Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARENEM“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „ARENEM“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ARENEM“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bankroto bylos iškėlimas.

Dėl teismo vaidmens nemokumo procese

13. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020; 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-934/2024; 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nors pareiga įrodyti savo mokumą, tenka pačiai atsakovei, tačiau teismas, siekdamas išsamiai įvertinti atsakovės finansines galimybes likti rinkoje, jos veiklos apimtis bei (ne)galėjimą generuoti pajamas privalo būti aktyvus ir imtis veiksmų tam, jog būtų gauti aktualūs bylai įrodymai, pvz., panaudoti teismui suteiktas technines galimybes gauti visų registrų, kitų sistemų duomenis, ar pasiūlyti šalims pateikti atitinkamo pobūdžio duomenis ir tik juos visapusiškai išnagrinėjęs, daryti išvadą dėl bendrovės (ne)mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-739-450/2024).

14. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, priėmęs VMI pareiškimą, 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi pratęsė pasirengimo nagrinėti UAB „ARENEM“ bankroto bylą teisme terminą, t. y. iki 2025 m. birželio 14 d., ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. gegužės 26 d. Atsakovės vadovas 2025 m. gegužės 23 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atidėti 2025 m. gegužės 26 d. teismo posėdį, sudarant galimybes surinkti reikiamus finansinės atskaitomybės dokumentus ir pateikti atsiliepimą į VMI pareiškimą. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi patenkino atsakovės atstovo prašymą, atidėjo paskirtą teismo posėdį, kitą posėdį paskyrė 2025 m. birželio 26 d. ir įpareigojo UAB „ARENEM“ vadovą iki 2025 m. birželio 23 d. pateikti teismui duomenis, nurodytus teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje. Kauno apygardos teisme 2025 m. birželio 25 d. gautas atsakovės vadovo prašymas atnaujinti praleistą terminą iki 2025 m. liepos 11 d. pateikti teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodytus dokumentus bei spręsti klausimą dėl bylos perdavimo Klaipėdos apygardos teismui pagal atsakovės buveinės registracijos vietą. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi patenkino atsakovės vadovo prašymą, atidėjo klausimo dėl bankroto bylos UAB „ARENEM“ iškėlimo nagrinėjimą, teismo posėdį paskyrė 2025 m. liepos 15 d., o atsakovės vadovą įpareigojo iki 2025 m. liepos 11 d. pateikti duomenis, nurodytus teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje. Atsakovės vadovas iki nustatyto termino nei atsiliepimo, nei duomenų apie atsakovės veiklą ir jos turtą nepateikė.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sudarė visas galimybes atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, nustatė žymiai ilgesnį nei numatytas įstatyme (JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje) terminą šios teisės įgyvendinimui, tačiau, kaip minėta, įrodymai nei nustatytu terminu, nei vėliau, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tiek viešųjų registrų duomenimis, tiek ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO informacija. JANĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato būtent juridinio asmens vadovui pareigą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovės finansinę būklę, atmetami kaip nepagrįsti.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo posėdžiai nemokumo bylose vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pateikusi du prašymus dėl termino atsiliepimui ir bendrovės finansiniams dokumentams pateikti pratęsimo, nei vėliau neteikė pirmosios instancijos teismui prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat nekėlė klausimo, kad bylai reikšmingų aplinkybių negali įrodyti rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rengti posėdžio žodinio proceso tvarka. Juo labiau kad duomenys apie juridinio asmens veiklą bei turtą atsispindi būtent rašytiniuose įrodymuose, dėl to siekis aplinkybes dėl bendrovės veiklos ir turto, nepateikus tokių rašytinių įrodymų, išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme.

17. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

18. Apeliantė skunde teigia ir tai, kad UAB „ARENEM“ yra registruota ir veiklą vykdė Klaipėdoje, todėl byla dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti nagrinėjama ne Kauno, o Klaipėdos apygardos teisme.

19. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.62 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registre, be kita ko, turi būti nurodytas juridinio asmens buveinės adresas (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

21. Byloje nustatyta, kad bendrovės buveinės adresas nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki 2025 m. birželio 9 d. buvo nurodytas Kaune ir tik 2025 m. birželio 25 d. atsakovės vadovas teismui pateikė duomenis apie atsakovės buveinės adreso pasikeitimą.

22. Taigi, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad atsakovės buveinės adresas VMI pareiškimo pateikimo ir priėmimo metu (2025 m. balandžio 15 d.) Juridinių asmenų registre buvo nurodytas Kaune, o ne Klaipėdoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nagrinėtinas Kauno apygardos teisme. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti teisingus duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl atsakovės vadovui tokius duomenis Juridinių asmenų registrui pateikus tik 2025 m. birželio 9 d., t. y. jau po VMI pareiškimo gavimo ir priėmimo pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pareiškimą išnagrinėjo ir priėmė skundžiamą procesinį sprendimą.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

23. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas).

