- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-2095-1187/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08069-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Avedus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „APS?grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avedus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Avedus“ (toliau – ieškovė, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15125-989/2023 įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos 2023 m. lapkričio 15 d., kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagrindu.
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė UAB „APS grupė“ (toliau – atsakovė, apeliantė) nevykdo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą taikos sutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „APS grupė“ atsiliepime nesutiko su pareiškėjos prašymu. Nurodė, kad vykdė ir yra pasiruošusi vykdyti tarp ginčo šalių sudarytą Taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis. Atsakovė pirmąją 9 346,04 Eur įmoką sumokėjo kreditorei 2023 m. lapkričio 30 d.; antrą 9 346,04 Eur įmoką sumokėjo 2024 m. sausio 17 d.; trečią 9 346,04 Eur įmoką atliko 2024 m. vasario 20 d.; ketvirta įmoka sumokėta dalimis, t. y. 5 346,04 Eur mokėjimas atliktas 2024 m. kovo 25 d. ir 4 000 Eur sumokėta 2024 m. balandžio 4 d. Iš viso kreditorei sumokėta 37 384,16 Eur suma. Taip pat nurodė, kad skolininkė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau siekia Taikos sutartį vykdyti joje nustatytomis sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15125-989/2023 dėl 28 038,13 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų (nuo 62 763,86 Eur sumos nuo 2023 m. lapkričio 15 d.) priteisimo iš atsakovės UAB „APS grupė“, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 – 4 punktus.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Avedus“ ir atsakovės UAB „APS grupė“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patvirtino tarp jų sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Taikos sutarties 2 punkte atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei 62 265,73 Eur skolą, 498,13 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo 62 763,86 Eur sumos nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d., 146,00 Eur žyminį mokestį ir 780,00 Eur atstovavimo išlaidas, t. y. atsakovė UAB „APS grupė“ įsipareigojo ieškovei UAB „Avedus“ dalimis per septynis mėnesius sumokėti bendrą 65 422,29 Eur sumą.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Taikos sutarties 4 punkte numatyta, kad: „Atsakovei 15 kalendorinių dienų ir daugiau delsiant atlikti bet kurį Sutarties 2 p. numatytą mokėjimą ar jo dalį, Ieškovė turi teisę reikalauti visos 65 422,29 Eur sumos grąžinimo iš karto, 6 proc. metinių palūkanų nuo 62 763,86 Eur sumos už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 15 d. bei kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (visai sumai)“.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2024 m. balandžio 4 d. (4 000 Eur pavedimas), tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji atliko kitus mokėjimus iki 2024 m. gegužės 30 d. (prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo dienos). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad atliko kitus mokėjimus (iki 2024 m. kovo 31 d. neatliko 9 346,04 Eur įmokos; iki 2024 m. balandžio 30 d. neatliko 9 346,04 Eur įmokos; iki 2024 m. gegužės 31 d. neatliko 9 346,05 Eur įmokos). Teismo vertinimu, iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė neatliko kitų mokėjimų pagal Taikos sutartį (jos 2 punktą).
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė 2023 m. lapkričio 14 d. sudarytos Taikos sutarties 2 punktą, nustačiusį atsakovės skolos mokėjimo grafiką. Ginčo tarp šalių nekilo dėl to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškovei nėra atlikusi penktos ir šeštos įmokos po 9 346,05 Eur ir septintos 9 346,05 Eur dydžio įmokos (Taikos sutarties 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, taip pat į Taikos sutarties 4 punktą, teismas sprendė, kad vykdomasis raštas išduotinas.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji susiduria su finansiniais sunkumais ir dėl to neturi galimybių Taikos sutartyje nustatytais terminais vykdyti Taikos sutarties sąlygų, nėra laikytinos pagrindu neišduoti vykdomojo rašto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) UAB „APS grupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nenustačius ir iš esmės neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių, netinkamai vertinant teisinį situacijos reglamentavimą, o vadovaujantis išimtinai ieškovės paaiškinimais. Todėl teismo nutartis yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
10.2. Teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę. Todėl teismo nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta.
10.3. Atsakovė pripažįsta, kad vėlavo atlikti mokėjimus, tačiau tai padarė ne tyčinių veiksmų pagrindu, ar siekdama piktybiškai vengti vykdyti Taikos sutartį. Atsakovė vėluoja vykdyti mokėjimus išimtinai dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl sezoninio darbuotojų atostogų laikotarpio, finansinių sunkumų. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kur matoma, kad daugelyje bylų apeliantė dalyvauja kaip skolininkė, išduotas ne vienas teismo įsakymas jos atžvilgiu.
10.4. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą vien tik Taikos sutarties sąlygoms bei ieškovės paaiškinimams. Primintina, kad pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles vieno ar kito bylai reikšmingo fakto egzistavimas ar neegzistavimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių neprieštaringų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 129/2005). Kadangi šios bylos kontekste teismas neatliko išsamios įrodymų visumos analizės, teismas priėmė neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Avedus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė ir atsakovė sudarytoje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje skolos grąžinimą išdėstė laike, mokėjimus išdėstant pagal įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Ieškovė ir atsakovė taip pat buvo susitariusios, jog vėluojant atlikti įmokas, atsakovė privalo iš karto grąžinti ieškovei Taikos sutarties 2 ir 4 p. nurodytas sumas ar jų likutį. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad vėluojant atlikti mokėjimus pagal grafiką, ieškovė kreipiasi į teismą dėl visos skolos sumos ar esamo atitinkamo jos likučio išieškojimo. Kaip matyti iš to, kas aukščiau išdėstyta, Taikos sutarties sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos ir suprantamos.
11.2. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad atliko mokėjimus iki 2024 m. kovo 31 d. (9 346,04 Eur įmoka), iki 2024 m. balandžio 30 d. (9 346,04 Eur įmoka) bei iki 2024 m. gegužės 31 d. (9 346,05 Eur įmoka). Šių aplinkybių pakanka spręsti, jog Taikos sutartis nėra vykdoma tinkamai, mokėjimai neatliekami laiku, taikos sutartimi nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis Taikos sutarties 4 punktu, atsakovė privalo iš karto grąžinti ieškovei visą/likusią skolą kartu su aukščiau minėtomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, taip pat egzistuoja ir pagrindas išduoti vykdomąjį raštą nepriklausomai nuo įmokų nesumokėjimo priežasčių ir to, kad atsakovė pasiruošusi vykdyti Taikos sutarties sąlygas šiuo metu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atsakovei nevykdant taikos sutarties, ieškovei išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15125-989/2023 patvirtina ieškovės ir atsakovės 2023 m. lapkričio 14 d. sudaryta taikos sutartis, be kita ko, šiomis sąlygomis: „Atsakovė įsipareigoja sumokėti Ieškovei bendrą 65 422,29 Eur sumą (kurią sudaro 62 265,73 Eur skola, 498,13 Eur delspinigiai, 6 proc. metinės palūkanos nuo 62 763,86 Eur sumos nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d., 146,00 Eur žyminis mokestis ir 780,00 Eur atstovavimo išlaidos) sumokėti dalimis per septynis mėnesius. Pirmąją įmoką Atsakovė įsipareigoja atlikti iki 2023 m. lapkričio 30 d., kitas įmokas – kiekvieną mėnesį, einantį po 2023 m. lapkričio mėn., iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pirmus šešis mėnesius mėnesio įmoka sudaro po 9 346,04 Eur, septintą mėnesį – 9 346,05 Eur (Taikos sutarties 2 punktas); Atsakovei 15 kalendorinių dienų ir daugiau delsiant atlikti bet kurį Sutarties 2 p. numatytą mokėjimą ar jo dalį, Ieškovė turi teisę reikalauti visos 65 422,29 Eur sumos grąžinimo iš karto, 6 proc. metinių palūkanų nuo 62 763,86 Eur sumos už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 15 d. bei kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (visai sumai) (Taikos sutarties 4 punktas).“
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą – išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15125-989/2023 patvirtintos Taikos sutarties 2 punkto sąlygų nevykdymo, nurodydamas, kad išieškotina 28 038,13 Eur skola ir 6 proc. metinės palūkanos (nuo 62 763,86 Eur sumos nuo 2023 m. lapkričio 15 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo Taikos sutarties joje nustatyta tvarka (atsakovė pagal Taikos sutarties sąlygas ieškovei iki 2024 m. kovo 31 d. neatliko 9 346,04 Eur įmokos; iki 2024 m. balandžio 30 d. neatliko 9 346,04 Eur įmokos; iki 2024 m. gegužės 31 d. neatliko 9 346,05 Eur įmokos), todėl egzistuoja pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
18. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį reglamentuojamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies arba atsisako jį išduoti, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
19. Paminėtų nuostatų turinys lemia, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis nustato sąlygas vykdomajam raštui pagal taikos sutartį išduoti: i) teismas, atlikęs bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, turi nustatyti, kad teismo patvirtinta ir vykdytina taikos sutartis yra nevykdoma; ii) teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, bet ne taikos sutarties (šalių sulygtų įsipareigojimų) sąlygų esmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-503-553/2024).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu, svarbu nustatyti faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
21. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, šalys prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo metu nepateikė argumentų dėl taikos sutartimi patvirtintų sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat neginčija aplinkybės, kad ji nevykdė šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. jog neatliko mokėjimų pagal Taikos sutarties 2 punkte šalių sutartą mokėjimo grafiką: iki 2024 m. kovo 31 d. neatliko 9 346,04 Eur įmokos; iki 2024 m. balandžio 30 d. neatliko 9 346,04 Eur įmokos; iki 2024 m. gegužės 31 d. neatliko 9 346,05 Eur įmokos, tačiau tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog mokėjimai pradelsti dėl objektyvių priežasčių bei pasiūlyti ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apeliantės argumentai nėra pagrindas naikinti ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.
22. Pirma, kaip minėta, vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018, 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Taikos sutarties sąlygų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad skolos grąžinimo terminai yra konkreti Taikos sutarties sąlyga. Ieškovei neišdavus vykdomojo rašto, iš esmės būtų pratęsti (pakeisti) Taikos sutarties 2 punkte nustatyti skolos mokėjimo terminai, kas prilygtų Taikos sutarties esminių sąlygų korekcijai. Be to, atidėjus skolos mokėjimą, būtų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), akivaizdžiai modifikuota esminė Taikos sutarties sąlyga.
23. Antra, tiek aukščiau aptarto CPK 646 straipsnio 3 dalis, tiek teismų praktika nenumato, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, dėl kurių nevykdoma taikos sutartis. Tuo tarpu atsakovė tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes, remiasi tik deklaratyviais teiginiais ir savo subjektyvia nuomone, kurių nepagrindžia teisės normomis ar teismų suformuota praktika. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji susiduria su finansiniais sunkumais ir dėl to neturi galimybių Taikos sutartyje nustatytais terminais vykdyti Taikos sutarties sąlygų, nėra laikytinos pagrindu neišduoti vykdomojo rašto CPK 646 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Vykdomojo rašto išdavimui teismui pakanka nustatyti taikos sutarties nevykdymo faktą, nevertinant įsipareigojimų nevykdymą pateisinančių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-516/2024), ką šiuo atveju būtent ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad būtent atsakovė, pasirašydama Taikos sutartį, turėjo įsivertinti savo finansinę padėtį ir atitinkamai galimybes bei pajėgumus, t. y. savo realias galimybes ją vykdyti, ir Taikos sudarymo metu derėtis dėl skolos padengimo sąlygų (skolos išdėstymo laikotarpio, dydžių ir pan.).
24. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo faktą, pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, o apeliantės nurodytus argumentus pagrįstai vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės.
25. Kiti atskirojo skundo (bei atsiliepimo į jį) argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – apeliantės atskirasis skundas nutenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atmesti apeliantės (atsakovės) „APS?grupė“ atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.