Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-894-432/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2A-894-432/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
UAB ,,Ignitis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, pareikštą atsakovams UAB ,,Ignitis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 1995-08-29 elektros energijos tiekimo- vartojimo sutartį, sudarytą V. P. ir Vilniaus elektros tinklų, bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad sudariusi santuoką su V. P. 1989-12-08, ieškovė apsigyveno su jo tėvais jų bute (duomenys neskelbtini). Iš gretimo buto (duomenys neskelbtini), išsikėlė gyventojai ir butas tapo tuščias ir negyvenamas. Ieškovė parašė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl šio buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Savivaldybėje jai buvo paaiškinta, kad reikia užpildyti prašymą ir sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo į šį butą tam, kad galėtų ieškovei jį parduoti. Iki 2000 metų, kol ieškovė gyveno kartu su sutuoktiniu pas jo tėvus, butas ieškovei nebuvo parduotas. 2000-04-19 buvo nutraukta ieškovės ir V. P. santuoka ir ieškovė išsikėlė gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). 2001-01-23 anyta panaikino ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (buvusio sutuoktinio tėvų bute). 2002-09-13 ieškovė nusipirko kitą butą (duomenys neskelbtini). Pranešimo, kad butas (duomenys neskelbtini), bus jai parduotas, ieškovė taip ir negavo.

3. Ieškovė teigė, kad niekada negyveno bute (duomenys neskelbtini). Pirkimo- pardavimo sutartis dėl šio buto įsigijimo nuosavybės teise su Vilniaus miesto savivaldybe nebuvo sudaryta, nuosavybės teisės į šį butą ieškovė neįgijo. Nuomos sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe dėl šio buto nuomos taip pat nebuvo sudaryta ir ieškovė nesinuomojo šio buto. Ieškovė net nežinojo, kad jai yra tiekiama elektros energija į nurodytą objektą. 2018-10-08, grįžusi iš Jungtinės Karalystės, kur gyvena ir dirba nuo 2012 m., ieškovė sužinojo, kad antstolių kontorose pagal 2016-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-21217-864/2016 vyksta 2 224,47 Eur skolos už elektros energiją, susidariusios per laikotarpį nuo 2008-10-23 iki 2009-01-07, išieškojimas iš ieškovės turto ir pajamų. Paaiškino, jog kreipėsi į UAB „Lietuvos energijos tiekimas”, kad paaiškintų, kaip susidarė skola. UAB „Lietuvos energijos tiekimas” raštu Nr. 2018/1128 informavo, kad skola priteista už suvartotą elektros energiją objekte (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2009-01-07, už kurią nebuvo atsiskaityta. Taip pat minėta įmonė informavo, kad elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo objekte nuo 1995-08-29 iki šiol sudaryta V. P. vardu. Teismas patenkino AB „Energijos skirstymo operatorius” reikalavimą priteisti iš V. P. užmokestį už elektros energiją, kaip prievolę, kylančią iš paminėtos sutarties.

4. Ieškovės teigimu, dėl anksčiau nurodyto sandorio ji buvo suklaidinta, nes nenumanė, kad sutartis iš karto įsigalios ir ieškovė turės mokėti už kitų asmenų suvartotą energiją. Taigi minėta 1995-08-29 elektros energijos tiekimo- vartojimo sutartis neįsigaliojo, teisės ir pareigos pagal šią sutartį ieškovei neatsirado. Tik nuo Vilniaus miesto savivaldybės valios priklausė, ar butas bus ieškovei parduotas, todėl minėta sutartis yra niekinė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.68 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas UAB ,,Ignitis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė pritaikyti ieškinio senatį, o nepritaikius ieškinio senaties– ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 1995-08-29 ieškovė ir atsakovas sudarė elektros energijos tiekimo– vartojimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tiekti elektros energiją į objektą (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo už energiją atsiskaityti. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento. Už elektros energiją laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2009-01-07 nebuvo tinkamai atsiskaitoma, todėl susidarė 2 224,47 Eur skola. 2016-04-27 atsakovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas prisiteisti jam iš ieškovės 2 224,47 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, gavusi ieškinio ir jo priedų kopijas, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, skolos už objekte suvartotą elektros energiją neginčijo. 2016-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių visiškai patenkino atsakovo ieškinį ir priteisė jam iš ieškovės užmokestį- 2 224,47 Eur ir bylinėjimosi išlaidas- 51,95 Eur.

