Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. Š. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. kovo 3 d. apie 23.45 val. viešoje vietoje – gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su A. S., A. G. ir E. Š., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., tai yra nukentėjusiajam A. A. suduodami rankomis ne mažiau kaip 4 smūgius į veido sritį, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: muštines žaizdas nosies nugarėlės dešiniame šone, kraujosruvas dešinės akies obuolio odenoje, dešinės akies vokuose, nubrozdinimus nosies nugarėlės kairiame šone, kaktoje ir pakaušio dešinėje pusėje, taip būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam A. A. priešintis, pagrobė kuprinę, 10 eurų vertės, joje buvusį fotoaparatą OLYMPUS su dėklu, 50 eurų vertės, piniginę, 10 eurų vertės, ir joje buvusią 10 eurų kupiūrą, iš viso pagrobė svetimo turto už 80 eurų, tai yra L. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi L. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. balandžio 20 d. nutartimi L. Š. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, t. y. iki 2019 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi L. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 20 d. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi L. Š. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad kaltinamasis L. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje.

3. Kaltinamasis L. Š. skundžia teismo nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo ir prašo ją panaikinti bei skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad mirė jo močiutė, pablogėjo mamos sveikata. Teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pasižada nesislėpti, dalyvauti visuose teisiamuosiuose posėdžiuose.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo L. Š. skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra duomenų (pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokoluose, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, nukentėjusiojo, liudytojų ir įtariamųjų protokoluose užfiksuoti duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas kaltinamojo skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, anksčiau nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti L. Š. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu.

6. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas – bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. L. Š. kaltinamas tyčinio apysunkio (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą numatyta griežčiausia bausmė viršija vienerius metus laisvės atėmimo, t. y. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl konstatuotina, jog yra BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo taikymo sąlyga. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau ši aplinkybė padidina tikimybę, kad L. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje, pratęsiant kardomosios priemonės suėmimo terminą buvo įvertinta kaltinamojo L. Š. asmenybė, t. y. jis neturi tvirtų socialinių ryšių, kadangi niekur nesimokė, nedirbo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs. Kaltinamasis L. Š. praeityje teistas net 12 kartų, galbūt nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl nurodytos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėpsis) nuo teismo.

7. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama ar pratęsiama, jei asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad L. Š. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pagrindžia tai, kad L. Š. teistas net 12 kartų, paskutinį kartą 2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, turi neišnykusį teistumą. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad L. Š. praeityje buvo teistas pagal BK 242 straipsnį bei pagal BK 243 straipsnį. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, tai parodo, kad kaltinamasis nėra linkęs atlikti jam paskirtų bausmių bei poveikio priemonių, nėra linkęs taisytis ir elgtis tinkamai. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad L. Š. nors buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, po šio paleidimo nepasikeitė, nevertino teismo jam suteiktos galimybės taisytis būnant laisvėje, jo elgesys ir toliau buvo pavojingas, po to L. Š. buvo nuteistas dar tris kartus. Šios aplinkybės, taip pat ir tai, kad kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, tai yra neturėjo jokio oficialaus pragyvenimo šaltinio, leidžia manyti, kad L. Š. lėšas pragyventi galbūt gaudavo iš nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, t. y. neigiamą kaltinamojo L. Š. asmenybę, jo polinkį nusikalsti, galbūt padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis L. Š., būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkte, 2 ir 4 dalyse numatytais pagrindais.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad BPK 119 straipsnio numatyti tikslai švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo L. Š. skunde nurodyti argumentai dėl mirusios močiutės, pablogėjusios motinos sveikatos, nepaneigia anksčiau nurodytų faktinių duomenų ir nesudaro pagrindo skirti kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones bei pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo L. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.