Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Vytauto Piesliako, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. B. (M. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutarties.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu V. E. V. (V. E. V.) nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, kaltinamojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005 m. rugpjūčio 24 d., apie 14 val., Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), startiniu pistoletu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), užtaisytu 6 mm kalibro trumpaisiais FLOBERT šoviniais, priskiriamais prie šaudmenų, tyčia šovė M. B. į ranką ir padarė šautinį kairiosios plaštakos sužalojimą ir ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veidą bei krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą;

tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą teisę dėl padaryto eismo įvykio, panaudodamas fizinę prievartą prieš M. B., dėl to nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kaip galimą kompensaciją už eismo įvykio metu sugadintą jo sūnui E. V. priklausantį dviratį, atėmė M. B. priklausantį 1400 Lt vertės mopedą Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse pasisakė, kad savavaldžiavimo požymiai – didėlė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams ir psichologinio ar fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusį asmenį – yra alternatyvūs, t. y. tam, kad būtų galima spręsti, ar nusikalstama veika atitinka nusikalstamai veikai, nurodytai BK 294 straipsnyje, pakanka vieno iš nurodytų požymių buvimo. Todėl kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes V. E. V. neinkriminuotas savavaldžiavimui būtinas didelės žalos požymis ir tai trukdė nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme bei trukdo bylą išnagrinėti apeliacine tvarka, nes to ištaisyti teismas negali, yra neteisinga. Savavaldžiavimas, padarytas naudojant psichinę ar fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį, vertintinas kaip darantis didelę žalą asmens teisėms ir teisėtiems interesams, todėl kaltinamuosiuose aktuose bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodymas, kad psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, būtų perteklinis ir nebereikalingas. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad pagal V. E. V. pareikštą kaltinimą, kuriame nurodoma prieš nukentėjusįjį panaudota psichinė ir fizinė prievarta, bet nenurodyta, kad jo teisėms ar teisėtiems interesams padaryta didelė žala, jis negalėjo tinkamai gintis, t. y. buvo pažeista jo teisė į gynybą, taip pat yra neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio ir Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio taikymo

V. E. V. buvo kaltinamas ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį už tai, kad savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį M. B. Apeliacinės instancijos teismas, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs pagal nuteistojo apeliacinį skundą, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir bylą perdavė prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamajame akte nenurodytas būtinas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šio teismo nuomone, BK 294 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui ir padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, todėl pripažino, kad įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymas yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, suvaržęs V. E. V. gynybos teises (BPK 10, 22 straipsniai).

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas, numatytas BK 294 straipsnyje, priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai. Nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai. BK 294 straipsnyje atsakomybė numatyta už dvi nusikalstamas veikas, turinčias skirtingus požymius: pirmoji dalis – kai savavaldžiaujant padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, antroji dalis – kai savavaldžiaujama panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Šie požymiai yra savarankiški, alternatyvūs, todėl BK 294 straipsnio 2 dalis taikoma nustačius būtent šioje dalyje numatytą požymį, arba abu – tiek pirmojoje, tiek antrojoje dalyse numatytus požymius (kasacinė byla Nr. 2K-171/2005).

Remdamasi minėtais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 294 straipsnio 2 dalies taikymą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo nepagrįstas konstatavimas bei padaryta nepagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 255 straipsnio nuostatų, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Priėmęs tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo paduoto apeliacinio skundo iš esmės neišnagrinėjo (BPK 320 straipsnio 3 dalis), todėl nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.