6. 2018-09-12 ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu iš jos priteista skola už suvartotą elektros energiją. 2018-10-08 raštu Nr. 2018/118 Dėl informacijos pateikimo UAB „Lietuvos energijos tiekimas” informavo, kad nuo 2018-10-01 perėmė elektros tiekimo veiklą iš atsakovo, vartotojams pokyčių dėl pasikeitimų nekyla– energija toliau tiekiama tomis pačiomis sąlygomis. UAB „Lietuvos energijos tiekimas” paaiškino, jog sudarytos sutarties pagrindu buvo tiekiama elektros energiją į objektą (duomenys neskelbtini), tačiau už laikotarpiu nuo 2008-10-23 iki 2009-01-07 suvartotą elektros energiją nebuvo atsiskaityta, todėl susidarė 2 224,47 Eur skola.

7. Atsakovo UAB ,,Ignitis“ nuomone, yra praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. 1995 metais ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama sudaryti sutartį. 1995-08-29 buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl elektros energijos tiekimo į sutartyje nurodytą butą. Žinodama jog pagal sudarytą sutartį buvo tiekiama elektros energija į sutartyje nurodytą butą, tačiau ja nesinaudomama (kaip tvirtinama ieškinyje), ieškovė sutarties nenutraukė. Atsakovui 2016-04-27 pareiškus ieškinį, kuriuo buvo reikalaujama prisiteisti iš ieškovės užmokestį- 2 224,47 Eur, ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir savo teisių negynė. Šalių sudarytoje sutartyje nėra sąlygos, kad sutarties vykdymas priklausys nuo objekto įsigijimo nuosavybės teise.

Atsiliepimas

8. Atsakovas paaiškino, jog sutartyje yra aiškiai išdėstyti tiekėjo ir vartotojo įsipareigojimai dėl elektros tiekimo ir vartojimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog sutarties įvykdymas priklausė nuo objekto perdavimo sąlygos, kadangi teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga nepriklausė nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Be to, sutarties nuostatos taip pat reglamentuoja vartotojo įsipareigojimus pranešti tiekėjui prieš 7 dienas, jeigu ateityje elektros energijos nebevartos, už elektros energiją vartotojas privalo atsiskaityti iki sutarties nutraukimo (išvykimo iš užimamų patalpų) dienos. Jeigu ieškovė ketino elektros ateityje nebevartoti, ji privalėjo apie tai informuoti ieškovą ir sutartį nutraukti, tačiau to nepadarė. Pagal sutarties nuostatas vartotojas privalo kas mėnesį išrašyti ir nustatytu terminu apmokėti sąskaitas už elektros energiją pagal galiojančius tarifus. Sutarties vykdymas nepriklausė nuo objekto perdavimo sąlygos. Dėl to, atsakovo manymu, nėra aplinkybių, kurios atleistų ieškovę nuo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo ar leistų pripažinti šią sutartį negaliojančia.

9. Atsakovas UAB ,,Ignitis“ taip pat nurodė, kad sudarant sutartį kiekvienam vartotojui asmeniškai buvo išduodama atsiskaitymo knygelė, kurioje buvo ir visi vartotojo identifikaciniai duomenys, skirti identifikuoti kiekvieną vartotoją (tame tarpe ir vartotojo kodas). Atsiskaitymas už suvartotą elektros energiją vykdavo, pateikiant atsiskaitymo knygelę. Atsakovo informacinėje sistemoje „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje“ matyti, kad nereguliarūs atsiskaitymai už suvartotą elektros energiją buvo atliekami, pateikiant ieškovei išduotą atsiskaitymo knygelę. Tad pati ieškovė vartojo elektros energiją bei už ją nereguliariai mokėdavo. Tokiu būdu patvirtino sandorį.

10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė taikyti ieškinio senatį. Nepritaikius senaties, prašė ieškinį atmesti. Elektros energijos tiekimo- vartojimo sutartis buvo pasirašyta 1995-08-29, tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje nėra duomenų dėl ieškovės kreipimosi įsigyti butą (duomenys neskelbtini), bei šių aplinkybių ieškovė neįrodinėja. 2018-01-18 įvyko elektroninis aukcionas dėl buto (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo parduotas fiziniam asmeniui 2018-02-07 buto pirkimo-pardavimo sutartimi.

11. Ieškovės ir atsakovo sudaryta rašytinė elektros energijos tiekimo- vartojimo sutartis, kurioje nėra įtvirtinta sąlyga, jog įsipareigojimo vykdymas priklausys nuo buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo nuosavybės teise. Vadinasi, minėtoje sutartyje nėra sąlygos, nuo kurios priklauso sutarties vykdymas. Pagal sutarties nuostatas vartotojas privalo kas mėnesį išrašyti ir nustatytu terminu apmokėti sąskaitas už elektros energiją pagal galiojančius tarifus. Sutartyje įtvirtinta nuostata, jog elektros energijos vartotojas privalo pranešti tiekėjui prieš 7 dienas, jei ateityje elektros energijos nebevartos bei už elektros energiją privalo atsiskaityti iki sutarties nutraukimo dienos.

12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad ieškovė, pasirašydama sutartį, žinojo, jog sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos, tačiau delsė ginti savo teises, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir praleido įstatyme numatytą 10 metų ieškinio senaties terminą. Taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatas, jį skaičiuojant nuo 1995-08-29 (nuo sutarties pasirašymo dienos). Ieškovė nusprendė kreiptis į teismą 2019-04-30, akivaizdžiai praleidusi ieškinio senaties terminą. Toks ieškovės abejingumas ir ilgas neveikimas negali būti pateisinamas tuo, kad ieškovei galimai trūko teisinių žinių. Ieškinio senaties terminas praleistas žymiai, o ieškovės nurodytos aplinkybės ne tik nepateisino ilgo termino praleidimo laikotarpio, bet apskritai negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, kliudžiusiomis ieškovei laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą ginti pažeistas teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13 .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-12 sprendimu ieškinį atmetė.

14. Sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad sandoris sudarytas 1995-08-29, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad prisimena sandorio sudarymo aplinkybes, suprato, kad sudaro sandorį dėl elektros energijos tiekimo, patvirtino, kad ji pasirašė sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo skaičiuotinas nuo sandorio sudarymo momento, t. y. nuo 1995-08-29. Terminas ieškinyje nurodytai sutarčiai nuginčyti suėjo 2005-08-29, ieškinys teismui pateiktas 2019-07-09, todėl sprendimą priėmęs teismas ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino.

15. Spendime nurodyta, kad ieškovės pateiktas gyventojų registro tarnybos išrašas patvirtina, jog nuo pat 1990-08-27 iki 2001-01-23 ieškovė buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), t. y. buto, į kurį pagal ginčijamą sutartį buvo tiekiama elektros energija, kaimynystėje; nuo 2004-01-23 iki 2012-11-11 – (duomenys neskelbtini), o išvykimas į J. K. buvo deklaruotas 2012-11-12 – 2018-08-12 laikotarpiu. Ieškovės nurodyta svarbi aplinkybė ieškinio senaties terminui atnaujinti (išvykimas iš Lietuvos) buvo ne ieškinio senaties termino eigos metu, bet jau suėjus ieškinio senaties terminui, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties termino atnaujinimui.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu įrodinėja, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta su atidedamąja sąlyga, t. y. ši sutartis turėjo įsigalioti tik tuo atveju, jei ieškovė taptų sutartyje nurodyto buto savininke. Kadangi ieškovė netapo paminėto buto savininke, tai sutartis, ieškovės manymu, yra neįsigaliojusi. Sutarties tekste nurodyta „Ši sutartis yra neterminuota ir įsigalioja nuo pasirašymo dienos“ (1 t., e. b. l. 7, 2 t., e. b. l. 106). Ši sutarties nuostata, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra aiški, nėra galimybės numanyti, kad sutarties įsigaliojimas yra siejamas su sąlygos buvimu. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl elektros tiekimo sutarties ieškovė būtų individualiai tarusis su atsakovu, priešingai, ieškovė patvirtino, kad sudarė tipinės formos sutartį. Dėl to sprendimą priėmęs teismas sprendė, kad ginčijamoje sutartyje nėra atidedamosios sąlygos dėl jos įsigaliojimo ir CK 1.68 straipsnio 4 dalies pasekmės negali būti taikomos, nes sandoris nėra sąlyginis. Dėl ieškinyje nurodyto sandorio klydo tik ieškovė, manydama, kad galimai toks sandoris jai nesukels pasekmių, jei ji neprivatizuos sutartyje nurodyto buto, tačiau toks klaidingas sandorio sąlygų ir pasekmių suvokimas yra subjektyvus ieškovės manymas, kuris nelaikomas pagrindu sandoriui nuginčyti.

