Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) teikimą dėl išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-891/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-20654-2019-2) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2021 m. balandžio 28 d. gautas Tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo S. T. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 117 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnyje numatyta galimybė nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).

Iš Tarnybos teikimo ir prie jo pridedamos 2021 m. kovo 22 d. Tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. (12,32Mr) PT-2088 matyti, kad advokatas Jevgenijus Bogdanovas (Jevgenij Bogdanov) teikė nuteistajam S. T. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir Tarnybos patirtos išlaidos buvo apskaičiuotos vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 11 ir 14.1.4.2 punktais tai yra už nuteistojo atstovavimą kasacinės instancijos teisme.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

Šioje baudžiamojoje byloje būtinybė skirti nuteistajam S. T. gynėją numatyta BPK 375 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, nagrinėjamu atveju S. T. baudžiamoji byla kasacine žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro kasacinį skundą, kuris, išnagrinėjus bylą, buvo atmestas. Nuteistasis S. T. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio neskundė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo kasacinės instancijos teisme, iš nuteistojo S. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-891/2020 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.