Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės, kaip draudimo bendrovės, pareigos sumokėti draudimo išmoką.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

6. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ 2021 m. birželio 4 d. buvo sudaryta automobilio Kia Telluride, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis, draudimo liudijimo Nr. GJELT 3446908. Draudimo liudijime numatyta, kad transporto priemonės draudimo suma lygi jos rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną.

7. Draudimo liudijime taip pat numatyta, kad Draudimo sutartį sudaro: Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 (Transporto priemonių draudimo sąlygos, galiojanti redakcija nuo 2016 m. kovo 1 d., ir Bendrosios draudimo sąlygos, galiojanti redakcija nuo 2021 m. gegužės 11 d.), šis draudimo liudijimas.

8. 2022 m. sausio 8 d., apie 01.08 val., Johaneso Bobrovskio g., Vilkyškių mstl., Pagėgių sen., įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovė, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio KIA TELLURIDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į šalia kelio esantį medį, po kurio transporto priemonė užsidegė ir sudegė.

9. Apie eismo įvykį ieškovė nedelsiant informavo draudiką – atsakovę, o atsakovė pradėjo žalos administravimo bylą Nr. CLT2562965. 2022 m. balandžio 8 d. atsakovė pranešimu informavo ieškovę apie sprendimą dėl eismo įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, t. y. atsisakė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju, kadangi buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko ne nurodytomis, natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis.

10. Ieškovė su šiuo atsakovės sprendimu nesutiko ir kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo.

Dėl draudiminio įvykio (ne)buvimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas) įtvirtinta, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis); draudimo taisyklėse privalo būti nurodyti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Kasacinio teismo praktikoje, atitinkamai, nurodoma, kad draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos aspektu. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023, kt.). Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022, kt.). Šalys nėra ribojamos numatyti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, išskyrus atvejus, jei šalys ar bent viena iš jų žino ar turi žinoti, kad toks įvykis būtinai įvyks (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Taigi, sudarydamos draudimo sutartį ir apibrėždamos draudžiamuosius įvykius, šalys turi teisę taip pat susitarti dėl aplinkybių, kurių buvimas pašalina draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką.

13. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003, kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė išmokėti draudimo įmoką atsisakė Draudimo taisyklių, kurios yra Draudimo sutarties dalis, 5.6. punkto, kuriame nustatyta, kad draudimo išmoka nebus mokama, jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką, pagrindu. Atsakovės teigimu, ieškovė neteisingai nurodė duomenis apie eismo įvykį, t. y. apie važiavimo greitį bei nuslėpė, kad transporto priemonė buvo apgadinta prieš eismo įvykį. Ieškovė su tuo nesutinka ir teigia, kad pateikė tik teisingą informaciją, o automobilis prieš eismo įvykį nebuvo apgadintas.

15. Iš atsakovės užsakymu atliktos UAB „Impulsana“ ekspertizės akto matyti, kad ekspertas Valentinas Mitunevičius atlikęs ekspertizę padarė išvadą, kad susidūrimo į medį metu ieškovės automobilis judėjo apie 18 km/h greičiu be šoninio slydimo. Teismo paskirtos 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-281(23) konstatuota, kad automobilio „Kia Telluride“ sugadinimai galėjo susiformuoti į medį atsitrenkus ne didesniu kaip 25 km/h greičiu. Tuo tarpu ieškovė 2022 m. sausio 28 d. paaiškinime atsakovei nurodė, kad 2022 m. sausio 8 d. nakties metu važiavo namų link. Įtarus, kad kelio danga slidi ji sumažino automobilio greitį iki 50-60 km/h. Važiuojant link Jurbarko automobilį sumėtė ir ieškovė trenkėsi į medį. Iššovė oro pagalvės, salonas buvo pilnas dūmų, ji net neatsimena kaip išlipo iš automobilio. Išlipusi pamatė iš po kapoto dūmus ir pasirodė liepsnos.

16. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė neteisingai nurodė duomenis apie eismo įvykį. Pirmiausia, ieškovė nurodė didesnį greitį nei nustatytas ekspertizių metu, t. y. ji nebandė sumažinti greitį iki leistino ar pan., o nurodė netgi didesnį greitį nei nustatytas ekspertizių metu. Antra, ieškovė paaiškinime nurodė ne smūgio metu buvusį greitį, o važiavimo prieš eismo įvykį, iki automobilio slydimo, todėl labai tikėtina, kad praradus automobilio valdymo stabilumą ieškovė stabdė, todėl greitis smūgio į medį metu buvo mažesnis. Trečia, ieškovė dėl savo greičio galėjo ir klysti, nes eismo įvykio metu patyrė šoką, sužalojimus ir buvo pristatyta į ligoninę, t. y. normalu, kad visų aplinkybių galėjo neprisiminti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017, 26 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju dvejomis ekspertizėmis nustatyta, jog tikėtina, kad ieškovės vairuojamas automobilis „Kia Telluride“ nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ir priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į medį. Po to automobilis nežymiai pariedėjo atbulas ir liko stovėti taip, kaip užfiksuota įvykio vietos fotografijose. Automobilio apgadinimai susiformavo atsitrenkus į medį. Taigi, ekspertizių metu nustatytas eismo įvykio mechanizmas atitinka ieškovės nurodytas įvykio aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji nurodė neteisingą informaciją arba, kad eismo įvykis buvo imituotas.

18. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės argumentai dėl su eismo įvykiu nesusijusiais automobilio apgadinimais, t. y. kad iki susidūrimo su medžiu automobilis „Kia Telluride” turėjo esminius jo priekinės dešinės pusės detalių pažeidimus, todėl ieškovė nuslėpė tam tikras iki eismo įvykio buvusias aplinkybes.

19. Iš byloje atlikto ekspertizės akto matyti, kad ant automobilio priekinio bamperio sijos dešinėje pusėje ant viršutinio standumo elemento priekinio paviršiaus lokaliai įrėžtas metalas. Medžio kamienas neturi standžių, ribotą paviršių turinčių objektų šiam lokaliam sugadinimui padaryti, tad jis nebuvo padarytas atsitrenkus į medį. Virš šios srities analogiškas standumo elementas bent kiek žymesnių sugadinimų neturi, kas atsižvelgiant į kamieno formą, įgalina teigti, kad ir šios priekinio bamperio sijos srities sugadinimai atsirado iki automobilis atsitrenkė į medį. Taip pat tikėtina, kad bamperio sijos dešinys tvirtinimo elementas buvo sugadintas tuo metu, kai buvo padaryti sijos lokalūs sugadinimai, t. y. iki automobilis atsitrenkė į medį.

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad eismo įvykio metu ieškovės vairuojamas automobilis buvo be akivaizdžių apgadinimų, o ieškovė nenuslėpė jokios su tuo susijusios informacijos. Pirmiausia, 2021 m. vasario 7 d. ieškovė ir UAB „Autosara“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2021/02/17/1, kurios pagrindu ieškovė įsigijo transporto priemonę „Kia Telluride“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė įsigijimo dieną neturėjo jokių defektų ir buvo techniškai tvarkinga. Antra, 2021 m. gegužės 28 d. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliko transporto priemonės ekspertizę, kurios metu konstatavo, jog atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonės patekimui į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje. Tą pačią dieną UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliko privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, kurios metu transporto priemonė buvo fotografuojama ir nustatyta, jog ji atitinka techninius reikalavimus. Trečia, 2021 m. birželio 6 d. VĮ „Regitra“ įregistravo transporto priemonę „Kia Telluride“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindama, kad ji atitiko visus keliamus techninius reikalavimus. Transporto priemonės registravimo metu ji buvo fotografuojama ir neturėjo jokių išorinių trūkumų. Ketvirta, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi eismo įvykį, kurio metu būtų buvusi apgadinta „Kia Telluride“. Penkta, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos atsisakė 2022 m. birželio 21 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas). Šešta, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad pažeidimai ant bamperio sijos dešinėje pusėje ir dešinio tvirtinimo elemento buvo dėl to, kad automobilis „Kia Telluride“ buvo pirktas po eismo įvykio ir galimai ne visos detalės buvo pakeistos naujomis, o kai kurios ištiesintos. Šią teismo išvadą pagrindžia 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktas Nr. 11-281(23) ir teismo posėdžio metu apklausto eksperto Vitalij Matusevič parodymai. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad tinklapyje www.bid.cars buvo rastos automobilio „Kia Telluride“, kurio identifikavimo numeris sutampa su ieškovės automobilio numeriu ir kuris buvo parduotas aukcione, 2020 m. spalio 26 d. fotografijos. Fotografijose matyti, kad šiai transporto priemonei sugadinta priekinė dalis dešinėje pusėje apačioje. Buvo sudaužytas priekinio bamperio apvalkalas. Šio sugadinimo vieta maždaug ties sijos dešiniu galu, t. y. ties ta vieta, kur ant sijos susidarė sugadinimai, nepriskirti atsitrenkimui į medį (žr. ekspertizės akto 5 psl.). Teismo posėdžio metu ekspertas Vitalij Matusevič taip pat nurodė, kad ieškovė netgi galėjo nežinoti apie sijos taisymus, galimus apgadinimus, nes sijos ir jos laikiklio uždėjus bamperį nesimato, o juos galimai galima pamatyti tik pakėlus automobilį ir tik tuomet, jeigu nėra apačios apsaugos.

21. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad ieškovė nuslėpė kai kurias eismo įvykio aplinkybes. Priešingai, atlikta ekspertizė patvirtino ieškovės parodymus dėl eismo įvykio mechanizmo, o automobilio sugadinimai susiformavo automobiliui atsitrenkus į medį ir tai buvo automobilio sudegimo priežastis. Byloje nėra jokių duomenų, jog automobilis užsidegė ne dėl įvykusio eismo įvykio, o dėl kitų priežasčių.

22. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 4.1. punkte numatyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas apdraustos transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl bet kokių draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikusių staigių ir nenumatytų įvykių arba vagystės, išskyrus atvejus, nurodytus I dalies, 5 skyriuje. O Taisyklių 4.4.1. punkte numatyta, kad atsakovė atlygina žalas, sukeltas gaisro, t. y., nekontroliuojamos ugnies, kuri staiga ir netikėtai kyla ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išplinta išsiveržus iš jo, taip pat už žalas, sukeltas dėl gaisro atsiradusių dūmų ir suodžių.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovės automobilis sudegė netikėtai kilus gaisrui ir byloje nenustatyta atvejų, nurodytų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies, 5 skyriuje, todėl ieškovės transporto priemonės sudegimas laikytinas draudiminiu įvykiu.

Dėl draudimo išmokos, palūkanų ir nuostolių priteisimo.

24. Šalių sudarytame Draudimo liudijime Nr. GJELT 3446908 numatyta, kad transporto priemonės draudimo suma lygi jos rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną.

25. Iš ieškovės pateiktos 2022 m. gegužės 5 d. Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 22205008 matyti, kad transporto priemonės Kia Telluride, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iki transporto priemonės sunaikinimo sudarė 54 040 Eur. Šios vertės neginčijo ir atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės vertė iki jos sunaikinimo buvo 54 040 Eur, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei eismo įvykio metu patirtą žalą, kurią sudaro 54 040 Eur. Tačiau, Draudimo liudijime Nr. GJELT 3446908 numatyta, jog draudiminio įvykio metu, t. y. autoavarijos, gamtinės jėgos, gaisro ir sprogimo, trečiųjų asmenų veikos atveju taikoma besąlygiška išskaita, kuri lygi 100 Eur, atsižvelgiant į tai ieškovei priteistina draudimo išmoka mažintina iki 53 940 Eur.

26. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokių palūkanų dydį nustato CK 6.210 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 53 940 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 120 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

29. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos 120 Eur išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, atitinka aukščiau paminėtus kasacinio teismo nurodytus nuostolių požymius. Ieškovė šias išlaidas patyrė siekdama įvertinti jai padarytą žalą, jos buvo priverstinės, būtinos, ginčo dėl šių išlaidų atitikimo protingumo kriterijui byloje nekilo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 120 Eur nuostolių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Patenkinus ieškinį, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau išskaita sudaro tik 0,18 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 1038 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 800 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą ir 5092,68 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Įvertinęs byloje keltų fakto ir teisės klausimų pobūdį, bylos apimtį, sudėtingumą, procesinių dokumentų skaičių, posėdžių trukmę, advokato nurodytas darbo ir laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, kad advokato pagalbai patirtos išlaidos yra pagrįstos todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės M. S. ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ADB „Gjensidige“, j.a.k. 110057869, 53 940 Eur (penkiasdešimt trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties eurų) draudimo išmoką, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 53 940 Eur (penkiasdešimt trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 6930,68 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt Eur dvidešimt devynis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.