- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-1728-826/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Lubekas“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Haver“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lubekas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-39840-1159/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Haver“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Lubekas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Haver“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal 2025 m. balandžio 22 d. taikos sutarties, patvirtintos civilinėje byloje Nr. e2SP-20679-1159/2025, sąlygas dėl 12 225,74 Eur skolos ir 6 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo 2025 m. balandžio 22 d. nuo nesumokėtos sumos. Nurodė, jog skolininkė laiku mokėjimų neatliko.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Lubekas“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, juo pripažino, kad taikos sutartyje numatytais terminais neatliko mokėjimų, tačiau taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl sunkios finansinės padėties ir nesurenkamų reikalingų pajamų. Mano, kad egzistuoja formalus pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo nežymiai vėluoja atlikti mokėjimus, prašo teismo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė išduoti pareiškėjai UAB ,,Haver“ vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintos ir neįvykdytos taikos sutarties dėl 12 225,74 Eur skolos ir 6 proc. dydžio palūkanų nuo 2025 m. balandžio 22 d. nuo nesumokėtos sumos priverstinio išieškojimo iš skolininkės UAB ,,Lubekas“ kreditorei UAB ,,Haver“.
4. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byla pagrįstai paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad apie posėdį bylos šalims pranešta, o įvertinus ginčo šalių argumentus nėra jokios būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
5. Teismas iš civilinės bylos Nr. e2SP-20679-1159/2025 duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, sudarytą tarp kreditorės UAB „Haver“ ir skolininkės UAB „Lubekas“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 23 d. Taikos sutarties 2 punktu skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditorei 19 225,74 Eur skolą tokia tvarka ir terminais, kaip nurodyta grafike. Kreditorė nurodė, kad skolininkė laiku mokėjimų neatliko.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus būtų įvykdžiusi tinkamai. Skolininkės argumentai, kad jos finansinė padėtis yra prasta, negali lemti vykdomojo rašto neišdavimo. Atitinkamai pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB ,,Lubekas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Suinteresuotas asmuo neturi pakankamai lėšų net einamosioms įmokoms, numatytoms taikos sutartyje išdėstytame grafike atlikti, todėl nėra pagrindo laikyti, jog ji turės pakankamai lėšų iš karto visai 12 225,74 Eur skolai ir 6 proc. metinėms palūkanoms sumokėti. Dėl šios priežasties laikytina, kad vykdomojo rašto išdavimas yra netikslingas.
7.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nuspręsti dėl mokėjimų galutinio termino pratęsimo (atitinkamai kassavaitinių įmokų sumažinimo), tačiau tokios galimybės nesvarstė. Suinteresuotas asmuo prašė vykdomojo rašto išdavimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, bet teismas šio prašymo netenkino ir nesuteikė galimybės įgyvendinti suinteresuotam asmeniui jos teisę būti išklausytai ir pateikti argumentus dėl galimybės pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygas.
7.3. Suinteresuoto asmens vertinimu, teismas vykdomąjį raštą išdavė nepagrįstai, nes šiuo konkrečiu atveju egzistuoja galimybė įvykdyti taikos sutartį, pakeitus jos vykdymo sąlygas. Tačiau teismas to ne tik nesvarstė, bet ir nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę. Todėl, skolininkės nuomone, nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta.
7.4. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios įrodymų visumos analizės, nesvarstė ir nevertinto galimybės pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygas, todėl laikytina, jog nutartis yra nepagrįsta, neteisinga, todėl naikintina.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja UAB ,,Haver“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
8.1. Kreditorė atskirąjį skundą laiko iš esmės prašymu dėl 2025 m. balandžio 23 d. teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Kreditorė atskirąjį skundą vertina kaip bandymą faktiškai užvilkinti teismo sprendimo vykdymą ir atsiskaitymą su kreditore, bandymą vilkinti procesą. Tokią poziciją patvirtina faktas, kad skolininkei nebuvo kliūčių pateikti prašymą dėl skolos mokėjimo kitokiomis dalimis nei nurodyta 2025 m. balandžio 22 d. taikos sutartyje iki kreditorei kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
8.2. Skolininkės samprotavimai, kad jos finansinė padėtis prasta, vertintini kritiškai, nes skolininkė nepateikė jokių įrodymų apie tai, ar yra konkretūs faktoriai, dėl kurių konkrečiu laiku skolininkės finansinė padėtis pagerės.
8.3. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai tikėtis, kad skolininkė teismo priteistą sumą kreditorei sumokės būtent pagal skolininkės siūlomą grafiką. Net ir tenkinus tokį prašymą nėra jokių garantijų, kad skolininkė teismo patvirtinto naujo skolos mokėjimo grafiko laikytųsi. Tuo labiau, kad skolininkė nepateikia ir nesiūlo jokių realių savo įsipareigojimus užtikrinančių priemonių.
8.4. Kreditorės vertinimu, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo principus, priimtiniausia būtų situacija, jei skolininkės skolos kreditorei mokėjimo grafikas būtų patvirtintas vykdomojoje byloje / dalyvaujant antstoliui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
10. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-20679-1159/2025, patvirtinta pareiškėjų UAB ,,Haver“ (kreditorė) ir UAB ,,Lubekas“ (skolininkė) 2025 m. balandžio 22 d. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutarties 2 punktu skolininkė pripažino pareigą sumokėti kreditorei 19 225,74 Eur skolą, šią skolą įsipareigojo sumokėti pagal taikos sutarties 3 punkte numatytą grafiką. Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad kreditorė palūkanų skolininkei neskaičiuoja, jei skolininkė laikosi šios sutarties 3 punkte išdėstyto 19 225,74 Eur skolos mokėjimo grafiko ir laiku moka kitas šioje sutartyje nurodytas sumas. Skolininkei vėluojant mokėti bet kokias sumas pagal šią taikos sutartį, skaičiuojamos 6 (šešių) procentų metinės palūkanos (skaičiuojamos nuo 3 punkte nurodytos nesumokėtos sumos nuo šios sutarties pasirašymo dienos) ir sumokamos įvykdžius pagrindinę prievolę (sumokėjus 19 225,74 Eur skolą). Skolininkei bent 2 darbo dienas vėluojant mokėti bet kokias sumas pagal šią taikos sutartį, kreditorė kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo visai šios sutarties 2 punkte nurodytai (ar atitinkamai mažesnei, jei dalis sumos buvo sumokėta) sumai, 6 procentų metinėms palūkanoms (skaičiuojamos nuo 3 punkte nurodytos nesumokėtos sumos nuo šios sutarties pasirašymo dienos).
13. Teisme 2025 m. rugsėjo 4 d. gautas kreditorės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prašymą tenkino.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Atskiruoju skundu apeliantė, be kita nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė apeliantei galimybės įgyvendinti jos teisę būti išklausytai ir pateikti argumentus dėl galimybės pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygas, netenkino jos prašymo vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15. Pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
16. Remiantis bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacija nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme gavus kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, rezoliucija šis prašymas priimtas, paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, skolininkei pasiūlyta pateikti nuomonę / atsiliepimą į prašymą. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Lubekas“ pateiktu atsiliepimu / nuomone prašė teismo vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, 2025 m. rugsėjo 15 d. rezoliucija priimdamas skolininkės atsiliepimą, kreditorei (pareiškėjai) pasiūlė pateikti poziciją dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Teisme 2025 m. rugsėjo 16 d. gauta pareiškėjos (kreditorės) pozicija dėl prašymo.
17. Pirmosios instancijos teismas kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendė rašytinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad byla pagrįstai paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie posėdį šalims pranešta, o įvertinus ginčo šalių argumentus nėra jokios būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir taip vilkinti klausimo išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties, neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti. Minėta, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, o žodinio proceso tvarka toks klausimas sprendžiamas, kai teismas pripažįsta, kad tai yra būtina. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalims apie prašymo nagrinėjimą buvo pranešta, skolininkei sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą / nuomonę dėl gauto prašymo ir skolininkė šia teise pasinaudojo. Prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė šio prašymo nepagrindė, jokių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę vykdomojo rašto išdavimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, nenurodė (CPK 7 straipsnis, 12 straipsnis, 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrindo tenkinti tokį skolininkės prašymą neturėjo. Pažymėtina, jog apeliantė teise būti išklausyta pasinaudojo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, su kuria nesutinka, pateikdama atskirąjį skundą ir jame išdėstydama savo argumentus, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atitinkamai pripažinti, jog apeliantės procesinės teisės šiuo aspektu buvo pažeistos, nėra pagrindo.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos vykdomojo rašto išdavimo sąlygų nesieja su taikos sutarties sąlygų nevykdančios sutarties šalies finansine padėtimi. Atitinkamai apeliantės argumentus, jog skolininkė neturi pakankamai lėšų net einamosioms įmokoms, numatytoms taikos sutartyje išdėstytame grafike, atlikti, todėl nėra pagrindo laikyti, jog ji turės pakankamai lėšų iš karto visai nepadegtai skolai ir 6 proc. metinėms palūkanoms sumokėti ir dėl šios priežasties vykdomojo rašto išdavimas yra netikslingas, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis), todėl šalis, kurios naudai tokia sutartis turi būti vykdoma, gali reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl nesumokėtos skolos (jos dalies) (CPK 646 straipsnio 3 dalis) ir nusprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo vertinama tai, ar skolininkas įvykdė, kokia dalimi įvykdė, ar neįvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
19. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Remdamasi šia nuostata apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios įrodymų visumos analizės, nesvarstė ir nevertino galimybės pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygas, todėl nutartis yra nepagrįsta, neteisinga, naikintina. Tokie apeliantės argumentai nepagrįsti.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskiruoju skundu apeliantė nurodo naujas aplinkybes dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nuspręsti dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau aplinkybių, kad vykdymo tvarką keisti reikia ir (ar) tikslinga, pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime skolininkė nenurodė ir savo pozicijos šiuo aspektu nepagrindė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad objektyvios būtinybės pirmosios instancijos teismui pasisakyti dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo nebuvo. Kreditorė teismui pateiktu prašymu nurodė, kad skolininkė taikos sutarties sąlygų nevykdo. Skolininkė atsiliepimu pripažino, kad įmokų nustatytu terminu neatliko, laikėsi pozicijos, kad egzistuoja formalus pagrindas vykdomąjį raštą išduoti, tačiau kadangi įmokos pradelstos nežymiai, prašė kreditorės prašymo netenkinti.
21. Pastebėtina ir tai, kad skolininkė jokių duomenų, kad vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pradelstas sumokėti įmokas atliko kita, nei šiuo metu šalių susitarta, tvarka, deda aktyvias pastangas, siekdama vykdyti taikos sutarties sąlygas, dėl to būtų pagrindas svarstyti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, pirmosios instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taip pat atskiruoju skundu teigdama, jog tikslinga spręsti klausimą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, skolininkė duomenų, kokia tvarka ir sąlygomis ji gali vykdyti įsipareigojimus kreditorei, nenurodė ir tai pagrindžiančių įrodymų neįvardijo. Be to, pažymėtina, kad prašymas dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, o tokio prašymo pateikimas apeliacinės instancijos teismui kai jis nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme yra negalimas (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).
22. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką turi teisę tik nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo procese (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1683-823/2016, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-302/2018, 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018, 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2230-933/2021, 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1311-936/2024, 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2095-1187/2024; kt.).
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
24. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-20679-1159/2025 patvirtintos kreditorės UAB ,,Haver“ ir skolininkės UAB ,,Lubekas“ 2025 m. balandžio 22 d. sudarytos taikos sutarties turinio nustatyta, kad šalys susitarė dėl piniginės prievolės vykdymo tvarkos ir sąlygų, įmokų mokėjimo terminų. Pagal taikos sutarties 5 punkto nuostatas, skolininkei bent 2 darbo dienas vėluojant mokėti bet kokias sumas pagal šią taikos sutartį, kreditorė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo visai likusiai nesumokėtai skolos sumai ir 6 proc. dydžio metinėms palūkanoms nuo nesumokėtos sumos nuo taikos sutarties pasirašymo dienos. Pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo šalys taikos sutarties sąlygų nekvestionavo, abejonių, jog taikos sutarties sąlygos nėra priverstinai vykdytinos, yra neaiškios ar dviprasmiškos, nekėlė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taikos sutartis nėra vykdoma, todėl pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas vykdomajam raštui pagal taikos sutartį išduoti. Priešingai, nei nurodo apeliantė, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą / nevykdymą.
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
Dėl bylos procesinės baigties
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą.