Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė neteisingai nurodė duomenis apie eismo įvykį. Pirma, ieškovė nurodė didesnį greitį nei nustatytas ekspertizių metu, t. y. ji nebandė sumažinti greitį iki leistino ar pan., o nurodė netgi didesnį greitį nei nustatytas ekspertizių metu. Antra, ieškovė paaiškinime nurodė ne smūgio metu buvusį greitį, o važiavimo prieš eismo įvykį, iki automobilio slydimo greitį, todėl labai tikėtina, kad praradus automobilio valdymo stabilumą ieškovė stabdė ir greitis smūgio į medį metu buvo mažesnis. Trečia, ieškovė dėl važiavimo greičio galėjo ir klysti, nes eismo įvykio metu patyrė šoką, sužalojimus, buvo pristatyta į ligoninę, t. y. normalu, kad visų aplinkybių galėjo neprisiminti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 26 punktas).

9. Atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizėmis nustatyta, jog tikėtina, kad ieškovės vairuojamas automobilis „Kia Telluride“ nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į medį, po to automobilis nežymiai pariedėjo atbulas ir liko stovėti taip, kaip užfiksuota įvykio vietos fotografijose, o automobilio apgadinimai susiformavo atsitrenkus į medį, teismas įvertino, jog ekspertizių metu nustatytas eismo įvykio mechanizmas atitinka ieškovės nurodytas įvykio aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji nurodė neteisingą informaciją arba kad eismo įvykis buvo imituotas.

10. Teismas nesutiko su draudikės argumentais, kad iki susidūrimo su medžiu automobilis „Kia Telluride“ turėjo esminius jo priekinės dešinės pusės detalių pažeidimus, todėl ieškovė nuslėpė tam tikras iki eismo įvykio buvusias aplinkybes. Teismas iš byloje atliktos ekspertizės akto Nr. 11-281(23) nustatė, jog ant automobilio priekinio bamperio sijos dešinėje pusėje ant viršutinio standumo elemento priekinio paviršiaus lokaliai įrėžtas metalas. Medžio kamienas neturi standžių, ribotą paviršių turinčių objektų šiam lokaliam sugadinimui padaryti, tad jis nebuvo padarytas atsitrenkus į medį. Virš šios srities analogiškas standumo elementas bent kiek žymesnių sugadinimų neturi, kas atsižvelgiant į kamieno formą, įgalina teigti, kad ir šios priekinio bamperio sijos srities sugadinimai atsirado iki automobilis atsitrenkė į medį. Taip pat tikėtina, jog bamperio sijos dešinysis tvirtinimo elementas buvo sugadintas tuo metu, kai buvo padaryti sijos lokalūs sugadinimai, t. y. iki automobilis atsitrenkė į medį.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad eismo įvykio metu ieškovės vairuojamas automobilis buvo be akivaizdžių apgadinimų, o ieškovė nenuslėpė su tuo susijusios informacijos. Pirma, 2021 m. vasario 7 d. ieškovė ir UAB „Autosara“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2021/02/17/1, kurios pagrindu ieškovė įsigijo transporto priemonę „Kia Telluride“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė įsigijimo dieną neturėjo defektų ir buvo techniškai tvarkinga. Antra, 2021 m. gegužės 28 d. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliko transporto priemonės ekspertizę, kurios metu konstatavo, jog atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonės patekimui į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje. Tą pačią dieną UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliko privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, kurios metu transporto priemonė buvo fotografuojama ir nustatyta, jog ji atitinka techninius reikalavimus. Trečia, 2021 m. birželio 6 d. valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Regitra“ įregistravo transporto priemonę „Kia Telluride“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindama, kad ji atitinka keliamus techninius reikalavimus. Transporto priemonės registravimo metu ji buvo fotografuojama ir neturėjo išorinių trūkumų. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi eismo įvykį, kurio metu būtų buvusi apgadinta „Kia Telluride“. Penkta, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Tauragės AVPK) 2022 m. birželio 21 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas). Šešta, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad pažeidimai ant bamperio sijos dešinėje pusėje ir dešinio tvirtinimo elemento buvo dėl to, jog automobilis „Kia Telluride“ buvo pirktas po eismo įvykio ir galbūt ne visos detalės buvo pakeistos naujomis, o kai kurios ištiesintos. Šią teismo išvadą pagrindžia ekspertizės aktas Nr. 11-281(23) ir teismo posėdžio metu apklausto eksperto V. Matusevičiaus (V. Matusevič) parodymai. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad tinklapyje www.bid.cars buvo rastos fotografijos automobilio „Kia Telluride“, kurio identifikavimo numeris sutampa su ieškovės automobilio numeriu ir kuris buvo parduotas aukcione 2020 m. spalio 26 d. Fotografijose matyti, kad šiai transporto priemonei sugadinta priekinė dalis dešinėje pusėje apačioje. Buvo sudaužytas priekinio bamperio apvalkalas. Šio sugadinimo vieta maždaug ties sijos dešiniu galu, t. y. ties ta vieta, kur ant sijos susidarė sugadinimai, nepriskirti atsitrenkimui į medį (žr. ekspertizės akto Nr. 11-281(23) 5 puslapį). Teismo posėdžio metu ekspertas V. Matusevičius nurodė, kad ieškovė galėjo nežinoti apie sijos taisymus, galimus apgadinimus, nes sijos ir jos laikiklio, uždėjus bamperį, nesimato, o juos galbūt galima pamatyti tik pakėlus automobilį ir tik tuomet, jeigu nėra apačios apsaugos.

12. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, jog ieškovė nuslėpė kai kurias eismo įvykio aplinkybes. Priešingai, atlikta ekspertizė patvirtino ieškovės parodymus dėl eismo įvykio mechanizmo, o automobilio sugadinimai susiformavo automobiliui atsitrenkus į medį ir tai buvo automobilio sudegimo priežastis. Byloje nėra duomenų, jog automobilis užsidegė ne dėl įvykusio eismo įvykio, o dėl kitų priežasčių.

