Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-666-198/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2A-666-198/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Ramunė Čeknienė
Ieškovas
V. A.
Suinteresuotas asmuo
H. A., Vilniaus
Civilinė byla Nr. 2A-666-198/2014Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00912-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 113.; 113.1.; 113.8; 116.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės ir Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-732/2014 pagal ieškovo V. A. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto, žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais atsakovams antstolei N. V., KB „Miško draugas“, UAB „Realforest 1“, suinteresuotiems asmenims H. A., Vilniaus kredito unijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė 1) pripažinti negaliojančiu ab initio 10,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., pardavimo iš varžytinių aktą, patvirtintą 2010-12-02 Molėtų raj. apylinkės teismo rezoliucija; 2) pripažinti negaliojančia ab initio 2011-01-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp KB „Miško draugas“ ir UAB „Realforest 1“; 3) taikyti restituciją natūra ir grąžinti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini)., savininkei H. A.; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog 2010-09-21 d. jis ir jo pažįstamas, kurio neįvardijo, atvyko į antstolės N. V. kontorą, bet varžytinės neįvyko. Jo pažįstamas buvo pasiryžęs varžytinėse pasiūlyti iki 60000 Lt už parduodamą sklypą. Po to iš skelbimo internete sužinojo, jog 2010-11-02 antstolės N. V. kontoroje vyks varžytinės, kurių metu bus parduodamas H. A. priklausantis 10,92 ha miško sklypas. Apie šias varžytines jam nebuvo pranešta. Jis ir jo pažįstamas, kuris buvo atvykęs į antstolės kontorą 2010-09-21, atvyko į antstolės kontorą ir prašė varžytines atidėti, nes turtas pardavinėjamas už netinkamai nustatytą kainą, tačiau antstolė į tokius reikalavimus neatsižvelgė. Įvykus varžytinėms, jis nesutikdamas su varžytinių rezultatu kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir sprendimu jam buvo paskirta advokatė. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad varžytynių aktas 2012-12-02 d. buvo patvirtintas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes turto (žemės sklypo) pardavimo kaina buvusi įtartinai žema ir tuo pažeistos įstatymo nuostatos - LR CPK 718str. dėl parduodamo turto pradinės kainos nustatymo, kas neva lemia, jog pardavimo iš varžytynių aktas yra niekinis ir negaliojantis CPK 602 str. 1d. 6 p. pagrindu, kadangi neproporcingai buvo apribotos skolininko nuosavybės teisės. Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo atstovė teigė, kad skolininkui prieštaraujant antstolės atliktam turto įkainojimui antstolė N. V. privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, bet dėl jos kaltės skolininkui, t.y. ieškovui, buvo užkirstas kelias tinkamai ginti savo interesus turto priverstinio realizavimo procedūroje. Kadangi po mėnesio turtą už beveik dvigubai didesnę kainą atsakovas KB „Miško draugas“ perleido UAB „Realforest 1“, šis sandoris esą irgi yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, naikintinas ir taikytina restitucija natūra (LR CK 6.145str.).

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovo V. A. penkis šimtus litų antstolės N. V. kontorai, šešis tūkstančius litų Kooperatinei bendrovei „Miško draugas“, 5413,55 Lt UAB „Realforest 1“; 1935,60 UAB „Krivita“ ir 148,73 pašto išlaidų valstybei. Teismas nenustatė varžytynių neteisėtumo ir pagrindo varžytynių aktą pripažinti niekiniu bei negaliojančiu. Teismas konstatavo atsakovų KB „Miško draugas“ ir UAB „Realforest 1“, kaip turto įgijėjų sąžiningumą, todėl sprendė, kad turtas negali būti išreikalautas bei grąžintas H. A., restitucija šiuo atveju negalima. Teismas darė išvadą, kad skolininkas ir žemės sklypo savininkė H. A. nesidomėjo vykdymo procesu, kaip tai numato CPK 643 str. 4p., neteikė nuomonės dėl sklypo įkainojimo bei paskesnių verčių nustatymo, todėl antstolei nebuvo jokio pagrindo skirti sklypo vertei nustatyti ekspertizę, kaip tai reikalauja CPK 681str.1d. Teismas kritiškai vertino ekspertizės aktą, nes visų pirmą - sklypas buvo pardavinėjamas keliose varžytinėse, nuo 2009-11-12, todėl varžytinių kaina su kiekvienomis varžytinėmis turėjo mažėti. KB „Miško draugas“ UAB „Realforest 1“ pardavė sklypą už 70 000 Lt, ir ši vertė buvo mažesnė, nei ekspertės nustatyta sklypo vertė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. A. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-05-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo išvada, jog antstolė N. V. tinkamai vykdė 2010-11-02 varžytines yra neteisėta, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir Vilniaus apygardos teismo 2013-02-20 nutartyje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nėra paneigta ieškovo versija, kad jam apie antstolės paskelbtas varžytines tapo žinoma ne iš jos siųstų dokumentų, o iš interneto. Nurodo, jog antstolė neišsiuntė vykdomojoje byloje priimtų patvarkymų apie pakartotinai prasidėjusį išieškojimo iš įkeisto turto procesą. Antstolė teismo posėdžio metu patvirtinto, jog per klaidą tiek turto arešto aktas, tiek pranešimas apie skelbiamas varžytines apeliantui nebuvo išsiųsta. Pašto pažyma, kuri buvo pateikta teismui antstolės kaip įrodymas, jog H. A. buvo tinkamai informuota, nėra informatyvi ir pakankama. Antstolė savo iniciatyva nepaskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti, neatšaukė varžytinių dėl varžytinių dienai tariamai apelianto išsakyto prašymo atidėti varžytines.

2. Teismas, nepagrįstai kritiškai įvertinęs byloje esantį rašytinį oficialų įrodymą – ekspertizės aktą dėl žemės sklypo rinkos kainos varžytinių datą, padarė neteisėtas išvadas, jog ginčo žemės sklypas per ginčo varžytines buvo parduotas už teisingą kainą. Nurodo, jog antstolė, nenustačiusi turto rinkos kainos, apeliantui prieštaraujant prieš varžytines dėl nustatytos parduodamo turto paskelbtos kainos, įvykdė turto pardavimą iš varžytinių už esmingai mažesnę kainą.

3. Teismas, nepagrįstai atmetęs pagrindinį ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu varžytinių aktą, nepagrįstai netenkino ir išvestinių ieškovo reikalavimų – nepripažino negaliojančia KB „Miško draugas“ ir UAB „Realforest 1„ sudarytos sutarties, netaikė restitucijos.

Atsiliepimas

Antstolė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Jokie bendraskolės teiginiai, kad ji negavusi antstolio siunčiamų dokumentų, negali paneigti antstolio į bylą pateiktų dokumentų apie dokumentų išsiuntimą per paštą į abiejų skolininkų nurodytą gyvenamąją vietą, todėl vien formaliais pagrindais skundžiamas turto pardavimo iš varžytinių aktas negali būti panaikintas. Abejotina eksperto išvada, kai parduoto žemės sklypo rinkos kaina varžytinių metu buvo 76 000 Lt, kai ankstesnėse varžytinėse jo niekas nepirko nei už 52 400 Lt, nei už 39 300 Lt.

Atsakovas KB „Miško draugas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Antstolė padarė formalų pažeidimą – siustuose raštuose nenurodė apelianto kaip adresato, tačiau jokių esminių skolininko teisių pažeidimų, dėl kurių būtų ginčo varžytines pripažinti neteisėtomis, padaryta nebuvo. Apeliantui buvo žinoma informacija apie šaukiamas varžytines, varžytinėse parduodamos turto kaina, teisė pasiūlyti savo pirkėją, kuria netgi bandė pasinaudoti. Nurodo, jog pakartotinai skelbiamose varžytinėse siekiant parduoti jau kelis kartus neparduotą turtą, natūralu, kad kaina turėjo būti mažinama. 2010-11-02 varžytinių protokole, kurį pasirašė apeliantas nurodyta, kad niekas iš dalyvavusių varžytinėse jokių pastabų neturėjo. Ekspertė patvirtino, kad atlikdama ekspertizę nevertino Miškų kirtimų taisyklėse įtvirtintų ribojimų įtakos sklypų kainos, taip pat patvirtino, kad mažina miško paskirties žemės sklypo kainą tokios aplinkybės kaip jo plynas iškirtimas, todėl teismas pagrįstai sutiko su KB „Miško draugas“ nesutikimo su galutine Eksperto išvadoje nurodyta ginčo turto rinkos verte. Nurodo, jog žemės sklypas buvo parduotas už artimą rinkos vertei kainą.

Atsakovas UAB „Realforest 1“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus grindžiami šiais pagrindiniais motyvais:

1. Antstolė patvarkymus, kuriais nustatyta žemės sklypo vertė ir paskelbtos 2010-11-02 varžytinės, išsiuntė apelianto nurodytu adresu. Kadangi apeliantas nurodytu adresu faktiškai negyveno, apelianto nenurodymas kaip adresato yra nereikšmingas, nes apeliantas bet kokiu atveju dokumentų nebūtų gavęs tiesiogiai. Apelianto nurodytu adresu dokumentus gavo šiuo adresu faktiškai gyvenanti buvusi žemės sklypo savininkė ir apelianto sutuoktinė H. A., kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad perduodavo visus iš antstolės gautus dokumentus apeliantui. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie 2010-09-27 ir 2010-10-04 antstolės patvarkymus.

2. Apelianto argumentai, kad apeliantas siekė sustabdyti 2010-11-02 varžytines, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų — 2010-11-02 varžytinių protokolo, apelianto procesinio elgesio vykdymo bei teisminio proceso metu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos argumentus.

3. Apelianto argumentai dėl to, kad antstolė turėjo savo iniciatyva skirti žemės sklypo įkainojimo ekspertizę yra atmestini, nes teisės normos nenustato tokios pareigos, kai skolininkas ir kreditorius neprieštarauja antstolio įkainojimui arba antstoliui nekyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių parodymai ir procesinis elgesys vykdymo bei teisminio proceso metu pagrįstai leido pirmos instancijos teismui prieiti išvadų, kad skolininkas ir išieškotojas 32.750 litų įkainojimui neprieštaravo, o antstolei negalė 32.750 litų įkainojimui neprieštaravo, o antstolei negalėjo kilti pagrįstų abejonių dėl turto vertės.

4. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ekspertės pasitikti palyginimam vertinimui žemės sklypai negali būti laikomi lygiaverčiais, nes ekspertė neįvertino žemės sklypuose esančių medynų amžiaus, būklės ir rūšies. Kadangi kiti byloje esantys įrodymai, patvirtino, kad žemės sklypo rinkos vertė negalėjo siekti 76.000 litų, pirmos instancijos teismas turėjo teisę nesivadovauti ekspertizės akto išvada ir motyvuotai ją atmesti.

5. Atsakovė yra sąžininga žemės sklypo įgijėją, jos sąžiningumo apeliantas neneigė. Atsakovė nėra pardavimo iš varžytinių akto šalis. Atsižvelgiant į tai, net apeliacinės instancijos teismui pripažinus pardavimo iš varžytinių aktą niekiniu, žemės sklypas iš ieškovės negali būti išreikalautas nei taikant restitucijos taisykles, nei vindikacijos taisykles (nors pastarųjų apeliantas taikyti iš vis neprašo).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011) ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.

Apeliantas prašo CPK 602 str. 1d. 6 p. pagrindu pripažinti negaliojančiu ab initio 10,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytinių aktą, patvirtintą 2010-12-02 Molėtų raj. apylinkės teismo rezoliucija. Apeliantas teigia, kad žemės sklypas buvo parduotas antstolei pažeidus CPK 706 str. įtvirtintas pareigas informuoti skolininką apie atliekamus vykdymo veiksmus (pranešti apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą), be to, buvo pažeisti CPK 679 ir 681 straipsnių reikalavimai, nes antstolė turtą įkainojo mažesne nei rinkos verte. Apeliantas teigdamas, kad miško sklypas parduotas aiškiai mažesne nei rinkos kaina, siekia, kad būtų taikoma restitucija natūra.

Turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų (CPK 700 straipsnis). Varžytynių aktą patvirtinus teisėjui, laikoma, kad turtas parduotas (CPK 725 straipsnio 6 dalis). Teisėjo rezoliucija ar teismo nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Nors parduodant turtą iš varžytynių ir yra sukuriama turto pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes pardavimo procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta. Kita vertus, kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisių perėjimą patvirtinantis dokumentas, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais pagrindais. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas turi precedento galią nagrinėjamoje byloje.

CPK 602 straipsnyje nustatyti turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Šiame straipsnyje nurodytas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų sąrašas yra baigtinis. Kadangi šioje normoje skolininko neinformavimas apie vykdomą priverstinį jo turto pardavimą nenurodytas kaip turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas, teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CPK 679 ir 706 straipsnių nuostatų pažeidimu, ir pasisako tik dėl tų argumentų, kuriuose keliamas netinkamo priverstinai parduodamo turto vertės nustatymo klausimas.

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Byloje nenustatyta, kad dėl 10,92 ha žemės sklypo įvertinimo nei skolininkas V. A., nei sklypo savininkė H. A. jokių pasiūlymų, pastabų nepareiškė. Varžytynes, kurių teisėtumą ginčijo, atvykęs į antstolės kontorą jas stebėjęs bei pasirašęs aktą, bet jokių pastabų nepareiškė, kas ir matyti iš varžytynių protokolo (t.I, b.l. 83-84). Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jis reikalavo varžytines sustabdyti, atidėti ir pan. Skundą dėl antstolės veiksmų teismui jis buvo padavęs tik po varžytynių akto patvirtinimo 2010 12 02 (b.l. 22, t.1). Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. ir kt. v. antstolė D. M., bylos Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė ,,Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. antstolis D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-397/2010). Iš byloje esančios įrodymų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nevykdė bendradarbiavimo pareigos; žemės savininkė neteikė nuomonės dėl sklypo įkainojimo bei paskesnių verčių nustatymo, todėl šiuo atveju antstolė, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdama ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatos neįpareigoja skolininko surasti parduodamo iš varžytinių turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Tačiau, kaip žinia, varžytinės jau pačios savaime nelemia aukštesnės parduodamo turto kainos gavimo galimybės. Didesnė tikimybė turtą parduoti maksimaliai naudingai yra jį parduoti savo surastam pirkėjui. Taigi apeliantui procesiniuose dokumentuose akcentuojant savo didelį suinteresuotumą didžiausios pardavimo iš varžytinių kainos gavimu (iki 60 000L) ir neįvardinto pirkėjo suinteresuotumą įsigyti iš varžytinių šį ginčo objektą, apelianto neveikimas, nesiekiant parduoti ginčo turto dar iki varžytinių pradžios už didžiausią neįvardinto pirkėjo pasiūlytą kainą, taip pat suponuoja išvadą, kad apelianto teiginiai apie tokios jo teisės pažeidimą yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad jog skolininkas V. A. per kitą statytinį ketino įsigyti parduodamą sklypą už kuo mažesnę kainą, ir kai nepavyko įgyvendinti savo ketinimų, ieškiniu kreipėsi į teismą.