III. Apeliacinių skundųir atsiliepimų į juos argumentai

17 Apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti.

18. Teigia, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė 1998-02-05 sprendimą Nr. 198V Dėl manevrinio fondo buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo K. D., kuriuo Vilniaus miesto valdyba nusprendė išimties tvarka išnuomoti K. D. šeimai manevrinio fondo butą (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas patvirtina, kad butu ieškovė nesinaudojo ir elektros energijos nevartojo. 1995-08-29 elektros energijos tiekimo - vartojimo sutartis nėra pasirašyta paties elektros energijos tiekėjo- tuometinių Vilniaus elektros tinklų. Šioje sutartyje yra nurodyta, kad „ši sutartis yra neterminuota ir įsigalioja nuo pasirašymo dienos”. Kadangi Vilniaus elektros tinklai šios sutarties nepasirašė, laikytina, kad ji neįsigaliojo ir nėra pagrindo laikyti šią sutartį galiojančia.

19. Apeliantė nurodo, jog sutartis yra neterminuota, jos galiojimas atsinaujina kiekvieną dieną, todėl ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną iš naujo (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Be to, ji nežinojo apie šios sutarties galiojimą. Apie šią sutartį, kad ji galioja sužinojo, kai 2018-10-08 grįžo iš JK irgavo informaciją, kad 2016-06-30 buvo priteista skola už elektros energiją, tiektą į butą (duomenys neskelbtini). Skola, priteista minėtu teismo sprendimu, susidarė per laikotarpį nuo 2008-10-23 iki 2009-01-07, kai paminėtame bute gyveno K. D. šeima. K. D. ir jo šeimos nariai atsakingi dėl šios skolos.

Atsiliepimas

20. Paaiškina, kad sutartis su Vilniaus elektros tinklais buvo standartinė, ją sudarė prisijungimo būdu. Taigi minėta 1995-08-29 elektros energijos tiekimo- vartojimo sutartis neįsigaliojo, todėl teisės ir pareigos pagal šią sutartį iekovei neatsirado. Tik nuo Vilniaus miesto savivaldybės valios priklausė, ar butas bus parduotas, ar ne, tik todėl ieškovė pasirašė šią sutartį. Teigia, kad minėta sutartis yra niekinė pagal CK 1.68 str. 4 dalies nuostatas, nes tai buvo sąlyginis sandoris. Pažymi, kad atsakovas UAB „Ignitis“ nepateikė šios sutarties originalo.

21. Atsakovas UAB ,,Ignitis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškinio senaties terminas sutarčiai nuginčyti suėjo 2005-08-29, ieškinys pareikštas 2019-07-09, todėl pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

22. Sutartyje nurodyta jog ši sutartis yra neterminuota ir įsigalioja nuo pasirašymo dienos. Ši sutarties nuostata, yra aiški. Sutarties įsigaliojimas nesusietas su kokios nors sąlygos buvimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl elektros tiekimo sutarties ieškovė būtų individualiai tarusis su UAB „Ignitis“, priešingai, pati ieškovė patvirtino, kad sudarė tipinės formos sutartį. Dėl sandorio klydo tik ieškovė, manydama, kad galimai toks sandoris jai nesukels pasekmių, jei ji neprivatizuos objekto, tačiau toks klaidingas sandorio sąlygų ir pasekmių įsivaizdavimas yra subjektyvus ieškovės manymas, kuris nėra pagrindas sandoriui nuginčyti.

23. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad ieškinio senaties skaičiavimas prasidėjo nuo 1995-08-29 (sandorio sudarymo momento). Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėjo žinoti / suvokti, jog pasirašytas sandoris įsigalioja nuo pasirašymo momento bei yra neterminuotas. Pažymi, kad sandoryje buvo įtvirtina galimybė nutraukti sutartį (pranešti tiekėjui prieš 7 dienas, jeigu ateityje elektros energijos nebevartos). Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, pagrįstai pritaikė ieškinio senatį.

24. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl elektros tiekimo sutarties ji būtų individualiai susitarusi su atsakovu Vilniaus miesto savivaldybe, priešingai, ieškovė patvirtino, kad sudarė tipinės formos sutartį. Sutartyje nėra atidedamosios sąlygos dėl jos įsigaliojimo, todėl CK 1.68 straipsnio 4 dalies pasekmės negali būti taikomos, nes ginčijamas sandoris nėra sąlyginis. Taip pat negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog sandoris buvo sudarytas suklydimo įtakoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

26. Sprendimą primęs teismas nurodė, jog ieškinio senaties termino eiga ieškovės reikalavimui dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo prasideda nuo sandorio sudarymo dienos, t. y. nuo 1995-08-29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškinyje nurodytai sutarčiai nuginčyti suėjo 2005-08-29, ieškinys pareikštas 2019-07-09, todėl konstatavo, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir dėl šio pagrindo atmetė ieškinį. Taip pat teismas pasisakė, kad ieškovės nurodyta svarbi aplinkybė ieškinio senaties terminui atnaujinti (išvykimas iš Lietuvos) buvo ne ieškinio senaties termino eigos metu, bet suėjus ieškinio senaties terminui, todėl šios aplinkybės nepripažino ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindu. Apeliantė laikosi pozicijos, jog sutartis yra neterminuota, jos galiojimas atsinaujina kiekvieną dieną, todėl ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną iš naujo (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Teigia, kad apie sutarties galiojimą ji sužinojo grįžusi (2018-10-08) iš Jungtinės Karalystės.

27. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK bei kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1964 metų CK 86 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną iš naujo pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi ieškinio dalykas yra sandoris, o ne pažeistų teisių gynimas. Ginčijant sandorį, senaties terminas prasideda nuo sužinojimo apie sandorio sudarymą momento. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu; konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Apeliantė neginčija, kad 1995-08-29 sudarė sutartį su atsakovu, tad senaties terminą pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo nuo sandorio sudarymo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinys pareikštas 2019-04-30, o ieškinio senaties terminas baigėsi 2005-08-29, tokio senaties termino praleidimo negalima laikyti nežymiu ar nereikšmingu.

28. Apeliantė nurodo, jog 1995-08-29 elektros energijos tiekimo- vartojimo sutartis nėra pasirašyta paties elektros energijos tiekėjo- tuometinių Vilniaus elektros tinklų. Ieškovė teigia, kad neturi nei sutarties originalo, nei kopijos, tad nesant originalo, nėra pagrindo laikyti sutartį egzistuojančia ir galiojančia. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas turi ginčijamo sandorio originalą, teismui pateikta kopija visiškai atitinka originalą. Kadangi ieškovė neginčijo savo parašo tikrumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nereikalavo, kad atsakovas pateiktų ginčijamos sutarties originalą (teismo posėdžio garso įrašo 7 min. 10 sek.- 9 min. 15 sek.). Sprendime nurodyta, kad teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog prisimena sandorio sudarymo aplinkybes, suprato, kad sudaro sandorį dėl elektros energijos tiekimo, patvirtino, kad ji pasirašė sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Civilinio kodekso 1.78–1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi sandoris sudarytas iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, nagrinėjant ieškovės nurodytus sandoriuo negaliojimo aspektus, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964-07-07 įstatymu (toliau -senojo CK) nuostatos. Pagal senojo CK 169 straipsnio nuostatas, jeigu pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta tam tikra forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji išreikšta šia forma. Jeigu pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ji gali būti sudaroma, tiek surašant vieną šalių pasirašytą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis ir pan., pasirašytais tos šalies, kuri juos siunčia. Vadinasi, jei ieškovės pasirašytas sutarties egzempliorius yra pas atsakovą, darytina išvada, kad pasirašytą sutarties egzempliorių ieškovė perdavė kontrahentui ir tai reiškia sutarties patvirtinimą. Kaip minėta, apeliantė patvirtino, kad pasirašė 1995-08-29 elektros energijos tiekimo- vartojimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą (duomenys neskelbtini).