13. Draudimo taisyklių 4.1 papunktyje numatyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas apdraustos transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl bet kokių draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikusių staigių ir nenumatytų įvykių arba vagystės, išskyrus atvejus, nurodytus I dalies 5 skyriuje. Šių taisyklių 4.4.1 papunktyje numatyta, kad atsakovė atlygina žalas, sukeltas gaisro, t. y., nekontroliuojamos ugnies, kuri staiga ir netikėtai kyla ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išplinta išsiveržus iš jo, taip pat už žalas, sukeltas dėl gaisro atsiradusių dūmų ir suodžių.

14. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad ieškovės automobilis sudegė netikėtai kilus gaisrui ir byloje nenustatyta atvejų, nurodytų Draudimo taisyklių I dalies 5 skyriuje, todėl ieškovės transporto priemonės sudegimas laikytinas draudžiamuoju įvykiu. Kadangi šalių sudarytame draudimo liudijime Nr. GJELT 3446908 numatyta, jog transporto priemonės draudimo suma lygi jos rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną, o iš ieškovės pateiktos 2022 m. gegužės 5 d. Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 22205008 matyti, kad transporto priemonės „Kia Telluride“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iki transporto priemonės sunaikinimo sudarė 54 040 Eur, be kita ko, atsakovė šios vertės neginčijo, teismas nusprendė, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei eismo įvykio metu patirtą žalą, kurią sudaro 54 040 Eur. Atsižvelgdamas į draudimo liudijime Nr. GJELT 3446908 numatytą besąlygiškos išskaitos, taikomos draudiminio įvykio metu, t. y. autoavarijos, gamtinės jėgos, gaisro ir sprogimo, trečiųjų asmenų veikos atveju, dydį (100 Eur), ieškovei priteistiną draudimo išmoką sumažino iki 53 940 Eur.

15. Teismas, be 5 proc. procesinių palūkanų, mokėtinų už priteistą 53 940 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), ieškovei priteisė ir 120 Eur nuostolių, susijusių su žalos įvertinimu, atlyginimą, šias išlaidas įvertindamas kaip atitinkančias kasacinio teismo praktikoje nurodytus nuostolių požymius, kadangi ieškovė šias išlaidas patyrė siekdama įvertinti jai padarytą žalą, jos buvo priverstinės, būtinos, ginčo dėl šių išlaidų atitikimo protingumo kriterijui byloje nekilo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismo išvados, pateiktos skundžiamo sprendimo 16 punkte, yra nelogiškos ir prieštaringos. Ieškovė apie 50–60 km/h greitį nurodė tiek pirminiame paaiškinime raštu, tiek žodžiu. Dėl pateikto greičio žalos bylos administravimo proceso metu iš draudėjos nebuvo abejonių ar samprotavimų. Be to, papildomai ji nurodė, kad buvo slidu, kelias nelygus, todėl automobilį ,,nunešė į medį‘‘. Tačiau bylai pasiekus teismą, ieškovės pozicija pasikeitė ir ji bandė įrodinėti, kad paaiškinime nurodė ne smūgio metu buvusį greitį, o važiavimo prieš eismo įvykį, iki automobilio slydimo, greitį. Toks pozicijos pasikeitimas bei paaiškinimų papildymas yra gynybinė ieškovės pozicija siekiant išvengti civilinės atsakomybės.

16.2. Nėra suprantami ir logiški teismo išaiškinimai, kad ieškovė nurodė didesnį greitį nei nustatytas ekspertizių metu, t. y. ji nebandė sumažinti greitį iki leistino ar pan., o nurodė netgi didesnį greitį nei nustatytas ekspertizių metu. Būtent tai, kad ieškovė nurodė didesnį greitį, ir sudaro pagrindą abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis bei paaiškinimais.

16.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog „labai tikėtina, kad praradus automobilio valdymo stabilumą ieškovė stabdė, todėl greitis smūgio į medį metu buvo mažesnis “, kadangi byloje nebuvo duomenų, jog ieškovė būtų stabdžiusi transporto priemonę. Nei paaiškinime, nei pokalbyje telefonu ji šių aplinkybių nenurodė. Be to, pokalbio metu ji teigė, kad tik sumažino greitį iki 50–60 km/h ir susidūrė su medžiu. Kita vertus, net jei ji ir būtų stabdžiusi, kelias, anot jos, buvo slidus, o slidžiame kelyje automobilio staiga sustabdyti nėra įmanoma.

16.4. Teismo argumentai, kad 2021 m. gegužės 28 d. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliko automobilio „Kia Telluride“ ekspertizę, o 2021 m. birželio 6 d. VĮ „Regitra“ įregistravo transporto priemonę „Kia Telluride“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaneigia, jog prieš 2022 m. sausio 8 d. eismo įvykį automobilis neturėjo sugadinimų. Priešingai, tiek eksperto išvadoje Nr. MV 2022-12, tiek ekspertizės akte Nr. 11-281(23) yra nurodyta, kad prieš ginčo eismo įvykį automobilis turėjo esminių sugadinimų, dėl kurių, tikėtina, jo atstatymas buvo ekonomiškai netikslingas ir dėl to buvo sąmoningai įvykdytas jo susidūrimas su medžiu, lėmęs visišką sugadinimą. Be to, eksperto išvadoje Nr. MV 2022-12 yra nurodyta svarbi aplinkybė, kad automobiliui „Kia Telluride“ atsitrenkus į medį, 2022 m. sausio 8 d. eismo įvykio vietoje neišvengiamai turėjo būti pažeistas jo priekinis valstybinio numerio ženklas. Kadangi priekinis valstybinio numerio ženklas liko nesugadintas, tai akivaizdu, kad jis nebuvo pritvirtintas automobilio priekyje prieš ginčo eismo įvykį, tai leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog šis automobilis prieš atsitrenkimą į medį turėjo esminių jo priekinės dalies sugadinimų.

16.5. Teismas neatliko atsakovės pateiktos eksperto išvados Nr. MV 2022-12 palyginamosios analizės su teismo paskirtos ekspertizės aktu Nr. 11-281(23), dėl to padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Pirma, beveik analogiškai sutampa abiejų ekspertizių išvados dėl variklio dangčio sugadinimų. Antra, teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad sugadinimai atsirado ne nuo kontakto su medžiu ar ne vien nuo medžio (2.9 papunktis, 26 puslapis). Analogiškos išvados yra išdėstytos ir V. M. pateiktoje eksperto išvadoje Nr. MV 2022-12. Trečia, V. M. išvadoje buvo nustatyta, kad automobilis judėjo 18 km/h greičiu, teismo ekspertizės išvadoje – ne didesniu nei 25 km/h greičiu, o ieškovė buvo nurodžiusi, kad važiavo 50–60 km/h greičiu ir tik teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją, nurodydama, jog neteisingai suprato klausimą / suklydo / buvo šoko būsenos. Akivaizdu, kad 30–40 km/h greičio paklaida yra ženkli ir tai tik dar labiau sudaro pagrindo abejoti visomis nurodytomis ieškovės aplinkybėmis.

16.6. Aplinkybė, kad kito įvykio su ginčo transporto priemone nebuvo registruota, nereiškia, jog jo negalėjo būti. Todėl teismo nurodytas argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų turėjusi eismo įvykį, kurio metu būtų buvusi apgadinta „Kia Telluride“, yra nepagrįstas. Transporto priemonė galėjo būti patekusi į kitą įvykį, tačiau draudėja dėl vienokių ar kitokių priežasčių įvykio neregistravo, tai sudaro daugiau abejonių dėl įvykusio ginčo įvykio buvimo / nebuvimo.

16.7. Teismas, kaip vieną iš ieškinio patenkinimo argumentų, nurodė, kad Tauragės AVPK 2022 m. birželio 21 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas). Tačiau Tauragės AVPK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą formaliais pagrindais, nesiremdamas ekspertų išvadomis, o teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis turėjo įvertinti civilinės teisės normų kontekste, tačiau to skundžiamame sprendime nepadarė.

16.8. Teismo nurodytos aplinkybės, kad pažeidimai ant bamperio sijos galėjo būti atsiradę prieš atvežant transporto priemonę į Lietuvą, yra tik spėjimas, be to, byloje nėra konkrečių nuotraukų, pagal kurias galima palyginti sugadinimus.

16.9. Teismas savaip interpretavo ekspertizės akte nurodytas išvadas, nevertino nurodytų išvadų, susijusių su gaisro kilimo priežastimis, nepasisakė dėl tyrimo išvados, kad gaisro kilimo priežasties versijos liko nepatvirtintos. Be to, teismas neatliko mažosios bendrijos (toliau – MB) „Gaisro tyrimo biuras“ eksperto apklausos.

16.10. Tais atvejais, kai nustatoma, kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra pagrindo draudimo išmokos išmokėjimui, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 3 dalies 1 punktui, teismų praktikai bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo principams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, kai draudikas nurodo, jog įvykis įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kokias deklaravo įvykio dalyviai, draudikui pakanka įrodyti, jog įvykis įvyko kitomis, nei eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis, kad jam nekiltų pareiga atsakyti pagal draudimo sutartį.

16.11. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą. Atsakovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje. Atsakovės poziciją byloje patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta teismo ekspertizė. Todėl atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi.

17. Ieškovė M. S. atsiliepime prašo atmesti atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Tai, ar atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti, draudikas sprendžia išsiaiškinęs aplinkybes ir duomenis apie draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis riboja draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką.

17.2. Transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį. Transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu.

17.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad eismo įvykis susiklostė ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. 2022 m. kovo 3 d. UAB „Impulsana“ ekspertas išvadoje Nr. MV 2022-12 konstatavo, kad transporto priemonė, judėdama apie 18 km/h greičiu, be šoninio slydimo, paįstrižai kelio važiuojamosios dalies krašto atžvilgiu, priekio dešine puse atsitrenkė į medį, esantį kelio Nr. 141 102,145 km (Pagėgių sen., Vilkyškių mstl., Johaneso Bobrovskio g.). Po susidūrimo transporto priemonė buvo nedaug atblokšta atgal bei pasisuko nedideliu (kelių laipsnių) kampu pagal laikrodžio rodyklę. Taip pat minėtoje išvadoje ekspertas konstatavo, kad transporto priemonės defektai yra iš esmės suderinami, tačiau transporto priemonė iki susidūrimo su medžiu turėjo esminius jos priekinės dešinės pusės detalių pažeidimus, t. y. priekinio bamperio sijos ir šios sijos dešinio tvirtinimo elemento sugadinimų. 2023 m. kovo 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-281(23) buvo konstatuota, kad ieškovės vairuojama transporto priemonė nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į dešinę. Judėdama nedidesniu kaip 25 km/h greičiu, transporto priemonė priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į pakelės medį. Po to transporto priemonė nežymiai pariedėjo atbula ir liko stovėti. Iki 2022 m. sausio 8 d. transporto priemonei buvo sugadinta priekinio bamperio sija ir, tikėtina, šios sijos dešinys tvirtinimo elementas. Eismo įvykio metu galėjo būti sugadintas transporto priemonės dangtis, viršutinė sija, radiatoriai ir generatorius. Iš to seka, kad tiek UAB „Impulsana“, tiek Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizių metu buvo nustatytas aiškus eismo įvykio mechanizmas, kuris patvirtina eismo įvykio kilimo ir transporto priemonės susidūrimo su medžiu faktą. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pateikusi tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį, akivaizdu, jog ekspertizių metu nebūtų buvę objektyvios galimybės nustatyti eismo įvykio mechanizmo.

