Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-09 · Civilinė byla Nr. e2A-569-357/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
e2A-569-357/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ND International“
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos prokuratūros
Trečiasis asmuo
M. Š., A. S., G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-569-357/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16242-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ND International“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ND International“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apygardos prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – M. Š., A. S., G. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ND International“ prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apygardos prokuratūros, 17 242,35 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl neteisėtų prokuroro veiksmų (priimtų nutarimų kuriais neteisėtai nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir neteisėtai panaikinti apribojimai disponuoti į G. S. banko sąskaitą pervestomis iš ieškovės neteisėtu būdu gautomis lėšomis) ieškovė neteko galimybių gauti turtinės žalos atlyginimą.

2. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prokuroro veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, nes laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo nukreiptas į banko sąskaitą asmens, kuris anksčiau buvo grąžinęs pinigus nuteistajam. Tai patvirtina, kad prokuroras veikė pakankamai rūpestingai, vertino turimus duomenis, vadovavosi savo diskrecija priimti sprendimus ikiteisminio tyrimo metu ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, naikinti pritaikyt nuosavybės teisės apribojimą. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Ieškovė neįrodė nei priežastinio ryšio, nei žalos fakto. Be to, ieškovė neveikė aktyviai, žinodama apie savo teisių pažeidimą, kreipėsi į teismą praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą, dėl ko ieškinys turi būti atmestas ir šiuo pagrindu

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „ND International“ teismo patirtas pašto išlaidas.

4. Teismas konstatavo, kad ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras nepažeidė BPK 2 straipsnyje numatytos pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenims taikyti apribojimai būtų savalaikiai taikomi / keičiami / naikinami, o priimti procesiniai sprendimai laikytini teisėtais.

5. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūno veiksmų neteisėtumo.

6. Teismas atskirai nepasisakė dėl kitų tiek ieškovės, tiek atsakovės išdėstytų teiginių, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų, kad ginčo byloje prokuroro 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimas panaikinti G. S. atžvilgiu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 53 900 Lt sumą SEB banko sąskaitoje 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo pagrįstas ir teisėtas, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti pareigūno neteisėtų veiksmų.

7. Teismas nurodė, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, jog į sąskaitoje esamas sumas ieškovė negalėjo ir negali reikalauti nukreipti išieškojimą vadovaujantis teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis dėl 53 900 Lt grąžinimo 2014 m. sausio 2 d. į bendrovės kasą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „ND International“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. teismas nepagrįstai prejudiciniu faktu laikė baudžiamojoje byloje G. S. nurodytą aplinkybę, kuri nebuvo nei tos bylos įrodinėjimo dalykas, nei jo dalis, bei nebuvo tiriama ar įrodinėjama, dėl ko pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie neįrodytą prokuroro veiksmų neteisėtumą;

8.2. minėtoje baudžiamojoje byloje nurodytų lėšų grąžinimo faktas ir realumas nebuvo tiriamas bei nebuvo nei tos bylos įrodinėjimo dalyku, nei jo dalimi – tai tebuvo A. S. ir G. S. gynybinė versija. Priešingai, nei sprendė pirmos instancijos teismas, minėtame nuosprendyje teismas nenustatinėjo ir nepripažino įrodyta aplinkybės, kad G. S. jam paskolintus pinigus UAB „Visi meistrai“ grąžino įnešdamas į kasą, ir, kad šie pinigai realiai buvo grąžinti minėtai įmonei ir įnešti į jos kasą, ir minėtoje byloje tokių duomenų nėra. Šių aplinkybių teismas baudžiamojoje byloje netyrė. Teismo nuosprendyje ši aplinkybė buvo paminėta tik aprašant G. S. parodymus;

8.3. teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad aplinkybė (jog A. S. grąžino lėšas UAB „Visi meistrai“ grynaisiais pinigais) yra prejudicinis faktas, bei remtis ja šioje byloje;

8.4. nepagrįstos teismo išvados apie tai, kad apeliantė neįrodė vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – prokuroro neteisėtų veiksmų. Ši aplinkybė buvo visiškai įrodyta ieškinyje išdėstytais argumentais ir pateiktais įrodymais;