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

27. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

28. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei UAB „ARENEM“ iškėlė bankroto bylą iš esmės konstatavęs, kad apeliantės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas alternatyvias nemokumo sąlygas – apeliantė negali laiku vykdyti turtinių prievolių bei jos įsipareigojimai viršija turimą turtą. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu įrodinėja, kad bankroto bylos iškėlimas bendrovei yra netikslingas, nes nors ji turi įsiskolinimų VMI bei VSDFV, tačiau yra moki ir vykdo veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.

30. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso aspektu (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę), pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jos dabartinę finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų), todėl teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2023 m.

31. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2023 m. matyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas siekė 49 374 Eur, įsipareigojimai – 73 502 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik visą bendrovės turtą sudarė trumpalaikis turtas (47 988 Eur), iš kurio 32 781 Eur atsargos, 8 624 Eur per vienerius metus gautinos sumos bei 6 583 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog bendrovė disponuoja nurodyto dydžio atsargomis, kas konkrečiai sudaro atsakovės atsargas ir pan. Byloje nėra duomenų apie realų debitorinių skolų atgavimo (ne)sėkmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų ir atsargų, 2023 m. duomenimis atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę iš viso 66 919 Eur (6 583 Eur – 73 502 Eur). Taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, bendrovės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Be to, iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2023 m. bendrovė patyrė 26 628 Eur dydžio nuostolį.

32. Kaip jau nurodyta, mokumo pagrindimo pareigą turi bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog šiuo metu turi tiek turto, kad jo pakaks atsiskaityti su turimais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualių įrodymų, kurie pagrįstų turto realų buvimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė savo mokumo.

33. Kiti byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės dabartinė finansinė padėtis, lyginant su 2023 m. laikotarpiu, būtų ženkliai pasikeitusi – bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, taip pat ji neturi transporto priemonių. Be to, bendrovės atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos, o išieškoma suma sudaro 54 512 Eur. VSDFV duomenimis šios nutarties priėmimo metu sumažėjo UAB „ARENEM“ darbuotojų skaičius nuo 2 (dviejų) iki 1 (vieno) darbuotojo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis šiuo metu nėra gera.

34. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Nors atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga ne tik pareiškėjai, kuriai įsiskolinimas šios nutarties priėmimo metu nuo 25 392,46 Eur yra padidėjęs iki 30 085,84 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka), bet ir VSDFV biudžetui, kuriam įsiskolinimas nuo 16 416,87 Eur padidėjo iki 16 518,42 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys). Be to, iš VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bendrovė su pareiškėja neatsiskaito nuo 2024 m. spalio mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą pareiškėjai ar iš esmės sumažinusi finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra laikinas. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė nei kreditorių, nei debitorių sąrašų, taip pat ir aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, yra vadovaujamasi finansinės atskaitomybės dokumentais už 2023 m., kurie patvirtina, kad atsakovės įsipareigojimai sudaro 66 919 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė neturi turto, duomenų apie veiklos vykdymą nepateikta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ilgą laiką ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.

35. Trečia, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

36. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

37. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad bendrovė keletą mėnesių neturėjo vadovo, tačiau šiuo metu bendrovės finansinė padėtis keičiasi, nors atsakovė ir turi įsiskolinimų VMI bei VSDFV, bet ji yra moki ir vykdo veiklą. Pažymėtina, kad šie argumentai nepaneigia bendrovės nemokumo fakto. Apeliantės nurodytas veiklos vykdymas grindžiamas vien prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą bei taip generuojamas pajamas (sudarytas sutartis, rinkas, kuriose atsakovė veikia), kurios leistų pagrįstai įsitikinti bendrovės veiklos vykdymu ir jos tęstinumo galimybe.

38. Esant nustatytam, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepasikeis (nepagerės). Minėta, kad atsakovės įsiskolinimas pareiškėjai tęsiasi nuo 2024 m. spalio mėn. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrovėje sumažėjo apdraustųjų asmenų skaičius nuo 2 (dviejų) iki 1 (vieno).

39. Pažymėtina, kad tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, jos įsiskolinimai sistemingai didėja, sumažėjo darbuotojų skaičius bendrovėje, patvirtina jos vykdomos veiklos sutrikimus bei negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo (ar ją vykdo nepakankamai), kadangi pajamų negeneruoja ir todėl nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

40. Šiuo atveju, nėra abejonių, kad atsakovės finansinius sunkumus, kurie tęsiasi jau kurį laiką, galima laikyti pastoviais ir nėra požymių, jog šiuo metu ar vėliau atsakovės finansinė situacija kaip nors galėtų pagerėti. Nagrinėjamoje byloje apeliantės dėstoma pozicija apie vykdomą veiklą yra grindžiama tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, jų didėjimą ir bendrovės gyvybingumo nebuvimą. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos vykdymą ir tęstinumą.

41. Taigi, apeliantė nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, neteikiant juos pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.