17.4. Tiek 2022 m. sausio 8 d. Tauragės AVPK pareigūnui pateiktame paaiškinime, tiek paaiškinime atsakovės žalų administravimo specialistui, tiek 2022 m. birželio 16 d. paaiškinime Tauragės AVPK pareigūnui ieškovė paaiškino, kad ji su transporto priemone važiavo apytiksliu 50–60 km/h greičiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė paaiškinimų metu nurodė ne transporto priemonės smūgio metu buvusį greitį, o važiavimo / judėjimo prieš eismo įvykį greitį.

17.5. Tiek UAB „Impulsana“, tiek Lietuvos teismo ekspertizių cento ekspertizių metu buvo tiriamas transporto priemonės susidūrimo su kliūtimi, o ne judėjimo greitis. Vertinant tai, abiejų ekspertizių tyrimo metu buvo tiriamas transporto priemonės susidūrimo su medžiu greitis, taigi ekspertinės išvados nepaneigia ieškovės duotų paaiškinimų dėl transporto priemonės važiavimo greičio.

17.6. Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad civilinėje byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų stabdžiusi transporto priemonę. Ieškovė Tauragės AVPK pareigūnams ir atsakovės žalų administravimo specialistui paaiškino, kad ji transporto priemone važiavo apytiksliu 50–60 km/h greičiu ir susidūrė su kliūtimi. Eksperto išvadoje Nr. MV 2022-12 konstatuota, kad susidūrimo į medį metu ieškovės transporto priemonė judėjo apie 18 km/h greičiu be šoninio slydimo. Be kita ko, ekspertizės akte Nr. 11-281(23) nurodyta, jog transporto priemonės sugadinimai galėjo susiformuoti į medį atsitrenkus ne didesniu kaip 25 km/h greičiu. Taigi, vertinant tai, kad ieškovė su transporto priemone važiavo apytiksliu 50–60 km/h greičiu, o susidūrė su kliūtimi ne didesniu nei 25 km/h greičiu, tikėtina, jog ieškovė, praradusi transporto priemonės valdymo stabilumą, ją stabdė ir jos greitis smūgio metu į medį sumažėjo nuo 50–60 km/h iki 25 km/h.

17.7. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2021 m. gegužės 28 d. buvo atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, kurios metu transporto priemonė buvo fotografuojama ir nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. 2021 m. birželio 6 d. VĮ „Regitra“ įregistravo transporto priemonę, tai patvirtina faktą, jog transporto priemonė atitiko visus jai keliamus techninius reikalavimus. Tuo atveju, jeigu transporto priemonė iki eismo įvykio dienos būtų turėjusi esminius dešinės pusės defektus, akivaizdu, kad tiek ekspertizės, tiek techninės apžiūros metu tokie defektai būtų buvę matomi ir nustatyti, o transporto priemonė nebūtų išleista į transporto priemonių eismą. Tad akivaizdu, jog transporto priemonė iki eismo įvykio dienos buvo techniškai tvarkinga.

17.8. Be to, civilinės bylos metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės priekinio bamperio sijos ir šios sijos dešinio tvirtinimo elemento sugadinimai galėjo būti kito eismo įvykio, patirti dar iki ieškovei įsigyjant transporto priemonę, pasekmė, todėl ieškovė šių transporto priemonės defektų galėjo nematyti ir nežinoti. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas iš esmės pripažino, jog transporto priemonės variklio dangčio, bamperio defektai yra suderinami ir jam nekilo abejonių dėl transporto priemonės valstybinio numerio dešinio kampo sugadinimų, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad transporto priemonės priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai atsirado ieškovei atsitrenkus į pakelės medį.

17.9. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas atliko tiek UAB „Impulsana“ eksperto išvados, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto palyginamąją analizę ir priėjo teisingų išvadų dėl transporto priemonės judėjimo greičio bei variklio dangčio ir valstybinio numerio sugadinimų. Eksperto išvadoje Nr. MV 2022-12 nustatyta, kad iš sudaryto mastelinio brėžinio spręstina, jog jei minėtas variklio dangčio įlinkimas būtų susidaręs vien dėl transporto priemonės atsitrenkimo į tiriamąjį medį, tai, labai tikėtina, taipogi būtų pažeista variklio dangčio priekinė dešinė kampinė dalis ir transporto priemonės valstybinio numerio dešinys kampas. Ekspertizės akte Nr. 11-281(23) nustatyta, kad variklio dangčio priekinėje dalyje esančios įlenkimo formos vizualiai atitinka medžio kamieno formą, iš to galima spręsti, jog transporto priemonės priekinės dalies dešinė pusė buvo atsitrenkusi į pakelės medį. Taigi, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas iš esmės paneigė UAB „Impulsana“ eksperto išvadas, jog eismo įvykio metu turėjo būti pažeista variklio dangčio priekinė dešinė kampinė dalis ir transporto priemonės valstybinio numerio dešinysis kampas. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad transporto priemonės dangčio ir valstybinio numerio sugadinimai atsirado eismo įvykio metu.

17.10. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. birželio 6 d. ieškovė negalėjo patekti į kitą eismo įvykį ir transporto priemonės sugadinti kitomis aplinkybėmis, kadangi šiuo laikotarpiu transporto priemonė nebuvo išleista į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje. 2021 m. birželio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė transporto priemonės KASKO draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė apdraudė transporto priemonę visų rizikų draudimu (autoavarijos, gamtinės jėgos, gaisro, sprogimo, trečiųjų asmenų veikų, vagystės ir plėšimo). Jeigu transporto priemonė būtų buvusi sugadinta neregistruotame eismo įvykyje, tokiu atveju ieškovė būtų reikalavusi atsakovę išmokėti draudimo išmoką dėl neregistruotame eismo įvykyje patirtos žalos, kadangi turėjo neribotą transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą. Tai reiškia, kad transporto priemonės sugadinimai atsirado registruoto eismo įvykio metu, kadangi ieškovei nebūtų buvę ekonomiškai naudinga atsisakyti draudimo išmokos už neregistruoto eismo įvykio metu patirtą žalą.

17.11. Iš Tauragės AVPK 2022 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, turinio galima matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuojama atsakovės pateikta žalos administravimo byla, įskaitant ir eksperto išvadą Nr. MV 2022-12. Kadangi ikiteisminiame tyrime buvo įvertinti iš esmės tie patys duomenys, kurie buvo pateikti ir į civilinę bylą, todėl, akivaizdu, kad tiek Tauragės AVPK nutarimas, tiek jame padarytos išvados yra pagrįstos ir teisėtos. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, jog Tauragės AVPK nutarimas buvo priimtas formaliais pagrindais, todėl jis yra nepagrįstas, tačiau atsakovė šio nutarimo neskundė, tai sąlygoja, kad ji sutiko su Tauragės AVPK nutarimo motyvais ir argumentais. Kadangi Tauragės AVPK nutarimas, priimtas ikiteisminiame tyrime, yra pagrįstas ir teisėtas, jo teisėtumas nėra užginčytas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi Tauragės AVPK nustatytomis aplinkybėmis.

17.12. 2022 m. sausio 8 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (toliau – PAGD) pateikė išvadą / aktą dėl kilusio gaisro eismo įvykio metu, kuriuo konstatavo, kad labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežastys yra eismo įvykio padariniai. Be to, MB „Gaisro tyrimų biuras“ 2022 m. gegužės 12 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. GTB-EA-02(22), kuriame konstatavo, kad tikslios gaisro kilimo vietos tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, nes nepakanka pradinių duomenų. Tiesioginės gaisro priežasties nustatyti negalima dėl pradinių duomenų stokos. Tyrimui pateiktų duomenų apimtyje, neatmetama, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio uždegimo šaltinio poveikio, tikimybės atžvilgiu ši versija laikoma tikėtina. Techninės gaisro kilimo priežasties versijos nepatvirtintos. Atsižvelgiant į tai, kad MB „Gaisro tyrimų biuras“ ekspertizės akto išvados nepaneigė PAGD pateiktos išvados / akto dėl gaisro kilimo priežasties, akivaizdu, kad transporto priemonės gaisro kilimo priežastis buvo eismo įvykio padariniai. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad transporto priemonė užsidegė dėl eismo įvykio padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką

20. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis). Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis).

21. Šiuo atveju atsisakydama įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką, atsakovė vadovavosi Draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 5.6 punktu, kuriame nustatyta, kad draudimo išmoka nemokama šiais atvejais: „jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką.“

22. Tokį sprendimą draudikė grindė UAB „Impulsana“ 2022 m. kovo 3 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2022-12 padarytomis išvadomis: 1) automobilis „KIA Telluride EX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas apie 18 km/h greičiu, be šoninio slydimo, paįstrižai kelio važiuojamosios dalies krašto atžvilgiu (pasisukęs apie 7° kampu į dešinę), priekio dešine puse atsitrenkė į medį, esantį kelio Nr. 141 102,145 km (Pagėgių sen., Vilkyškių mstl., Johaneso Bobrovskio g.). Po susidūrimo automobilis buvo nedaug atblokštas atgal bei pasisuko nedideliu (kelių laipsnių) kampu pagal laikrodžio rodyklę (detalizavimas tiriamosios dalies 2.6 punkte). Iki susidūrimo su medžiu automobilis „KIA Telluride EX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo esminius jo priekinės dešinės pusės detalių pažeidimus (detalizavimas – tiriamosios dalies 2.9 punkte); 2) neįtikėtini yra automobilio „KIA Telluride EX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos parodymai, kad šis automobilis prieš pat 2022 m. sausio 8 d. eismo įvykį neturėjo sugadinimų. Automobilio „KIA Telluride EX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos parodymai, kad važiuojant 50–60 km/h greičiu, jos vairuojamas automobilis iš esmės tuo pačiu greičiu atsitrenkė į medį, prieštarauja nustatytam šio automobilio susidūrimo su medžiu mechanizmui – iš nustatytų objektyvių duomenų, šio automobilio greitis prieš pat susiduriant su medžiu buvo apie 18 km/h (kad sumažinti šio automobilio greitį nuo nurodyto 50–60 km/h greičio iki nustatyto 18 km/h, buvusiomis kelio sąlygomis reikalingas 46–273 m atstumas ir 4–25 s laikas).

23. Iš draudikės iniciatyva parengtos eksperto išvados Nr. MV 2022-12 matyti, kad šiam ekspertui buvo suformuluoti klausimai: 1) koks automobilio „KIA Telluride EX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo su medžiu mechanizmas? 2) ar automobilio „KIA Telluride EX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai suderinami su šį automobilį vairavusio asmens nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis?

24. Draudikės (atsakovės) atsisakymas pripažinti įvykį draudžiamuoju yra grindžiamas iš esmės tuo, kad ekspertas nustatė, jog automobilio greitis prieš pat susiduriant su medžiu buvo apie 18 km/h, bet ne 50–60 km/h, kaip nurodė vairuotoja (ieškovė), taip pat tai, jog automobilis iki ginčo eismo įvykio turėjo sugadinimų. Taigi iš esmės draudikė laikėsi pozicijos, kad ieškovė nuslėpė tikrąjį automobilio susidūrimo su medžiu greitį ir aplinkybę, jog dar iki susidūrimo su medžiu automobilis turėjo kitų sugadinimų, kuriuos ieškovė taip pat nuslėpė nuo draudikės. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl ieškinį tenkino.

25. Atsakovė (draudikė) apeliaciniame skunde akcentuoja ieškovės paaiškinimų prieštaringumą, t. y., kad ieškovė žalos bylos administravimo proceso metu teigė, jog važiavo 50–60 km/h greičiu (nurodė susidūrimo su medžiu greitį, o ne važiavimo greitį iki susidūrimo), ir tik teisminio nagrinėjimo metu pakeitė poziciją, nurodydama, jog tai buvo važiavimo prieš eismo įvykį greitis, o ne automobilio smūgio į medį metu buvęs greitis, todėl atsakovei kyla abejonių dėl visų ieškovės nurodytų aplinkybių. Draudikės teigimu, toks pozicijos pasikeitimas yra tik gynybinė ieškovės pozicija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo įžvelgti ieškovės pozicijos nenuoseklumo šiuo aspektu.

26. Ieškovės 2022 m. sausio 8 d. ranka rašytame paaiškinime užfiksuota, kad „<...> Buvo naktis tamsu, kai įtariau, kad slidi kelio danga, sumažinau greitį iki 50-60 km/h greičio <...>“ (2 t., b. l. 24). Anketoje, atsakant į klausimą Nr. 11 („Nurodykite, kokiu greičiu važiavote prieš įvykstant eismo įvykiui ir kokiu greičiu važiavo kitas (-i) eismo įvykio dalyvis (-iai)?) nurodyta, kad „Apie 60 km/val.“, atsakant į 17 klausimo, kurio atsakyme braižoma įvykio schema, 1 dalį („Schemose pažymėti objektai: 1. Automobiliai (nurodykite markes, valstybinius registracijos numerius, važiavimo greičio prieš pat susidūrimą)“ nurodyta „Apie 60 km“ (2 t., b. l. 57–60). Ieškovės 2022 m. sausio 28 d. paaiškinime nurodoma, kad „<...> važiavo apie 50–60 km/h greičiu, automobilį „sumėtė“ ir trenkėsi į medį <...>“ (Tauragės AVPK 2022 m. birželio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2 lapas, 1 t., b. l. 106–113). Ikiteisminio tyrimo metu, tikslinant ADB „Gjensidige“ gauto pareikšimo aplinkybes, 2022 m. birželio 16 d. kaip liudytoja apklausta ieškovė paaiškino, kad „<...> Važiavo tikrai ne didesniu nei 60 kilometrų per valandą greičiu. Galėjo jos vairuojamo automobilio greitis būti apie 50–60, bet nepavirtina, nes į spidometrą tuo metu nepažiūrėjo.: ji dabar tikrai nepamena ar bandė stabdyti, ar bandė sukti vairą, nes tada ji labai išsigando, kai pajuto, kad automobilis nevaldomas.<...>“ (Tauragės AVPK 2022 m. birželio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 5 lapas, 1 t., b. l. 106–113).

28. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, nurodytų skundžiamo sprendimo 16 punkte, pagrįstumą logiškumo ir prieštaringumo aspektu, tačiau tokia apeliantės pozicija nėra pagrįsta, juolab teisiškai reikšminga. Minimame skundžiamo teismo sprendimo 16 punkte nurodyta, jog „teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė neteisingai nurodė duomenis apie eismo įvykį. Pirmiausia, ieškovė nurodė didesnį greitį nei nustatytas ekspertizių metu, t. y. ji nebandė sumažinti greitį iki leistino ar pan., o nurodė netgi didesnį greitį nei nustatytas ekspertizių metu. Antra, ieškovė paaiškinime nurodė ne smūgio metu buvusį greitį, o važiavimo prieš eismo įvykį, iki automobilio slydimo, taigi labai tikėtina, kad praradus automobilio valdymo stabilumą ieškovė stabdė, todėl greitis smūgio į medį metu buvo mažesnis. Trečia, ieškovė dėl savo greičio galėjo ir klysti, nes eismo įvykio metu patyrė šoką, sužalojimus ir buvo pristatyta į ligoninę, t. y. normalu, kad visų aplinkybių galėjo neprisiminti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 26 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju dvejomis ekspertizėmis nustatytas eismo įvykio mechanizmas, t. y., kad ieškovės vairuojamas automobilis „Kia Telluride“ nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į medį. Po to automobilis nežymiai pariedėjo atbulas ir liko stovėti taip, kaip užfiksuota įvykio vietos fotografijose. Automobilio apgadinimai susiformavo atsitrenkus į medį. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ekspertizių metu nustatytas eismo įvykio mechanizmas atitinka ieškovės nurodytas įvykio aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji nurodė neteisingą informaciją arba, kad eismo įvykis buvo imituotas. Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria ir pažymi, jog galbūt nevisiškai aiškūs ir tikslūs pirmosios instancijos teismo išsireiškimai skundžiamo sprendimo 16 punkte nekeičia sprendimo esmės, kitaip tariant, nepaneigia tiek ieškovės, tiek pirmosios instancijos teismo pozicijos, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovė neteisingai nurodė duomenis apie eismo įvykį (ieškovė, nors ir nurodė didesnį greitį nei nustatytas ekspertizių metu, bet nesiekė jo nuslėpti, sumažinant iki leistino, ar pan., o tai rodo jos sąžiningumą).

30. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 29 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, jog susidūrimas su medžiu tikrai įvyko ir transporto priemonė buvo apgadinta jo metu (tą patvirtino abu ekspertai), nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu, imituotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį.

31. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi kitą eismo įvykį, kurio metu būtų buvusi apgadinta „Kia Telluride“, yra nepagrįstas, o teismo nurodytos aplinkybės, jog pažeidimai ant bamperio sijos galėjo būti atsiradę prieš atvežant transporto priemonę į Lietuvą, yra tik spėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, vadovaujantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalimi, būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė su automobiliu dar prieš ginčo eismo įvykį, už kurį draudikė atsisako išmokėti draudimo išmoką, patyrė kitą eismo įvykį, kurį sąmoningai nuslėpė, nėra. Nepaisant to, kad abiejų ekspertų išvadose yra nurodyta, jog automobilis dar prieš ginčo eismo įvykį turėjo priekinės dešinės dalies pažeidimų (pagal eksperto išvadą Nr. MV 2022-12 buvo sulaužyta priekinio bamperio apdailos dešinė pusė (nebuvo bent jos fragmento); ženkliai deformuota priekinio bamperio stiprintuvo dešinė pusė (ties jo tvirtinimu prie priekinio dešinio lonžerono); ženkliai deformuotas priekinio dešinio lonžerono galas; pažeistas apatinio skersinio tvirtinimas (dešinė jo pusė buvo nulenkta į apačią); pagal teismo ekspertizę Nr. 11-281(23) – sugadinta priekinio bamperio sija, ir, tikėtina, šios sijos dešinysis tvirtinimo elementas), tokios ekspertų nustatytos aplinkybės nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė patyrė nedeklaruotą eismo įvykį ir dėl to imitavo ginčo eismo įvykį, nuslėpdama, neva, tikrąsias ginčo įvykio aplinkybes.

32. Priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina faktą, kad automobilis buvo patyręs žymių priekinės dalies pažeidimų ties lonžeronu, tačiau tai nutiko dar prieš ieškovei ginčo automobilį įsigyjant Jungtinėse Amerikos Valstijose 2020 m. spalio 26 d. įvykusiame aukcione – teismo eksperto pateiktos ekspertizės 6-7 lape yra pateikta ginčo automobilio foto nuotrauka (8 pav., 2 t. b. l. 125). Nepaisant to, prieš ginčo automobilio įregistravimą Lietuvos Respublikoje atliktose nuotraukose (1 ir 2 nuotraukos, 1 t. b. l. 20) vizualiai matomų priekinės dešinės dalies pažeidimų nematyti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad šie pažeidimai galėjo būti atsiradę prieš atvežant transporto priemonę į Lietuvos Respubliką ir kad ieškovė apie juos galėjo nežinoti, yra pagrįsti, juolab kad abu teismo posėdyje apklausti ekspertai patvirtino, jog vizualiai tokie defektai nėra matomi – teismo ekspertas V. Matusevičius nurodė, kad sijos defekto nesimato, nes ta sija yra uždengta bamperio apvalkalu, o pats apvalkalas, atsitrenkus į medį, vėliau jau buvo sudegęs; o ekspertas V. M. nurodė, kad tokį trūkumą vizualiai sunku pamatyti, nebent iš apačios. Pažymėtina, kad ieškovės užpildytoje anketoje eismo dalyviui atsakydama į klausimą Nr. 6 („Kokius išorinius ir vidinius defektus automobilis turėjo iki eismo įvykio? Smulkiai aprašykite. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jie atsirado?“) ieškovė nurodė „Neturėjo defektų“, atsakydama į klausimą Nr. 7 („Kokie nauji Jūsų automobilio defektai atsirado po eismo įvykio?) ieškovė atsakė „Sudegė“, o į klausimą Nr. 13 („Ar anksčiau Jūsų automobilis turėjo kitų eismo įvykių? Jei taip, smulkiai aprašyti: kada, kokio pobūdžio įvykis, kokie buvo Jūsų automobilio sugadinimai?“) ieškovė atsakė, kad „Lietuvoje neturėjo“ (2 t., b. l. 56–60).

33. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad automobilis pirktas aukcione po autoįvykio, tačiau, prieš atliekant privalomas techninės patikros ir įregistravimo procedūras Lietuvos Respublikoje, buvo suremontuotas, įvertinusi abiejų ekspertų nurodytas aplinkybes, jog tokio pobūdžio defektai bamperio apvalkalui juos pridengiant nėra vizualiai matomi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė apie šiuos defektus galėjo ir nežinoti, taigi negalėjo ir sąmoningai jų nuslėpti nuo draudikės. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog prieš ginčo eismo įvykį automobilis turėjo esminių sugadinimų, dėl kurių, tikėtina, jo atstatymas buvo ekonomiškai netikslingas ir dėl to buvo sąmoningai įvykdytas jo susidūrimas su medžiu, lėmęs visišką sugadinimą, nes tokie teiginiai yra deklaratyvūs, grindžiami subjektyviu apeliantės vertinimu ir prielaidomis. Aplinkybės, kad automobilis iki ginčo eismo įvykio turėjo priekinės dešinės pusės defektų nustatytos ekspertų, tačiau nė viename ekspertizės akte nenurodyta, kad šie pažeidimai buvo tokie esminiai, jog dėl jų automobilis negalėjo dalyvauti eisme ar kad būtent šie pažeidimai lėmė automobilio nesuvaldymą slidžiame kelyje ir dėl to automobilis trenkėsi į pakelės medį.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas eksperto išvados Nr. MV 2022-12 ir ekspertizės akto Nr. 11-281(23) palyginamosios analizės, priėjo nepagrįstų išvadų dėl transporto priemonės judėjimo greičio bei variklio dangčio ir valstybinio numerio sugadinimų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais nesutinka, nes iš esmės tokia palyginamoji analizė buvo atlikta. Eksperto išvadoje Nr. MV 2022-12 nustatyta, kad iš sudaryto mastelinio brėžinio spręstina, jog jei minėtas variklio dangčio įlinkimas būtų susidaręs vien dėl transporto priemonės atsitrenkimo į tiriamąjį medį, tai, labai tikėtina, taipogi būtų pažeista variklio dangčio priekinė dešinė kampinė dalis ir transporto priemonės valstybinio numerio, o ekspertizės akte Nr. 11-281(23) nustatyta, kad variklio dangčio priekinėje dalyje esančios įlenkimo formos vizualiai atitinka medžio kamieno formą, iš to galima spręsti, jog transporto priemonės priekinės dalies dešinė pusė buvo atsitrenkusi į pakelės medį. Taigi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas iš esmės paneigė UAB „Impulsana“ eksperto išvadas, jog eismo įvykio metu turėjo būti pažeista variklio dangčio priekinė dešinė kampinė dalis ir transporto priemonės valstybinio numerio dešinysis kampas. Kadangi eksperto išvados Nr. MV 2022-12 buvo paneigtos ekspertizės akto Nr. 11-281(23) išvadomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog transporto priemonės dangčio ir valstybinio numerio sugadinimai atsirado eismo įvykio metu.

35. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nevertino išvadų, susijusių su gaisro kilimo priežastimis ir nepasisakė dėl transporto priemonės gaisro kilimo priežasties, taip pat atmestinos kaip nepagrįstos. 2022 m. sausio 8 d. PAGD pateikė išvadą (aktą) dėl kilusio gaisro eismo įvykio metu, kuriame konstatavo, kad labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežastys yra eismo įvykio padariniai. 2022 m. gegužės 12 d. MB „Gaisro tyrimų biuras“ pateikė ekspertizės aktą Nr. GTB-EA-02(22), kuriame konstatavo, jog tikslios gaisro kilimo vietos tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, nes nepakanka pradinių duomenų. Tiesioginės gaisro priežasties nustatyti negalima dėl pradinių duomenų stokos. Tyrimui pateiktų duomenų apimtyje, neatmetama, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio uždegimo šaltinio poveikio, tikimybės atžvilgiu ši versija laikoma tikėtina. Techninės gaisro kilimo priežasties versijos nepatvirtintos. Atsižvelgdama į tai, kad MB „Gaisro tyrimų biuras“ ekspertizės akto išvados nepaneigė PAGD pateiktos išvados (akto) dėl gaisro kilimo priežasties, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog transporto priemonės gaisro kilimo priežastis buvo eismo įvykio padariniai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad transporto priemonė užsidegė dėl eismo įvykio padarinių.

36. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Tauragės AVPK nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jame nebuvo vertinamos ekspertų išvados ir jis buvo atliktas formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija ir su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 21 d. Tauragės AVPK priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš nutarimo turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuojama atsakovės pateikta žalos administravimo byla, taip pat ir eksperto išvada Nr. MV 2022-12. Kadangi Tauragės AVPK atliktame ikiteisminiame tyrime buvo įvertinti iš esmės tie patys duomenys, kurie buvo pateikti ir į civilinę bylą, todėl tiek Tauragės AVPK nutarimas, tiek jame padarytos išvados yra pagrįstos ir teisėtos. Be kita ko, apeliantė nurodo, kad Tauragės AVPK nutarimas buvo priimtas formaliais pagrindais, todėl jis yra nepagrįstas, tačiau apeliantė šio Tauragės AVPK nutarimo neskundė, o tai leidžia daryti išvadą, kad ji sutiko su Tauragės AVPK nutarimo motyvais ir argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad Tauragės AVPK nutarimas, priimtas ikiteisminiame tyrime, yra pagrįstas ir teisėtas, jo teisėtumas nėra užginčytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jame nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Tauragės AVPK nutarimu dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jame buvo išsamiai ištirtos eismo įvykio aplinkybės ir įvertinti ieškovės veiksmai baudžiamosios teisės kontekste.

37. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

38. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

39. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

40. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

41. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šioje byloje neįrodė pagrindo ginčo įvykį pripažinti nedraudiminiu ir dėl to nemokėti draudimo išmokos, nors būtent jai teko ši įrodinėjimo pareiga. Šiuo atveju nėra nustatyta nei kad žala susijusi su ieškovės veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukančio administracinę atsakomybę požymius (juolab kad buvo pradėta ne administracinio nusižengimo teisena, o ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, kuris buvo nutrauktas), nei kad ieškovė suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Dėl to daroma išvada, kad apeliantė nepagrįstai atsisakė ginčo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir atitinkamai išmokėti draudimo išmoką.

43. Kiti neaptarti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įvertino įrodymus, pagrįstai pripažino ieškovės teisę į draudimo išmoką, tinkamai aiškino Draudimo taisyklių sąlygą dėl nedraudžiamojo įvykio ir pagrįstai sprendė, jog ji nagrinėjamu atveju netaikoma. Taigi, aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė neteisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Apeliacinio skundo nepatenkinus, apeliantė ADB „Gjensidige“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Ieškovė M. S. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nurodė, kad už susipažinimą su apeliaciniu skundu, jo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, jo koregavimą patyrė iš viso 2 353,45 Eur (60,50 Eur + 2292,95 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie veiksmai patenka į atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo apimtį. Už šias advokato suteiktas teisines paslaugas maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro 2 600,13 Eur (2 000,10 Eur × 1,3; Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 papunktis). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, neviršija minėtose rekomendacijose nustatyto dydžio, jų dydį ir apmokėjimą patvirtinantys įrodymai yra pateikti, todėl ieškovei priteistina visa jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, ieškovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 353,45 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 45 centus) bylinėjimosi išlaidas.