8.5. nepagrįstos teismo išvados apie tai, kad G. S. grąžino UAB „Visi meistrai“ lėšas grynaisiais pinigais, apeliantė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į G. S. banko sąskaitoje buvusias lėšas. Apeliantei priklausančios lėšos ikiteisminio tyrimo metu buvo G. S. sąskaitoje, todėl jeigu prokuroras nebūtų panaikinęs apribojimų šioms lėšoms, apeliantė turėtų galimybę nukreipti į šias lėšas išieškojimą, kadangi šios lėšos priklausė apeliantei;

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. teismas, priimdamas sprendimą turėjo remtis prejudiciniais faktais, kurie buvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendyje, kuriuo trečiasis asmuo 1 buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį;

9.2. nuosprendyje yra nustatytos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens 1 civiline atsakomybe, kurios turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje;

9.3. prokuroras veikė pakankamai rūpestingai, vertino turinius duomenis, vadovavosi savo diskrecija priimti sprendimus ikiteisminio tyrimo metu ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą;

9.4. prokuroro veiksmų teisėtumą pagrindžia ir 2017 m. spalio 17 d. vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo 2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškimą dėl prokuroro piktnaudžiavimo savo pareigomis ir tarnybos pareigą neatlikimo, panaikinus laikiną nuosavybės teisią apribojimą Trečiojo asmens 2 banko sąskaitai;

9.5. nors vyriausias prokuroras buvo panaikinęs prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, jis nelaikė šios aplinkybės reikšminga pradėti ikiteisminį tyrimą, patikrinti pateiktų aplinkybių pagrįstumą ir rėmėsi išimtimi, kuri leidžia nepradėti ikiteisminio tyrimo;

9.6. tiek vyriausiasis prokuroras, tiek teismai nelaikė prokuroro veiksmų neteisėtais, priešingai, ieškovė savo pareiškimą grindė tik subjektyviais pamąstymais, kurie prieštaravo baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams;

9.7. prokuroro veiksmų teisėtumą pagrindžia ir tai, kad vėliau kaltinamąjį aktą su baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti į teismą, teismas nematė pagrindo savo iniciatyva skirti laikino nuosavybės teisių apribojimo trečiojo asmens 2 banko sąskaitai;

9.8. nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas būtų elgęsi neteisėtai ir nerūpestingai;

9.9. bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nebuvo ėmusi visų teisėtų priemonių siekiant išieškoti skolą. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinio senaties praleidimą pagrindžia iš esmės tomis pačiomis atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

11. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės iš kurių matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-987-961/2015), trečiasis asmuo A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu galutinę bausmę paskyrus laisvės atėmimą trejiems metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus dvejiems metams, įpareigojant A. S. per 1 metus ir 3 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nuosprendžiu civilinei ieškovei UAB „ND International“ buvo priteista 17 444,77 Eur turtinė žala bei 604,38 Eur proceso išlaidų. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro M. Š. 2014 m. sausio 7 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti G. S. nuosavybės teises į 53 900 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, apribojimą paskiriant iki 2014 m. liepos 7 d. Šis nutarimas pasirašytinai G. S. įteiktas 2014 m. sausio 17 d. Vėliau, pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas dar trims mėnesiams. Trečiojo asmens G. S. 2014 m. sausio 17 d. apklausos protokole nurodytos aplinkybės dėl 53 900 Lt sumos pervedimo 2013 m. gruodžio 20 d. į jo sąskaitą iš UAB „Visi meistrai“ nurodytos sąskaitos, kuri buvo grąžinta UAB „Visi meistrai“ grynaisiais pinigais, 2014 m. sausio 2 d. išdavus kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Šie parodymai, sutapo su A. S. 2014 m. sausio 24 d. duotais paaiškinimais ir šiomis aplinkybėmis, kaip nustatytomis rėmėsi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nei baudžiamojoje byloje, nei šioje byloje nebuvo ginčo dėl 2014 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderio kvito, kuriuo iš G. S. buvo priimti grynieji pinigai, viso 54 000 Lt į UAB „Visi meistrai“ kasą. 2014 m. rugpjūčio 20 d. prokuroro nutarimu, G. S. prašymas panaikinti pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo turtines teises 53 900 Lt sumai, nebuvo tenkintas nurodant, kad šiuo metu nėra ištirtos visos reikšmingos tyrimui aplinkybės, susijusios su piniginių lėšų gavimu (pervedimu) ir grąžinimu. Už ikiteisminį tyrimą atsakingam prokurorui buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 3 d. įsipareigojimas dėl įmonės debitorinio įsiskolinimo 53 900 Lt grąžinimo terminų, kurį pasirašė UAB „Visi meistrai“ direktorius A. S. ir UAB „ND International“ direktorius D. R.. 2014 m. rugsėjo 9 d. prokuroro nutarimu, buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nurodytame straipsnyje nusikaltimo požymių, buvo pasiremta 2014 m. rugsėjo 3 d. prokurorui pateiktu įsipareigojimu. 2014 m. rugsėjo 12 d. prokuroro nutarimu buvo panaikintas G. S. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 53 900 Lt sumą, esančią G. S. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu buvo konstatuota, kad A. S. gautus į sąskaitą pinigus nedelsiant perkėlė – paskolino G. S., netgi siūlydamas nesudarinėti rašytinio sandorio ir prašydamas kurį laiką paskolos negrąžinti, o netrukus atgavęs paties prašymu grynaisiais pinigus (2014 m. sausio 2 d., 2 t., b. 1. 20), iš karto juos išleido (nuosprendžio 15 1.), ši aplinkybė buvo reikšminga konstatuojant A. S. kaltę, nurodoma, jog A. S., atgavęs paskolintus pinigus, juos panaudojo automobiliui įsigyti (nuosprendžio 16 1.).

12. Byloje ginčas kilęs dėl prokuroro, atsakingo už ikiteisminį tyrimą, veiksmų ir teisinių pagrindų atlyginti ieškovei turtinę žalą.

Dėl įrodymų vertinimo

13. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

15. Kasacinės instancijos teismas dėl CK 6.272 straipsnio nuostatų taikymo yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, reikia išsiaiškinti, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, ar savalaikiai buvo sprendžiamas jų panaikinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neįrodyti ieškovės bei jos atstovo argumentai dėl prokuroro neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pritaikytą G. S. sąskaitai. Ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų seka įrodo, kad 2014 m. sausio 6 d. pagal UAB „ND International“ pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 2014 m. sausio 7 d. priimtas prokuroro nutarimas G. S. atžvilgiu taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 53 900 Lt šiam asmeniui priklausančias sumas, esančias (duomenys neskelbtini) banke, kurios šiam asmeniui buvo pervestos iš UAB „Visi meistrai“, G. S. pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo panaikintas 2014 m. rugsėjo 12 d. prokuroro nutarimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad G. S. jam skolintus pinigus grąžino UAB „Visi meistrai“ 2014 m. sausio 2 d. Ginčo dėl to, kad šis asmuo grąžino jam pervestą 53 900 Lt sumą grynaisiais pinigais, įnešdamas ją į UAB „Visi meistrai“ kasą ir gaudamas kasos pajamų kvitą, nėra, ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad į G. S. banko sąskaitoje buvusias lėšas nukreipti išieškojimą nebuvo teisinio pagrindo ir nuosprendžiu priteistos žalos išieškojimas negalėjo būti vykdomas iš šių areštuotų lėšų. Ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras nepažeidė BPK 2 straipsnyje numatytos pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenims taikyti apribojimai būtų savalaikiai taikomi / keičiami / naikinami, o priimti procesiniai sprendimai laikytini teisėtais. Prokuroro veiksmų teisėtumą vertino ir pripažino teismine tvarka ieškovės skundus nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.272 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio ( CK 6.272 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to, tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016.

19. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, nes atsakovė nuosekliai, viso civilinio proceso metu rėmėsi aplinkybe, jog trečiasis asmuo G. S. sugrąžino pasiskolintus pinigus dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl to prokuroro priimti sprendimai yra pagrįsti. Atsakovė pažymėjo, kad trečiojo asmens A. S. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai nesiskyrė nuo parodymų, duotų baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis) ir sutapo su jo paaiškinimais šioje civilinėje byloje. G. S. prašymas panaikinti apribojimus buvo grindžiamas 2014 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderio kvitu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtino grąžintus pinigus ir 2014 m. sausio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus trečiasis asmuo patvirtino šias aplinkybes. 2014 m. sausio 2 d. G. S. UAB „Visi meistrai“ vardu buvo išrašytas kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvito kopija atiduota. Iš G. S. perduotų pinigų dalies UAB „Visi meistrai“ sumokėjo už patalpų nuomą UAB „Moderus“ ir UAB „Modernus LT“. Už 14 000 Lt įsigijo automobilį, dalį pinigų sumokėjo už priemones ir įrangą, reikalingą dažymo cechui, šios aplinkybės patvirtintos ir ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybės konstatuotos teismo nuosprendžiu. Taigi, vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas rėmėsi parodymais, kuriuose teigiama, jog trečiasis asmuo atgavęs paskolintus pinigus, iš tų pinigų nusipirko automobilį.

20. Teisėjų kolegija dėl prokuroro veiksmų teisėtumo pažymi, kad byloje nepaneigta, jog prokuroras veikė rūpestingai, vertino turimus duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalis numato, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Teismų praktikoje, aiškinant šią nuostatą, pažymima, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-323-518/2018; 2018-03-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 18-221-487/2018). Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, vertindamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir vadovaudamasis savo diskrecija, vertina turimus duomenis ir jų įrodomąją reikšmę.

21. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantė pripažino, kad neginčija įsipareigojimo ir jame esančio buvusio direktoriaus parašo patikimumo. Šio įsipareigojimo reikšmę patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. spalio 8 d. nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės skundą dėl Vilniaus apygardos prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis įsipareigojimas yra laikytinas susitarimu dėl nuostolių atlyginimo tarp ieškovo direktoriaus D. R. ir UAB „Visi meistrai“ direktoriaus A. S. ir dėl to prokuroro sprendimas atitinka reikalavimą dėl įtariamojo įsipareigojimo atlyginti žalą (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroro veiksmų teisėtumą pagrindžia 2017 m. spalio 17 d. vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės 2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškimą dėl prokuroro piktnaudžiavimo savo pareigomis ir tarnybos pareigų neatlikimo, panaikinus laikiną nuosavybės teisių apribojimą trečiojo asmens banko sąskaitai. 2017 m. spalio 17 d. vyriausiojo prokuroro nutarimas buvo motyvuojamas tuo, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, jog pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje nustačius, jog A. S., pervedęs 53 900 Lt sumą į trečiojo asmens sąskaita, galimai siekė paslėpti apgaulės būdu gautus pinigus. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo A. S. išnagrinėjus baudžiamąją bylą buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, todėl prokuroro priimto nutarimo panaikinti paskirta laikiną nuosavybės teisės apribojimą, negalima laikyti neteisėtu.

22. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė pareiškimą grindė subjektyviais vertinimais, kurie prieštaravo baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Prokuroro veiksmų teisėtumą pagrindžia ir tai, kad kaltinamąjį aktą su baudžiamąją byla perdavus nagrinėti teismui, teismas netaikė laikino nuosavybės teisių apribojimo trečiojo asmens banko sąskaitai. BPK 151 straipsnio 6 dalis numato, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Vadovaujantis BPK 233 straipsnio 4 dalimi, teisėjas nutartimi bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje sprendžia dėl kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą, ir kitų procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Teismų praktikoje šiuo atžvilgiu pažymima, kad savo žinioje bylą turintis teismas, nustatęs, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui yra BPK 151 straipsnyje numatyti pagrindai, jį gali paskirti arba pratęsti jos terminą bet kurioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-22 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. JS-56-518/2019; 2018-03-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-63- 518/2018).

23. Taigi byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas būtų elgęsi neteisėtai ir nerūpestingai. Kaip nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė ieškinį grindė tuo, kad trečiasis asmuo neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovė pateikė antstolio 2019 m. gegužės 10 d. informacinį raštą, kad trečiasis asmuo yra trijų įmonių akcininkas: priklauso 100 vienetų UAB „Geslita LT“ akcijų, 100 vienetų UAB „Visi meistrai“ akcijų ir 34 vienetai UAB „Priešgaisrinė sauga“ akcijų. Visi pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens turtinė padėtis nėra nemoki. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos tikslas – turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2009-11-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009).

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų teismo nustatytas ir teismo nuosprendžiu konstatuotas faktines aplinkybes. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sąlygojo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad į G. S. sąskaitoje esamas sumas ieškovė negalėjo ir negali reikalauti nukreipti išieškojimą vadovaujantis teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu. Tai, kad grąžinti pinigai trečiajam asmeniui A. S. nebuvo jo įnešti į UAB „Visi meistrai“ kasą, nesusiję G. S. veiksmais, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas nesusijusio asmens – G. S. sąskaitai, buvo netikslingas. Šiuo aspektu pareigūnų veiksmai, panaikinant laikiną nuosavybės teisių apribojimą asmens, kurio atžvilgiu nevykdomas ikiteisminis tyrimas, sąskaitai buvo teisėti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras neatlieka skolų išieškojimo funkcijų, todėl laikinai apriboti nuosavybės teises G. S. sąskaitai vien tam, kad ieškovei būtų patogiau pasidengti kitų asmenų padarytus nuostolius, nebuvo jokio teisinio pagrindo.

25. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė trečiųjų asmenų 2014 m. sausio 17 d. ir 2014 m. sausio 24 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolus, UAB „Visi meistrai“ 2014 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderio kvitą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą atmesti trečiojo asmens rašymą, AB „Visi meistrai“ 2014 m. rugsėjo 3 d. įsipareigojimą „Dėl įmonės debitorinio įsiskolinimo grąžinimo terminų ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį. Teismas įvertino visų šių įrodymų įrodomąją reikšmę, pakankamumą bei pagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo grąžino pasiskolintą sumą iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismui pripažinus, kad prokuroro veiksmai buvo teisėti, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūno veiksmų neteisėtumo, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė, nes neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė negalima.

Dėl prejudicijos taikymo

26. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs taisykles, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, o įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, nors yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje aktualūs teismų nustatyti faktai, teisiniai santykiai ir jų pakartotinai nagrinėti ar iš naujo nustatyti negalima. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo padarytos teisinės išvados iš naujo nenustatinėtinos. Ieškovės ieškinys baudžiamojoje byloje tenkintas, priteista 60 233,32 Lt (17 444,77 Eur) turtinė žala iš trečiojo asmens A. S.. Kaip ir minėta, nagrinėdamas civilinę bylą, teismas neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 p.; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

28. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinus pagrįstu bei teisėtu, teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Dėl senaties termino

29. Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Ieškovė nepagrįstai žalos atsiradimo momentą siejo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. priimta nutartimi trečiąjį asmenį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismui pripažinus nepagrįstu ieškinio senaties pradžios momentu 2015 m. rugsėjo 22 d., kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo laikyti, kad ieškinio senaties pradžia yna 2016 m. vasario 11 d. kai pasibaigė Vilniaus apygardos probacijos tarnybos terminas įvykdyti nustatytą priežiūros priemonę. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. gegužės 29 d., atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui pripažinus nepagrįstu ieškinio senaties pradžios momentu 2016 m. vasario 11 d., kai pasibaigė Vilniaus apygardos probacijos tarnybos terminas įvykdyti nustatytą priežiūros priemonę, atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo laikyti, kad ieškinio senaties pradžia yra 2016 m. gegužės 24 d., kai Trakų rajono apylinkės teismas nutartimi tenkino Vilniaus apygardos probacijos tarnybos prašymą mokėjimą išdėstyti dalimis.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ieškovės reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, todėl nereikia taikyti ieškinio senaties. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas nenustatinėtinas, nes neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Taigi, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rasa BartašienėDanutė BurbulienėLina Muchtarovienė