29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad dėl sandorio buvo suklaidinta, nes nemanė, kad jis iš karto įsigalios. Sutartis su Vilniaus elektros tinklais buvo standartinė, apeliantė ją sudarė prisijungimo būdu. Ieškovės manymu, nuo Vilniaus miesto savivaldybės valios priklausė, ar butas bus jai parduotas, ar ne, tik todėl ji pasirašiusi sutartį. Laikosi pozicijos, kad minėta sutartis yra niekinė, nes tai buvo sąlyginis sandoris. Sandorio sudarymo metu galiojusio senojo CK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks, ar neįvyks. Paskutinėje 1995-08-29 elektros energijos tiekimo- vartojimo sutarties eilutėje nuodyta: „Sutartis yra neterminuota ir įsigalioja nuo pasirašymo dienos“ (1 t., e. b. l. 7, 2 t., e. b. l. 106). Kitų sąlygų, kurios apibūdintų sutarties (įsi)galiojimą, sutartyje nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši sutarties nuostata yra aiški ir nėra įmanoma numanyti, kad sutarties įsigaliojimas yra siejamas su sąlygos buvimu. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl elektros tiekimo sutarties ji būtų individualiai susitarusi su atsakovu, priešingai, ieškovė patvirtino, kad sudarė tipinės formos sutartį. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamoje sutartyje nėra atidedamosios sąlygos dėl jos įsigaliojimo ir sandoris nėra sąlyginis.

30. Senojo CK 56 straipsnyje numatyta (analogiška nuostata įtvirtinta 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto CK 1.90 straipsnio 1 dalyje), kad sandoris, sudarytas dėl suklydimo, turinčio esminę reikšmę, gali būti teismine arba arbitražine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šalies, veikusios dėl suklydimo, ieškinį. Darytina išvada, kad pagal šią teisės normą dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Apeliantė įrodinėjo kad ji suklydo, pasirašydama sutartį, suprato ją esant sąlyginį sandorį, įsigaliosiantį tuo atveju, jei ieškovė privatizuos butą (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, pavyzdžiui, dėl sandorio motyvų, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Apeliantė nurodė, kad ji, sudarydama sandorį, suvokė, jog butas yra neprivatizuotas, todėl akivaizdu, jog apeliantė suvokė, jog ji nėra buvo savininkė. Sandorio įsigaliojimo laikas buvo aiškai nurodytas sandoryje: nuo pasirašymo dienos. Ginčijamą sandorį apeliantė sudarė, būdama 25 metų amžiaus, sutarties turinys trumpas (1 lapas), todėl nėra pagrįstų argumentų, įrodymų, kurie būtų pagrindas prieiti išvadai, kad apeliantė sudaromo sandorio turinio negalėjo suprasti. Nustačius, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir sutartyje nėra kitų jos įsigaliojimo sąlygų, taip pat nesant ieškovės nurodytų kitų suklydimo, dėl sutarties sudarymo aplinkybių, apeliantės argumentai atmetami. Ieškovė neįrodė, jog sandorį sudarė dėl suklydimo (1964 m. CK 56 straipsnis, CK 1.90 straipsnis). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dėl ieškinyje nurodytų teisinių ir faktinių pagrindų ieškinys negalėjo būti patenkintas.

31. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėVisvaldasKazakiūnas