Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-10-28 · Civilinė byla Nr. eA2-32005-1125/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
eA2-32005-1125/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14687-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Pareiškėjas
V. P.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-32005-1125/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14687-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-21217-864/2016, kurioje patenkintas ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys pareikštas atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimu už akių patenkintas ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys pareikštas atsakovei V. P. dėl 2 224,47 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 2 224,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 51,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja V. P. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21217-864/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 30 d. sprendimą už akių ir ieškinį atmesti.

3. Pareiškėja teigia, jog 2018 m. spalio 8 d., grįžusi iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir dirbo nuo 2012 m., sužinojo, kad pagal 2016 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-21217-864/2016 vyksta 2 224,47 Eur skolos už elektros energiją išieškojimas iš pareiškėjos turto ir pajamų antstolių kontoroje. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ raštu nr. 2018/1128 informavo, kad skola priteista už suvartotą elektros energiją objekte, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. sausio 7 d., už kurią nebuvo atsiskaityta, ir kad pareiškėjos vardu yra sudaryta sutartis dėl elektros tiekimo minėtu adresu.

4. Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo – vartojimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir Vilniaus elektros tinklų, pripažinimo negaliojančia nuo pat jos sudarymo dienos; ieškinys buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18774-1012/2019; Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-894-432/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat pažymi, kad pati elektros energijos tiekimo sutartis nėra pasirašyta pačios AB „Energijos skirstymo operatorius“.

5. Pareiškėja paaiškina, kad sudariusi santuoką su savo buvusiu sutuoktiniu V. P. (duomenys neskelbtini) apsigyveno kartu su jo tėvais jų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš gretimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustė gyventojai ir butas tapo tuščias ir negyvenamas. Pareiškėja parašė prašymą Vilniaus miesto savivaldybėje dėl šio buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Savivaldybėje buvo paaiškinta, kad reikia užpildyti prašymą ir sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo šiam butui tam, kad galėtų jį parduoti, ir pasakė laukti. Iki (duomenys neskelbtini), kol gyveno kartu su vyru pas jo tėvus, butas pareiškėjai taip ir nebuvo parduotas, nebuvo ir išnuomotas. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta, pareiškėja išsikraustė gyventi atskirai ir apsigyveno pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta, 2002 m. rugsėjo 13 d. nusipirko kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

6. Teigia, kad nesutinka su 2016 m. birželio 30 d. sprendimu už akių, nes byloje nėra tinkama atsakovė. Pažymi, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno ir elektra nesinaudojo, o pats butas, į kurį buvo tiekiama elektros energija, nuosavybės teise tuo metu, t. y. iki 2018 m. vasario 12 d., priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Ginčo laikotarpiu butu naudojosi ir jame gyveno K. D. ir jo šeimos nariai. 1998 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 198V „Dėl manevrinio fondo buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo K. D.“ Vilniaus miesto valdyba nusprendė išimties tvarka išnuomoti trijų asmenų K. D. šeimai dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). 2002 m. kovo 29 d. nuomotojas UAB Senamiesčio ūkis sudarė socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Nuomos terminas numatytas iki 2007 metų kovo mėnesio. Tą pačią dieną pasirašytas buto perdavimo ir priėmimo aktas. 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. birželio 18 d. K. D. pateikė prašymus pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, abiejuose prašymuose nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 18 d. jo sūnus S. D. taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašė pratęsti nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), kur nurodo, kad daug metų jų šeima nuomojasi minėtas patalpas ir ten gyvena. 2016 metų gegužės mėnesio raštu Nr. 1.35-16 SĮ Vilniaus miesto būstas atsakė, kad iki 2016 m. gegužės 31 d. privaloma atlaisvinti patalpas. 2016 m. gruodžio 22 d. patikrinus patalpas, patalpos buvo rastos atlaisvintos. Taigi, ginčo laikotarpiu bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno K. D. su savo šeima, kuris ir turi būti atsakovu šioje byloje.

7. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ per teismo nurodytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

8. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

9. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

10. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

11. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019, 19 punktas).

12. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

13. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2019-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-378/2019).

14. Byloje kaip jau minėta, nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. sprendimu už akių teismas tenkino AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį pareikštą atsakovei V. P. bei priteisė ieškovei 2 224,47 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 224,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 51,95 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas ir įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d.

15. Pareiškėja nurodo, kad apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių sužinojo 2018 m. spalio 18 d., t. y. grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo - vartojimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir Vilniaus elektros tinklų, pripažinimo negaliojančia nuo pat jos sudarymo dienos, ieškinys buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18774-1012/2019. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-894-432/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

16. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo 2020 m. rugsėjo 14 d., taigi, teismo vertinimu, nei trijų mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2020 m. birželio 16 d., nei penkerių metų naikinamasis terminas, skaičiuojant jį nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos, nustatytas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nėra praleistas (CPK 368 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindų

17. Pareiškėja nurodo, kad apie 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo - vartojimo sutarties galiojimą sužinojo 2018 m. spalio 8 d., grįžusi iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir dirbo nuo 2012 metų.

18. Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjos dėstomas aplinkybes galima spręsti, jog proceso atnaujinimo siekiama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

19. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-21217-864/2016 nustatė, kad ieškovė vadovaudamasi tarp šalių pasirašyta 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartimi tiekia elektros energiją į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. sausio 7 d. su ieškove tinkamai ir visiškai neatsiskaitė ir liko skoloje 2 224,47 Eur. 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-18774-1012/2019, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-894-432/2020 konstatavo, kad ginčijamoje sutartyje nėra atidedamosios sąlygos dėl jos įsigaliojimo ir sandoris nėra sąlyginis.

20. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-18774-1012/2019 V. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-18774-1012/2019, nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 12 d. nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. 1995 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovės V. P. ir atsakovo UAB „Ignitis“ (tuometinis pavadinimas – „Vilniaus elektros tinklai“) buvo sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis. Pareiškėja ieškiniu įrodinėjo, kad ginčo sutartis buvo sudaryta su atidedamąja sąlyga, t. y. ši sutartis įsigalioja tik tuo atveju, jei ieškovė tampa ginčo buto savininke. Kadangi ieškovė netapo ginčo buto savininke, tai ginčo sutartis yra neįsigaliojusi. Teismas, kaip minėta, ieškovės ieškinį atmetė, o apeliacinės insnatcijos teismas sprendimą paliko galioti.

21. Kaip jau aptarta, šiuo atveju, pareiškėja remiasi proceso atnaujinimo pagrindu įtvirtintu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

22. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019). Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, jog pareiškėja iš esmės ieškinį, kuriuo ginčijo 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį, įrodinėjo tuo pačiu pagrindu, kuriuo grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad šiai dienai egzistuoja aplinkybės, kurios sprendimą už akių priėmusiam teismui nebuvo žinomos sprendimo priėmimo metu ir nėra pagrindo spręsti, kad teismas būtų priėmęs visai kitą sprendimą.

23. Byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą faktinė situacija buvo tokia, jog kaip minėta nutarties 19 punkte, iš atsakovės įsiskolinimas buvo priteistas 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo sutarties pagrindu, taigi atsakovei šios sutarties nenuginčijus, nėra pagrindo vertinti, jog atsirado naujos aplinkybės, nulėmusios nepagrįstą ir netesėtą procesinio sprendimo priėmimą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-21217-864/2016.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-21217-864/2016 netenkintinas, neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindo, kuriuo grindžiamas prašymas, nustatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi teismas nutarė sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo už akių Nr. e2-21217-864/2016 bei jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymą vykdomojoje byloje Nr.0040/17/00778 iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo ir šioje byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas.

26. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktais, 370 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos V. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-21217-864/2016.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti antstoliui Gintui Badikoniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė