Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.2.2; 1.2.22.1.1; 1.2.29.1.2.

2020 m. vasario 17 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, trauktas administracinėn atsakomybėn, 17 kartų trauktas baudžiamojon atsakomybėn:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 272 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 43 straipsniu bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2000 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2000 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su bausme paskirta 2000 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su bausme paskirta 2000 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalimi ir 271 straipsnio 2 dalimi, 278 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su bausme paskirta 2000 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams; 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, pritaikius BK 54² straipsnį, 2002 m. rugsėjo 9 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai neatlikus 4 mėnesių 15 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

6) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, pagal BK 278 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams; Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu nusikalstama veika iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 278 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartimi, 2005 m. birželio 1 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikus 5 mėnesių 19 dienų paskirtos bausmės; Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi 2005 m. gruodžio 13 d. pasiųstas atlikti likusią bausmę pagal 2003 m. lapkričio 17 d. nuosprendį – laisvės atėmimą 5 mėnesiams 19 dienų;

7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsniu 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. 2009 m. rugsėjo 24 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus laisvės atėmimo bausmę;

10) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL bauda, 2010 m. spalio 29 d. bauda sumokėta;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu ir 1040 Lt (301,20 €) bauda;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų; 2015 m. kovo 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu ir 2014 m. lapkričio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė – areštas 90 parų; 2015 m. gegužės 27 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus arešto bausmę;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

14) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio l dalimi paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 28 d., 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams bei 301,20 € bauda;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio l dalimi paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2017 m. sausio 10 d. nutartimi subendrinta su 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 301,20 € bauda; 2017 m. gruodžio 4 d. paleistas į laisvę;

16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta 10 parų arešto; 2018 m. lapkričio 15 d. paleistas į laisvę;

17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 21 para arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta 14 parų arešto, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje;

S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1, 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą – laisvės atėmimu 10 metų, 2018 m. balandžio 18 d. paleistas lygtinai, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1, 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir S. T., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai gabeno kontrabandos būdu, platino ir laikė psichotropines medžiagas, o būtent:

2019 metų balandžio mėnesį S. T., susitikęs su A. B. prie parduotuvės „Iki“, Vilniuje, Geležinio Vilko g. 9A, pastarajam pasiūlė už piniginį atlygį – 100 € užregistruoti automobilį A. B. draugės A. S. vardu ir už piniginį atlygį – 2000 € vykdyti neteisėtą narkotinių medžiagų kontrabandą iš Latvijos Respublikos į Estijos Respubliką, po ko iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. A. B. sutikus, S. T., veikdamas pagal iš anksto sukurtą planą, 2019 m. gegužės 7 d. Druskininkų mieste įgijo automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengtos slėptuvės narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda ir būdamas faktiniu šio automobilio valdytoju, S. T., laikydamasis konspiracijos, 2019 m. gegužės 8 d. padedamas A. B., užregistravo A. S. vardu.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 11 d. S. T. perdavė A. B. suremontuotą automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną apie 9.50 val. Vilniuje, Kijevo – Ukrainiečių gatvių sankirtoje, nurodė slėptuvės vietą automobilyje, po ko A. B., vykdydamas S. T. nurodymą, konspiruodamas savo veiksmus, į kelionę pasiimdamas A. S., 2019 m. gegužės 12 d. apie 23.31 val. automobiliu „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto Lietuvos Respublikos – Latvijos Respublikos sieną Saločių pasienio kontrolės punkte ir nuvyko į Latvijos Respubliką, kur, tyrimo nenustatytoje vietoje, į slėptuvę pakrovė nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje labai didelis psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis ir neteisėtai, kontrabandos būdu, jas minėtu automobiliu nugabeno į Estijos Respubliką, kur, nenustatytą dalį psichotropinės medžiagos kiekį, S. T. nurodymu, palikdamas viešbučio „Central Hotel“, esančio Narvos mieste, Lavrestsovi g. 5, kieme, neužrakintame automobilyje, perdavė tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį – 1408,31 g miltelių, kurių sudėtyje 389,74 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, per neapsižiūrėjimą paliko slėptuvėje automobilyje „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtu automobiliu su slėptuvėje buvusiais 1408,31 g miltelių, kurių sudėtyje yra 389,74 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, grįžo į Latvijos Respubliką ir tyrimo nenustatytoje vietoje į slėptuvę automobilyje pakrovė 16894,57 g tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 5518,21 g psichotropinės medžiagos MDMA.

A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 14 d. apie 21.57 val. iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Saločių pasienio kontrolės punktą automobiliu „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, kontrabandos būdu, atgabeno labai didelį kiekį 5518,21 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 389,74 g psichotropinės medžiagos amfetamino.

A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, automobilį su psichotropinėmis medžiagomis pastatė prie namo, esančio Vilniuje, Tarpkalnio g. 21, ir nuvykęs pas S. T., pastarąjį apie tai informavo. Po ko, S. T. 16894,57 g tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 5518,21 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 1408,31 g miltelių, kurių sudėtyje yra 389,74 g psichotropinės medžiagos amfetamino, neteisėtai laikė automobilyje „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame prie namo (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gegužės 18 d. apie 14.45 val., kai kratos metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. B. ir S. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat, S. T. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gyvenamojoje vietoje – name bei žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė 0,7 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 3,645 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,016 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iki 2019 m. gegužės 18 d. apie 14.45 val., kai kratos metu gyvenamajame name ir žemės sklype, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas.

Šiais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, S. T., neturėdamas leidimo, gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paslėpęs malkinėje laikė vienvamzdį, lygiavamzdį, 16 kalibro medžioklinį šautuvą IZH ZK, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams bei 5 vnt. 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių šautuvų ir vieną vnt. 12 kalibro medžioklinį šovinį, skirtą šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, iki 2019 m. gegužės 18 d. apie 14.45 val., kai kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Šiais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, S. T. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė 0,819 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2019 m. gegužės 18 d. apie 13.25 val., kai kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.

Šiais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, S. T. automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. U., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. U., gim. (duomenys neskelbtini), vardu iki 2019 m. gegužės 18 d. apie 13.25 val., kai kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad su S. T. susitiko prie parduotuvės „IKI“ ir susitarė pervežti narkotikus. Už šį darbą S. T. jam pažadėjo apie 2000 € atlygį. Narkotines medžiagas turėjo automobiliu vežti iš Latvijos į Estiją ir tada su narkotikais grįžti į Lietuvą. Mašina buvo S. T.. Pastarasis jo paklausė, ar yra asmuo, kurio vardu būtų galima užregistruoti automobilį. Jis paprašė savo merginos ir su ja nuvažiavo į „Regitrą“, kur ji pateikė prašymą automobilio registravimui. Taip automobilis „Peugeot 607“ Vilniuje buvo užregistruotas A. S. vardu. Prieš tai S. T. parodė, kur yra slėptuvės – jos buvo po galine sėdyne. Jis su A. S. nuvažiavo į Latvijoje prie Rygos esantį mišką. Kol A. S. miegojo, jis paėmė narkotikus, juos sukišo į slėptuvę. A. S. nežinojo, kad jis veža narkotikus. Jis jai sakė, kad veža automobilio detales. A. S. jis pasiūlė važiuoti kartu, kad jam būtų ramiau. Vietą, kur paimti narkotikus jam nurodė programėlė. Programėlėje gavo nuorodą, bet kas ją atsiuntė nežino. Dieną prieš jam su A. S. atvykstant tų narkotikų paimti, jis pats kartu su S. T. tuos narkotikus atvežė krepšiuose iš Rygos ir juos miške užkasė. Su S. T. į Latviją važiavo, berods, automobiliu „Passat“. Jis jam sakė, kad tai jo žmonos automobilis. Jam dar prieš tai S. T. buvo pasakęs, kad ten narkotinės medžiagos, bet kokios – nežino ir jo neklausė. Galėjo būti, kad S. T. jam sakė, jog tuose paketuose amfetaminas, o vakuuminiuose paketuose „Extazy“ tabletės. Dabar tiksliai nepamena, kokios ten medžiagos buvo, koks jų kiekis, taip pat pasakyti negali, nes nesvėrė. Su S. T. jis važiavo kartu tam, kad žinotų, iš kur jam reiks paimti narkotikus. S. T. jam nesakė, iš kur tos narkotinės medžiagos ar kas turi jas paimti. Taigi pasikrovę narkotikus jie su A. S. nuvažiavo į Estiją, Narvos mieste esantį viešbutį. Narkotikus turėjo paimti iš automobilio, nes jis neužrakintas stovėjo ant šaligatvio. Kai nuvažiavo į Narvos miestą, jis narkotikus iš slėptuvės sudėjo į bagažinę. Apie tai, kad atvyko į Narvos miestą, jis pranešė S. T. ir pasakė, kur pastatyta mašina. Kitos dienos rytą sėdo į automobilį ir išvažiavo atgal. Kadangi prieš tai narkotikai gulėjo bagažinėje, pažiūrėjo, ar jie paimti ir matė, kad jų nebėra. Dalį narkotikų netyčia parsivežė atgal į Rygą, kadangi jis tik po to pamatė, kad ne viską iš slėptuvės išėmė. Po to grįžo į tą patį mišką prie Rygos, pasikrovė tablečių į tą pačią slėptuvę ir važiavo atgal. A. S. jo klausė, kas čia, bet iki galo nesuprato. Tuomet jie važiavo į Lietuvą, turbūt per Saločių postą. Atvykę į Lietuvą, Vilniuje sutartoje vietoje paliko mašiną. Gali būti, kad Tarpkalnio g. ir tada informavo S. T.. Po automobilio palikimo Tarpkalnio g., dar buvo sykį prie jo grįžęs, kadangi mašina sugedo ir reikėjo į servisą nuvaryti. Jis nežino, ar prieš varant automobilį į servisą iš jo buvo išimti narkotikai, nes nežiūrėjo. Lyg ir tos medžiagos neturėjo likti Lietuvoje, o turėjo važiuoti kažkur toliau. Apie tai žino, nes jis su S. T. apie tai kalbėjosi. Jam už pervežimą sumokėjo 2000 €, o už automobilio registraciją – 100 €, t. y. tiek maždaug reikėjo, kad automobilį užregistruoti. Asmeniškai už tą paslaugą pinigų negavo. 200 € ar daugiau dar S. T. davė kelionės išlaidoms. Savo veiksmus vertina labai blogai, yra daug kartų teistas, bet kas kartą tikisi, kad tai bus paskutinis kartas. Jis pats vartoja tik „žolę“, stiprių narkotikų – ne.

Kaltinamasis S. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai. Jis nurodė, kad negali pasakyti, iš kur gavo narkotikus, kadangi bijo dėl savo ir savo vaiko saugumo, prisiima visą kaltę sau. Narkotines medžiagas jis įsigijo Latvijoje, jam buvo pasakyta, kur paimti. Jis surado žmogų joms pervežti. Jam buvo nurodyta dalį narkotinių medžiagų iš Latvijos nuvežti į Estiją, Narvą, o po to kitą dalį į Lietuvą – toks buvo maršrutas. Jis turėjo palikti automobilį su narkotikais Vilniuje, sutartoje vietoje ir viskas. Tai buvo daroma už užmokestį. Nors jis nėra visiškai įsitikinęs, bet girdėjo, kad iš Lietuvos narkotikai turėjo būti vežami į Rusiją. Automobilį „Peugeot“ jis nupirko specialiai šiam „darbui“. Kas, kada ir kur įrengė slėptuvę – jis nežino, nes šiais laikais internetu galima nupirkti bet ką ir bet kur. Kai nusipirko automobilį, jis jau buvo su slėptuve. Ši „darbą“ jis pasiūlė A. B., kadangi visa tai jis darė lygtinio paleidimo metu, pats negalėjo ilgam išvykti iš Lietuvos. Į Latviją dienos metu nuvyko kelioms valandoms. Rygoje kartu su A. B. paėmė narkotikus. Jam buvo aiškūs nurodymai, kur turi juos paimti. Tada kartu su A. B. nutarė, kur užkas ir iš kur jam reiks atvažiavus paimti, t. y., kad būtų lengviau rasti. Po to grįžo namo, o jis kada jau norėjo, tada ir nuvažiavo. Nežino, kodėl A. B. automobilį norėjo registruoti A. S. vardu, jis tiesiog paklausė. A. B. pats sprendė, jis tiesiog pasakė, kad mašina yra. Tie patys asmenys telefonu viską jam nurodė, t. y. kur Estijoje nuvežti, kur palikti ir net viešbutį. A. B. už šį pervežimą sumokėjo 2000 € ir apie 100 € už automobilio registravimą. Kažkokia dalis narkotinių medžiagų buvo skirta į Narvą, o kita dalis – per Lietuvą į Rusiją. Tiesiog gavosi taip, kad A. B. neapsižiūrėjo ir kažkiek tos dalies, kuri turėjo būti palikta Narvoje, liko ir ją Lietuvoje surado pareigūnai. Jį pareigūnai sulaikė gal praėjus 5 dienoms atvežus narkotikus. A. B. automobilį atvarė į Tarpkalnio g. ir apie tai informavo. Tada jie nuvarė mašiną su visais narkotikais į servisą, nes kažkas neužsivedinėjo ar pan. Narkotikai buvo slėptuvėje. Kai automobilį sutvarkė, jis pasistatė jį netoli serviso ir laukė, nes jei parašytų, nuvarytų kur reikia ir paliktų. Narkotikus būtų palikęs automobilyje, būtų kažkas atvažiavę ir juos paėmę. Jie prie tų narkotikų nebelindo. Atvykus pareigūnams jis iš karto parodė, kur slėptuvė. Jį patį sulaikė mieste važiuojant savo automobiliu. Kai su A. B. kartu važiavo slėpti narkotikų, jis apytiksliai žinojo, kokie tai narkotikai, kadangi buvo pasakyta, jog visi narkotikai yra „ratai“, taip pat pasakė maždaug ir kiekį, t. y. 16–20 kg. Dabar tiksliai nepamena, kadangi ten ne kiekį sakė, o maišais, pavyzdžiui 5 maišai, o kiek maždaug yra maiše – jis neįsivaizduoja. Skirtingo pavidalo narkotikai buvo sudėti bendrai, tiesiog maišais. A. B. žinojo, kokius maišus kur vežti, nes buvo išskirtiniai požymiai, pagal kuriuos suprato, kur kokie narkotikai turi būti vežami, pavyzdžiui, rožinė lentelė. Jo interesas buvo finansinis, t. y. gauti atlygį už tuos pervežimus. Už narkotikų paslėpimą jis niekam nemokėjo. Jis negalėjo su tais narkotikais elgtis kaip panorėjęs, nes jie ne jo. Jo gyvenamojoje vietoje darė kratą ir rado narkotinių medžiagų, nes jis pats vartoja, t. y. kartais parūko „žolės“. Kodėl jo namuose rado kitokių narkotikų, jis nežino, bet juos buvo įsigijęs savo vartojimui. Buvo rastos ir svarstyklės, bet jos buvo skirtos maistui. Rastas medžioklinis šautuvas buvo labai senas. Kai tėvas su broliu ir seserimis pardavė močiutės namą, jis užėjo į malkinę, kurioje jis gulėjo. Neįsivaizduoja, kada tas šautuvas ten buvo padėtas, nes netyčia rado, tik po to išsiaiškino, kad gal kažkada diedukas turėjo, todėl pasiėmė ir pasidėjo pas save. Dėl šovinių – tiksliai nežino, šautuvas buvo maiše, o jis nežiūrėjo, bet jam regis šautuvas net nešaudė. Jei jis jam būtų labai reikalingas, tai gal po lova būtų pasidėjęs, bet kadangi jis malkinėje gulėjo, tai malkinėje ir numetė. Automobilyje „Audi Q7“ buvo „žolės“, ją turėjo savo reikmėms. Nepamena dėl tų rastų netikrų dokumentų, bet jų laikais bet ką gali internetu įsigyti, tai gal kažkas paprašė. Dokumentuose net ne jo veidas. Jis ankščiau buvo teistas už narkotikų platinimą. Su pinigais buvo sunku, tai ir susigundė tuo nedideliu uždarbiu. Už visą tai iš viso gavo 3500 €, A. B. – 2000 €, o jam 1500 €. Jo žmona Anglijoje 7 m. dirbo, tėvai dirba ir jis pats dirba. Jam kaip vyrui sunku, kai jį išlaiko moteris. Tėvas pardavė močiutės namą su žeme ir padovanojo jam automobilį „Audi Q7“. 7 m. atsėdėjus jam norėjosi tokio gero automobilio, kad būtų širdis paglostyta. Visi vyrai nori geresnės mašinos. To automobilio jam tėvas neperdavė, tiesiog kartu su juo pirko kažkur prie Šalčininkų, bet tiksliai rajono nepamena, susirado per „Alio reklamą“. Automobilį įregistravo „Regitroje“, Avižieniuose ar Bukiškėse. Automobilį registravo tėvo vardu, nes jis jį pirko savo vardu, be to, jis turi reikalų su antstoliais. Tėvas jam davė grynais visą sumą, t. y. apie 11 000 €. Jis pats sumokėjo už automobilį. Tėvas turėjo grynųjų pinigų, nes jie pardavė namą su broliais, bet kiek gavo už jį – nežino, tačiau jie tarpusavyje dalinosi pinigus. Dėl VMI patikrinime nustatytų duomenų – neįmanomas toks didelis skirtumas, jo žmona pateikė dokumentus, kad dirbo Anglijoje, o pinigus laikė kortelėje, taip pat ir uošvienės. Jis negali atsakyti dėl žmonos pajamų, bet jis neturėjo jokių pajamų. Jis turi skolų, reikalų su antstoliais, kadangi statė namą ir ėmė paskolą. Nepamena, kiek atskaito antstoliai kas mėnesį. Skola antstoliams apie 20 000 €. Jis pats dirbo oficialiai ir nuo savęs pardavinėjo. Mokesčius Sodrai mokėjo pats. Neturėjo, ką deklaruoti. Įmonė jam nemokėjo piniginių lėšų, jis mokėjo Sodrai pats. Daugiau pajamų, t. y. be šių, neturėjo. Neminėjo, kad žmona laikė pinigus kortelėje, o sakė, kad nežino, kiek žmona turi pinigų. Aišku, kad ji pinigus laikė kortelėje, bet tikrai ne 19 000 €. Jis savo piniginių lėšų namuose neturėjo. Namuose buvo grynųjų pinigų, t. y. apie 8000, – tai žmonos santaupos, nes ji dirbo Anglijoje, ir uošvienė su uošviu gerai uždirba, jie jiems padeda, be to, jie laiko savo pinigus Lietuvoje, t. y. pas ją arba brolį, taigi pinigus laiko pas vaikus. Piniginės lėšos buvo eurais. Žmona iš Anglijos grįžo prieš metus iki jo sulaikymo, t. y. gal prieš 8, 9 mėn. Nežino, kokiu būdu ji atsivežė pinigus, nelenda į jos kortelę. Žmona, jei jam reikėdavo, duodavo ir grynaisiais, ir iš kortelės imdavo, be to, ir jis pats savo turėjo, neprašydavo jos pinigų pastoviai. Nežino, kieno pinigai buvo rasti namuose, t. y. ar žmonos, ar uošvės. Nežino, kiek žmona turėjo pinigų. Žmona, būdama Anglijoje, uždirbdavo 1500 per mėnesį, be to, jai nereikėjo mokėti už butą ir pragyvenimą, kadangi ji gyveno pas uošvius, todėl savo pinigus ji atsidėdavo. Taigi, ji gyvendama ir dirbdama Anglijoje išlaidų neturėjo.

Be kaltinamųjų teismo posėdyje duotų parodymų A. B. kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, o S. T. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1, 2 dali, 253 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais: liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kratos protokolais, daiktų apžiūros protokolais, kitais įrodymais.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kol jie nenuvažiavo iki Latvijos, ji nežinojo, kas buvo gabenama. Jai A. B. sakė, kad gabens automobilio detales. Į Latviją jie važiavo automobiliu „Peugeot“, bet ji nežino, kam automobilis priklauso. A. B. prašė perrašyti automobilį jos vardu ir jie su A. B. nuvažiavę užregistravo automobilį „Peugeot“ jos vardu. Jai automobilio registracija nekainavo. A. B. sakė, kad už tai jai duos 50 €, bet kai gavo visus pinigus, tai turbūt ten už viską ir buvo sumokėta, nes tuos pinigus jie leido kartu. Automobiliu „Peugeot“ jie nuvažiavo į Latviją, kažkokį mišką. Ten ji pamatė, ką A. B. atnešė ir dėjo į slėptuvę – ji suprato, kad tai narkotikai. Ji matė, kaip A. B. atnešė antklodę, kurioje viskas buvo susukta. Ten buvo paketai apvynioti lipnia juosta. Ji sėdėjo automobilio priekyje ir nelabai žiūrėjo, be to, buvo tamsu. Jai paklausus buvo pasakyta, kad tai ne jos reikalas. Kokie narkotikai ir koks jų kiekis – nežinojo. Grįžtant iš Estijos į Latviją jie vėl užsuko į tą pačią vietą ir A. B. pradėjo krauti kažkokius paketus į slėptuvę. Jis pyko, kad netelpa ir susipjaustė. Jie susipyko, nes jis jai nieko apie tai nesakė, o grįžę į Lietuvą paliko automobilį. S. T. ji nepažinojo. Apklausos metu ji minėjo asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nes girdėjo jį iš A. B.. Kuomet ruošėsi važiuoti į Estiją, jie buvo užvažiavę į (duomenys neskelbtini) ir ji matė „(duomenys neskelbtini)“. Tas asmuo yra salėje sėdintis kaltinamasis (nurodė į S. T.).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti įtariamosios A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Įtariamąja apklausta A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji 5 metus vartoja narkotines medžiagas – amfetaminą. Tikslios datos neatsimena, tačiau tai galėjo būti 2019 m. gegužės 12 d., ji susitiko su savo vaikinu A. B., jis jos paklausė ar ji sutiktų užregistruoti savo vardu automobilį. A. kaip tik buvo grįžęs iš susitikimo su „(duomenys neskelbtini)“. Kieno tas automobilis, A. nesakė, tik minėjo, kad už tai jis gaus 250 € ir pusę duos jai. Ji sutiko ir kartu nuvažiavę į Regitrą pasirašė reikiamus dokumentus, o A. pasiėmė naują registracijos dokumentą. Dar dieną prieš, atvažiavęs pas ją į namus A. paklausė, ar ji norėtų kartu su juo važiuoti į Estiją, vežti automobilių detales. Ji sutiko. Kelionė kelioms dienos buvo atidėta, nes sugedo automobilis su kuriuo turėjo važiuoti. A. minėjo, kad prieš išvykstant į Latviją, jis buvo susitikęs su „(duomenys neskelbtini)“, jis jam kelionei davė pinigų. Taip pat minėjo, kad šias detales į Estiją veža „(duomenys neskelbtini)“ prašymu, kad už tai gaus 500 €. Išvažiavo iš Lietuvos 2019 m. gegužės 12 d., važiavo dviese, A. sakė, kad reikia važiuoti link Rygos ir pasukti į kažkokią šalikelę. Ji dar klausė, kodėl ten reikia važiuoti, tačiau A. jai pasakė, kad tai ne jos reikalas. Kai galiausiai privažiavo reikiamą vietą, kuri buvo netoli Rygos, dar neprivažiavus, pamatė automobilių stovėjimo aikštelę, kuri iš visų pusių buvo apaugusi medžiais ir krūmais. A. pasakė, kad tuoj ateis ir išėjo, ji liko laukti automobilyje. Maždaug už 10 minučių grįžo A. su nedideliu dekiu rankose. Matė, kad jame kažkas yra. Ką A. parnešė, pamatė tuomet, kai jis tai padėjo ant galinės sėdynės. Tai buvo paketai, apsukti lipnia juosta. Iš karto suprato, kad tai narkotinės medžiagos. Klausė A., kad jis paaiškintų jai kas čia ir ką jis daro, tačiau jis tik pasakė, kad tai ne jos reikalas ir jie susipyko. Tuomet A. pakėlė galinę sėdynę ir į ten esančią skylę sudėjo atsineštus paketus. Kiek paketų iš viso buvo, ji nežino, neskaičiavo. Kadangi buvo apsipykę, kelionės metu A. daugiau nieko neklausinėjo. A. jai parodė lapelį su viešbučio adresu Estijoje, sakė, kad ten reikia būtinai nuvažiuoti. Kitos dienos apie 9 val. ryto jau buvo nurodytu adresu. Tą lapelį sulaikymo metu ji turėjo savo kuprinėje, nes buvo apie jį pamiršusi, nors A. sakė, kad reikės jį sudeginti. Viešbutis „Central Hotel“, Narva mieste, tikslaus adreso neatsimena. Bet būtent į tą viešbutį jie turėjo važiuoti. Užsiregistravo viešbutyje ir nuvažiavo prie netoliese esančios poliklinikos, į automobilių stovėjimo aikštelę, A. atidarė slėptuvę ir pradėjo traukti paketus bei dėti juos į maišą. Jo ranka buvo per didelė ir netilpo į slėptuvę, jam pavyko ištraukti tik tris paketus. Jis paprašė jos, kad ji įkištų ranką ir ištrauktų. Jai pavyko ištraukti dar septynis paketus, apsuktus lipnia juosta. Su ranka tikrino, ar nėra likusių paketų, bet nieko neužčiuopė. Po to paketų išėmimo jos dešinės rankos dilbyje atsirado daugybė mėlynių. Ištraukę paketus ir sudėję juos į maišą, nuvažiavo atgal į viešbutį ir pastatė automobilį viešbučio aikštelėje, kuri yra aptverta, vartus jiems atidarė darbuotojas. Nuėjo į kambarį. Maždaug po dviejų valandų A. nuėjo į automobilį ir grįžęs pasakė, kad narkotikų automobilyje jau nėra. Kitą dieną, t. y. 2019 m. gegužės 14 d., apie 11 val., išvažiavo iš viešbučio. Atvažiavus į Latviją, A. vėl užsuko į tą pačią aikštelę, kurioje krovėsi narkotikus. Ji supyko, manė, kad jau viskas baigėsi, vėl susibarė. Šį kartą A. atnešė permatomus plastikinius maišus, kuriuose buvo granulės, panašios į šunų maistą. Kiek tų maišų buvo, nežino, neskaičiavo. A. atidarė tą pačią slėptuvę po galine sėdyne. Kraudamas maišus į slėptuvę jis pamatė, kad liko vienas paketas iš tų, kuriuos vežė į Estiją. Maišai sunkiai lindo, A. susipjaustė ranką, krauju ištepė maišus. Sudėjus maišus su narkotikais į slėptuvę grįžo į Lietuvą ir iškarto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo palikę A. BMW. „Peugeot“ paliko toje pačioje vietoje, o patys išvažiavo namo su BMW. Tai buvo apie 1-2 val. nakties, todėl iškarto nuvažiavo pas ją namo miegoti. Kitą dieną, ryte apie 7 val., A. jai pasakė, kad važiuoja nuo maišų nuvalyti savo kraujo ir išvažiavo. Grįžo apie 11 val., jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“ ir jis išvažiavo. Po valandos A. grįžo, pasakojo, kad už šį darbą jis uždirbo 1000 €. A. jai pinigų nedavė, bet juos leido abiejų poreikiams (t. 3, b. l. 178–180).

Paskelbus A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pastaroji patvirtino, kad parodymai tikslūs, jais galima vadovautis.

Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su S. T. susituokė (duomenys neskelbtini) m., turi bendrą vaiką. S. T. buvo įkalintas ir į laisvę išėjo 2018 m. balandžio 18 d. Suimtas jis taip pat buvo balandžio mėn., netrukus po jų vedybų. Žino, kad S. T. buvo suimtas už narkotikus, taip pat žino, jog dabar teisiamas už tą patį. Dabar ji augina vaiką, kuris gimė (duomenys neskelbtini). Lietuvoje 10 m. ji dirbo parduotuvėje, po to išvažiavo į užsienį. Jungtinėje Karalystėje nuo 2017 m. iki 2018 m. dirbo šiltnamiuose. Per savaitę uždirbdavo 360 £, bet būdavo, jog uždirbdavo ir daugiau. Per metus ji uždirbo apie 10 000 £, bet ten buvo ilgiau nei metus: birželį išvažiavo, rugpjūtį grįžo. Lietuvoje grįžo dirbti į parduotuvę, esančią Vilniuje, uždirbdavo minimumą. Kai vyrą išleido iš įkalinimo įstaigos, jis ieškojo geresnio darbo. Nežino, kiek pinigų vyras parnešdavo, bet maistą daugiau pirkdavo ji, kadangi po darbo užsukdavo į parduotuvę. Jie gyveno pas tėvus, todėl nieko už pragyvenimą nemokėjo. Tai jos vyro tėvo namas, esantis (duomenys neskelbtini). Jiems nereikia mokėti už nuomą, tėvai moka už namą. Kratos metu jos rankinėje rado pinigus surištus gumyte. Tie pinigai – jos, juos ji atsivežė iš Anglijos, kadangi dirbo ir taupė. Ji uždarbį gaudavo ne eurais, o „funtais“. Pinigus keitė, kai kas 3 mėn. atvažiuodavo į pasimatymą su vyru. Taip po truputį atsiveždavo pinigus, kuriuos keisdavo Vilniuje, prekybos centre „Mada“, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi. Kai ji grįžo iš Anglijos, iš karto ėmė dirbti, kad nereiktų išleisti uždirbtų pinigų. Ji turi automobilį, kurio įsigijimui pinigų jai davė mama, t. y. rugsėjo mėn. buvo atvažiavusi ir per jubiliejų padovanojo 5000 €, bet pinigų dovanojimo dokumentų neturi. Apie VMI atliktą jos turto tyrimą nieko nežino, todėl apie įplaukų ir išlaidų skirtumą nieko negali pasakyti. Kai pagimdė vaiką, negavo nieko už vaiko priežiūrą, todėl visas santaupas pasiėmė, nes visai neturėjo pinigų. Gimus vaikui jai tėvai padėjo ir sesė grįžo padėti. Atsivežtų iš Anglijos pinigų VMI nedeklaravo, nes viena darbuotoja atkalbėjo. Ji norėjo tuos 10 000, kurie matosi dokumentuose, deklaruoti, bet jai pasakė, kad daug mokesčių reiks sumokėti, todėl nepatartina. Be to, ji Anglijoje dar dirbo aukle nelegaliai, gaudavo 5 £/val. Taigi papildomai už vaikų priežiūrą dar uždirbo 5000. Viso užsienyje uždirbo 15 000. Išlaidų gyvendama užsienyje neturėjo, kadangi gyveno pas tėvus, buvo jų išlaikoma. Viską, ką uždirbo – sutaupė. Dabar ji gauna 250 €/mėn. – tai pinigai už vaiką, bet jai to neužtenka, todėl padeda tėvai: vyro tėvai (pas juos gyvena), be to, padeda ir jos mama. Jos mama dirba užsienyje, o sesuo iš užsienio grįžo jai padėti su vaiku. Pinigus ji taupė apvaisinimui, bet to neprireikė, todėl tiek ir liko. Ji nežino, kokios buvo vyro pajamos, nes jų pinigai buvo atskiri. Automobilis „Audi Q7“ priklauso vyro tėvui, jis jį nusipirko ir leido juo naudotis, o tai buvo tuomet, kai jos vyras išėjo į laisvę. Už automobilį mokėjo gal 9 000–10 000. Tėvas automobilio pirkime nedalyvavo, tiesiog vyrui davė pinigus. Jos vyras draudė tą automobilį ir rūpinosi jo technine apžiūra. Automobilį dar reikėjo remontuoti ir jį remontavo iš tėvo pinigų. Faktiškai tas automobilis yra tėvo. Mūsų šeimai reikėjo dviejų automobilių, nes ji dirbo ir tik 21 val. važiuodavo namo.

Liudytojas A. T. (A. T.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie sūnaus S. T. padarytus nusikaltimus nieko nežino. Automobilį „Audi Q7“ pirko sūnus, bet jis davė pinigus – tai jo mašina. Jis pirko automobilį sau, nes jam brolis ir sesė pervedė pinigų sumą, kurią jis norėjo investuoti. Fiziškai automobilio pirkti nuvažiavo sūnus. Už automobilį jis sumokėjo apie 15 000 €. Jis davė sūnui savo kortelę, kurioje buvo apie 15 000 € ir sūnus nuo jos galėjo nuimti pinigus. Tai buvo 2019 m. Brolis ir sesuo pardavė tėvų namą, o tada visiems broliams ir seseriai pervedė pinigus: visiems buvo skirta po 9 000 €. Jis pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriuose matyti ši suma. Buvo nuimti 15 000 €, bet iš kortelės ne kartą buvo nuiminėjami pinigai, kadangi vienu kartu neleido nuimti tokios pinigų sumos. Jei galima iš banko gauti išklotinę, tai galėtų pateikti išrašą už 2019 m. Tuo automobiliu kai kada važinėjo jis pats, bet daugiau – sūnus. Draudimą automobiliui pirko sūnus, technikine apžiūra taip pat rūpinosi sūnus. Taip pat jis pasiskolino pinigų iš savo brolio G. T., kuriuos pastarasis jam perdavė grynaisiais. Tie pinigai buvo reikalingi automobilio remontui. Iš brolio pasiskolino 7 000 €, o sūnui davė 5 000 €. Nepamena, kada tiksliai brolis jam pervedė 9 000 €, bet tai padarė vienu kartu. Jis ir dabar po truputį grąžina broliui skolą, t. y. po 300 €/mėn. Pinigus broliui grąžina grynaisiais. Jo pajamos – minimumas, t. y. 400 €. Jis gyvena kaime, t. y. ten pat, kur sūnus su marčia gyvena. Už elektrą moka jis, šildosi malkomis, kurias perka jis, vanduo – iš gręžinio, vandentiekio nėra. Kai turi pinigų likutį, duoda marčiai, be to, žmona irgi gauna, o dar yra ir uošvės pensija.

Liudytojas E. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis „Audi Q7“ buvo parduodamas internetu, tinklapyje „Autoplius“. Jam paskambino, susitarė apžiūrėti automobilį. Apžiūrėti atvažiavo du vyrai, tačiau nepamena, ar bent vienas jų buvo kaltinamasis. Apžiūrėję paliko rankpinigius, o po kelių valandų atvažiavo pasiimti automobilio. Už automobilį sumokėjo grynaisiais, gali būti, kad apie 9000–9500 €. Jei automobilis iš Vokietijos, tai buvo vokiški jo numeriai. Automobilis Lietuvoje nebuvo registruotas. Dėl sutarties – tai buvo taip, kad sutartis su pardavėju jau buvo parašyta ir tam, kas savo vardu jį registravo, tereikėjo surašyti savo duomenis. Mašina buvo su defektais, ją reikėjo remontuoti. Faktiškai tas automobilis buvo ne jo, o Vokietijos piliečio. Pirkimo-pardavimo sutarties jis neturi, ją turėjo turėti pirkėjas, kad galėtų užsiregistruoti. Pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta automobilio kaina tikra.

Liudytojas M. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su S. T. kartu įkalinimo įstaigoje atliko bausmę. Iš įkalinimo įstaigos S. T. paleido gal apie 2014 m. Jis susitiko S. T. vėliau apie 2018 m. rudenį. Jis pasiūlė S. T. dirbti savo įmonėje ir pasakė, kad jis mokės mokesčius, bet bus draustas socialiniu draudimu. Buvo abipusis susitarimas: jei įmonėje yra darbo – jis dirba, jei ne – nedirba. Pas juos tokia įmonė, kad darbo yra tik kartais. Darbo sutartis su S. T. buvo pasirašyta. Jis dirbo vadybininku, ieškojo automobiliams detalių. Kartais, kai nebūdavo pinigų, jis paprašydavo S. T. susimokėti mokesčius. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, ten viskas surašyta, dabar tiesiog nepamena.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekdamas patikrinti byloje esančius duomenis, nutaria perskaityti liudytojo M. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. I. nurodė, kad yra teistas, bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose, ten susipažino su S. T., kuris taip pat atlikinėjo bausmę. 2014 m. jį paleido į laisvę ir nuo to laiko su S. T. jokių ryšių nepalaikė. 2018 m. rudenį, tikslios datos nurodyti negali, atsitiktinai Vilniaus mieste susitiko su S. T.. Jiems bendraujant pasakė jam, kad turi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet jis jo paprašė jį įdarbinti, kadangi jam reikalingas darbas. Jis jam paaiškino, kad darbo įmonėje nėra, tačiau fiktyviai jį galėtų įdarbinti jei jis mokės mokesčius pats. S. sutiko. Susitarė su S., kad jis atsiųs jam savo duomenis ir jis jį įdarbins. Kai tik gavo iš S. T. reikiamus duomenis, nuvažiavo pas savo buhalterę ir sutvarkė įdarbinimo formalumus. Kiekvieną mėnesį S. T. pas jį atvažiuodavo ir grynais atveždavo pinigus, skirtus sumokėti jo mokesčiams. Kokia tiksliai tai buvo suma, neatsimena, apie 180 €. 2019 m. liepos mėnesį nepavyko su S. susisiekti telefonu, jis buvo išjungtas. Jis paskambino jo draugui M., kuris gyvena tame pačiame kaime kaip ir S., ir iš jo sužinojo, kad S. sulaikytas. Iškarto po to jis įformino jo atleidimą iš savo įmonės (t. 1, b. l. 39–40).

Paskelbus M. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pastarasis paaiškino, kad tikrai nesakė, kad „fiktyviai“. Buvo sutarta abipusiu sutarimu: jei bus darbo – dirbs, jei nebus – nedirbs. Mokesčius už S. T. sumokėjo, jie buvo mokami nuo minimalaus darbo uždarbio. Kartais, kai būdavo darbo, jis dirbo, bet dažniausiai darbo nebuvo. Jis atveždavo detales. Jie nesurinkdavo tiek pinigų, kad užtektų atlyginimui, todėl jam jokių pinigų nemokėjo. Kai atveždavo detalę, kol jos neparduodavo, negaudavo, o kai parduodavo, tai išleisdavo įmonės reikmėms. Jis nesurinkdavo pinigų, kad jų užtektų atlyginimui, tačiau S. T. dirbdamas jo įmonėje turėjo sveikatos draudimą. Jam nežinoma, iš kokių pajamų S. T. gyveno.

Iš kratos protokolo matyti, kad automobilyje „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 18 d. rasta ir paimta: 1) 3 paketai su pilkos ir rusvos spalvos tabletėmis (po galine automobilio sėdyne); 2) 5 paketai su pilkos ir rusvos spalvos tabletėmis ir 5 paketai, apvynioti rudos spalvos lipnia juosta, iš kurių dviejuose – rožinės ir violetinės tabletės, kituose – šviesios spalvos milteliai (ertmėje, kuri yra atsukus 2 metalinius dangtelius už pakeltos galinės sėdynės; 3) medinis pagaliukas nuo ledų (vairuotojo durelių daiktų dėtuvėje); 4) metalinis raktas veržlėms atsukti, 14 dydžio (vairuotojo durelių daiktų dėtuvėje); 5) juodos spalvos plastikinis žiebtuvėlis (vairuotojo durelių daiktų dėtuvėje); 6) popierinis kavos puodelis „Lavazza“ su plastikiniu dangteliu (po priekine keleivio sėdyne); 7) 1 nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais (rankinio stabdžio svirtis); 8) 1 nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais (pavarų perjungimo svirtis); 9) 1 nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais (dešinės pusės priekinių durelių vidinė atidarymo rankenėlė); 10) 1 nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais (kairės pusės priekinių durelių vidinė atidarymo rankenėlė); 11) 1 nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais (automobilio salono kairėje pusėje esančios kiaurymės varžto tvirtinimo vieta) (t. 1, b. l. 160–164).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje užfiksuota, kad objektuose, kratos metu rastuose automobilyje „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra: pilkos spalvos žmogaus veido su skrybėle formos tablečių iš bespalvio plastikinio paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 1, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 737,99 g; rausvos spalvos žmogaus veido su skrybėlė formos tablečių iš bespalvio plastikinio paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 2, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 314,64 g; rausvos spalvos žmogaus veido su skrybėle formos tablečių iš bespalvio plastikinio paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 3, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 447,05 g; pilkos spalvos žmogaus veido su skrybėle formos tablečių iš bespalvio plastikinio paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 4, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 753,96 g; rausvos spalvos skydo formos tablečių su įspaustu buliaus simboliu iš paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 5, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 753,12 g; rausvos spalvos skydo formos tablečių su įspaustu buliaus simboliu iš paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 6, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 789,58 g; pilkos spalvos žmogaus veido su skrybėle formos tablečių iš bespalvio plastikinio paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 7, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 743,92 g; pilkos spalvos žmogaus veido su skrybėle formos tablečių iš bespalvio plastikinio paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 8, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 761,10 g; oranžinės spalvos stačiakampio formos tablečių su įspaudu „RR Rolls Royce“ iš paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 9, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė – 88,81 g; violetinės spalvos stačiakampio formos tabletės su įspaudu „RR Rolls Royce“ rastos tarp oranžinės spalvos stačiakampio formos tablečių su įspaudu „RR Rolls Royce“ iš paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 9, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,18 g; rausvos spalvos stačiakampio formos tabletės su įspaudu „RR Rolls Royce“ rastos tarp oranžines spalvos stačiakampio formos tablečių su įspaudu „RR Rolls Royce“ iš paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 9, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,17 g; violetinės spalvos stačiakampio formos tabletės su įspaudu „RR Rolls Royce“ iš paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 12, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 127,69 g; baltos spalvos miltelių iš paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 13, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė yra 133,89 g; baltos spalvos miltelių iš paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 14, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 125,15 g; baltos spalvos miltelių iš paketo, tyrimo metu pažymėto Nr. 15, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė yra 130,7 g. Bendroji psichotropinės medžiagos – MDMA tabletėse, iš paketų, tyrimo metu pažymėtų Nr. 1–9 ir Nr. 12, masė yra 5 518,21 g, o bendroji psichotropinės medžiagos – amfetamino, milteliuose iš paketų, tyrimo eigoje pažymėtų Nr. 13–15, masė – 389,74 g (t. 1, b. l. 176–181).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant 2019 m. gegužės 18 d. kratos metu automobilyje „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtų ir tirti pateiktų paketų rasta: ant paketų, pažymėtų Nr. 3, Nr. 3a, ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant paketų, pažymėtų Nr. 4, Nr. 4a, vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant paketo Nr. 4 vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; vyro biologinių pėdsakų rastų ant paketų Nr. 4, Nr. 4a ir vyro kraujo, rasto ant paketo Nr. 4, genotipas sutampa su genotipu vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta ant paketų Nr. 3, Nr. 3a; ant tirti pateiktų paketų, pažymėtų Nr. 6, Nr. 6a, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant paketų Nr. 3, Nr. 3a, Nr. 4, Nr. 4a bei kraujo rasta ant paketo Nr. 4; ant paketo Nr. 6 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su genotipu vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta ant paketų Nr. 3, Nr. 3a, Nr. 4, Nr. 4a bei kraujo ant paketo Nr. 4 (t. 1, b. l. 191–194).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto matyti, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant paketų, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 3a, Nr. 4, Nr. 4a ir kraujo ant paketų, tiriant pažymėtų Nr. 4 ir Nr. 6, paimtų 2019 m gegužės 18 d. atliekant kratą automobilyje „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), genotipas DNR duomenų registre sutapo su A. B. genotipu (t. 1, b. l. 195).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto matyti, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant puodelio ir tampono su nuoplova, paimtų 2019 m. gegužės 18 d. atliekant kratą automobilyje „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-20654-19, genotipas DNR duomenų registre sutapo su A. B. genotipu (t. 2, b. l. 10).

Kratos protokole užfiksuota, kad atlikta pakartotinė krata automobilyje „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos metu rastas bei paimtas 1 paketas su pilkos spalvos tabletėmis (t. 2, b. l. 36–40).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad pilkos spalvos žmogaus veido su skrybėle formos tablečių iš bespalvio plastikinio paketo, rasto pakartotinės kratos metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 743,97 g (t. 2, b. l. 46, 47).

Iš kratos protokolo matyti, kad gyvenamajame name ir žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini), pas S. T., rasta ir paimta: 1) lygiavamzdis šautuvas (juodame plastikiniame maiše); 2) šoviniai raudona tūtelė 16 kalibro (2 vnt.); 3) šovinys su paukščiu ant tūtelės 16 kalibro (1 vnt.); 4) šovinys juoda tūtelė 16 kalibro (1 vnt.); 5) šovinys tamsiai mėlyna tūtelė 12 kalibro (1 vnt.); 6) šovinys balta tūtele 16 kalibro (1 vnt.); 7) popieriaus lapas su smulkinta augalinės kilmės medžiaga; 8) 8 710 €; 9) juoda vyriška striukė su polietileninėmis pirštinėmis kišenėje (2 vnt.); 10) elektroninės svarstyklės (pilkos su juodu); 11) elektroninės svarstyklės „Camry“; 12) vakuumavimo aparatas „Gastroback“; 13) vakuumavimo plėvelė (4 ritinėliai); 14) kartoninė dėžutė, kurioje plastikinis maišelis, kurio viduje paketėlis su šviesios spalvos milteliais; 15) guminės pirštinės, suplyšusios (2 vnt.); 16) plastikinis maišelis su baltos spalvos miltelių pėdsakais (t. 2, b. l. 69–74).

Iš Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad pateiktas, tinkamas šaudyti šaunamasis ginklas, o būtent – pramonės gamybos vienvamzdis, lygiavamzdis, 16 kalibro medžioklinis šautuvas IZH ZK Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais. Šis šautuvas priskiriamas C kategorijos ginklams. Tirti pateikti penki šoviniai yra šaudmenys – 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 16 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Trys iš pateiktų šovinių užtaisyti pramoniniu būdu, du – namudiniu. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš pateikto šautuvo. Tirti pateiktas šovinys yra šaudmuo, o būtent – pramoniniu būdu užtaisytas 12 kalibro medžioklinis šovinys, skirtas šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Šis šovinys yra tinkamas šaudyti (t. 2, b. l. 91–93).

Iš Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko (paketas Nr. 485067), 2019 m. gegužės 18 d. rasta ir paimta atliktos kratos metu pas S. T., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,700 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 10,8 %. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje iš augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko (paketas Nr. 485067), 2019 m. gegužės 18 d. rastoje ir paimtoje atliktos kratos metu pas S. T., narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Baltos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio (paketas Nr. 485071), 2019 m. gegužės 18 d. rastų ir paimtų atliktos kratos metu pas S. T., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 3,645 g. Baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio (paketas Nr. 485073), 2019 m. gegužės 18 d. rastų ir paimtų atliktos kratos metu pas S. T., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,016 g. Ant dviejų elektroninių svarstyklių (paketas Nr. 400360), vakuumavimo aparato (paketas Nr. 0066245), 2 vnt. plastikinių pirštinių (paketas Nr. 0063789), 2019 m. gegužės 18 d. rastų ir paimtų atliktos kratos metu pas S. T., paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai. Ant 2 vnt. plastikinių suplyšusių pirštinių (paketas Nr. 485143), keturių rulonų plastikinių maišų (paketas Nr. 400389), juodos spalvos striukės (paketas Nr. 0063789), 2019 m. gegužės 18 d. rastų ir paimtų atliktos kratos metu pas S. T., paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 2, b. l. 102–106).

Apžiūros protokole užfiksuota daiktų, paimtų 2019 m. gegužės 18 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), pas S. T., apžiūra. Mėlynos spalvos darbo knyga 2009 metų, kur puslapyje su užrašu „Kovo 19 2009“ yra ranka užrašyti užrašai rusų kalba, kuriuose yra galimai aprašomos išlaidos, susijusios su A. B. kelione į Estiją (t. 2, b. l. 110, 111).

Kratos protokole užfiksuota, kad automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta popieriaus skiautė su užrašu ,,Nata Barkana iela 5“ (t. 2, b. l. 120–124).

Apžiūros protokole užfiksuota daiktų, paimtų kratos metu automobilyje VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pas S. T., apžiūra – lapelis su užrašu „Nata Barkana eila 5“. Protokole nurodyta pastaba, kad tyrimo metu nustatyta, jog Nata Barkana iela 5, yra viešbutis „River Gide“ Rygos mieste, Latvijos Respublikoje, kur 2019 m. gegužės 8 d., nuvykę S. T. ir A. B. įgijo narkotines medžiagas bei vėliau jas užkasė maždaug 20 km nuo Rygos miesto į Lietuvos pusę, miške (t. 2, b. l. 130, 131).

Kratos protokole užfiksuota, kad automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 50 €, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimai (2 vnt.), į popieriaus lapą įvyniota augalinės kilmės medžiaga (t. 2, b. l. 168–173).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko, rasta ir paimta kratos metu automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,819 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 9,4 % (t. 2, b. l. 185–187).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad tiriami dokumentų (žr. „Tirti pateikta:“) blankai yra atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri ištisai. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, blankas atspausdintas spalviniu termo spausdinimo įrenginiu. Blanko apsauginis tinklelis, rekvizitai, rekvizitų užpildymas atlikti sublimaciniu būdu. Geltonos spalvos blizgiais dažais imituoti optiškai kintantys dažų elementai averse bei imituota holograminė juostelė reverse, kurie atlikti terminio dažų pernešimo būdu. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinio pagrindo. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, blankas atspausdintas spalviniu termo spausdinimo įrenginiu. Blanko apsauginis tinklelis, rekvizitai, rekvizitų užpildymas atlikti sublimaciniu būdu. Imituoti optiškai kintančių dažų elementai averse ir reverse, reverse tai atlikta terminio dažų pernešimo būdu. Minėta asmens tapatybės kortelė atspausdinta ant baltos spalvos plastikinio pagrindo (t. 2, b. l. 196, 197).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota:

išanalizavus S. T. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. 13.54 val. S. T. su A. B. pajudėjo iš Vilniaus link pasienio su Latvija. Paskutinis jungimasis prie Lietuvoje esančios telekomunikacinės bazinės stoties Pasvalio r. sav., Morkūnų k., buvo užfiksuotas 2019 m. gegužės 8 d. 16.04 val. Galimai grįžtant iš Latvijos pirmas jungimasis prie Lietuvoje esančios bazinės stoties Pasvalio r. sav., Morkūnų k., buvo užfiksuotas 2019 m. gegužės 8 d. 21.10 val.;

išanalizavus A. B. naudojamų mobilaus ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės 8 d. 13.54 val. iki 2019 m. gegužės 8 d. 22.32 val. A. B. naudojamas Nr. (duomenys neskelbtini) prie bazinių stočių jungėsi 9 (devynis) kartus. A. B. naudojamas Nr. (duomenys neskelbtini) prie bazinių stočių 2019 m. gegužės 8 d. nesijungė;

išanalizavus S. T. naudojamų mobilaus ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. dieną Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nesijungė prie telekomunikacinių bazinių stočių. Išanalizavus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuo 2019 m. gegužės 8 d. 13.54 val. iki 2019 m. gegužės 8 d. 22.32 val. S. T. naudojamas Nr. (duomenys neskelbtini) prie bazinių stočių jungėsi 4 (keturis) kartus. Galimai prieš kelionę į Latviją paskutinį kartą jungėsi 2019 m. gegužės 8 d. 13.41 val., galimai sugrįžus pradėjo jungtis 2019 m. gegužės 8 d. 21.05 val.;

išanalizavus S. T. naudojamų telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines bei A. B. naudojamų telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines nuo 2019 m. gegužės 11 d. 0.00 val. iki 2019 m. gegužės 14 d. 23.59 val. nustatyti 2 sutapimai;

A. B. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 12 d. 14.26 val. iki 2019 m. gegužės 15 d. 0.23 val. jungėsi tik prie komunikacinės bazinės stoties esančios Vilniuje, Gardino g. 17 (galimai buvo paliktas jo naudojamame automobilyje), dėl to galima daryti prielaidą kodėl nuo 2019 m. gegužės 12 d. 14.26 val. iki 2019 m. gegužės 15 d. 0.23 val. nebuvo sutapimų su S. T. naudojamais telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. B. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 12 d. 14.26 val. iki 2019 m. gegužės 15 d. 0.23 val. visiškai nesijungė prie telekomunikacinių bazinių stočių;

išanalizavus A. S. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę ir A. B. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išklotines nuo 2019 m. gegužės 11 d. 00:00 val. iki 2019 m. gegužės 15 d. 23.59 val. nustatyti 26 sutapimai;

išanalizavus A. B. naudojamų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei S. T. naudojamų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. nustatyti 11 sutapimų;

išanalizavus A. S. naudojamo Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. 19.20 val. A. S. su A. B. pajudėjo iš Vilniaus link Latvijos pasienio. Paskutinį kartą A. S. Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie Lietuvoje esančios telekomunikacinės bazinės stoties esančios Pasvario r. sav., Škilinpamūšio k., 2019 m. gegužės 12 d. 23.33 val. Galimai grįžtant iš Latvijos pirmą kartą A. S. Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie Lietuvoje esančios bazinės stoties, esančios Pasvalio r. sav., Morkūnų k. 2019 m. gegužės 14 d. 21.57 val. Sugrįžus į Vilnių A. S. Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie telekomunikacinės bazinės stoties, esančios Vilniuje, Gardino g. 17, 2019 m. gegužės 15 d. 00.12 val., kur buvo paliktas A. B. naudojamas automobilis. 2019 m. gegužės 15 d. 00.41 val. A. S. Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie bazinės stoties, esančios Vilniuje, Laisvės pr. 5, galimai palikę automobilį bazinės stoties esančios Vilniuje, Gardino g. 17, diapazone, sugrįžo namo;

išanalizavus A. B. naudojamų mobilaus ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei S. T. naudojamų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines nuo 2019 m. gegužės 15 d. 08.00 val. iki 2019 m. gegužės 15 d. 23.59 val. nustatytas vienas sutapimas. Pagal A. B. apklausos protokolą, 2019 m. gegužės 15 d. apie 10 val. jis nuvažiavo į namus pas S. T. atiduoti automobilio raktelių ir pasiimti atlygį už įvykdytą užduotį (t. 3, b. l. 87–103).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas A. S. rastas ir paimtas popieriaus lapelis su užrašu „Adres Lavretsovi -5, Narva, 20307, Estija, Central Hotel“ (t., b. l. 162–165).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu iš A. S. paimtas popieriaus lapelis su užrašu „Adres Lavretsovi -5, Narva, 20307, Estija, Central Hotel“ apžiūrėtas. Pažymėta pastaba, kad apklausos metu A. S. nurodė, jog šiame viešbutyje apsistojo kelionės metu į Estiją ir minėto viešbučio kieme pastatė neužrakintą automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje paliko narkotines medžiagas (t. 3, b. l. 169).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje užfiksuota, kad S. T. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o amfetaminų, kokaino metabolitų, etilo alkoholio nerasta (proceso dalyvių asmens duomenų 79 l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje užfiksuota, kad A. B. šlapime rasta amfetaminų, metamafetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o etilo alkoholio nerasta (proceso dalyvių asmens duomenų 138 l.).

Dėl A. B. ir S. T. pateikto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį

Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014) yra išaiškinta, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų A. B. ir S. T. kaltė laikant, gabenant kontrabandos būdu ir platinant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų visiškai įrodyta aptartais įrodymais. Patys kaltinamieji teisme visiškai pripažino, kad veikdami kartu vežė psichotropines medžiagas iš Latvijos į Estiją, iš Estijos ir Latvijos į Lietuvą, paslėpę jas automobilyje, dalį išplatino Estijoje (pasiėmė nenustatyti asmenys), o dalis buvo paimta policijos pareigūnų ir nebuvo spėta jos išplatinti. S. T. pripažino, kad būtent jis suorganizavo šį vežimą įtraukdamas į jį A. B. kaip bendravykdytoją, davė jam nurodymus, kur nuvežti ir kaip perduoti narkotines medžiagas, nes pats būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos neturėjo galimybės ilgesniam laikui palikti Lietuvos. Liudytoja A. S. taip pat teismo posėdžio metu nurodė atpažįstanti S. T. kaip asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo A. B. ir derino kelionės į Estiją detales. S. T. taip pat paaiškino, kad automobilį narkotinių medžiagų gabenimui su slėptuve įsigijo jis ir formaliai paprašė A. B., kad pastarasis jį užregistruotų kokio nors asmens vardu, ką A. B. ir padarė pasitelkdamas automobilio užregistravimui liudytoją A. S.. Iš abiejų kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie abu iš anksto paslėpė psichotropines medžiagas netoli Rygos esančiame miške, iš kur vėliau A. B. vykdė tolesnį psichotropinių medžiagų pristatymą į Estijoje ir Lietuvoje nurodytas vietas. Nors kaltinamieji nurodė psichotropinių medžiagų nesvėrę ir jų sudėties nežinoję, tačiau iš jų paaiškinimų matyti, kad jie puikiai suprato gabenantys didelį kiekį narkotinių medžiagų. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja A. S., kuri matė, kaip, kur ir kada buvo pakrautos medžiagos į jos vardu registruotame automobilyje esančią slėptuvę, kaip ir kada jos buvo išimtos ir pan. Net ji teigianti supratusi, kad į slėptuvę buvo kraunamos narkotinės medžiagos. Tiek A. B., tiek ir A. S. patvirtino, kad į slėptuvę miške netoli Rygos sukrovė ne vieną paketą, o Estijoje iš slėptuvės per neapsižiūrėjimą buvo išimti ne visi paketai. A. S. nurodė, kad Estijoje iš slėptuvės A. B. išėmė 3 paketus, ji septynis paketus, o grįžę į Latviją pamatė, kad vienas paketas taip ir liko neišimtas (t. 3, b. l. 179), todėl jį parvežė į Lietuvą su naujai pakrautais, bet kitaip atrodančiais paketais. Iš specialistų išvadų matyti, kad 2019 m. gegužės 12 d. kaltinamasis A. B. į Estiją buvo nugabenęs mažiausiai 1408,31 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 389,74 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Iš kaltinamojo A. B. ir A. S. parodymų matyti, kad būtent taip supakuotus paketus jie vežė į Estiją. Taigi šioje vietoje nėra pagrindo sutikti su A. B. gynėjo išsakyta pozicija, kad nenustatyta, kokių ir kiek narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo nuvežta į Estiją. Nepaisant to, kad visų išplatintų medžiagų kiekio nustatyti galimybės nėra, iš surinktų įrodymų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad į Estiją buvo vežamos psichotropinės medžiagos, o jų dalis – 389,74 g psichotropinės medžiagos, kas, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 139-5709 su vėlesniais pakeitimais), viršija amfetamino kiekį, nuo kurio jis laikomas labai dideliu, beveik 4 kartus, pargabentos į Lietuvą. Specialisto išvadose taip pat konstatuota, kad bendroji psichotropinės medžiagos – MDMA, tabletėse (A. B. atgabentose iš Rygos į Vilnių), iš paketų, tyrimo metu pažymėtų Nr. 1–9 ir Nr. 12, masė yra 5 518,21 g (t. 1, b. l. 176–181). Šis kiekis, vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis, viršija MDMA kiekį, nuo kurio jis laikomas labai dideliu beveik 55 kartus. Be to, iš specialisto išvados matyti, kad ant paketų su psichotropinėmis medžiagomis buvo rasta vyro kraujo ir kitų biologinių pėdsakų, kurie sutampa su A. B. genotipu (t. 1, b. l. 191–195).

Kita vertus, sutiktina su S. T. gynėjos išsakyta pozicija dėl kaltinamiesiems inkriminuotos aplinkybės, kad jie neteisėtai įgijo narkotines medžiagas. Iš tiesų, prokuroro A. B. ir S. T. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad jie neteisėtai įgijo nurodytas narkotines medžiagas. Visgi, nors ir suprantama, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis galimas tik jas įgijus, kaltinime turi būti kaip įmanoma aiškiau aprašytos įgijimo aplinkybės. Šiuo atveju kaltinime jokių psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių (apytikslio įgijimo laiko, vietos, būdo) nėra nurodyta, todėl teismas neturi jokios galimybės ir tokių kaltinamųjų veiksmų vertinti, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad specialistų išvadose yra nustatyta, jog medžiagos, kuriomis disponavo kaltinamieji, buvo psichotropinės, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas nurodant, kad A. B. ir S. T., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai gabeno kontrabandos būdu, platino ir laikė psichotropines medžiagas.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad bylos aplinkybės dėl A. B. ir S. T., veikiant bendrininkų grupėje, neteisėtai platinant, laikant ir kontrabandos būdu gabenant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetamino (389,74 g) ir MDMA (5518,21 g), atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 139-5709 su vėlesniais pakeitimais), neteisėtai gabentas ir laikytas psichotropinių medžiagų kiekis viršija šiose rekomendacijose nustatytus kiekius, nuo kurio jie laikomi labai dideliu, t. y. kai medžiagų kiekiai yra didesnis nei 100 g.

BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepriklausomai nuo siųstos (gabentos) medžiagos kiekio. Ginčo dėl kaltinamųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, t. y. psichotropinių medžiagų kontrabandos, bylos nagrinėjimo metu nekilo. Kaltinamųjų parodymai, liudytojos A. S. parodymai bei tarnybiniame pranešime užfiksuoti išanalizuoti kaltinamųjų ir liudytojos A. S. duomenys iš telekomunikacijų operatorių apie jų telefonų pasijungimus prie bazinių stočių (t. 3, b. l. 87–103), sutampa ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad psichotropinės medžiagos buvo slapta (paslėptos automobilyje įrengtoje slėptuvėje) įvežtos per Lietuvos valstybės sieną, todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Šios aplinkybės proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas platesnių argumentų nepateikia.

Dėl S. T. pateiktų kaltinimų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį

Kaltinamasis S. T. teisme taip pat nurodė, jog jis prisipažįsta kaltu dėl jam pateiktų kaltinimų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį. Anot S. T., automobilyje ir namuose rastas narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijęs savo vartojimui, rastas ginklas – tai dar jo senelio, jis jo nenaudojo, tiesiog jį buvo numetęs malkinėje, o dėl rastų netikrų dokumentų jis paaiškinti nelabai ką gali, tiesiog šiuo metu nesunku tokių daiktų įsigyti internetu ir išsamesnių paaiškinimų nepateikė.

Kaip matyti iš kratos kaltinamojo S. T. gyvenamojoje vietoje (t. 2, b. l. 69–74) protokolo ir specialisto išvados (t. 2, b. l. 102–106), jo namuose buvo rasta kanapių (antžeminės dalys, kurios masė yra 0,700 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 10,8 %), kokaino, kurio masė yra 3,645 g, amfetamino, kurio masė yra 0,016 g. Kaltinamasis pripažino, kad medžiagos priklauso jam, o pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, 3,645 g kokaino viršija nedidelį jo kiekį (0,2 g), bet nesiekia didelio kiekio (10 g), todėl darytina išvada, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Iš kratos kaltinamojo automobilyje „Audi Q7“ protokolo (t. 2, b. l. 168–173) ir specialisto išvados (t. 2, b. l. 185–187) matyti, kad minėtame automobilyje buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys, kurių masė yra 0,819 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 9,4 %). Kaltinamasis pripažino, kad kanapės priklauso jam, pagal jau ne kartą minėtų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, 0,819 g kanapių neviršija maksimalios nedidelio kiekio ribos (5 g), todėl darytina išvada, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Iš kratos protokolo matyti, kad prie S. T. gyvenamojo namo esančioje malkinėje, tarp parketlenčių, rastas į juodą šiukšlių maišą supakuotas paslėptas lygiavamzdis šautuvas ir šoviniai (t. 2, b. l. 75–76), o iš specialisto išvados matyti, kad rastas šautuvas yra C kategorijos tinkamas šaudyti šaunamasis ginklas – medžioklinis šautuvas, rasta dalis šovinių yra užtaisyti pramoniniu būdu, dalis – namudiniu, visi šoviniai tinkami šaudyti, dalis tinkami šaudyti ir rastu šautuvu (t. 2, b. l. 91–93). Apie tai, kad ginklas buvo būtent jo, nors ir paveldėtas iš senelio, kaltinamasis S. T. patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodė, kad jis pats jį „numetė“ malkinėje. Šios aplinkybės, nepaisant to, kad jis nurodė juo nesinaudojęs ir ginklas jam buvo nereikalingas, rodo, kad jis suvokė ir suprato, jog turi ginklą, jį laiko paslėpęs malkinėje neturėdamas leidimo ir norėjo taip elgtis, t. y. jis ginklą laikė esant tiesioginei tyčiai. Tai leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamojo S. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, nes jis neturėdamas leidimo laikė ginklą.

Iš kratos kaltinamojo automobilyje „Audi Q7“ protokolo (t. 2, b. l. 168–173) taip pat matyti, kad minėtame automobilyje buvo rasti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, išduoti A. U. vardu. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šie dokumentai netikri (t. 2, b. l. 196, 197). Kaltinamasis S. T. neneigė, kad šie dokumentai buvo jo, tačiau detalesnių paaiškinimų, kodėl jais disponavo, kam jie buvo skirti, iš kur įsigijo nepaaiškino, tik lakoniškai nurodė, jog internete galima įsigyti visko. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. T. kaltė dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo visiškai įrodyta aptartais įrodymais. Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia ir atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Dėl visų šių aplinkybių, kaltinamojo S. T. veiksmų kvalifikavimo, proceso dalyviams ir teismui nekilo abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas platesnių argumentų nepateikia.

Dėl A. B. skirtinos bausmės

Spręsdamas kaltinamajam A. B. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad A. B. padarė viena sunkų ir vieną labai sunkų baigtus nusikaltimus, už kuriuos numatytos alternatyvų neturinčios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, atitinkamai nuo 3 iki 10 metų ir nuo 10 iki 15 metų. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant pasipelnyti iš jų, gauti turtinės naudos, t. y. iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis A. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ne mažiau nei 14 kartų, teistumai neišnykę, šiuo metu jis yra nuteistas dar du kartus už baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, iki sulaikymo vartojo narkotines medžiagas, nedirbo, todėl teismas daro išvadą, kad šios veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. savo kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, pripažino visiškai, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. B. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors A. B. nebuvo nusikaltimų iniciatorius ar organizatorius, visgi nusikalstami veiksmai buvo pakankamai gerai apgalvoti, jiems pasirengta, įsigytas automobilis registruotas kito asmens vardu, psichotropinės medžiagos buvo slepiamos slėptuvėse, perduodamos kitiems asmenims konspiruotai, tiesiogiai nesusitinkant, tiksliai nenustatyta dalis narkotinių medžiagų buvo išplatinta. Visos šios aplinkybės skiriant bausmę A. B. yra itin svarbios, parodančios šio kaltinamojo pavojingumą, teismo nuomone, vienareikšmiškai eliminuojančios galimybę svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Visgi A. B. yra vedęs, ankščiau už labai sunkius nusikaltimus neteistas, nors ir buvo bendravykdytojas, bet žemesnio rango, vykdė kito kaltinamojo S. T. nurodymus, todėl, teismo vertinimu, net ir konstatavus esant atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią atsakomybę aplinkybes, A. B. skirtinos minimalios sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Dėl S. T. skirtinos bausmės

Spręsdamas kaltinamajam S. T. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad S. T. padarė vieną sunkų ir vieną labai sunkų baigtus nusikaltimus, už kuriuos numatytos alternatyvų neturinčios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, atitinkamai nuo 3 iki 10 metų ir nuo 10 iki 15 metų. Taip pat, S. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus. Naujus nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą S. T. padarė lygtinai atleistas nuo 2 metų 11 mėnesių neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. T. buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme už psichotropinių medžiagų platinimą, t. y. už sunkių nusikaltimų padarymą. Šiuo metu jis teisiamas jau už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau ir vėl susijusio su psichotropinių medžiagų platinimu. Tai rodo, kad įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nusikalstami veiksmai buvo pakankamai gerai apgalvoti, jiems buvo kruopščiai ruoštasi, įsigytas specialus automobilis su slėptuve, S. T. iniciatyva jis registruotas A. S. vardu, prieš gabenant psichotropines medžiagas į kitas šalis jos paslėptos miške, psichotropinės medžiagos perduodamos kitiems asmenims konspiruotai, tiesiogiai nesusitinkant, tiksliai nenustatyta dalis narkotinių medžiagų buvo išplatinta. Nors teismas ir nepripažįsta S. T. nusikalstamos veikos organizatoriumi ar vadovu, visgi jis buvo aukštesnio rango bendrininkų grupės narys – bendravykdytojas, labiau integruotas, labiau informuotas apie grupės veiklą, kuris savo veiksmus derino su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, o Lietuvoje įtraukė į nusikalstamą veiką ir A. B., davė jam instrukcijas, kur ir kaip pristatyti psichotropines medžiagas. Sunkus ir labai sunkus nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, siekiant pasipelnyti iš šios veikos, gauti turtinės naudos, t. y. iš savanaudiškų paskatų. Visos šios aplinkybės skiriant bausmę S. T. yra itin svarbios, parodančios šio kaltinamojo pavojingumą, teismo nuomone, vienareikšmiškai eliminuojančios galimybę svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą S. T..

Teisminio nagrinėjimo metu S. T. savo kaltę dėl visų jam pateiktų kaltinimų pripažino visiškai, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso metu kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, tačiau su teisėsaugos pareigūnais nebendradarbiavo, lakoniškai nurodė, kad jis tik narkotikų pervežėjas, aplinkybių kaip, iš ko įgijo, kam turėjo perduoti psichotropines medžiagas nenurodė, t. y. detalių parodymų apie savo neteisėtą veikimą nedavė. Kaltinamojo S. T. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad labai didelis kiekis narkotinių medžiagų nepateko į apyvartą, Lietuvos pareigūnų buvo sulaikytas, todėl S. T. nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Didžiąją dalį nusikalstamos veikos aplinkybių S. T. visgi pripažino, teisiamas antrą kartą, vedęs, turi mažametį vaiką, todėl teismo vertinimu, net ir konstatavus esant atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią atsakomybę aplinkybes, S. T. skirtinos bausmės artimos minimalioms sankcijoje numatytoms laisvės atėmimo ir arešto bausmėms.

Kadangi naujas nusikalstamas veikas S. T. padarė lygtinio atleidimo nuo bausmės metu, šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies sudedant, bendrintinos su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Dėl turto konfiskavimo

2019 m. gegužės 18 d. kratos metu S. T. gyvenamojoje vietoje rastiems ir paimtiems 8 710 € bei tą pačią dieną atliktos kratos metu S. T. automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems 50 € yra taikomas nuosavybės teisės apribojimas (t. 1, b. l. 71, 72). Taip pat laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas A. T. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76, 77). Taip pat nutarime dėl automobilio perdavimo saugojimui užfiksuota, kad daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į Lietuvos policijos Aptarnavimo skyriaus Nemenčinės II kaime, Vilniaus r. (t. 2, b. l. 60).

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad iš S. T. turi būti konfiskuotos lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, t. y. kaip nurodė pats S. T. – 3 500 €, automobilis „Audi Q7“, kuris nuosavybės teise priklauso A. T., kadangi jis buvo įgytas iš lėšų, gautų platinant narkotines medžiagas, A. T. kuprinėje rasti 8 710 €, kaip iš nusikalstamos veikos gautos pajamos, ir automobilis „Pegeot 607“, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė su įrengta slėptuve narkotikams gabenti. Prokuroras konkrečiai nenurodo, kokiu pagrindu turi būti konfiskuojami automobiliai ir pinigai (BK 72 straipsnis ar BK 72³ straipsnis). Iš A. B. prašoma konfiskuoti 2 300 € vadovaujantis BK 72 straipsniu, kadangi jis gavo šiuos pinigus iš S. T. kaip uždarbį už nusikalstamos veikos darymą ir sąnaudų nusikalstamos veikos darymui padengimą.

Baudžiamojoje teisėje nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimas reiškia priverstinį neatlygintiną konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas ir baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „Pegeot 607“, kuriuo buvo gabenamos psichotropinės medžiagos, konfiskuotinas kaip nusikaltimo priemonė.

Nors teisminio nagrinėjimo metu tiksliai sumų, kurias gavo ir kokias sąnaudas patyrė darydamas nusikalstamą veiką A. B. nurodyti negalėjo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis pakankamai tiksliai nurodė tokias pinigų sumas. Anot A. B., iš S. T. jis gavo 1 700 € už atliktą narkotikų pervežimo paslaugą, 100 € už automobilio registraciją, 200 € pragyvenimui ir dar 300 € kelionei ir kitoms išlaidoms (t. 4, b. l. 120). Kaltinamasis S. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad už narkotikų pergabenimą jis gavo 3 500 €. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis nurodytomis aplinkybėmis, todėl tuo pačiu pagrindu iš A. B. ir S. T. atitinkamai konfiskuotina 2 300 € ir 3 500 € piniginės lėšos, kurios vertintinos kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo klausimas yra sudėtingesnis. Šiuo atveju nėra konstatuota, kad su minėtu automobiliu buvo vykdomos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo S. T. tėvas, liudytojas A. T., paaiškino, kad jis davė sūnui pinigų tam, jog pastarasis nusipirktų automobilį, nes pinigų jis buvo gavęs iš savo brolio. Jis davė savo sūnui kaltinamajam S. T. kortelę, nuo kurios pastarasis pinigus nusiėmė ir jo vardu už apie 15 000 € nupirko automobilį. Liudytojas nurodė, kad jis taip investavo pinigus, leisdamas sūnui įsigyti automobilį. Anot A. T., dalį pinigų (9 000 €) jis gavo iš brolio už tėvų parduotą namą pavedimu, o kitą dalį (7 000 €) pasiskolino iš brolio ir 5 000 € grynais davė sūnui. Visgi kaltinamasis S. T. patvirtino, kad tas automobilis buvo įsigytas jo poreikių tenkinimui, nes išėjus iš įkalinimo įstaigos norėjosi prabangaus automobilio. Visas šias nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip neįtikinamas, nelogiškas ir nepatvirtintas kitais bylos duomenimis. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek A. T., tiek S. T. ir liudytojas E. I. nurodo skirtingas automobilio pirkimo kainas, pastarasis nurodo apie 9 500 €, o A. T. – 15 000 €. Taip pat teismas pažymi ir tai, kad senyvo amžiaus, nepasiturinčio A. T. paaiškinimai apie prabangaus automobilio įsigijimą kaip investiciją visiškai nelogiški, juo labiau, kad šiuo automobiliu visiškai disponavo savo nuožiūra būtent kaltinamasis S. T.. Išanalizavus gautą A. T. banko sąskaitos išrašą nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 7 d. G. T. į A. T. AB SEB banko sąskaitą pervedė 8 000 €. 2018 m. lapkričio 23 d. nuo sąskaitos nuimta 500 €, laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgryninti 7 000 € (asmens duomenų tomas, b. l. 26, 27). VĮ „Regitra“ duomenimis, A. T. vardu užregistruoto automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2018 m. gruodžio 19 d. (asmens duomenų tomas, b. l. 17), kas paneigia A. T. versiją, kad automobilis buvo įgytas už pinigus, gautus iš brolio G. T. (t. 1, b. l. 113). Labai svarbus aspektas yra tai, kad pats S. T. paleistas iš įkalinimo įstaigos niekur nedirbo ir visiškai neturėjo legalių pajamų. Kaip matyti iš liudytojo M. I. paaiškinimų, S. T. buvo įdarbintas tik tam, kad būtų draustas, bet net ir mokesčiam skirtus pinigus kaltinamasis S. T. pats atveždavo M. I.. Tai rodo, kad S. T. siekė sudaryti asmens, gaunančio legalias pajamas įvaizdį. Be to, pažymėtina ir tai, kad S. T. dar ir dabar turi ir apie 30 000 € įsiskolinimą bankui nuo 2008 m. (asmens duomenų tomas, b. l. 80–88). Galiausiai S. T. gyvenamojoje vietoje buvo rasta: popieriaus lapas su smulkinta augalinės kilmės medžiaga; juoda vyriška striukė su polietileninėmis pirštinėmis kišenėje (2 vnt.); elektroninės svarstyklės (pilkos su juodu); elektroninės svarstyklės „Camry“; vakuumavimo aparatas „Gastroback“; vakuumavimo plėvelė (4 ritinėliai); kartoninė dėžutė, kurioje plastikinis maišelis, kurio viduje paketėlis su šviesios spalvos milteliais; guminės pirštinės, suplyšusios (2 vnt.); plastikinis maišelis su baltos spalvos miltelių pėdsakais (t. 2, b. l. 69–74). Iš specialisto išvados matyti, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko – narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,7 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 10,8 %, baltos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 3,645 g, baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,016 g, ant dvejų elektroninių svarstyklių, vakuumavimo aparato, 2 vnt. plastikinių pirštinių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 2, b. l. 102–106). Taigi S. T. gyvenamojoje vietoje rasta dviejų rūšių narkotinių medžiagų, psichotropinės medžiagos, o ant pirštinių, svarstyklių ir vakuumavimo aparato rasta kokaino pėdsakų, kas, įvertinus ir tą aplinkybę, kad S. T. tik kartais pavartodavo kanapių (asmens duomenų tomas, b. l. 26, 27) ir visų kitų bylos duomenų kontekste, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad didelio psichotropinių medžiagų gabenimo atvejis nebuvo atsitiktinis, o S. T. užsiiminėjo ir platesne narkotinių medžiagų platinimo veikla, iš kurios jis gaudavo nelegalių pajamų. Esant tokiai situacijai teismas konstatuoja, kad automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo S. T. už pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos, o automobilis įgytas A. T. vardu sudarant apsimestinį sandorį, siekiant nuslėpti tikrąjį savininką, todėl konfiskuotinas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu.

Vertindamas kratos metu rastų 8 710 € konfiskavimo klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. T. gyvenamojoje vietoje, namo antrame aukšte, rasti pinigai buvo laikomi moteriškoje kuprinėje, kuri, kartu su joje buvusiais pinigais, kaip nurodė S. T. sutuoktinė, priklausė jai – A. T.. Byloje yra duomenų, kad A. T. beveik metus iki 2018 m. vasaros dirbo Didžiojoje Britanijoje ir uždirbo apie 10 000 £ o nuo 2018 m. vasaros jau dirbo Lietuvoje ir uždirbdavo apie 350 € per mėnesį (t. 1, b. l. 57–65). Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant ir į A. T. parodymus apie tai, kad jai susitaupyti padėjo motina, nupirko jai automobilį, į tai kad rasta pinigų suma nėra itin didelė, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ji yra gauta iš S. T. vykdytų nusikalstamų veikų, todėl jie turėtų būti grąžinti A. T.. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. T. yra S. T. sutuoktinė jau nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d. (asmens duomenų tomas, b. l. 63). Pinigai, anot A. T., yra jos iš darbinės veiklos gautos pajamos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsniu turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Duomenų, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisė būtų pasibaigusi, nėra, todėl pusė šių piniginių lėšų priklauso S. T.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuosavybės teisės apribojimas į pusę minėtų lėšų nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas ir 4 355 € grąžintina A. T., o nuosavybės teisės apribojimas į likusią šių piniginių lėšų dalį paliktinas galioti iki kol bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl 3 500 € konfiskacijos iš S. T., o įvykdžius šią nuosprendžio dalį likusi suma grąžintina A. T..

Kaltinamasis A. B. laikinai sulaikytas 2019 m. gegužės 18 d. (t. 4, b. l. 103), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 10, b. l. 43–48), kuri vėlesnėmis teismų nutartimis pratęsta ir baigiasi 2020 m. vasario 18 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. gegužės 18 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti šio nuosprendžio vykdymą A. B. ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis nekeistina.

Kaltinamasis S. T. nuo 2019 m. gegužės 18 d. buvo laikinai sulaikytas (t. 4, b. l. 197), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 4, b. l. 48–51), kuri vėlesnėmis teismų nutartimis pratęsta ir baigiasi 2020 m. vasario 20 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas S. T. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. gegužės 18 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti šio nuosprendžio vykdymą S. T. ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis nekeistina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kartoninė dėžė Nr. 9, kurioje 3 vnt. vakuuminių pakuočių, 3 vnt. plastikinių pakuočių; kartoninė dėžė Nr. 11, kurioje 3 vnt. vakuuminių pakuočių, 3 vnt. plastikinių pakuočių, kartoninė dėžė Nr. 12, kurioje 2 vnt. vakuuminių pakuočių, 2 vnt. plastikinių pakuočių, kartoninė dėžė Nr. 13, kurioje 5 vnt. rudos spalvos pakuočių, perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 186); kavos puodelis su užrašu ,,Lavazza“, medinis pagaliukas nuo ledų, žiebtuvėlis su užrašu ,,Pako“, metalinis raktas veržlėms atsukti, 14 dydžio, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio kairės pusės priekinių durelių vidinės atidarymo rankenėlės, nuoplova su galimais biologiniais (kraujo) pėdsakais, nuo automobilio salone kairėje pusėje, kėbulo galinėje dalyje ties esančios kiaurymės varžto tvirtinimo vietos, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio dešinės pusės priekinių durelių vidinės atidarymo rankenėlės, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio salone esančios bėgių svirties, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio salone esančio rankinio stabdžio svirties, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (t. 2, b. l. 11); S. T. ir A. B. lyginamieji pavyzdžiai, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (t. 2, b. l. 22); elektroninės svarstyklės, 2 vnt., vakuumavimo aparatas, popieriaus lapas, kartoninė dėžutė, guminės pirštinės, 4 vnt., plastikinis maišelis su rudos spalvos augaline medžiaga, vakuumavimo maišai, 4 vnt., vyriška striukė, plastikinis maišelis, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (t. 2, b. l. 107); mėlynos spalvos užrašų knyga, perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 114); lapelis su užrašu, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 133); sulankstytas popieriaus lapas ir SPP, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 188); popieriaus lapelis su užrašu „Adres Lavretsovi -5, Narva, 20307, Estija, Central Hotel“, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 3, b. l. 173); netikrus Lietuvos Respublikos ATK Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 198), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai.

Pramoninės gamybos vienvamzdis, lygiavamzdis, 16 kalibro medžioklinis šautuvas IZH ZK Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (t. 2, b. l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BK 72 straipsnis), Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pavedant ginklą perduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 4 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti A. B. 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2019 m. gegužės 18 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam A. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

S. T. (S. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1, 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 4 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti S. T. 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. T. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi (2 metai 11 mėnesių ir 16 dienų) ir nustatyti galutinę 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti S. T. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2019 m. gegužės 18 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam S. T. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Konfiskuoti iš A. B. 2 300 € (du tūkstančius tris šimtus eurų) kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Konfiskuoti iš S. T. 3 500 € (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. T. priklausančiam automobiliui „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76, 77) palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį minėtą automobilį konfiskuoti (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 2 punktas).

Nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. T. priklausančius automobilyje „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 168–173) rastus 50 €, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 75), palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį konfiskuoti (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui į Lietuvos policijos Aptarnavimo skyriaus Nemenčinės II kaimą, Vilniaus rajone (t. 2, b. l. 60), nuosavybės teise priklausantį A. S., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 2 punktas).

Nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. T. ir S. T. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančius 8 710 €, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir 4 355 € (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) grąžinti A. T., o likusią dalį nukreipti į 3 500 € (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) iš S. T. konfiskuoto turto išieškojimą. Įvykdžius 3 500 € S. T. turto konfiskavimą, likusią dalį piniginių lėšų (855 €) grąžinti A. T..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kartoninę dėžę Nr. 9, kurioje 3 vnt. vakuuminių pakuočių, 3 vnt. plastikinių pakuočių, kartoninę dėžę Nr. 11, kurioje 3 vnt. vakuuminių pakuočių, 3 vnt. plastikinių pakuočių, kartoninę dėžę Nr. 12, kurioje 2 vnt. vakuuminių pakuočių, 2 vnt. plastikinių pakuočių, kartoninę dėžę Nr. 13, kurioje 5 vnt. rudos spalvos pakuočių, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 186); kavos puodelį su užrašu ,,Lavazza“, medinį pagaliuką nuo ledų, žiebtuvėlį su užrašu ,,Pako“, metalinį raktas veržlėms atsukti, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio kairės pusės priekinių durelių vidinės atidarymo rankenėlės, nuoplovą su galimais biologiniais (kraujo) pėdsakais, nuo automobilio salone kairėje pusėje, kėbulo galinėje dalyje ties esančios kiaurymės varžto tvirtinimo vietos, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio dešinės pusės priekinių durelių vidinės atidarymo rankenėlės, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio salone esančios bėgių svirties, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo automobilio salone esančio rankinio stabdžio svirties, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (t. 2, b. l. 11); S. T. ir A. B. lyginamuosius pavyzdžius, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (t. 2, b. l. 22); elektronines svarstykles (2 vnt.), vakuumavimo aparatą, popieriaus lapą, kartoninę dėžutę, gumines pirštines (4 vnt.), plastikinį maišelį su rudos spalvos augaline medžiaga, vakuumavimo maišus (4 vnt.), vyrišką striukę, plastikinį maišelį, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (t. 2, b. l. 107); mėlynos spalvos užrašų knygą, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 114); lapelį su užrašu, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 133); sulankstytą popieriaus lapą ir SPP, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 188); popieriaus lapelį su užrašu „Adres Lavretsovi -5, Narva, 20307, Estija, Central Hotel“, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 3, b. l. 173); netikrus Lietuvos Respublikos ATK Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (t. 2, b. l. 198), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pramoninės gamybos vienvamzdį, lygiavamzdį, 16 kalibro medžioklinį šautuvą IZH ZK Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (t. 2, b. l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pavesti ginklą perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.