- 08-06 apie 12.30 val., prie namo, esančio, Kretingoje, pirmojo įėjimo, K. S., priėjęs prie A. V. ir jo ištiestą ranką paspaudęs pasisveikinti, nepaleido rankos bei laikydamas už rankos nuvedė A. V. į namo bendro naudojimo laiptinę, kur iš paskos atėjo bendrininkai V. M. ir D. R., kuris pradėjo grasinti, kad sumuš A. V., ėmė pastarojo reikalauti atiduoti narkotines medžiagas. A. V. nurodžius, jog jis nesupranta, ko jie nori, V. M. vieną kartą sudavė ranka A. V. į pilvą, D. R. A. V. rankomis sudavė po vieną kartą į galvą ir į pilvą. Po to V. M., D. R. ir K. S. apsupo nukentėjusįjį, taip sukurdami bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumo situaciją, bei savo elgesiu rodydami netiesioginį grasinimą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jeigu jis priešintųsi ir nevykdytų reikalavimų, pareikalavo ir kartu su nukentėjusiuoju A. V. nuėjo į butą, esantį Kretingoje, kuriame gyveno nukentėjusysis A. V.. Bute, naudojant psichinę ir fizinę prievartą, reikalavo nukentėjusįjį A. V. atiduoti narkotines medžiagas ir pažadėti jų ateityje nepardavinėti, V. M. sudavė nukentėjusiajam rankomis ne mažiau kaip 5 kartus į pilvo sritį bei ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį, o D. R. rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į pilvo sritį bei tris smūgius kumščiu į galvos sritį, taip padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, dešinio dilbio srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, V. M., D. R. ir K. S., reikalaudami atiduoti narkotines medžiagas, apieškojo A. V. butą ir ant stalo rado tris paketus su narkotine medžiaga, kuriuos K. S. paėmė ir perdavė D. R., o pastarasis narkotines medžiagas išpylė į klozetą. Po to, D. R. nuėjo į virtuvę, kurioje rado ir paėmė peilį, kurį panaudojo, nes, demonstratyviai juo grasindamas, nukreipė į A. V. ir pagrąsino nukentėjusiajam A. V. žodžiais „perdursiu gerklę“, nurodydamas daugiau neprekiauti narkotinėmis medžiagomis. Po to, V. M., D. R. ir K. S. pasišalino iš buto.
T. V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl plėšimo nepripažino. Sutiko su kaltinime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tyrimo metu, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu. Paaiškino, kad 2019-08-06 pas nukentėjusįjį A. V. kartu su D. R. ir K. S. vyko išsiaiškinti, kodėl šis prekiauja narkotinėmis medžiagomis bei pardavė narkotikų D. R. draugei D. B., kurios jis pats nepažinojo. Apie tai, kad važiuos į Kretingą, sužinojo 2019-08-06, atvažiavęs pas D. R. į butą. D. R. pasakęs, kad reikia važiuoti į Kretingą išsiaiškinti, kodėl, kaip dabar žino, A. V. pardavė D. B. narkotikų, pakalbėti, kad daugiau narkotines medžiagas merginoms nepardavinėtų. Su D. R. ir K. S. teigė atvažiavęs iki „Circle C“ degalinės, už jos esančiuose kiemuose pasistatęs savo automobilį, visi persėdę į A. Š. vairuojamą automobilį. Nurodė, kad išankstinių susitarimų nebuvo, teigė žinojęs, kad važiuojama į Kretingą pas A. V.. Pas A. V. teigė atvykę norėdami pakalbėti, gal ir porą smūgių suduoti, bet tikrai nesiruošė apiplėšti žmogaus. Priėjus prie namo laiptinės, pamatė, kad iš jos išeina A. V.. K. S. padavė jam ranką pasisveikinti, grasinimų nebuvo, nežino, ar A. V. jų trijų išsigando. K. S. paleido A. V. ranką, ir jis atidarė laiptinės duris. Laiptinėje D. R. per telefoninę programėlę “Messenger” D. B. parodė telefonu į A. V., D. B. patvirtino, kad tai jis. Tada teigė sudavęs delnu A. V. į veidą, neturėjęs tikslo jo sumušti. Grasinimų nebuvo. Mano, kad A. V. pagalvojęs, kad K. S. reikia narkotikų, todėl A. V. pakvietęs juos į butą, paprašęs laikytis tylos, nes bute yra du svečiai iš Švedijos. Užlipus į 5-ą aukštą, A. V. pats atidarė ir uždarė buto duris. Praėjus pro svečius į kitą kambarį, A. V. uždaręs kambario duris. D. R. kalbėjęs su A. V. daugiausia dėl D. B., jai parduotų narkotinių medžiagų. Tikslo apiplėšti ar apvogti A. V. nebuvo. Piniginės ir peilio teigė nematęs. Matė ant stalo buvusius narkotikus, kas juos paėmė, nematė, tik vėliau pamatė juos pas K. S. rankose. Nurodė, kad bute galėjo būti suduoti du smūgiai, pats mušęs nukentėjusįjį. Bute nieko nekraustė, jis tik pakilnojo pianino dangtį ir paskambino dviem klavišais. Piniginės nematė, niekas piniginės nekraustė ir pinigų nepaėmė. Mano, kad A. V. išsigando. Iš buto išėję ramiai. Pripažįsta A. V. sudavęs 3 smūgius: 1-ą laiptinėje ir 2 kambaryje. Policijai apie narkotikus nurodė nepranešęs, nes taip nesielgia įkalinimo įstaigose buvę asmenys. Kaltinamasis nurodė tuo laiku vartojęs narkotines medžiagas. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisminio nagrinėjimo metu duotus kaltinamojo V. M. parodymus vertina su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo V. M. parodymai nėra nuoseklūs ir neprieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. teigė nevartojęs fizinio smurto A. V. atžvilgiu (tom. 3, b.l. 149; tom. 3 b.l. 153), teisminio nagrinėjimo metu pripažino A. V. sudavęs 3 smūgius (tom. 5, b.l. 4). Ikiteisminio tyrimo metu teigė pats paėmęs kelis folijos lankstinukus su galima narkotine medžiaga (tom. 3, b.l. 148), akistatoje su A. V. nurodė, kad narkotinę medžiagą paėmė K. S. (tom. 3, b.l. 153), teisminio nagrinėjimo metu nurodė nematęs, kas paėmė narkotikus, tik vėliau išvydęs juos K. S. rankose (tom. 5, b.l. 4). Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus teigė, kad bute pas A. V. buvo reikalaujama atiduoti visus turimus narkotikus, kad kokainas blogas (tom. 3, b.l. 148), akistatoje su A. V. taip pat mini, kad pas A. V. atvyko su tikslu atimti narkotikus, nes A. V. pardavęs, tariamai, blogą kokainą (tom. 3, b.l. 153). Teisminio nagrinėjimo metu tokio tikslo ir reikalavimo nemini.
Teisiamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl plėšimo nepripažino. Sutiko su kaltinime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tyrimo metu, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2019 m., datos nepamena, su V. M. važiavęs į Palangą. Abu be jokio tikslo užsukę pas D. R., pasikalbėję su juo. D. R. buvo susinervinęs dėl D. B. (kad vartoja narkotines medžiagas), skambinęs jai klausdamas, kur viskas vyko. Tada D. R. paskambinęs kažkokiam draugui, ir visi kartu (K. S., D. R. ir V. M.) nuvažiavę prie kelio žiedo, prie degalinės, persėdę į kitą automobilį, kurį vairavo A. Š.. Kur važiuoti, sakęs D. R.. Toje vietoje, į kurią Kretingoje atvažiavo, teigė buvęs prieš du metus – tuomet A. B. ėjo į butą, kiti asmenys liko aikštelėje. Ten merginos pirko narkotines medžiagas. Nurodė, kad atvažiavus, išlipo ir ėjo link daugiabučio. Tuo metu iš laiptinės išėjo A. V.. Jį pažinęs, nes jau buvo jį matęs prie „Trevena“ degalinės 2019 metais, kai vartojo narkotines medžiagas ir kartu su A. B. į degalinės teritoriją atvyko pasiimti iš A. V. narkotinių medžiagų. Nurodė pasikvietęs A. V., padavęs ranką pasisveikinti. Į laiptinę A. V. įėjęs pats, stumdymų, grąsinimų nebuvę, A. V. sutiko įeiti į laiptinę, pats atidarė laiptinės duris. Įėjęs į laiptinę, A. V. pradėjęs klausinėti, ko iš jo norima. Jie sakė, kad jis nebeprekiautų narkotinėmis medžiagomis. Tiksliai nepamena, bet D. R. ar V. M. delnu sudavęs A. V. į galvos sritį, kiek smūgių suduota, nepamena, pats teigė A. V. nieko nedaręs, tik grasino žodžiu. Laiptinėje per “Messenger” programėlę D. R. skambino D. B., ji patvirtino, kad tai tas asmuo. Į butą pakvietęs eiti A. V., grasinimų ir prievartos nebuvo, A. V. ėjęs priekyje, jis su kitais kaltinamaisiais iš paskos. Nuėjo į galinį kambarį, bute buvo kitų žmonių. Kambario duris atidarė ir uždarė pats A. V., kad negirdėtų bute buvę švedai. Galiniame kambaryje A. V. klausta, kodėl pardavė kokainą merginoms, A. V. viską neigė. Nurodė, kad vizitu pas A. V. norėta išsiaiškinti dėl D. B., daugiausia su A. V. kalbėjęs D. R.. Kambaryje ant stalo teigė matęs tris folijos lankstinukus ir „granderį“. Iš A. V. nieko nereikalauta, jis sudrausmintas, kad negražu apgaudinėti moteris ir pardavinėti nekokybišką kokainą. Nurodė paėmęs tris lankstinukus nuo stalo, kuriuos, išeinant iš buto, perdavė D. R.. B. D. R. A. V. sudavė antausių. Smūgių sudavęs ir V. M.. Jokio peilio nebuvo, jo nematė, niekas peiliu A. V. negrasino, piniginės niekas nekraustė. Nurodė pinigų neėmęs, A. V. nemušęs, susitarimo dėl plėšimo nebuvę, vyko išsiaiškinti santykius dėl narkotikų prekybos. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Teismas teisminio nagrinėjimo metu duotus kaltinamojo K. S. parodymus vertina su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo K. S. parodymai nėra nuoseklūs ir neprieštaringi. Parodymai dėl tikslo vykti pas A. V. buvo nenuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu. Pirminėje apklausoje nurodė, kad pas A. V. vykta įsigyti narkotikų (tom. 3, b.l. 56), papildomos apklausos metu teigė, kad į Kretingą pas A. V. vyksta išsiaiškinti dėl D. B. atžvilgiu įvykdytos apgavystės parduodant narkotikus (tom. 3, b.l. 68), pastarosios pozicijos laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu. Pirminės apklausos metu teigė, jog tądien pas A. V. vykta du kartus: pirmąjį kartą įsigyti narkotikų, ėjęs ir jis pats (tom. 3 b.l. 57). Antrąjį kartą pas A. V. tekę sugrįžti netrukus, siekiant išsiaiškinti dėl prastos kokybės narkotikų, bet į butą pas A. V. nėjęs, laukęs V. M. ir D. R. automobilyje (tom. 3, b.l. 57). Ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog folijos lankstinukus matė D. R. rankose (tom. 3, b.l. 57), papildomai apklaustas, teigė pats paėmęs folijos lankstinukus su galima narkotine medžiaga ir atidavęs juos D. R. (tom. 3, b.l. 69), teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad folijos lankstinukus paėmė pats (tom. 5, b.l. 99).
Teisiamasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl plėšimo nepripažino. Sutiko su kaltinime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tyrimo metu, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu. Paaiškino, kad 2019-08-06 pas A. V. teigė važiavę išsiaiškinti dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis bei jo merginai D. B. parduotų narkotinių medžiagų, tikslo ir susitarimo apiplėšti nebuvo. Jis apie tai užsiminė savo pažįstamiems K. S. ir V. M., kurie tą dieną kartu buvo Palangoje. Pastarieji sutiko jam pagelbėti. Kelią į A. V. namus paaiškino D. B.. Adresą ir asmens duomenis D sužinojo iš A, kuri su juo palaikė gana glaudžius santykius. Nusprendė nuvažiuoti pas A. V. ir atimti visus narkotikus bei pagąsdinti. Jokių pinigų grobti jie nesiruošė ir apie tai nesitarė. A. Š. automobiliu "BMW" jie visi 2019-08-06 apie 11:00 val. nuvažiavo į Kretingą, prie namo, kur pagal jam suteiktą informaciją turėjo gyventi A. V.. Jiems sėdint automobilyje, pamatė prie namo laiptinės stovintį asmenį su barzda, pagal apibūdinimą atitinkantį A. V. išvaizdą. Išlipo iš a/m ir visi priėjo prie A. V.. A. Š. liko sėdėti automobilyje. Priėjęs K. S. padavė ranką ir pasisveikino su A. V.. Į laiptinę A. V. įėjęs pats, stumdymų, grasinimų nebuvę. Įėjęs į laiptinę, A. V. pradėjęs klausinėti, ko iš jo norima. Jis griežtai pasakė, kad jis nebeprekiautų narkotinėmis medžiagomis. Tiksliai nepamena, bet galimai jis pastūmė A. V., susistumdė su juo. V. M. delnu sudavęs A. V. į galvos sritį, kiek smūgių suduota, nepamena. Laiptinėje jis per “Messenger” programėlę skambino D. B., kuri vaizdo konferecijos metu patvirtino, kad tai tas pats asmuo, kuris jai pardavė narkotines medžiagas. Jis jam sakė atiduoti visus narkotikus, bet pastarasis gynėsi ir sakė, kad narkotikų neturi ir jais neprekiauja. Tada jie visi liepė vestis juos į savo butą, kuris buvo penktajame aukšte, kad patys patikrintų, ar bute nėra narkotikų. A. V. sutiko ir pats nuvedė į butą. Jie ėjo iš A. V. paskos. Buto duris atidarė ir į butą A. V.. Atsimena, kad buto durys nebuvo uždarytos. A. V. įspėjo, kad bute yra svečių, todėl reikia elgtis tyliai. Įėjus į butą, A. V. nuėjo į svetainę, o jie ėjo iš paskos. Bute viename kambaryje matė sėdinčius du vyriškius, kurie, kiek jis spėjo išgirsti, kalbėjo anglų kalba. Bet jie į juos nekreipė dėmesio. Tada jis sudavė A. V. vieną smūgį į krūtinę ir įspyrė į koją. Vis reikalavo, kad jis atiduotų narkotikus. Tačiau A. V. ramiai sėdėjo ant sofos ir kartojo, kad jokių narkotikų neturi. Kambaryje buvusius folijos paketus su narkotine medžiaga paėmęs ir jam padavęs K. S.. Nurodė folijos paketus perplėšęs, narkotikus, galimai kokainą, išpylęs į kriauklę ar tualetą. Prisipažįsta ranka ir koja sudavęs 2-3 smūgius A. V.. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Teismas teisminio nagrinėjimo metu duotus kaltinamojo D. R. parodymus vertina su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo D. R. parodymai nėra nuoseklūs ir neprieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. nurodė iš buto virtuvės pasiėmęs virtuvinį peilį, kurį parodęs A. V. ir pagrasinęs juo nukapoti jam pirštus (tom. 4, b.l. 65), tą patvirtino ir papildomos apklausos metu (tom. 4, b.l. 79), teisminio nagrinėjimo metu teigia peilio neturėjęs (tom. 5, b.l. 101). Dėl laiptinėje naudoto fizinio smurto: laiptinėje nukentėjusiajam teigė sudavęs vieną smūgį į pilvą (tom. 4, b.l. 65), papildomos apklausos metu nurodė sudavęs ne daugiau kaip du smūgius (tom. 4, b.l. 78), teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad laiptinėje tik pastūmęs A. V. (tom. 5, b.l. 101). Parodymai buvo nenuoseklūs ir dėl narkotikų paėmimo: ikiteisminio tyrimo metu teigė nematęs A. V. bute jokių folijos paketų su narkotine medžiaga (tom. 4, b.l. 79), teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog kambaryje ant stalo buvusius folijos paketus su narkotine medžiaga išpylė į plautuvę ar tualetą (tom. 4, b.l. 100).
Nukentėjusysis A. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2019-08-06 apie 13 val. išėjo iš buto Kretingoje. Nusileido laiptais ir išėjo į kiemą. Tik išėjus iš laiptinės, prie jo priėjo trys vyriškiai, kaip dabar žino K. S., V. M. ir D. R.. K. S. ištiesė ranką pasiveikinti. Jis padavė ranką ir pastarasis paėmęs už dešinės rankos, nusivedė jį į namo laiptinę, kurioje K. S., V. M. ir D. R. reikalavo, kad jis atiduotų viską, ką turi, visus savo pinigus, o D. R. šaukė, kad jį užmuš. Visi trys jį apsupo, todėl jis išsigando. Bandęs klausti, sakė, kad turi piniginę kišenėje, tačiau nei vienas jų jam nieko nesakė, nepaaiškino, tik toliau reikalavo, šaukė. L. V. M. jam sudavė smūgį į pilvą, po vieną smūgį į pilvą ir į galvą sudavė D. R.. Pastarasis buvo atsukęs į jį mobiliojo ryšio telefoną, per “Messenger” programėlę ekrane pamatė merginą šviesiais plaukais, kuri pasakė “tas pats”. Visi trys: K. S., V. M. ir D. R. reikalavo eiti pas jį į butą, jis to daryti nenorėjo, tačiau iš baimės laiptais į penktą aukštą lipo nesipriešindamas. K. S. jį praleido eiti į priekį ir visi trys: K. S., D. R., V. M. laiptais lipo paskui jį. Jis atidarė neužrakintas buto duris, ir visi įėjo butą. Jis uždarė buto duris. Bute buvo svečių iš Švedijos karalystės, todėl jie nuėjo į tolimąjį kambarį bute (svetainę). Svetainėje iš jo toliau buvo reikalaujama pinigų, buvo suduoti smūgiai. Iš kelnių kišenės išsitraukė savo piniginę, kurią padėjo ant stalo. Ant stalo padėjo “žolės”, kurią naudojo savo reikmėms. Prie stalo stovėjęs K. S. paėmė piniginę, iš jos ištraukė 150 eurų, piniginę numetė ant žemės. Pinigus buvo išgryninęs išvakarėse bankomate. “Žolės” niekas nepaėmė. Jį mušė V. M. ir D. R.. Abu smūgiavo į vieną ir tą pačią ausį. D. R. reikalavo atiduoti pinigus ir vertingus daiktus, priešingai grasino jį papjauti, todėl tuo tikslu buvo pasiėmęs peilį iš virtuvės ir grasino juo. K. S. jam smūgių nesudavė, tik grasino bei paėmė minėtą pinigų sumą. 150 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti palaiko ir prašo jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisminio nagrinėjimo metu duotus nukentėjusiojo A. V. parodymus vertina su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėsiojo A. V. parodymai nėra nuoseklūs ir neprieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. nurodė, kad pats ištraukė iš piniginės 150 Eur (tom. 1 b.l. 99), kitos apklausos metu tvirtino, kad tai kaltinamasis K. S. pats iš piniginės ištraukė 150 Eur (tom. 1, b.l. 114), pastarosios pozicijos laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu (tom. 5 b.l. 50). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, A. V. neatskleidė turėjęs su savimi narkotinių medžiagų (tom. 1, b.l. 98-100, tom.1, b.l. 109-110), teisminio nagrinėjimo metu teigė padėjęs narkotinę medžiagą – „žolę“ bute ant stalo (tom. 5, b.l. 50).