Apeliantas teigia, kad parduoto turto rinkos vertė pardavimo iš varžytynių metu buvo didesnė, pateikia jo teigimu didesnę vertę patvirtinančių įrodymų - turto vertinimo ekspertizės išvadą, kuria besąlygiškai teismas turėjo vadovautis priimdamas skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas šią pareigą, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismų praktikoje labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. CK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina prie tokių išimčių, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Paskyrus turto vertei nustatyti ekspertizę, ekspertė I. K. nustatė, jog miško paskirties 10,92 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2010 m. lapkričio 2 d. buvo 76 000 Lt (t.III, b.l.77). Pirmos instancijos teismas kritiškai vertino ekspertizės aktą, nes visų pirmą - sklypas buvo pardavinėjamas keliose varžytinėse, nuo 2009-11-12 (t.II, b.l.13, 17, 32), todėl varžytinių kaina su kiekvienomis varžytinėmis turėjo mažėti. Apylinkės teismas akcentavo, jog KB „Miško draugas“ UAB „Realforest 1“ pardavė sklypą už 70 000 Lt, ir ši vertė buvo mažesnė, nei ekspertės nustatyta sklypo vertė, todėl vien tai verčia abejoti ekspertės nustatytos sklypo rinkos vertės. Pažymėjo, jog UAB „Realforest 1“ yra skandinaviško kapitalo bendrovė ir sklypą pirko rinkoje, o KB „Miško draugas“ varžytinėse, kas jau suponuoja mažesnę nei rinkos kainą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiomis apylinkės teismo išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Ekspertės lyginamuoju principu vertinami sklypai yra nelygiareikšmiai, jų miškingumas, medynų amžius yra skirtingi, todėl jų pagrindu nustatyta ginčijamo sklypo vertė yra netiksli. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vykdomosios bylos dokumentai įrodo, kad už pradinę 52400 Lt, 39300 Lt kainą žemės sklypas nebuvo parduotas, nes niekas jo pirkti už tokias kainas nepageidavo, ir tai vėl gi yra pagrindas abejoti eksperto išvada, kad parduoto žemės sklypo rinkos kaina varžytinių metu buvo 76 000 Lt. Visi byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, esant jų prieštaringumui, teikė pagrindą apeliacinės instancijos teismui suabejoti eksperto išvadoje nurodytos sklypo vertės patikimumu, dėl to apeliacinės instancijos teismas turto vertę nustatė ištyręs iš visų įrodinėjimo šaltinių gautą informaciją ir įvertinęs įrodymų visetą, todėl teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 10,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytinių aktą, patvirtintą 2010-12-02 Molėtų raj. apylinkės teismo rezoliucija. Ši apskųstos teismo nutarties dalis atitinka teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Nenustačius nagrinėjamoje byloje varžytynių neteisėtumo ir pagrindo varžytynių aktą pripažinti niekiniu bei negaliojančiu, pirmos instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad restitucija šiuo atveju negalima - turtas negali būti išreikalautas bei grąžintas H. A.. Atsakovų sąžiningumas įgyjant žemės sklypą byloje nebuvo paneigtas.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo UAB „Realforest1“ prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžių, prašymas priteisti iš ieškovo 1331 Lt advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkintinas. Tačiau atsakovo KB „Miško draugas“ prašomos priteisti iš ieškovo 2813,25 Lt bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis ir išieškotinos iš ieškovo. Teismo nuomone, ieškinys nesudėtingas, paprastai tokio pobūdžio procesinių dokumentų surašymas nereikalauja daug laiko ir specialių žinių, spręstini klausimai nėra nauji (CPK 3 str. 7 d., Rekomendacijų 2 p.) Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais jos mažintinos iki 1500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Realforest 1“ juridinio asmens kodas 302454182 naudai 1331 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) KB „Miško draugas“ juridinio asmens kodas 300011245 naudai 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė