- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- 2-3350-994/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41175-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
- 2.5.8.9Sutarčių vykdymas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei J. P. dėl be pagrindo įgyto turto išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 27 659,29 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 1 738,51 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2015-03-11 mirė N. M., o jos turto paveldėtoja yra ieškovė A. S.. Tapus paveldėtoja, ieškovei tapo žinoma, kad iš velionės banko sąskaitos dingo didelė pinigų suma. Jokio vertingo turto ji neįgijo. Pradėjus aiškintis, kur dingo pinigai, paaiškėjo, kad juos be pagrindo pasiėmė atsakovė. Tarp atsakovės ir mirusiosios buvo susitarimas, kad nuo 2014 m. gegužės mėn. atsakovė pas save laikys N. M. banko kortelę ir tvarkys velionės piniginius reikalaus bei disponuos pinigais. Atskirai atsakovė buvo pasiskolinusi iš N. M. pinigų, ką patvirtino pasirašydama 2014 m. sausio 1 d. ir 15 d. skolos raštelius bei 2014-09-21 skolų suderinimo aktą. Pastarajame buvo susitarta, kad už negrąžintą 4 200 Lt sumą, atsakovė rūpinsis velione iki 2014 m. gruodžio mėnesio ir taip atidirbs skolą. Papildomai susitarė dėl 100 Lt už važinėjimą, kas sudaro 400 Lt už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. gruodžio mėnesio. Atsakovė neteisėtai iš velionės banko sąskaitos nuėmė ženkliai didesnes sumas ir panaudojo ne pačios N. M. reikmėms. 2014 m. gegužės mėnesį nuėmė 15 100 Lt, birželio mėnesį – 13 920 Lt, liepos mėnesį – 15 104,51 Lt, rugpjūčio mėnesį – 10 515,32 Lt, rugsėjo mėnesį – 25 762,42 Lt, spalio mėnesį – 5 570 Lt, lapkričio mėnesį – 1 860 Lt, gruodžio mėnesį – 1 800 Lt, 2015 m. sausio mėnesį – 550 Eur, vasario mėnesį – 570 Eur, kovo mėnesį – 580 Eur. N. M. mirė 2015-03-11. Atsakovė pripažino pinigų (20 000 Eur) paėmimo faktą ir pažadėjo pinigus grąžinti. Pasirašė pasižadėjimą iki 2015-08-20 15 000 Eur sumą grąžinti. Atsakovė suklaidino ieškovę tvirtindama, kad turėjo teisę kas mėnesį nuimti nuo mirusios sąskaitos po 900 Lt už velionės priežiūrą. Atsakovė apklausoje Vilniaus m. VPK Penktajame policijos komisariate pateikė duomenis, patvirtinančius kitas aplinkybes, kad būtent jokių 900 Lt savo naudai neturėjo teisės nuimti. Skaičiuojant priteistinas palūkanas, patogumo dėlei palūkanos skaičiuojamos nuo sumos, paimtos atitinkamą mėnesį ir atskaitos tašku imant paskutinę mėnesio dieną.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 38-39) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad paskutinę 2015-03-11 nuimtą pinigų sumą iš banko sąskaitos – 560 Eur atidavė A. K. ir mirusiosios krikšto dukrai, kuri organizavo laidotuves. Su velione buvo pažįstama 15-17 metų, nes kol 2006 metais įsigijo savo butą, ji iki tol gyveno mirusiosios bute, nuomojo kambarį. Kai N. M. sunkiai susirgo prašė atsakovės jai padėti ir rūpintis ja. Pinigais, esančiais velionės banko sąskaitoje nuo 2014 m. gegužės mėnesio ji disponavo tik velionės nurodymu, kai ji paprašydavo nuimti atitinkamą sumą, sumokėti mokesčius. Buto mokesčiai vasaros laiku siekė 100 Lt, o žiemą 200 Lt. Velionė N. M. 2004 m. balandžio mėnesį prašė nuimti nemažai pinigų, nes vasarą turėjo atvažiuoti ieškovė, atsakovė vykdė nurodymus. N. M. už jos priežiūrą duodavo atsakovei žymiai daugiau, nei 100 litų kas mėnesį. Iš banko sąskaitos nuimtų piniginių lėšų velionė įsigijo šaldytuvą, radiatorių, virdulį ir kitus namų apyvokos daiktus. Jos pinigais mokėta Vilkpėdės ligoninėje, UAB „Gemma sveikatos centras“. Pasižadėjimą grąžinti ieškovei 15 000 Eur sumą atsakovė pasirašė šoko ir grasinimo būsenoje.
Dublike ieškovės atstovas nurodė, kad iš byloje pateiktų kvitų už medicinines paslaugas matyti, kad mokėtos sumos yra mažos. Atsakovė neginčija fakto, kad disponavo velionės banko kortele. VĮ Vilkpėdės ligoninėje mirusioji laikotarpiu nuo 2014-07-15 iki 2014-08-19 buvo gydoma už TLK lėšas, todėl savo lėšų tam nenaudojo, o 2014 m. liepos mėnesį iš sąskaitos buvo nuimta 15 104,51 Lt.
Triplike atsakovė nurodė, kad visos pinigų sumos buvo nuimtos velionės nurodymu ir jai perduotos. Visas nuimtas pinigų sumas ji perdavė N. M..
Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl buvusių esminių N. M. poreikių. Kurį laiką mirusiąja rūpinosi ir A. K.. N. M. ginčo laikotarpiu nebuvo įgijusi kokio reikšmingo turto už iš jos sąskaitos išleistas sumas, tad negalėjo būti panaudotos sumos jos reikmėms. Paaiškino, kad nėra pradėto ikiteisminio tyrimo dėl atsakovės bauginimo, psichologinio spaudimo. Atsakovė neįrodė byloje pinigų, išimtų iš N. M. banko sąskaitos, perdavimo N. M. fakto rašytiniais įrodymais. Banko sąskaitos išrašas nepatvirtina fakto, kad, kaip teigia atsakovė, kasdien liepdavo nuimti maksimalią leistiną dienos pinigų sumą. Laidotuvėms perduoti 10 000 Lt suma seniai sukaupti velionės pinigai, buvę namuose, o ne perduoti N. M., atsakovei disponuojant banko kortele.
Atsakovė teismo posėdžių metu parodė, kad buvo pažįstama su N. M. apie 20 metų. Apie 10 metų nuomojosi pas ją kambarį, kadangi buvo 3 kambarių butas. 2006 metais įsigijo savo butą ir išsikraustė, bet nuolat palaikė ryšius su N. M.. Ji mokėsi medicinos, o po to įsidarbino Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje laborante. Viena augina vaiką, vaiko tėvas kartu negyvena. 2012 m. ar 2013 m. sužinojo, kad N. M. nustatytas vėžys. Kurį laiką ji buvo išsikrausčiusi pas A. K., tačiau nuolat skųsdavosi, kad jai ten negerai, net bijodavo kalbėti. 2013 m. pabaigoje N. M. grįžo į savo butą. 2014 m. sausio mėnesį, kai buvo sunki atsakovės finansinė situacija, ji pasiskolino iš N. M. 6 000 Lt ir atsakovės iniciatyva tai įformino raštu, kad nekiltų kokių įtarimų prieš N. M. giminę. N. M. iš namų nebeišeidavo nuo 2014 metų rudens, pati piniginių lėšų iš sąskaitos po banko kortelės atidavimo atsakovei, ji neimdavo. Po grįžimo iš slaugos ligoninės, 2014 m. gegužės mėnesį, N. M. pasiūlė atsakovei paimti gaunamus 900 Lt kas mėnesį už slaugą ir jai padėti. Atsakovė siūlė pasirašyti raštišką sutikimą, bet velionė nesutiko. 2014 m. birželio mėnesį velionė prašė išimti 10 000 Lt iš sąskaitos, nes reikės atiduoti A. S., kai ji atvyks iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau ieškovė neatvyko, nes velionė nesutiko apmokėti už skrydžio bilietą ir jos vaikui. Dėl banko kortelės perdavimo atsakovei, raštą prašė pasirašyti atsakovė. Velionė nuo 2014 m. liepos iki rugpjūčio vidurio prabuvo slaugos ligoninėje, nes atsakovės vaikas buvo susilaužęs koją ir atsakovė negalėjo prižiūrėti. 2015 m. vasario mėnesį velionė su ieškovės žinia buvo paguldyta į slaugos ligoninę – UAB „Gemma sveikatos centras“ ir ten mirė. Velionės būtinieji poreikiai per mėnesį sudarydavo apie 700-800 Lt, nes 100-200 Lt už buto mokesčius, kuriuos mokėjo atsakovė, o kita pinigų suma kokybiškam maistui ir vaistams. Pati mirusioji prašydavo, kad atsakovė nuimtų pinigus iš banko sąskaitos ir atiduotų jai, nes bijojo, kad pinigai neatitektų A. K.. Pirmąjį 2015-06-11 rašytinį paaiškinimą atsakovė pasirašė ieškovės ir A. K. akivaizdoje, gąsdinant, kad bus susisiekta su Rygoje esamais žmonėmis, bus pasodinta į kalėjimą, bus iškviesti žurnalistai, ji neteks darbo. Pasirašant pasižadėjimą grąžinti 15 000 Eur sumą taip pat dalyvavo tiek ieškovė, tiek A. K., kurios buvo pateikusios pavyzdį kaip pasirašyti. Iš pradžių liepė rašyti 20 000 Eur sumai, bet po to nusileido iki 15 000 Eur. sumos. Kai mirė N. M., atsakovė perdavė 4 450 Eur sumą UAB „Gemma sveikatos centras“ A. K. ir krikšto dukrai L., kadangi buvo mačiusi, kur velionė pasislėpė pinigus. Į šią pinigų sumą įskaičiuoti buvo ir 560 Eur, kuriuos atsakovė išėmė 2015 m. kovo mėnesį iš velionės banko sąskaitos. Laidotuvėse nedalyvavo nei atsakovė, nei A. K., nei ieškovė. Jokio vertingo turto atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio neįsigijo, už turimą butą moka paskolą – 186,00 Eur. Atsakovė turėjo finansinių sunkumų, nes buvo paėmusi greitųjų kreditų. Mokėjimo terminai suėjo 2014 m. pavasarį. Buvo paėmusi apie 20 000 Lt. Sesės padėjo ir apie 15 000 Lt yra grąžinusios. Šiuo metu išieškojimus vykdo 4-5 antstoliai. Likusi skola ir vykdymo išlaidos sudaro apie 3 000 Eur.
Atsakovės atstovas parodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė pasisavino pinigus, paimtus iš banko kortelės. Tik paskolos teisiniuose santykiuose būtini rašytiniais įrodymai, patvirtinantys pinigų grąžinimo faktą. Atsakovė nesuvokė, kad reikia raštelių, atiduodant velionei pinigus, išimtus iš banko sąskaitos. Atsakovė neturi jokio vertingo turto, net automobilio neturi. Yra įsiskolinimai bankui ir vykdomi išieškojimai pas antstolius.
Liudytoja G. B. parodė, kad yra vyriausioji atsakovės sesuo. Žinojo, kad velionė prašė atsakovės pagalbos ir sesuo nuolat jai padėdavo, net siūlė, pardavus atsakovės ir velionės butus, įsigyti bendrą būstą ir kartu gyventi. Minėjo, kad perdavė pinigų sumą laidotuvėms, bet nežino kokią. Minėjo, kad velionės giminaitė iš Amerikos kaltina atsakovę dėl pinigų pasisavinimo ir grasinant liepė pasirašyti pasižadėjimą. Atsakovė turėjo finansinių sunkumų, nes 2014 m. pavasarį paėmė SMS kreditą. Prie jo dengimo prisidėjo ir liudytoja su vyru. Yra pervedusi ir 1 000 ir 600 Lt. Atsakovė niekada negyveno prabangiai. 2014 metais net automobilį pardavė, kai kilo sunkumų ir iki šiol neturi.
Liudytoja A. K., N. M. giminaitė, t. y. velionė N. M. buvo liudytojos mamos pusseserė, parodė, kad žinojo, jog velionę slaugė atsakovė, kuriai buvo sutarta mokėti 900 Lt (100 Lt transporto išlaidoms+800 Lt už pagalbą namuose). Kurį laiką, iki 2014 m. pradžios, velionė gyveno ir pas liudytoją namuose. Mirus N. M., liudytojos teigimu, atsakovė perdavė velionės krikšto dukrai L. S. 10 000 Lt grynais, po to dar kažkiek atidavė. Liudytojos teigimu, pinigų sumą sudarė apie ar virš 4 000 Eur. Velionės bute grynųjų pinigų nebuvo rasta. Paaiškino, kad atsakovė atvykusiai iš JAV ieškovei A. S. žadėjo grąžinti iš velionės kortelės pasiimtus pinigus, jos buvo susitikusios du kartus- vieną kartą velionės bute, kitą kartą pas liudytoją bute, kuriame atsakovė ir pasirašė pasižadėjimą grąžinti 15 000 Eur sumą iki 2015-08-20. Jokių grasinimų atsakovei nebuvo, išskyrus tai, kad negrąžinus piniginių lėšų geruoju, bus kreiptasi į policiją ar teismą ir bandoma išieškoti pinigines lėšas teisminiu keliu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovė J. P. laikotarpiu nuo 2014 metų gegužės mėnesio susitarė su velione N. M., jog ji teiks N. M. slaugos paslaugas, jai būnant namuose, bei disponuos N. M. banko kortele, užtikrinant būtinųjų poreikių tenkinimą bei tvarkant kasdieninius finansinius N. M. reikalus. Tiek šalių bei liudytojų paaiškinimai teismo posėdžių metu, tiek raštai byloje (b. l. 13-14) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo iki gruodžio mėnesio atsakovė ir N. M. buvo susitariusios užskaityti atsakovės 4 200 Lt įsiskolinimą N. M. už atsakovės teikiamas slaugos paslaugas N. M., papildomai atsakovei sumokant 100 Lt už transporto paslaugas, o nuo 2015 m. sausio mėnesio iki N. M. mirties buvo susitarta žodžiu, kad bus mokamas 900 Lt atlygis atsakovei už N. M. priežiūrą. Tą liudydama patvirtino ir ieškovės kviesta liudytoja A. K.. Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio, atsakovei, pagal jos ir N. M. pasirašytą susitarimą dėl banko kortelės disponavimo (b. l. 14), disponuojant banko kortele, buvo išimta iš N. M. priklausančios AB banko Swedbank sąskaitos 27 659,29 Eur suma grynais pinigais (b. l. 1-4, 23-31).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės J. P. nepagrįsto praturtėjimo ieškovės (N. M. testamentinės įpėdinės) sąskaita, disponuojant N. M. banko kortele.
Teismų praktikoje formuluojamas išaiškinimas, kad nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-196/2011; 2015-02-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40-690/2015; kt.).
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Taigi pagal šią įstatymo nuostatą yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės ir liudytojų neprieštaringų paaiškinimų, tarp atsakovės ir velionės N. M. buvo susiklostę paslaugos teikimo santykiai, atsakovei įsipareigojus teikti slaugos ir priežiūros paslaugas, N. M. slaugant ir prižiūrint namuose, kurie buvo įforminti rašytiniu susitarimu (b. l. 13, 2014-09-21 susitarimas). Byloje esantis N. M. sutikimas (b. l. 14) bei atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia vertinti, kad priežiūros paslaugų teikimo teisiniai santykiai buvo susiformavę ir anksčiau, t. y. dar prieš pasirašant 2014-09-21 susitarimą, iš ko sekė N. M. leidimas atsakovei disponuoti jos banko kortele, užtikrinant jos būtinuosius poreikius, esant reikalingam nuolatiniam slaugos poreikiui (b. l. 21). Šie tarp atsakovės ir N. M. susiklostę teisiniai santykiai leidžia vertinti, kad disponuoti N. M. piniginėmis lėšomis buvo galima tik N. M. interesais, nesant jokio teisinio pagrindo naudoti pinigines lėšas paslaugos teikėjos (atsakovės) naudai, išskyrus atsakovei mokamus po 100 Lt už transporto išlaidas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės iki gruodžio mėnesio, remiantis 2014-09-21 susitarimu bei vėlesniu laikotarpiu gaunant 900 Lt atlygį už slaugos paslaugas per mėnesį, ką patvirtino atsakovė ir ieškovės iškviesta liudytoja A. K. (2016-09-02 teismo posėdžio garso įrašas). Atlygintinų paslaugų teikimo faktu nuo 2015 m. sausio mėnesio neleidžia abejoti tarp atsakovės ir N. M. susiklosčiusi praktika bei 2014-09-21 pasirašytas tarpusavio susitarimas (b. l. 13). Tad įvertinus susiklosčiusių santykių visumą, atsakovė ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio (N. M. 2015-03-11 mirties) buvo įgijusi teisę į 897,82 Eur sumą, gautą iš N. M. už priežiūros ir slaugos paslaugas (115,85 Eur už kelionės išlaidas laikotarpiu 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. (b. l. 13) + 781,97 Eur už priežiūros paslaugas laikotarpiu 2015 m. sausio-kovo mėnesiais) (CK 6.720 str.)
Kaip matyti iš ieškinio reiškiamos reikalavimo, ieškovė įrodinėja, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo 27 659,29 Eur suma, kuri buvo išimta iš velionės N. M. AB banko Swedbank sąskaitos laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. kovo 15 dienos (b. l. 23-31). Su tokiais ieškovės argumentais sutiktina tik iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ieškovės teisių gynimas, remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu atitinka šio instituto sąlygas, o viena iš sąlygų, jog atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita, nesant sutartinių ar įstatymo pagrindų, grindžiama faktu, jog velionė N. M. visas lėšas, esančias AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)., dėl kurių išėmimo esant gyvai A. M. ir kyla ginčas, testamentu paliko A. S. (2015-06-16 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, b. l. 4).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-103/2014).
Vertinant vieną iš nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų – įrodinėtiną aplinkybę dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, teismas pažymi, kad tiek atsakovės 2015-06-11 pasirašytas paaiškinimas apie 50 000 Lt gavimą iš N. M. (b. l. 5), tiek pasirašytas įsipareigojimas grąžinti 15 000 Eur sumą ieškovei A. S. (b. l. 17) leidžia spręsti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, nesant byloje objektyvių duomenų, jog atsakovę ir N. M. būtų sieję sutartiniai paskolos santykiai ir šiuos pinigus (15 000 Eur) atsakovė būtų įgijusi paskolos teisinių santykių pagrindu (kuriems aktualus esminių sąlygų egzistavimas – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, rašytinė sutarties forma), dėl ko nebūtų pagrindo spręsti apie nepagrįsto praturtėjimo egzistavimo, buvus sutartiniams santykiams. Atsakovės argumentai, kad byloje esantys jos ranka pasirašyti raštai neatitinka jos tikrosios valios, kadangi buvo surašyti liudytojai A. K. ir ieškovei grasinant teisminėmis institucijos, nepaneigia be pagrindo įgytų piniginių lėšų fakto bei šių įrodymų patikimumo. Viena vertus, informavimas, jog bus kreiptasi į teisėsaugas institucijas, negrąžinus iš banko sąskaitos paimtų piniginių lėšų, negali būti vertinamas kaip grasinimas. Kita vertus, kitokio realaus grasinimo, ekonominio spaudimo požymių atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis byloje neįrodė, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovės pasirašytas įsipareigojimas ir paaiškinimas neturi teisinio pagrindo, vertinant nepagrįsto praturtėjimo fakto. (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovės ranka pasirašytas paaiškinimas (b. l. 5), jog buvo leista atsakovei pasinaudoti 50 000 Lt suma, vėliau juos grąžinant, suponuoja išvadą, kad nesant byloje duomenų apie šios sumos grąžinimą, atsakovė šia suma praturtėjo ieškovės (kaip piniginių lėšų paveldėtojos) sąskaita. Šios teismo išvados neleidžia paneigti ir atsakovės 2016-09-02 teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad 2014 metų pavasarį atsakovė turėjo finansinių sunkumų, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų 20 000 Lt sumai greitųjų kreditų bendrovėms. Atsakovės paaiškinimai, kad didžiąją įsiskolinimo dalį padėjo sumažinti jos seserys ir likusi skolos su vykdymo išlaidomis keturiems ar penkiems antstoliams suma sudaro apie 3 000 Eur nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovės kviestos liudytojos G. B. paaiškinimai (2016-05-20 teismo posėdžio garso įrašas) liudija, kad atsakovės sesuo yra sumokėjusi tik 1 600 Lt kredito sumą. Tad darytina tikėtina išvada, kad atsakovė gauta suma mažino savo kreditorinius įsipareigojimus.
Vertinant likusios, ieškovės teigimu, nepagrįstai įgytos sumos – 12 659,29 Eur priteisimo iš atsakovės klausimą, teismas priima domėn ir vertina tiek atsakovės, tiek ieškovės iškviestos liudytojos A. K. neprieštaringus paaiškinimus, jog N. M. mirties dieną laidotuves organizavusiai mirusiosios dukterėčiai L. S. buvo atiduota 4 450 Eur suma, kaip nurodė atsakovė 2016-05-20 teismo posėdžio metu, o liudytoja A. K. 2016-09-02 teismo posėdžio metu patvirtino mačiusi, jog buvo atiduota virš 4 000 Eur suma grynais pinigais, tačiau tikslios sumos įvardinti negalint. Įvertinus faktines aplinkybes, kad mirusioji N. M. buvo kremuojama (liudytojos A. K. paaiškinimai), laidotuves organizavo L. S. (velionės krikšto dukra), o atsakovės bei ieškovės iškviestos liudytojos A. K. paaiškinimai dėl piniginių lėšų laidotuvių organizavimui dydžio neprieštaringi ir panašūs, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog 4 450 Eur suma atsakovės buvo perduota L. S. laidotuvių organizavimui. Ieškovės atstovo argumentai dėl šios sumos dalies - 10 000 Lt buvusių santaupų pas velionę N. M. dar iki disponavimo jos banko kortele pradžios (2014 m. gegužės mėn.) nėra pagrįsti jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais. Teismas vertina faktinę aplinkybė, kad lito valiuta rinkoje cirkuliavo iki 2015 m. sausio 1 dienos, tad neatmetama tikimybė, kad 10 000 Lt grynųjų pinigų perdavimas laidotuvių dieną nebūtinai buvo velionės ankstesnės santaupos, dar iki pradėjus disponuoti banko kortele 2014 m. pavasarį atsakovei. Šios piniginės lėšos (10 000 Lt) galėjo būti išimtos iš velionės banko sąskaitos ir 2014 metais, kortele disponuojant atsakovei bei juos perdavus velionei N. M..
Dar daugiau, vertinant atsakovės nepagrįsto praturtėjimo faktą ieškovės sąskaita, pažymėtina, kad jokiais kitais įrodymais, išskyrus J. P. 2015-06-11 rašytu paaiškinimu bei jos įsipareigojimu grąžinti 15 000 Eur sumą (b. l. 15, 17), ieškovė šio fakto neįrodinėjo. Kaip minėta, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad atsakovė būtų panaudojusi likusią grynais pinigais iš banko sąskaitos išimtą sumą – 8 209,29 Eur (27 659,29 Eur -15 000 Eur - 4 450 Eur) savo naudai ir nepagrįstai praturtėjusi, į bylą ieškovė nepateikė. Vertindamas nepagrįsto praturtėjimo faktą, teismas atsižvelgia ir į tas faktines aplinkybes, jog byloje esantis banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. kovo mėn.) iš velionės banko sąskaitos tiesioginiu debetu buvo nuskaitomi tik mokesčiai už ryšio paslaugas (UAB „Tele2“, UAB Cgates“, AB ‚Teo LT“), o kasmėnesiniai buto mokesčiai buvo mokami grynais pinigais, kas, atsakovės teigimu, sudarydavo apie 100-200 Lt per mėnesį (apytiksliai 580 Eur už 10 mėnesių, skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. kovo mėn.). Banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, jog banko kortele per visą laikotarpį (nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. kovo mėn.) buvo nupirkta maisto prekių ir vaistų už 119,51 Eur, kas leidžia vertinti, kad tokia suma nėra pakankama 10 mėnesių laikotarpiui būtinųjų žmogaus poreikių tenkinimui, juolab sunkiai sergančio asmens, kuriam būtini ir medikamentai bei kitos priemonės. Tad tikėtina, jog didžioji dalis piniginių lėšų (8 209,29 Eur), kurios buvo išimtos grynaisiais pinigais iš velionės sąskaitos per ginčo laikotarpį galėjo būti panaudota N. M. kasdieninių būtinųjų poreikių tenkinimui, nesant byloje objektyvių įrodymų apie vertingų daiktų įgijimą N. M. naudai. Protinga, sąžininga ir teisinga vertinti, atsižvelgus į buvusią nustatytą Vyriausybės minimaliąją mėnesio alga (1 000 Lt), kad ginčo laikotarpiu (10 mėnesių terminas) būtinųjų ir tik minimaliųjų poreikių tenkinimui (maistas, medikamentai, mokesčiai už paslaugas) galėjo būti panaudota 3 000 Eur suma velionės poreikių tenkinimui. Neatmetama tikimybė, kad būtinosios išlaidos galėjo viršyti tik minimaliems poreikiams reikalingą pinigų sumą, atsižvelgus, jog N. M. buvo sunkiai sergantis asmuo.
Dar daugiau, šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, byloje įrodytas faktas, jog atsakovė turėjo teisę disponuoti 897,82 Eur suma (115,85 Eur už pravažiavimą laikotarpiu 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn.+ 781,97 Eur už priežiūros paslaugas laikotarpiu 2015 m. sausio-kovo mėnesiais, b.l.13, liudytojos A. K. paaiškinimai) (CK 6.720 str.)
Atsakovės pateiktas AB SEB banko raštas (b. l. 75) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d. atsakovės turimas įsipareigojimas bankui sumažėjo tik 1 015,46 Eur suma. Šis įrodymas, byloje nustatyti duomenys, kad velionė be liudytojos A. K., turėjo giminaičių Vilniuje – brolio dukras, draugę E. taip pat buvo priėmusi nuomininkę su vaiku (liudytojos A. K. paaiškinimai) bei būtinųjų asmens poreikių kasmėnesinis tenkinimas, neleidžia teismui vertinti, kad byloje ieškovė įrodė atsakovės praturtėjimo faktą 8 209,29 Eur sumai. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina tikėtina išvada, kad minėta suma galėjo būti panaudota atsakovės teiktoms slaugos paslaugoms atlyginti, N. M. kasdieninių būtinųjų poreikių tenkinimui, mokesčių už butui teiktas paslaugas mokėjimui bei kitiems velionės interesams tenkinti. Ieškovės atstovo argumentas, kad atsakovė neįrodė piniginių lėšų panaudojimo išimtinai velionės interesais, nepateikdama į bylą piniginių lėšų perdavimo N. M. faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų (pakvitavimu) nesuponuoja kitokio teismo vertinimo, kadangi šalis siejo specifiniai priežiūros paslaugų teikimo santykiai su leidimu disponuoti banko kortele, bet ne kreditavimo santykiai, kurių kreditorinių reikalavimų įvykdymui pagrįsti yra reikšmingas pakvitavimo buvimas. Dar daugiau, atsakovės galimai aplaidus ir neapgalvotas veikimas, nereikalaujant N. M. patvirtinti apie ženklių iš banko sąskaitos išimtų piniginių lėšų gavimą, atsakovei disponuojant banko kortele, taip pat neleidžia daryti teismui kategoriškos išvados, kad byloje įrodytas atsakovės nepagrįstas praturtėjimas visa iš banko sąskaitos išimta pinigų suma.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas faktas, jog atsakovė praturtėjo 15 000 Eur suma ieškovės sąskaita.
Sutinkamai su CK 6.240 str. 1 d., už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovė 15 000 Eur suma disponavo nuo 2014 m. birželio mėnesio (b. l. 15, atsakovės rašytinis paaiškinimas), t. y. ji žinojo arba turėjo sužinoti apie akivaizdų nepagrįstą pinigų gavimą, todėl ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos nuo šio momento, kas sudaro 1 062,50 Eur (15 000 Eur.×5 proc÷12 mėn.×17 mėn.).
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė patyrė 1 577,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 877,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 8) ir 700,00 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 10, CPK 98 str., 80 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovė patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 17,38 Eur išlaidų už įrodymo (pažymos) gavimą (CPK 98 str., 88 str. 1 d. 9 p.). Pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagristos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1—8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos pagristos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentą gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-104/2009).
Įvertinus šalių atstovų advokatų surašytus procesinius dokumentus – ieškinys, atsiliepimas į ieškinį, dublikas, triplikas, dalyvavimą teismo posėdžiuose, konstatuotina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).
Tenkinus ieškovės ieškinį 55 proc. (16 062,50 Eur × 100 proc./ 29 397,80 Eur), ieškovei ir atsakovei paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovei iš atsakovės priteistina 867,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės, proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 187,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Subendrinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės ieškovei priteistina 679,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną procesinių dokumentų siuntimo sumą (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 6,36 Eur, priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovės valstybei (CPK 92 str.). Išaiškintina, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660, sumokėjimo faktą patvirtinantį įrodymą pateikti teismui (raštinei).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) piniginių lėšų sumą įgytą be pagrindo, 1 062,50 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus, 50 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 679,53 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 3,18 Eur (tris eurus 18 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.