Liudytoja A. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2019-08-06, apie 12.00 val. jai į „Messenger" programėlę skambino D. B., tačiau ji jos skambučio negirdėjo. Po to perskaitė į tą pačią programėlę rašytą žinutę, kurioje ji klausė, koks vaikino su barzda vardas, pas kurį jos ėjo į penkiaaukštį namą. Ji tuo metu nesuprato, apie ką ji klausia bei kokiu tikslu, todėl jai nieko ir neatsakė. Kiek pamena, D. B. buvo minėjusi, kad neseniai iš kažkokio asmens Kretingoje ar Palangoje buvo įsigijusi narkotinių medžiagų. Tą pačią dieną, apie 13.00 val. jai paskambino A. V., skambino kelis kartus, tačiau ji negirdėjo. Jis jai parašė, kad jį apiplėšė keliese, įsibrovė į butą, pagrobė 150 Eur ir grasino peiliu. Užsiminė apie degalinę „Travena" – „Travenos“ degalinėje ji buvo susitikusi su Andriumi ir K. S.. Po to įvykio ji buvo susitikusi su D. B., klausė jos, ką ji žino apie tą įvykį, D. B. jai pasakė, kad nieko apie tai pasakyti negali, kad jai skambino ir rašė būdama išgėrusi. Nurodė, kad su ja per „Messenger“ programą buvo susisiekęs K. S. brolis D, kuris dirba Anglijoje ir kuris perdavė jai K. S., nes pastarąjį yra užblokavusi programėlėje, žodžius, kad ji kaip nors paveiktų savo draugą A. V., kad šis atsiimtų savo pareiškimą dėl įvykio. Nurodė asmeniškai iš A. V. neįsigijusi jokių narkotinių medžiagų, žino, kad A. V. jokiomis narkotinėmis medžiagomis neprekiauja. Yra girdėjusi, kad yra kokį kartą rūkęs žolę, tačiau, kad prekiautų, tikrai nėra girdėjusi. Ji tuo metu vartojo narkotines medžiagas. Mano, kad K. S., V. M., D. R. ją ir A. V. šmeižia, kadangi nori patys išsisukti įvykdę nusikalstamą veiką. Ji pati asmeniškai negali nurodyti asmenų, prekiaujančių narkotinėmis medžiagomis, žino tik, kad narkotines medžiagas pateikia nepažįstami, nematyti asmenys.
2019-08-26 apžiūros metu buvo apžiūrėtas A. Š. susirašinėjimas per „Messenger“ programą su A. V.. Apžiūrėjus šį susirašinėjimą, matyti, kad A. V. A. Š. 2019-08-06 13.20 val. rašė, kad „atvarė sudaužė jį tas iš klp pasiėmė šaibas ir išmovė“, „su peiliu dar grasino“, rašė, kad paėmė „150“. Detalesnė pokalbių apžiūra apžiūros protokole. (1 tom., b.l. 162-168)
Liudytoja D. B.teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2019 m. liepos mėnesio pradžioje (tikslios datos nepamena, nurodyti negali), vakare, tikslaus laiko nepamena, nurodyti negali, jai būnant pas D. R. namuose, esančiuose Palangoje, pas juos atvažiavo A. Š., kuri ją pakvietė važiuoti pas jos draugą į Kretingą. Pas kokį draugą, kokiu tikslu, A. Š. neminėjo, ji jos neklausė, gali pasakyti, kad tuo metu ji buvo išgėrus vyno, jautėsi apsvaigusi. Ji sutiko važiuoti, automobilyje, su kuriuo važiavo į Kretingą, sėdėjo du jai nepažįstami jaunuoliai, kas jie tokie, ji nežino. Kiek pamena, privažiavo 5 aukštų namą ir A. Š. pasakė, kad jos išlipa ir eina. Įėjusi į ėjimą, A. Š. paprašė paskolinti 90 Eur. Ji pasakė, kad tokių pinigų neskolins. Sulaukusi prašymo paskolinti 40 eurų, padavė A. Š. 40 eurų, ji iš kišenės išsitraukė 50 eurų ir pasakė, kad turėjo atiduoti už skolą, tačiau, kaip ji suprato, pirks „dozę“. Tuo metu A. Š. kažkam paskambino ir pasakė, kad atidarytų duris, nes ateina su drauge. Prisimena, kad užlipo laiptais į viršutinį aukštą, buto duris atidarė jai nepažįstamas ir nematytas vaikinas su barzda ir įsileido jas abi į vidų. Matė, kad A. Š. padavė minėtam asmeniui susuktus pinigus, sakydama, kad „čia visi“, pasakė, kad už „skolą“ paduos vėliau. Matė, kaip minėtas vaikinas nepastebimai kažką perdavė į rankas A. Š., ji iškart pagalvojo apie narkotines medžiagas, nes A. Š. neslėpė, kad vartoja narkotines medžiagas, apie tai kalbėjo visi aplinkiniai, su kuriais A. Š. bendravo. Taip pat gali pasakyti, kad vaikinas, kuris padavė A. Š. narkotines medžiagas, pasakė, kad dar turi kiek pasilikti ir vestuvėms, parodė nedidelį maišelį, pilną baltos spalvos miltelių. Ji suprato, kad tai narkotinės medžiagos. Po to ji ir A. Š. iš to vaikino namų išėjo. Grįžusi papasakojo D. R. apie vizitą Kretingoje, jog įsigyta narkotinių medžiagų. D. R. labai supyko, kad ji bendrauja su A. Š.. Po to karto su A. Š. tik susirašinėjo per „Messenger“ programą. 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje dienos metu jai į šią programėlę paskambino D. R., kuris klausė jos, koks ten namas, kur ji vyko su A. Š.. Ji suprato, apie ką jis kalba, tačiau pasakė, kad namo nežino, adreso nurodyti negali, kadangi tuo metu, kai važiavo, buvo naktis, D. R. paprašė, kad ji sužinotų. Bandė skambinti A. Š., tačiau ši neatsiliepė, rašė ir klausė, koks namas, koks adresas, koks vaikino vardas. Bendravo su D. R. per „Messenger“ programėlę, matė, kaip, sustojus automobiliui, D. R., laikydamas rankose telefoną, išlipo iš automobilio, D. R. jai parodė namą ir paklausė, ar tas. Ji pasakė, kad panašus, greičiausiai tas pats namas. Vėliau D. R. jai vėl paskambino per programėlę ir prašė atpažinti A. V.. Suprato, kad konfliktas įvyko dėl to, kad D. R. nepatiko, kad yra prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, kad narkotines medžiagas pardavinėja merginoms ir nori jas pripratinti prie narkotikų.
Liudytojas A. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, dienos metu per „Messenger“ programėlę jam paskambinęs D. R. paklausė, ar jis gali jį pavežti iki Kretingos. Kokiu tikslu jį pavežti iki Kretingos, D. R. neminėjo. Susitarė maždaug po 15 minučių susitikti „Circle K“ degalinėje, Palangoje. Jam jau būnant degalinėje, jis pamatė, kaip į degalinę įvažiavo automobilis, iš kurio išlipo D. R. ir dar du jaunuoliai, kaip vėliau sužinojo, jo pažįstami V ir K. Šiuos du asmenis jis tada matė pirmą kartą, iki to laiko nei vieno jų nepažinojo. Visi įsėdo į jo vairuojamą automobilį „BMW“, D. R. adreso, kur važiuoti, nepasakė, tačiau rodydamas rankomis aiškino, kur turi važiuoti. Važiuojant girdėjo, kaip D. R. per „Messenger“ programėlę skambino savo draugei D ir klausinėjo, kur tas, kaip jį rast, kur gyvena ir pan. Tiksliai, ką ir apie ką jie kalbėjo, nežino. Važiuojant automobiliu, klausėsi muzikos, buvo ją pakankamai garsiai pasileidęs ir negirdėjo, ar su juo automobiliu važiavę asmenys kalbėjo apie tai, kokiu tikslu važiuoja į Kretingą. Pagal D. R. nurodymus, jis sustojo prie nurodyto namo. Sustojus, visi trys: D. R., K. S. ir V. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo link namo, automobilyje D. R. ir jo draugų laukė kažkur apie 15 minučių. D. R., K ir V jis neskambino. Maždaug po 15 minučių sugrįžo D. R., K. S. ir V. M., kurie ramiai įsėdo į automobilį. Kur jie buvo, ką darė, jų neklausė, nei vienas iš įsėdusių į automobilį nieko nesakė. Ar kuris nors iš sugrįžusių turėjo ką rankose, nematė. Įsėdus į automobilį, jis juos visus nuvežė ir paleido Palangoje.
Pagarsinus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu iudytoja N. E.parodė, kad 2019-08-06 apie 12.30 val. ji savo automobiliu atvyko į svečius, adresu, Kretingoje. Įėjus į butą, krikšto dukters vyrui S kažkas paskambino ir pasakė, kad įvyko konfliktas Savanorių g. 39 namo antrame įėjime, penktame aukšte esančiame bute. Po skambučio S išbėgo į nurodytą butą išsiaiškinti, kas atsitiko. S atgal grįžo maždaug po 15 minučių ir pasakė, kad jam nuėjus į tą butą, ten jau nieko nebebuvo. Apie įvykį S nieko papasakoti negalėjo, kadangi pats nieko nematė. Kiek ji tuo metu sužinojo, konfliktas vyko jos pažįstamo A. V. bute. Ji apie tą konfliktą taip pat nieko papasakoti negali, kadangi nieko nežino. Taip pat žino, kad konflikto metu bute pas A. V. buvo apsistoję S giminaičiai. Po to konflikto ji pati su A. V. susitikusi nebuvo, su juo nebendravo, apie nusikaltimo aplinkybes nieko papasakoti negali. (1 tom., b.l. 122-124)
Pagarsinus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad A. V. yra jos kaimynas. 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 12-13 val. jos vyrui S. A. į mobilaus ryšio telefoną paskambino vienas iš atvykusių švedų, kuris buvo pas A. V. bute. Tik baigęs pokalbį telefonu, S. A. pasakė, kad jam paskambino brolis švedas ir pasakė, kad pas A. V. į butą įėjo 3 jiems nepažįstami vyrai, užsidarė kambario, kuriame jie buvo, duris, iš kambaryje sklindančio triukšmo: darinėjamų spintų durų, darinėjamo pianino dangčio, daužomų pianino klavišų, A. V. dejonių supratęs, kad atėję 3 vyrai smurtavo prieš A. V., apieško jo butą, daiktus. Paskambino savo broliui N. L., kuris liepė jai su vyru eiti pas A. V., ji savo vyrui pasakiusi, kad jis kuo greičiau ten nueitų. Pati iš savo buto išėjo kiek vėliau ir su kieme sutikta kaimyne I. B. nuėjo pas A. V. į butą. Jos vyras jau buvo nuėję pas A. V. kiek anksčiau. A. V. tokio, koks jis tą vakarą buvo, ji nebuvo mačiusi, jis buvo sutrikęs, išsigandęs. Jis sakė, kad jis nepažįsta vyrų, kurie buvo atėję pas jį. Nurodė, kad jam sudavė į galvos sritį, paširdžius, grasino peiliu, pagrobė 150 eurų. Netrukus atvažiavęs jos brolis N. L. paskambino policijai. (1 tom., b.l. 127-130)
Pagarsinus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu H. S. E. A. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d., 12-13 val. jam paskambino jo brolis ir pasakė, kad pas A. V. į butą atėjo 3 vyrai, užsidarė kambario duris ir pradėjo stumdyti baldus, atidarinėti spintų duris, smurtauti prieš A. V., buvo girdimos dejonės. Apie tai jis pasakė savo žmonai R. A.. Ji išsigando, skambino savo broliui, ką tokiu atveju daryti. Žmonos brolis N. L. pasakė, kad, nieko nelaukdami, jie eitų pas A. V.. Nuėjus pas A. V. į butą, jis bute buvo vienas, vaikščiojo iš kambario į kambarį, buvo visas sutrikęs, šoke. (1 tom., b.l. 134-137)
Pagarsinus parodyms, ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d., apie 11.00 val., važiuodama jai priklausančiu automobiliu, Kretingos mieste, paskambino savo draugui A. V. ir paklausė, ar norėtų, kad ji jį nuvežtų iki jam priklausančio automobilio, kurį jis vakar paliko Kretingos miesto centre. A. V. sutiko ir ji pasakė, kad maždaug po 10 minučių ji privažiuos ir palauks jo apačioje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Savanorių g. 39 namo Kretingoje. Privažiavusi prie Savanorių g. 39 namo, ji atkreipė dėmesį į automobilį, kuris stovėjo ant gatvės, pagal antrą minėto namo laiptinę, automobilyje sėdėjo 4 jaunuoliai, Sustojusi ji sėdėjo automobilyje ir laukė išeinant A. V., pakėlė galvą ir pažiūrėjo į pirmą įėjimą, iš kurio turėjo išeiti A. V. ir spėjo pamatyti, kaip trys jaunuoliai (matė tik jų nugaras), ir A eina atgal į įėjimą. Atkreipė dėmesį, kad automobilyje „BMW“ liko sėdėti tik vienas vairuotojas. A. V. nuėjo atgal, ji jam skambino į jo mobiliojo ryšio telefoną, A. V. telefono jau nekėlė, sėdėdama automobilyje, pamatė, kaip į kiemą iš įėjimo, kuriame gyvena A. V., greitu žingsniu išėjo du jaunuoliai iš Švedijos, kurie gyvena pas A. V. ir kurie pradėjo jai sakyti, kad nežino, kas vyksta, kad girdėjo triukšmą, sklindantį iš A. V. kambario. Tada ji pamatė, kaip iš laiptinės, kurioje yra A. V. butas, išbėgo trys jaunuoliai, visi trys greitai sušoko į automobilį ir nuvažiavo link Palangos plento. Matė, kaip pas A. V. į butą nubėgo R. A. vyras Si (H. S. E. A.) ir dar vienas jaunuolis iš Švedijos, į kiemą išėjo R. A.. Nuėjus pas A. V., buvo matyti, kad jis labai išsigandęs, pasakė, kad jam nepažįstami asmenys jį jo bute sumušė, grasino peiliu, paėmė jo turėtus pinigus. A. V. neklausinėjo, matė, kad jis ir taip išsigandęs, šoko būsenos. (1 tom., b.l. 140-143)
2019-08-07 specialisto išvadoje Nr. G 1399/2019 (03) nurodyta, kad A. V. padarytos poodinės kraujosrūvos dešinėje ausyje, dešinio dilbio srityje bei konstatuotas senas odos nubrozdinimas kairiojo dilbio projekcijoje. Sužalojimai padaryti kietų, bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų pasekoje bei odos nubrozdinimas padarytas bukabriaunio daikto dinaminio poveikio pasekoje. Poodinės kraujosruvos padarytos paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, odos nubrozdinimas padarytas ne mažiau 7 parų iki objektyvios apžiūros. A. V. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Konstatuoti šviežūs sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje. Neatmetama galimybė, kad galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, kurie buvo per silpni, kad susidarytų išoriniai mechaniniai sužalojimai. (1 tom., b.l. 72)
2019-08-14 tarnybiniame pranešime pareigūnas fiksavo, kad 2019-08-13 atlikus A. V. automobilio apžiūrą, už vairuotojo sėdynės kišenėje buvo rasta metalinė violetinės spalvos trintuvė. Atidarius trintuvę, viduje pastebėti baltos spalvos miltelių pėdsakai. Taip pat šalia trintuvės buvo rastos elektroninės svarstyklės "miami", su baltos spalvos miltelių pėdsakais. Rasti daiktai supakuoti į paketą Nr. 401031. Daiktus A. V. pateikė savanoriškai. Nuvykus pas A. V. į namus, esančius Savanorių g. 39-13 Kretingoje, ir apžiūrėjus A. V. butą, svetainėje uždaromoje lentynoje buvo rastas rūkomo (sukamo) tabako pakelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga, galimai "Marihuana". A. V. savanoriškai nurodė, kur laiko narkotines medžiagas. Rasta medžiaga supakuota į paketą Nr. 400654. Surinkta medžiaga atiduota Klaipėdos AVPK NVRS pareigūnams ir A. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d. dėl disponavimo narkotinėmis - psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. (1 tom., b.l. 75-77)
2019-08-13 pažymoje iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės nurodyta, kad A. V. paimto šlapimo mėginyje rasta kanabinoidų/marihuanos pėdsakų. (1 tom., b.l. 74)
2019-08-27 specialisto išvadoje Nr. 30-(588)-IS1-636 nurodyta, kad 2019-08-06 iš įvykio vietos, esančios, Kretingoje, apžiūros metu paimtas peilis yra pagamintas gamykliniu būdu. Peilis yra bendros buitinės paskirties. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šios rūšies peiliai nepriskiriami prie šaltųjų – nešaunamųjų ginklų. (1 tom., b.l. 52-54)
2019-09-30 nutarimu peilis perduotas tolimesniam saugojimui į Klaipėdos AVPK aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlį. (1 tom., b.l. 55-57)
2019-08-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. V., iš jam atpažinimui pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3. Atpažino pagal veido formą, bendrus veido bruožus. Nurodo, kad tai būtent tas asmuo, kuris 2019-08-06 apie 12.30 val. Savanorių g. 39 namo laiptinėje, Kretingoje, sugriebė jį už rankos, palydėjo jį iki jo buto, esančio Savanorių g. 39-13, Kretingoje, bei kartu su kitais dviem asmenimis, panaudojant fizinį smurtą ir peilį, reikalavo atiduoti visus turimus pinigus bei pagrobė jam priklausančių 150 eurų. Kaip po atpažinimo sužinojo, tai – K. S.. (1 tom., b.l. 84-90)
2019-08-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. V., iš jam atpažinimui pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5. Atpažino pagal veido formą, bendrus veido bruožus, akis. Nurodo, kad tai būtent tas asmuo, kuris 2019-08-06 apie 12.30 val. kartu su K. S. ir dar vienu asmeniu, susistabdę jį Savanorių g. 39 namo laiptinėje, Kretingoje, palydėjo jį iki jo buto, esančio Savanorių g. 39-13, Kretingoje, po ko sumušė jį, suduodamas smūgius, kartu su kitais bute buvusiais asmenimis reikalavo atiduoti turimus pinigus. Kaip po atpažinimo sužinojo, tai – V. M.. (1 tom., b.l. 91-97)
2019-08-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. V., iš jam atpažinimui pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 6. Atpažino pagal veido formą, bendrus veido bruožus, akis. Nurodo, kad tai būtent tas asmuo, kuris 2019-08-06 apie 12.30 val. kartu su K. S., V. M. ir dar vienu asmeniu, susistabdę jį namo laiptinėje, Kretingoje, palydėjo jį iki jo buto, esančio Savanorių g. 39-13, Kretingoje, po ko sudavė jam smūgius, iš virtuvės paimtu peiliu grasino perpjauti gerklę. Kaip po atpažinimo sužinojo, tai – D. R.. (1 tom., b.l. 103-108)
Akistatos, atliktos tarp įtariamojo V. M. ir nukentėjusiojo A. V. (3 tom., b.l. 152-155); akistatos, atliktos tarp įtariamojo D. R. ir nukentėjusiojo A. V. (4 tom., b.l. 70-75); akistatos, atliktos tarp įtariamojo K. S. ir nukentėjusiojo A. V." (3 tom. b.l. 61-65), kiekvienas iš procesiniame veiksme dalyvavusių asmenų pasiliko prie savo parodymų, kurie prieštaringi.
Peržiūrėjus iš UAB „Circle K“ gautą vaizdo įrašą, matyti, kad 2019-08-06 11:55 val. į degalinę, priklausančią UAB „Circle K“, esančią Palangoje, atvažiuoja automobilis „BMW“, v/n. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kurį vairuoja A. Š., gim. 1997. Į degalinę 2019-08-06 12:03 val. įvažiuoja automobilis „TOYOTA“, v/n. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kurį vairuoja V. M., gim.. Taip pat matoma, kad iš šio automobilio išlipa K. S., gim. , D. R., gim. , kurie įsėda į gretimai degalinėje stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-08-06 12:06 val. į automobilį „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, įsėda ir V. M., gim. . (1 tom., b.l. 82-83)
Skaitmeninės laikmenos su duomenimis, gautais atliekant proceso veiksmus, laikomos 1 ir 2 tomuose.
Daiktas - peilis, saugomas Klaipėdos AVPK daiktų saugykloje. (1 tom., b.l. 55-57).
Dėl pateikto kaltinimo plėšimu (BK 180 str. 2d.) perkvalifikavimo į savavaldžiavimą (BK 294 str. 2d.)
K. V. M., D. R. ir K. S. buvo kaltinami pagal BK 180 str. 2 d., kad grasindami panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudoję, įsibrovė į patalpą bei panaudoję fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą turtą – 150 Eur, t.y. D. R., K. S. ir V. M., 2019-08-06 apie 12.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu, prie namo, esančio Kretingoje, pirmojo įėjimo, įvykdė plėšimą, o būtent : K. S., priėjęs prie A. V. ir pastarojo ištiestą ranką pasisveikinimui paspaudęs, nepaleido bei laikydamas už rankos, jėga nuvedė A. V. į namo bendro naudojimo laiptinę, kur iš paskos atėjo bendrininkai V. M. ir D. R., kuris pradėjęs grasinti, kad užmuš A. V., ėmė pastarojo reikalauti atiduoti visus turimus pinigus. A. V. nurodžius, jog jis nesupranta, ko jie nori, V. M. vieną kartą sudavė ranka A. V. į pilvą, D. R. A. V. rankomis sudavė po vieną kartą į galvą ir į pilvą, po ko visi ėmė reikalauti nukentėjusiojo atiduoti visus savo pinigus bei nueiti į jo butą. A. V. atsisakius vykdyti reikalavimus, K. S., V. M. ir D. R. apsupę nukentėjusįjį, taip sukurdami bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumo situaciją bei savo tokiu elgesiu rodydamas netiesioginį grasinimą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jei jis priešintųsi ir nevykdytų jų reikalavimų, palydėjo A. V. į jo butą, esantį, Kretingoje, ir nesant pastarojo sutikimui, tokiu būdu įsibrovė į jį, kur užėję į kambarį ir uždarę duris, visi tris vėl ėmė reikalauti, kad nukentėjusysis atiduotų visus turimus pinigus ir vertingus daiktus. Po ko K. S. paėmus nuo stalo A. V. padėtą piniginę ir iš jos ištraukus 150 eurų, V. M. sudavė nukentėjusiajam rankomis ne mažiau kaip 5 kartus į pilvo sritį bei ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį, o D. R. rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į pilvo sritį bei tris smūgius kumščiu į galvos sritį, taip padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, dešinio dilbio srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko K. S., V. M. ir D. R. reikalaudami atiduoti pinigus, apieškojo A. V. butą, tačiau daugiau pinigų neradę ir nepaėmę, D. R. pagrasino, kad iš virtuvės pasiims peilį, kuriuo perdurs gerklę ir tokiu būdu dar kartą pagrasino panaudoti fizinį smurtą. Po ko, D. R. nuėjo į virtuvę, kurioje rado ir paėmė peilį, kurį panaudojo, nes demonstratyviai juo grasindamas, nukreipė į A. V., tačiau pastarasis nevykdė D. R., V. M., K. S. reikalavimo, todėl jie iš buto pasišalino.
Teismo vertina, jog teisiamųjų parodymai, susiję su narkotinėmis medžiagomis, yra nenuoseklūs ir prieštaringi siekiant išvengti atsakomybės dėl narkotinių medžiagų disponavimo ar galimo jų pasisavinimo, tačiau gana nuoseklūs teisiamųjų parodymai dėl to, kad grynieji pinigai (150 Eur) iš nukentėjusiojo A. V. nebuvo pagrobti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota plėšimo sudėtis, kuri apima tokius plėšimą kvalifikuojančius požymius: 1) įsibrovimą į patalpą; 2) nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą. Taigi, plėšimą kvalifikuojantys požymiai yra susiję su kaltininko veikimo būdu, su nusikaltimo metu naudojamomis priemonėmis.
Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą <...> baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ Vadinasi, kvalifikuoto plėšimo padarymo vieta Baudžiamajame kodekse apibrėžiama terminu „patalpa“, o padarymo būdas – terminu „įsibrovimas“. Pastebėtina, kad tiek vieta, tiek būdas yra būtini plėšimo sudėties objektyvieji požymiai ir jeigu bent vieno iš jų nėra, veikos negalima kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį kaip plėšimo, padaryto įsibrovus į patalpą.
Pavyzdžiui, svetimo turto pagrobimas plėšimo būdu iš patalpos, nesant įsibrovimo požymių, kaip ir svetimo turto pagrobimas įsibraunant, bet ne į patalpą, nesudarys Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto plėšimą kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą. Todėl sąvokų „įsibrovimas“ ir „patalpa“ aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasakęs: „Patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Taigi pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstami erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas“ (LAT 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Teismui nekyla dvejonių dėl patalpos, kaip nusikaltimo sudėties objektyvaus požymio, konstatavimo, teismas pasisako dėl įsibrovimo, kaip plėšimą kvalifikuojančio požymio.
Praktikoje įsibrovimo į patalpą požymis aiškinamas remiantis LAT senato nutarimo Nr. 52 15 punktu, kuriame nurodyta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pavyzdžiui, išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ar patenkant be kliūčių (pavyzdžiui, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą, saugyklą ar teritoriją.
Dažniausiai įsibrovimas į objektus yra padaromas įveikiant kliūtis, susijusias su tam tikrų daiktų vientisumo pažeidimu, pavyzdžiui, durų išlaužimu, langų išėmimu, stogo nukėlimu ir pan. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta įsilaužimo ar kitokio fizinio įsibrovimo į butą požymių. Kaltinamieji į butą pateko be kliūčių, tačiau vertindamas, ar patekimą į patalpą laikyti įsibrovimu, teismas pasisako apie nukentėjusiojo valią nusikaltimo metu – plėšimo įsibrovus į patalpą atveju svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą patenka neturint patalpos savininko ar kito teisėto turto valdytojo sutikimo.
Bylos duomenimis, kaltinamieji į butą pateko su nukentėjusiojo A. V. žinia, nukentėjusysis A. V. laiptais iki buto ėjo pirmasis, rodė kaltinamiesiems kelią. Nenustatyta duomenų, kad, lipdamas į penktąjį namo aukštą, nukentėjusysis būtų pasinaudojęs gynybos priemonėmis: šaukęs pagalbos, bandęs priešintis ar pan. Net ir konstatavus nerimą ir saugumo trūkumą sukeliančią situaciją, įėjus į butą, nukentėjusysis A. V. turėjo galimybę pasinaudoti pagalba: bute buvo du vyriškos lyties asmenys, fiziškai galėję sutramdyti kaltinamuosius, tačiau nukentėjusysis į juos nesikreipė.
Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų ėmęsis veiksmų, siekdamas kaltinamiesiems sutrukdyti patekti į patalpą arba, pasinaudojant kambaryje buvusių asmenų pagalba, išprašyti kaltinamuosius iš patalpos. Be to, vertinant byloje surinktą medžiagą, nukentėjusiojo A. V. bute asmenų apsilankymas nebuvo ribojamas, daugiabutis namas, kuriame gyveno nukentėjusysis, buvo žinomas kaip namas, kuriame galima įsigyti narkotinių medžiagų, pats nukentėjusysis buvo žinomas kaip disponuojantis narkotinėmis medžiagomis, tai suponuoja, kad nukentėjusysis A. V. galėjo suprasti tikrąjį atvykimo pas jį tikslą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl pats palydėjo kaltinamuosius į butą.
Be to, kasacinėje praktikoje nurodoma, kad atsakant į klausimą, ar patekimas buvo neteisėtas, būtina išsiaiškinti kaltininko ryšius su nukentėjusiuoju iki nusikaltimo padarymo, jo apsilankymo pas nukentėjusįjį tikruosius ketinimus (LAT 2006 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2006). Bylos duomenimis, dalis kaltinamųjų žinojo A. V. dar iki nusikaltimo padarymo kaip asmenį, disponuojantį narkotinėmis medžiagomis, iš A. V. jiems patiems ar jų pažįstamiems yra tekę gauti narkotinių medžiagų. Bylos duomenimis, kaltinamieji K. S. su V. M. vyko į degalinę pasiimti narkotinių medžiagų iš A. V., kuris į degalinę atvyko A. Š. vairuojamu automobiliu. K. S. nurodo tąkart gavęs 1 g kokaino (tom. 5, b.l. 99). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad A. V. disponavo narkotinėmis medžiagomis (narkotikų rasta jo namuose ir automobilyje, paimto šlapimo mėginyje rasta kanabinoidų/marihuanos pėdsakų), teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų bei kaltinamųjų parodymais, kad du kaltinamieji – V. M. ir K. S. su nukentėjusiuoju A. V. dar iki nusikaltimo padarymo buvo susidūrę dėl narkotinių medžiagų disponavimo.
Bylos duomenimis, trečiojo kaltinamojo D. R. tuometinė sugyventinė D. B., kurios interesus teigia gynęs minėtas kaltinamasis, kartu su liudytoja A. Š. lankėsi nukentėjusiojo A. V. bute. Liudytoja D. B. nurodo, kad kartu su A. Š. iš A. V. gavo narkotinių medžiagų („Mes iš A narkotikų parsinešėm“, „A sake, kad ryt vestuvės, todėl dar nori pasilikti narkotikų sau?“), iš A. V. gautas narkotines medžiagas vartojo automobilyje (tom. 5, b.l. 82). A. D. B apsilankymą jo bute, patvirtina ir pats nukentėjusysis A. V. (tom. 5, b.l. 50). D. B. patvirtina, kad dėl vizito pas A. V. D. R. buvo supykęs, šie liudytojos parodymai patvirtina kaltinamųjų parodymus, kad pas nukentėjusįjį A. V. vykta savavališkai vykdyti ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę – išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis disponuoja narkotinėmis medžiagomis, parduoda jų merginoms.
Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog nukentėjusysis A. V. disponavo narkotinėmis medžiagomis, išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą ir įvertinus teisminio posėdžio metu surinktus įrodymus bei jų visumą, teismas mano, kad kaltinamieji neturėjo tikslo įvykdyti apiplėšimo, santykiai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų susiklostė dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Kasacinės praktikos analizė nurodo, jei prieš įeidamas į patalpą kaltininkas dar neturėjo tikslo apiplėšti ir į patalpą ėjo kitais tikslais, o ketinimas pagrobti turtą kilo jam jau esant patalpoje, plėšimo sudėties ši aplinkybė nepaneigia, bet išankstinės tyčios neturėjimas neteikia pagrindo priskirti plėšimo kvalifikuojamojo – įsibrovimo į patalpą ? požymio. Tokią taisyklę patvirtina kasacinė nutartis: kaltininko veiksmuose prieš jam įeinant į butą nenustačius plėšimo tyčios, kuri kilo jau jam įėjus į patalpą, kvalifikuojamasis požymis buvo pašalintas (LAT 2006 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295/2006).
Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji V. M., D. R., K. S. turėjo išankstinę tyčią pagrobti svetimą turtą iš nukentėjusiojo – byloje išankstinis susitarimas, sumanymas įvykdyti plėšimą neįrodytas. Tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis A. V. disponavo narkotinėmis medžiagomis: kaltinamųjų, liudytojų parodymai, paties A. V. parodymai, jog vartojo narkotines medžiagas ir nusikaltimo padarymo dieną narkotines medžiagas padėjo bute ant stalo, A. V. automobilyje ir bute rastos narkotinės medžiagos, A. V. paimto šlapimo mėginyje rasti kanabinoidų/marihuanos pėdsakai, A. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų disponavimo ir jis nuteistas už šį nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji pas A. V. vyko ne su tikslu apiplėšti, o siekdami įgyvendinti tikrą ar tariamą teisę nebedisponuoti narkotinėmis medžiagomis, nepardavinėti jų merginoms bei kitiems asmenims.
Išankstinės tyčios buvimą neigia byloje esantys duomenys apie vaizdo skambutį, rodant D. B. nukentėjusįjį ir klausiant, ar tai tas pats asmuo. Esant išankstiniam susitarimui apiplėšti, kaltinamieji nebūtų skambinę ir uždavę tokio klausimo, būtų iš karto ėmęsi veiksmų. Teismas pasisako ir dėl išankstinės tyčios nebuvimo dėl vieno iš BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių plėšimą kvalifikuojančių požymių – kai plėšimas padaromas panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Baudžiamosios bylos duomenimis, peilis paimtas iš nukentėjusiojo A. V. virtuvės, kaltinamieji iš anksto peilio ar kito ginklo nebuvo pasiruošę, tai patvirtina, kad kaltinamieji neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios padaryti plėšimą, t. y., panaudojant minėtą daiktą, neturėjo tikslo ir nebuvo pasiruošę nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą. Plėšimo procese prievartos priemonės turi būti panaudojamos prieš atimant turtą, to turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, šios bylos duomenimis, peilis panaudotas, kaip patvirtina nukentėjusysis, jau po tariamo pinigų paėmimo iš piniginės.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. R. minėtą peilį pasiėmė neturėdamas tikslo atimti nukentėjusiajam galimybę priešintis, nes jis nesipriešino. Peilis panaudotas vartojant psichologinį smurtą, siekiant įbauginti nukentėjusįjį ir tuo padaryti jam žalą.
Išankstinės tyčios apiplėšti neturėjimą patvirtina ne tik byloje esantys parodymai, bet ir nukentėjusiojo A. V. patvirtinimas apie bute buvusį vertingą daiktą, t. y. auksinį laikrodį, kurio kaltinamieji nepagrobė (tom. 5, b.l. 50) – jei kaltinamieji būtų turėję tyčią apiplėšti, jie būtų pasisavinę laikrodį ar kitus bute buvusius vertingesnius daiktus. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad, būnant daugiabučio namo laiptinėje, piniginė su pinigais buvo jo kelnių kišenėje, byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji būtų ieškoję nukentėjusiojo rūbuose pinigų. Tyčios apiplėšti nebuvimą iš dalies patvirtina ir paties nukentėjusiojo A. V. duoti parodymai: „Aš kišenėje turėjau piniginę, siūliau jiems, kad paimtų, jie neėmė, liepė eiti į viršų“ (tom. 5, b.l. 49).
Vertindamas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismas pasisako, kad įsibrovimo požymis šioje baudžiamojoje byloje negali būti inkriminuojamas.
Plėšimu yra siekiama pagrobti svetimą turtą, todėl pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra konkreti nuosavybė, kuri gali būti bet kokios formos ir rūšies, įskaitant pinigus. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi bei nuspręsti, ar šiais įrodymais gali būti pagrįstos išvados, ar įrodymai turi būti atmesti. Kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus matyti, kad byloje nėra įrodymų, kokia pinigų suma buvo pagrobta, taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo A. V. parodymus, kad iš bankomato buvo išsiėmęs 200 Eur, o 50 Eur išleido parduotuvėje ir 150 Eur turėjo piniginėje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – jis privalo būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylos medžiagoje, A. V. ir A. Š. tarpusavio susirašinėjime paminėtas skaičius 150 (tom. 1, b.l. 163) nepatvirtina šios pinigų sumos turėjimo ir pagrobimo nusikaltimo padarymo metu, kadangi pokalbyje, teismo nuomone, kalbama koduotėmis. Apie koduočių egzistavimą tarpusavio susirašinėjimuose tarp narkotinėmis medžiagomis disponuojančių asmenų iš dalies patvirtina ir liudytojos D. B. parodymai („K. A. manes klausė, ar nežinau, kur Kaune paimti, greičiausiai prašė manęs narkotikų“ (tom. 5, b.l. 82, susirašinėjimas pateiktas tom. 1, b.l. 162-163). Pripažindamas 150 Eur turėjimo faktą, teismas tai galėtų pagrįsti išimtinai tik nukentėjusiojo, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais, kurie neparemti faktais, patvirtinančiais grynųjų pinigų išėmimą.
Išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ir jų visumą, tarpusavio sąsają, atsižvelgdamas į kaltinamiesiems inkriminuotos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, požymius, lygindamas byloje nustatytas aplinkybes su BK 180 straipsnio 2 dalies dispozicijos turiniu, nenustatydamas išankstinės tyčios pagrobti nukentėjusiojo pinigus ir pašalindamas iš kaltinimo įrodymais nepagrįstą plėšimo dalyką, teismas pasisako, kad nebelieka ir BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. O pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas perkvalifikuoja teisiamųjų veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį.
Teismas taip pat pasisako, kad tam tikros kaltinamųjų parodymų detalės gali kelti klausimų ar yra mažiau įtikinamos, tačiau jos negali būti vertinamos išimtinai kaltinamųjų nenaudai ir lemti jų pripažinimą kaltu dėl plėšimo įsibrovus į patalpą arba panaudojus peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ pasisakyta, jeigu paimdamas svetimą turtą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos kaltininkas yra įsitikinęs, jog veikia vykdydamas kito asmens teises, tokioje veikoje nėra BK 180 str. numatytos nusikaltamos veikos sudėties, minėti veiksmai vertintini atsižvelgiant į subjektyviuosius veikos požymius ir kitas veikos aplinkybes ir gali būti kvalifikuojami pagal BK 294 str.
Teismo pareiga – aktyviai veikti baudžiamajame procese, pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių tikrosioms inkriminuojamos veikos aplinkybėms nustatyti. BPK numato, jog kaltinamajam inkriminuotos veikos kvalifikavimas gali būti pakeistas lengvesniu apie tai iš anksto nepranešus kaltinamajam ir jo gynėjui – tokį kaltinimo pakeitimą teismas gali atlikti savo iniciatyva. Vienintelis apribojimas – nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės negali būti iš esmės skirtingos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą.
Konstatavus teismo, kaip aktyvaus proceso subjekto vaidmenį, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus, inter alia tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014).
Ištyręs byloje esančius įrodymus, nekeisdamas faktinių aplinkybių, teismas pripažįsta, kad faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d. Teismo nuomone, kaltinamųjų veiksmai, aprašyti kaltinamajame akte, atitinka savavaldžiavimo požymius.
Kaltinimas gali būti keičiamas veiką perkvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Pagal LAT suformuotą praktiką, veikos kvalifikavimas pakeičiamas pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tuomet, kai veika perkvalifikuojama pagal BK specialiosios dalies straipsnį ar jo dalį, kuriame įtvirtinta sankcija numato švelnesnę bausmę (pvz.: mažesnę minimalią laisvės atėmimo bausmę, tik švelnesnę bausmės rūšį, alternatyvias švelnesnes bausmės rūšis ir kt.). BK 180 str. 2 d. už plėšimą įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 294 str. 2 d. už savavaldžiavimą panaudodojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Teismo nuomone, pasikeitusios aplinkybės nėra iš esmės skirtingos, jos nepasunkins kaltinamųjų padėties procese ir nesukels grėsmės jų esminės konstitucinės teisės į gynybą įgyvendinimui. Be to, kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų perkvalifikavimas nepažeis jų teisių į gynybą, kadangi kaltinamųjų gynėjai Romanas Lupeika ir Jonas Špelveris baigiamosiose kalbose pasisakė dėl kaltinamųjų veiksmų vertinimo – apie galimą veikos perkvalifikavimą į savavaldžiavimą kaltinamiesiems buvo žinoma.
Dėl kaltinimo savavaldžiavimu pagal BK 294 str. 2d.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Teismas, išanalizavęs surinktą medžiagą ir įvertinęs ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta, kad V. M., D. R. ir K. S., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, grasindami panaudoti ir panaudodami psichinę bei fizinę prievartą ir peilį prieš nukentėjusįjį A. V., padarė jam didelės žalos asmens teisėms, t.y V. M., D. R. ir K. S. veikdami kartu bendrininkų grupėje, 2019- 08-06 apie 12.30 val., prie namo, esančio S, Kretingoje, pirmojo įėjimo, K. S., priėjęs prie A. V. ir jo ištiestą ranką paspaudęs pasisveikinti, nepaleido rankos bei laikydamas už rankos nuvedė A. V. į namo bendro naudojimo laiptinę, kur iš paskos atėjo bendrininkai V. M. ir D. R., kuris pradėjo grasinti, kad sumuš A. V., ėmė pastarojo reikalauti atiduoti narkotines medžiagas. A. V. nurodžius, jog jis nesupranta, ko jie nori, V. M. vieną kartą sudavė ranka A. V. į pilvą, D. R. A. V. rankomis sudavė po vieną kartą į galvą ir į pilvą. Po to V. M., D. R. ir K. S. apsupo nukentėjusįjį, taip sukurdami bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumo situaciją, bei savo elgesiu rodydami netiesioginį grasinimą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jeigu jis priešintųsi ir nevykdytų reikalavimų, pareikalavo ir kartu su nukentėjusiuoju A. V. nuėjo į butą, esantį Kretingoje, kuriame gyveno nukentėjusysis A. V.. Bute, naudojant psichinę ir fizinę prievartą, reikalavo nukentėjusįjį A. V. atiduoti narkotines medžiagas ir pažadėti jų ateityje nepardavinėti, V. M. sudavė nukentėjusiajam rankomis ne mažiau kaip 5 kartus į pilvo sritį bei ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį, o D. R. rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į pilvo sritį bei tris smūgius kumščiu į galvos sritį, taip padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, dešinio dilbio srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, V. M., D. R. ir K. S., reikalaudami atiduoti narkotines medžiagas, apieškojo A. V. butą ir ant stalo rado tris paketus su narkotine medžiaga, kuriuos K. S. paėmė ir perdavė D. R., o pastarasis narkotines medžiagas išpylė į klozetą. Po to, D. R. nuėjo į virtuvę, kurioje rado ir paėmė peilį, kurį panaudojo, nes demonstratyviai juo grasindamas, nukreipė į A. V. ir pagrasino nukentėjusiajam A. V. žodžiais „perdursiu gerklę“, nurodydamas daugiau neprekiauti narkotinėmis medžiagomis.
Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.).
Ištyrus byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų veiksmai, aprašyti kaltinamajame akte, galėtų atitikti savavaldžiavimo požymius, kadangi kaltinamieji, norėdami priversti nukentėjusįjį A. V. nebedisponuoti narkotinėmis medžiagomis, galėjo kreiptis į kompetetingas institucijas, tačiau vykdė šią teisę visi kartu ir patys, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos ir tuo padarydami didelę žalą nukentėjusiajam. Savavaldžiavimas baudžiamojoje byloje konstatuotinas nustačius, kad kaltinamųjų elgesys neatitiko įstatymuose numatytų taisyklių pranešti teisėsaugos institucijoms apie žinomą disponavimo narkotikais, kas atitinka nusikalstamos veikos požymius, faktą.
Savavaldžiavimas gali būti padaromas tiek apibrėžta, tiek neapibėžta tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji veikė konkretizuota tyčia, nes, remiantis pačių kaltinamųjų parodymais, jie suprato savo veiksmų neteisėtumą dėl A. V. reiškiamo reikalavimo nedisponuoti narkotinėmis medžiagomis, atliko tokias funkcijas, kurias turėjo atlikti teisėsaugos institucijos. Šioje byloje ištirtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. R., pasitelkęs bendrininkus K. S. ir V. M., siekė iš nukentėjusiojo išsireikalauti tariamą ar realią teisę į pažadą, kad kad jis daugiau nebesuteiks merginoms ir kitiems asmenims narkotinių medžiagų. Tai yra aplinkybė, kurios nukentėjusysis A. V. nepripažino.
Dėl didelės žalos nustatymo
Kvalifikuodamas kaltinamųjų veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, teismas atliko įrodymų tyrimų analizę ir nustatė vieną iš būtinų savavaldžiavimo požymių – didelės žalos padarymą nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams, egzistavimą.
Didelės žalos darymą asmens teisėms ar teisėtiems interesams kaip savavaldžiavimo padarinių požymį apibūdina žalos pobūdis ir žalos dydis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta psichinė ar fizinė prievarta bei tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui.
Psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, gali būti grasinima panaudoti fizinę jėgą, kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus, psichologinį diskomfortą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas.
BK 294 straipsnio 2 dalies prasme, fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant sutrikdyti sveikatą, sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias, atimti laisvę ar sukelti bejėgišką būseną ir pan.
Fizinio ir psichinio smurto faktą patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti nukentėjusiojo A. V. parodymai, kaltinamųjų V. M., D. R. ir K. S. parodymai, liudytojų parodymai, kuriais pripažįstama, kad nukentėjusysis buvo mušamas, V. M., D. R. ir K. S. apsupo nukentėjusįjį laiptinėje, taip sukurdami bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumo situaciją bei savo elgesiu rodydami netiesioginį grasinimą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jeigu jis priešintųsi ir nevykdytų reikalavimų, prieš jį naudota psichinė prievarta. Fizinio smurto faktą taip pat patvirtina 2019-08-07 specialisto išvada Nr. G 1399/2019 (03), kurioje nurodyta, kad A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto8BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes.
Vienu iš pagrindinių motyvų didelei žalai pagrįsti teismas pripažįsta peilio panaudojimą vartojant psichinį smurtą nukentėjusio A. V. atžvilgiu. Esant normaliam žmonių tarpusavio bendravimui, prieš kitus asmenis peiliai nėra demonstruojami, peilio negrąsinama panaudoti kūnui sužaloti, kaip nustatyta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Vienam iš kaltinamųjų – D. R. panaudojus peilį, psichinė prievarta A. V. atžvilgiu buvo išreikšta ne vien tik žodžiais, bet ir panaudojant peilį, tai patvirtina apie išreikštus pačius pavojingiausius grasinimus, ir nukentėjusiojo patirtą realiai didelį išgąstį ir išgyvenimus. Apie patirtus išgyvenimus patvirtina ir liudytojų, mačiusių nukentėjusiojo A. V. būseną po nusikaltimo padarymo, parodymai. Teismas kritiškai vertina teisiamojo D. R. paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, kai jis pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur pripažino iš virtuvės atsinešęs peilį ir juo pagrąsinęs nukentėjusiajam, ir tai vertina kaip teisiamojo gynybinę taktiką, siekiant sukaidinti teismą išsiaiškinti objektyvią tiesą byloje. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta duomenų, kurie sudarytų pagrindą tikėti teisminio nagrinėjimo metu teisiamojo D. R. pateikta versija, kad jis pripažino peilio panaudojimą verčiamas policijos pareigūnų, todėl teismas plačiau tuo klausimu nepasisako ir konstatuoja, kad teisiamasis D. R. savavaldžiavimo metu panaudojo peilį nukentėjusiojo atžvilgiu.
Neabejojama, kad saugumo jausmas prarandamas tokiose situacijose, kaip nagrinėjamos bylos kontekste – kai trys asmenys atvyksta aiškintis santykių su vienu asmeniu. Kaltinamųjų šiurkštūs, agresyvūs veiksmai, psichinis spaudimas, grasinimai peiliu, fizinio skausmo sukėlimas patvirtina apie bauginančios situacijos sukūrimą, dėl kurios, kaip nurodo nukentėjusysis, jis netgi svarstė pabėgti per balkoną.
Visų kaltinamųjų veiksmų visuma atitinka savavaldžiavimo sudėties objektyvųjį požymį, nes kaltinamieji savavališkais veiksmais, siekdami priversti nukentėjusįjį nebedisponuoti narkotinėmis medžiagomis, panaudojo psichinę bei fizinę prievartą, kuri sukėlė nukentėjusiajam bauginančią situaciją, nesaugumo jausmą. Net jei dėl tokių konkrečių veiksmų iš anksto nebuvo susitarta, kaltinamieji konkretiems veiksmams pritarė savo elgesiu, todėl visi trys, įgyvendindami tikrą ar tariamą teisę, veikė bendrininkų grupe. Kaltinamieji pritarė vienas kito veiksmams, tęsė nusikalstamą veiką nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas kaltinamasis.
Kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kokie nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį atlikti ir kokius veiksmus kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo metu. Nors kiekvienas iš nuteistųjų atliko tam tikrus skirtingus veiksmus (sudavė atitinkamą skaičių smūgių, panaudojo peilį), tačiau, atsižvelgdamas į jų pritarimą vienas kito neteisėtiems veiksmams, teismas pripažįsta, kad visi trys veikė bendrininkų grupe, todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems kaltinamiesiems.
Teismas pasisako dėl kaltinamojo K. S., kuris sulaikė D. R. dėl peilio panaudojimo: veiklos kvalifikavimui reikšmės tai neturi, nes, bylos duomenimis, K. S. nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, bet jis žodžiu grasino smurtu nukentėjusiajam, o nagrinėjamu atveju iš įrodymų matyti, kad bendrininkų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, visi kaltinamieji siekė bendro tikslo, žinojo ir suprato savo veiksmų pobūdį.
Teismo nuomone, kaltinamieji ne tik suvokė savo veikos pavojingumą: iš baudžiamosios bylos turinio analizės, nuteistųjų atliktų veiksmų (psichologinio ir fizinio smurto naudojimo, grasinimo peiliu) matyti, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, tokiais savo veiksmais siekė, kad nukentėjusiajam būtų padaryta didelė žala, tai reiškia, jog visi jie suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo tęsiami tam tikrą laiką, todėl kaltinamieji neabejotinai suprato savavaldžiaujantys prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina ir tai, kad veika nebuvo įvykdyta spontaniškai, nustatytas susitikimo su nukentėjusiuoju organizavimas pareikalavo pastangų: liudytojo A. Š. buvo paprašyta nuvežti į Kretingą, važiuojant automobiliu, buvo skambinama liudytojai D. B..
Teismui šioje byloje nekyla abejonių, kad dėl savavaldžiavimo veiksmų kilę padariniai įvardytini kaip didelė žala nukentėjusiojo A. V. teisėms ar teisėtiems interesams, nes iš kaltinamiesiems inkriminuotų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusysis buvo mušamas, gąsdinamas, jam grąsinama peiliu, nežymiai sutrikdyta jo sveikata, jis girdėjo jam reiškiamus grasinimus, suprato juos kaip realius, ir kaip pats nurodo, tikėjo, kad grasinimai bus įgyvendinti. Kaltininkų veiksmais buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija, nukentėjusysis prarado saugumo ir patyrė diskomforto jausmą. Kaip psichinė prievarta, sukeliant nesaugumo būseną, gali būti vertinami ir kaltinamųjų veiksmai bute kilnojant pianiną, darinėjant baldų dureles, bei, kai teisiamieji laiptinėje apsupo nukentėjusyjį, taip sukurdami bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumo situaciją bei savo elgesiu rodydami netiesioginį grasinimą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jeigu jis priešintųsi ir nevykdytų reikalavimų. Toks pakankamai intensyvios prievartos vertinimas atitinka teismų praktikoje detalizuojamos didelės žalos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2014, 2K-351/2014).
Teismo vertinimu, grasinimas buvo realus, egzistavo objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Grasinimą sustiprino intensyvūs gąsdinimai, riksmai, žodžiai „perdursiu gerklę“, replikos, kad vienas iš kaltinamųjų buvo sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. Smurtas nagrinėjamos bylos kontekste buvo naudojamas kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę – nebedisponuoti narkotinėmis medžiagomis, nesuteikti jų merginoms.
Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokė vertindamas kaltinamųjų kiekį – pats vienas atlaikydamas trijų asmenų fizinį ir psichinį smurtą. Realiu grasinimu pripažįstamas ir peilio, suteikiančio ar sudarančio pranašumo įspūdį, turėjimas.
Teismo nuomone, didelės žalos padarymo faktas galėtų būti ginčytinas, jei prieš nukentėjusįjį nebūtų buvęs panaudotas peilis, jei kaltinamųjų, kurie naudojo smurtą, būtų buvęs vienas, o ne trys.
Pripažindamas psichinės prievartos panaudojimo faktą, teismas konstatuoja, kad grasinimai buvo realūs: kaltinamieji, savavališkais veiksmais įgyvendindami tikrą ar tariamą teisę, iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, kad šis įvykdytų jam pareikštas pretenzijas. Vertinant nukentėjusiojo A. V. būseną bei elgesį įvykio metu, pastebėtina, kad jis prieš kaltinamuosius jautėsi bejėgis, buvo išsigandęs, dėl patirtos prievartos ir jos poveikio nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala. Liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis jautėsi išsigandęs ir sutrikęs.
Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už savavaldžiavimą kilti. Jog fizinės ar psichinės prievartos naudojimas rodo didesnį veikos pavojingumą, kuris yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei už savavaldžiavimą pagrįsti, patvirtina ir kasacinės nutartys (Nr. 2K-778/2007, 2K-167/2008, 2K-464/2007).
Toks fizinio, psichinio smurto įvertinimas, didelės žalos fakto buvimas nekelia abejonių. Atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kaip savavališkas tikros ar tariamos teisės vykdymas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, panaudojant fizinę ir psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį, tuo padarant jam didelę žalą.
Nukentėjusysis A. V. pareiškė 150 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad šią sumą iš jo pagrobė kaltinamieji. Kaltinamieji kaltės dėl plėšimo nepripažino ir su ieškiniu nesutiko.
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmeniui atlyginama nusikaltimu padaryta žala. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys netenkintinas, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad teisiamieji nusikaltimo metu iš nukentėjusiojo pagrobė 150 Eur ir teismas apie tai pasisakė nuosprendžio motyvuojančioje dalyje.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje.
T. V. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., anksčiau teistas 13 kartų, teistumai neišnykę, todėl jis laikomas nusikaltimų recidyvistu (LR BK 27 str.), jo atžvilgiu nagrinėjima baudžiamoji byla Šiaulių apylinkės teisme, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesilaikė jam paskirto kardomosios priemonės įpareigojimo periodiškai registruotis PK ir padarė 6 pažeidimus, dėl ko teismo nutartimi jam buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimą, vėliau į namų areštą. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, buvo nusikaltimo vykdytojas. Teismas vertina, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoširdus, keitė parodymus. Konstatuotina, jog siekiant V. M. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti teisiamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri bus didesnė nei sankcijos vidurkis (LR BK 54 str.), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Paskirtinos pareigos, kurios jį drausmins ir kontroliuos, įpareigos užsiimti naudinga veikla, padės pakeisti jo gyvenimo būdą, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Paskirta bausmė subendrintina su 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme būtą laiką nuo 2019-08-12 iki 2019-08-14 bei suėmime būtą laiką.
Teisiamasis D. R. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., anksčiau teistas 8 kartus, teistumai neišnykę, todėl jis laikomas nusikaltimų recidyvistu (LR BK 27 str.), ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, buvo nusikaltimo organizatorius ir vykdytojas. Teismas vertina, kad D. R. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoširdus, nuolat keitė parodymus. D. R. nuo nusikalstamos veikos padarymo dalyvavo įvairiose socialinio tobulėjimo ir elgesio programose, lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo probacijos programose, dirba pagal verslo liudijimą. Bylos nagrinėjimo metu sukūrė faktinę šeimą, augina vaiką. Konstatuotina, jog siekiant D. R. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti teisiamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri bus didesnė nei sankcijos vidurkis (LR BK 54 str.), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Paskirtinos pareigos, kurios jį drausmins ir kontroliuos, įpareigos užsiimti naudinga veikla, padės pakeisti jo gyvenimo būdą, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Paskirta bausmė subendrintina su 2020-02-10 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020-02-10 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme būtą laiką nuo 2019-08-12 iki 2019-08-14.
Teisiamasis K. S. anksčiau teistas 6 kartus, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., nėra baustas administracine tvarka, dirba. K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, buvo nusikaltimo vykdytojas. Teismas vertina, kad K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoširdus, keitė parodymus. Bylos nagrinėjimo metu sukūrė faktinę šeimą. Konstatuotina, jog siekiant K. S. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti teisiamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri bus didesnė nei sankcijos vidurkis (LR BK 54 str.), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Paskirtinos pareigos, kurios jį drausmins ir kontroliuos, įpareigos užsiimti naudinga veikla, padės pakeisti jo gyvenimo būdą, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme būtą laiką nuo 2019-08-12 iki 2019-08-14.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BK 54 str. ir LR BPK 297, 301, 302-308 str., teismas
nusprendžia:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 294 str. 2 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešeriems (6) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ir 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo priimto baudžiamojo įsakymo paskirta bausme ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą dvejiems (2) metams septyneriems (7) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant V. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme būtą laiką nuo 2019-08-12 iki 2019-08-14, t.y. 2 dienas bei suėmime būtą laiką.
Paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 294 str. 2 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu dvejiems (2) metams septyneriems (7) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020-02-10 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir D. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą trejiems (3) metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 34 MGL (1700 Eur) baudą. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020-02-10 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant D. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme būtą laiką nuo 2019-08-12 iki 2019-08-14, t.y. 2 dienas.
Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 294 str. 2 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešeriems (6) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant K. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme būtą laiką nuo 2019-08-12 iki 2019-08-14, t.y. 2 dienas.
Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skaitmeninę laikmeną su duomenimis, gautais atliekant proceso veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Peilį, saugomą Klaipėdos AVPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, sunaikinimą pavedant Klaipėdos AVPK.
Civilinio ieškinio nėra.
Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.