Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei O. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta, prašymų negauta. Nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas T. B. ir atsakovė O. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudarę santuoką, santuokoje šalims gimė dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukta ieškovo T. B. ir atsakovės O. B. santuoka, patvirtinta (duomenys neskelbtini) T. B. ir O. B. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė šalių nepilnametės dukters G. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. B. (2.1 punktas), o ieškovas T. B. šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo teismo sprendimo, patvirtinančio šalių sutartį, priėmimo dienos iki vaiko G. B. pilnametystės įsipareigojo mokėti po 250 Eur dydžio išmokas per mėnesį (2.4 punktas), numatant, jog vaiko išlaikymui skirtus pinigus O. B. tvarko uzufrukto teise (2.5 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad O. B. nepiktnaudžiaus alkoholiu ir ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) kreipsis į psichoterapinį centrą MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jos gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui bei atliks kodavimosi nuo priklausomybės alkoholiui procedūrą (5.2 punktas), o šio įsipareigojimo nevykdymas bus pakankamas pagrindas abiem šalims ar vienai iš šalių kreiptis į teismą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo (5.3 punktas) (el. b. failas 1, b. l. 8-10). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 12 d.

9. Ieškovas 2023 m. liepos 26 d. raštu kreipėsi į atsakovę, primindamas, jog atsižvelgdamos į su atsakove liekančios gyventi šalių nepilnametės dukros interesus, šalys susitarė ir atsakovė prisiėmė įsipareigojimus nepiktnaudžiauti alkoholiu ir (ar) kreiptis dėl gydymosi nuo priklausomybės (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktas), o šio įsipareigojimo nevykdymas yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3 punktas), reikalavo liautis piktnaudžiauti alkoholiu priešingu atveju bus priverstas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (el. b. failas 1, b. l. 24-26).

10. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) su vaiku negyvena (el. b. failas 1, b. l. 15-23).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

11. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

12. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.174 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

14. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 60 punktas). Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

15. Teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

16. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžiamas aplinkybe, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir visiškai nebesirūpina nepilnamete šalių dukra, įsipareigojimų, prisiimtų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (nepiktnaudžiauti alkoholiu, kreiptis dėl gydymosi nuo priklausomybės), nevykdo.

17. Šiuo atveju iš byloje pateiktos Skyriaus (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas policijos pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą atsakovei O. B., kurios šeimoje auga nepilnametis vaikas G. B.. Iki šio pranešimo šeima Skyriui nebuvo žinoma. Aptarus situaciją su nepilnamete šalių dukra G. B., vaikas nurodė, jog problemos šeimoje vyksta dėl to, kad tėvas nori ją pasiimti ir, kad ji gyventų su juo, vaikas išsakė, jog nori to paties, paaiškino iki šiol ((duomenys neskelbtini) bendrauta su vaiku) gyveno su motina, ištuokos metu buvo taip nutarta ir vaikui tai tiko, bet motina turėjo įgyvendinti tam tikras sąlygas, viena kurių ,,užsikoduoti“ nuo alkoholio, nes jos alkoholio vartojimas yra prasidėjęs jau labai seniai, paaiškino, jog motina buvo ,,užsikodavusi“ apie metus laiko, bet paskui pradėjo vėl gerti ir vis daugiau, nurodė, jog nenorėdama pakenkti motinai daug dalykų ilgą laiką slėpė nuo tėvo, nepasakodavo jam visko, ilgą laiką kentėjo, ne kartą slėpė alkoholį namuose, <...> prastėjant situacijai dėl motinos gėrimo, prastėjo situacija ir namuose, nes motina visiškai nesitvarkydavo, paskutiniu metu net valgyti nebedarydavo, <...> per paskutinius du mėnesius motiną blaivią matė gal 2-3 kartus. Aptarti situacijos su atsakove specialistams nepavyko, kadangi motina (atsakovė) su jais nesusisiekė, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Skyriaus specialistai nustatė rizikos veiksnius vaiko motinai: vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, 25.3.9. papunkčiu – kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje ir pan.) bei apsaugos veiksniai vadovaujantis 28.2 papunkčiu – rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus (el. b. failas 1, b. l. 15-23, 54-65). Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) BĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pagalbos plano (el. b. failas 1, b. l. 27-31) matyti, jog atvejo vadybos posėdyje dalyvavusi atsakovė pripažino turinti alkoholio vartojimo problemų, tačiau teigė pradėjusi reabilitaciją. Pažymėtina, jog atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo, įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, neteikė (CPK 178 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog gyvendama su atsakove nepilnametė šalių dukra kentė nepriežiūrą, nuolatinį motinos girtavimą. Skyriaus (duomenys neskelbtini)Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 46-48) nurodoma, jog šalių nepilnametis vaikas atsakovės nematė nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, motina vaikui neskambina, nebendrauja su dukra, vieną kartą skambino papriekaištauti ir apkaltinti vaiką dėl susiklosčiusios situacijos.

18. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad po vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo aplinkybės iš esmės pasikeitė, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko negeba sukurti šalių nepilnamečiui vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų normaliam vaiko vystymuisi, juo rūpintis, nuo (duomenys neskelbtini) su vaiku nebegyvena ir vaiku nesidomi, o gyvendama kartu su dukra jos poreikių į sveiką ir saugią aplinką neužtikrino, todėl tolesnis vaiko gyvenimas su atsakove neatitinka geriausių vaiko interesų (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Sprendžiant, ar ieškovas gali užtikrinti tinkamą vaiko normaliam vystymuisi aplinką, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Skyriaus (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 49-52) nurodyta, kad Skyriaus specialistai lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vaikas gyvena ieškovui priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, būstas švarus ir tvarkingas, šiltas, šviesus, atliktas kosmetinis remontas, geros sanitarinės sąlygos, vaikas gali naudotis visa buto erdve, tačiau turi ir savo atskirą kambarį, vaikui yra geros buities ir gyvenimo sąlygos. Nustatyta, jog ieškovas dirba užsienyje, tačiau yra kreipęsis dėl laikinos priežiūros vaikui nustatymo, (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai prižiūrėti nepilnametę G. B. paskirta J. J. (el. b. failas 1, b. l. 53). (duomenys neskelbtini) pagalbos plane (el. b. failas 1, b. l. 27-31) nurodoma, jog ieškovas puikiai geba užtikrinti visus vaiko G. B. poreikius, atliepti jos emocinę būseną, vaiku rūpinasi, užtikrina tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą ir sukuria saugią aplinką. Šiuo atveju įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog gyvenant su ieškovu vaikui yra sukuriamos ir užtikrinamos tinkamos vaiko sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, mokslo bei pramogų ir kitos sąlygos, būtinos tinkamai vaikui vystytis, ieškovas žino savo dukters poreikius ir sugeba juos atliepti, sukurti vaikui saugią aplinką.

20. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

22. Šiuo atveju iš Skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 46-48) matyti, jog vaikas G. B. paaiškino, jog esama situacija ją tenkina, vaikas jaučia ramybę, su ją laikinai prižiūrinčia J. J. sutaria, tėvas geras, ja rūpinasi. Nepilnametė G. B. Skyriaus specialistams yra išsakiusi norą gyventi su tėvu, paaiškinusi, jog su tėvu turi tvirtą ryšį, gali jam viską pasipasakoti, turi bendrų pomėgių, su juo jaučiasi visiškai saugi (el. b. failas 1, b. l. 56).

23. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą teismas taip pat įvertina aplinkybę, jog faktinė vaiko gyvenamoji vieta šiuo atveju nekinta, t. y. iš bylos duomenų matyti, jog šalių nepilnametė dukra, kurios gyvenamoji vieta teismo spendimu nustatyta su motina atsakove O. B., gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, kai atsakovei buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, atsakovė iš šio buto išsikėlė, su šalių nepilnamete dukra bute gyvena ieškovas, o jam išvykus dirbti į užsienio valstybę, vaiką laikinai prižiūri su nepilnamete kartu gyvenanti giminaitė J. J., todėl vaikui įprasta aplinka, prie kurios ji yra įpratusi, šiuo atveju, keičiant vaiko šeimos aplinką (nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas anksčiau negyveno) iš esmės nesikeistų.

24. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad šalių nepilnametė dukra G. B. šiuo metu faktiškai gyvena su ieškovu, kuris tinkamai ja rūpinasi, užtikrina vaikui saugią ir tinkamą aplinką, nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, todėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas leistų užtikrinti faktinių ir teisinių aplinkybių sutaptį ir vaikui stabilios aplinkos išsaugojimą, spręstina, jog vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su ieškovu atitiks geriausius vaiko G. B. interesus (CK 3.3 straipsnis, 3.174 straipsnio 4 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, nepilnametės G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu ieškovu T. B. jo gyvenamojoje vietoje, atitinkamai pakeičiant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

25. Minėta, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4 punkte numatyta, jog nepilnametės G. B. išlaikymui jos tėvas T. B. įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo (duomenys neskelbtini) (teismo sprendimo priėmimo dienos) iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjamu atveju, sprendimu pakeičiant vaiko G. B. gyvenamąją vietą ir nustatant ją su ieškovu, egzistuoja teisinis pagrindas ir įstatyminė prievolė priteisti vaikui išlaikymą iš skyrium gyvenančios motinos. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 350 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo to momento, kai atsakovė faktiškai nustojo gyventi su dukra ir ja rūpintis, iki vaiko pilnametystės.

26. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

27. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškinyje nurodo, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra 15 metų, vaikui būtinas maistas, rūbai, avalynė, mokymosi ir ugdymo priemonės, pinigai maistui, laisvalaikio reikmėms, higienos prekėms. Vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalingos išlaidos sudaro apie 800 Eur, šios išlaidos, ieškovo teigimu, atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės. Byloje duomenų apie nepilnamečiam vaikui nustatytus specialiuosius poreikius nėra pateikta.

29. Pažymėtina, jog ieškovo nurodomos išlaidos savaime neįrodo vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, ieškovas vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų masto neįrodinėjo rašytiniais įrodymais. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

30. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškinyje nurodytos 800 Eur išlaidų sumos vaiko poreikiams tenkinti ieškovas neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, o nurodyta suma viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį dydį, todėl turi būti pagrįsta, vadovaujantis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis civilinio proceso nuostatomis (CPK 185 straipsnis), šiuo atveju teismas vertina ieškovo nurodomus vaiko poreikius, remdamasis kasacinio teismo praktika (sprendimo 29 punktas), visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar ieškovo nurodomi vaiko poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos lėšos.

31. Įvertinus ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, laikytina, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikius gali patenkinti orientaciniu teismų praktikoje pripažįstama minimalios mėnesinės algos dydžio suma, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius siekia apie 708 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 924 Eur (neatskaičius mokesčių)). Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudarys 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių). Dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens pajamos, atskaičius mokesčius, nuo 2025 m. sausio 1 d. turėtų sudaryti apie 777 Eur (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/2d24e7915ef011ef886efef8659c71d0?jfwid=-zee0ux74o; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Didesnių išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, minėta, ieškovas neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Atsakovė byloje konkretaus vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydžio neįrodinėjo, neteikė įrodymų ar kitų duomenų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos dydžio (didesnio ar mažesnio) (CPK 178 straipsnis).

32. Teismas, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgęs į vaiko amžių ir raidą, sprendžia, jog nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga bendra išlaidų suma mėnesiui, ją suapvalinus, šiuo metu sudaro apie 710 Eur (CPK 178, 185 straipsniai). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas į ateitį, būtina vertinti kylantį pragyvenimo lygį, didėjančias prekių, paslaugų kainas, bei nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 777 Eur (atskaičius mokesčius) didėsiančią minimalią mėnesinę algą. Pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas preliminarias nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas, neprivalo tiksliai nustatyti kokia išlaidų suma kiekvieną mėnesį tenka kiekvienam vaiko poreikiui, o preliminariai vertina, kiek galėtų kainuoti vaiko išlaikymas per mėnesį.

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys).

34. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

35. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas dirba užsienio šalyje, tačiau byloje duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas nėra pateikta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 82-83). AB ,,Regitra“ duomenimis, ieškovo vardu registruota transporto priemonė ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 86). Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo turimus skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, jog ieškovas turi įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Byloje nėra duomenų apie turimas santaupas, taip pat duomenų apie ieškovui nustatytą ribotą darbingumą. Duomenų apie kitus, nei šalių nepilnametė dukra, išlaikomus asmenims nėra.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nedirba, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. atsakovės pajamas sudarė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus mokama nuolatinė išmoka (nuo 115,14 Eur iki 496,37 Eur dydžio) (el. b. failas 1, b. l. 79-81). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 84-85). AB ,,Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu kelių transporto priemonės nėra registruotos (el. b. failas 1, b. l. 87). Duomenų apie atsakovės turimas santaupas, taip pat apie jai nustatytą ribotą darbingumą nėra pateikta. Duomenų, jog atsakovė turėtų kitų išlaikomų asmenų, nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovės turto daliai yra taikomi apribojimai (antstolio J. P. pritaikytas areštas apribojant disponavimą turtu), kas sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė turi skolinių įsipareigojimų.

37. Vertindamas duomenis apie šalių turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą vaikui, atitinkantį jo poreikius, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Aplinkybė, jog vienas iš vaiko tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui motyvuojant išlaikymą teikiančio asmens prasta turtine padėtimi, nes ši aplinkybė nepateisinama nuolatinių pajamų ir darbo teisinių santykių neturėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovė būtų nepajėgi uždirbti vaiko išlaikymui mokėti reikalingas pajamas. Atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

38. Be to, sprendžiant dėl kiekvieno iš tėvų teiktino vaikui išlaikymo dydžio atsižvelgtina į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir didesnės finansinės atsakomybės dalis, jam tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant vaiko emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros ir kt. klausimus. Skyrium gyvenantis vienas iš vaiko tėvų tokios atsakomybės ir rūpesčių nepatiria.

39. Teismas, remdamasis išdėstytu, įvertinęs vaiko amžių (šalių nepilnamečiui vaikui yra 15 metų), tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, nuo 2025 m. sausio 1 d. didėsiančią minimaliąja mėnesinę algą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovės nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo momento, kai atsakovė nustojo gyventi su vaiku ir juo rūpintis, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pakeičiant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4 punktą dėl ieškovo dukrai mokėtino išlaikymo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

40. Ieškovas skirtinas vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovės tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis), atitinkamai pakeičiant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktą . Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovas yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

41. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

42. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Nustatyta, jog už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovas sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas patyrė 1 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

45. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1 610 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

46. Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 27 Eur ((350 Eur – 250 Eur) x 3 proc. x 75 proc. = 27 Eur) žyminio mokesčio.

47. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), teikimo tvarką bei dydį ir priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 punktą ir paskirti ieškovą T. B. nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės O. B. 1 610 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo T. B. naudai.

Priteisti iš atsakovės O. B. 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.