Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį, sudarytą tarp V. P. ir Vilniaus elektros tinklų, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Sudariusi santuoką su savo buvusiu sutuoktiniu V. P. 1989 m. gruodžio 8 d., apsigyveno kartu su jo tėvais jų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš gretimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustė gyventojai ir butas tapo tuščias ir negyvenamas. Ieškovė parašė prašymą Vilniaus miesto savivaldybėje dėl šio buto, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Savivaldybėje jai buvo paaiškinta, kad reikia užpildyti prašymą ir sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo šiam butui tam, kad galėtų jį ieškovei parduoti, ir pasakė laukti.

1.2. Iki (duomenys neskelbtini) metų, kol gyveno kartu su vyru pas jo tėvus, butas ieškovei taip ir nebuvo parduotas. (duomenys neskelbtini)buvo nutraukta ieškovės ir V. P. santuoka ir ieškovė išsikraustė gyventi pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) anyta panaikino ieškovės deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini) (buvusio vyro tėvų bute). 2002 m. rugsėjo 13 d. ieškovė nusipirko kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jokio pranešimo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus jai parduotas, ieškovė taip ir negavo.

1.3. Ieškovė niekada negyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis dėl šio buto įsigijimo nuosavybės teise su Vilniaus miesto savivaldybe taip ir nebuvo sudaryta, nuosavybės teisės į šį butą ieškovė neįgijo. Nuomos sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe dėl šio buto nuomos taip pat nebuvo sudaryta ir ieškovė niekada nesinuomojo šio buto. Ieškovė net nežinojo, kad jai yra tiekiama elektros energija į nurodytą objektą. 2018 m. spalio 8 d., grįžusi iš Jungtinės Karalystės, kur gyvena ir dirba nuo 2012 m., ieškovė sužinojo, kad antstolių kontorose pagal 2016 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-21217-864/2016 vyksta 2 224,47 Eur skolos už elektros energiją, susidariusios per laikotarpį nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. sausio 7 d., išieškojimas iš ieškovės turto ir pajamų.

1.4. Ieškovė kreipėsi į UAB „Lietuvos energijos tiekimas”, kad paaiškintų kaip susidarė skola. UAB „Lietuvos energijos tiekimas” raštu Nr. 2018/1128 mane informavo, kad skola priteista už suvartotą elektros energiją objekte, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. sausio 7 d., už kurią nebuvo atsiskaityta. Taip pat minėta įmonė informavo, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo objekte nuo 1995 m. rugpjūčio 29 d. iki šiol sudaryta V. P. vardu. Šios sutarties pagrindu 2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius” kreipėsi į teismą dėl skolos iš V. P. priteisimo ir teismas šios bendrovės prašymą tenkino.

1.5. Sutartis dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo su Vilniaus miesto savivaldybe taip ir nebuvo sudaryta, kaip ir nebuvo sudaryta jokia kita sutartis – nuomos ar panaudos. Ieškovė net nežinojo, kad jai tiekiama elektra tame objekte. Ieškovė nebuvo elektros energijos vartotoja minėtame objekte ir įrenginiai objekte nebuvo jos kaip ir pats objektas, todėl neturėjo teisės sudaryti elektros energijos tiekimo - vartojimo sutarties. Dėl šio sandorio ieškovė buvo kartu ir suklaidinta, nes net nenumanė, kad sutartis iš karto įsigalios ir ieškovė turės mokėti už kitų asmenų suvartotą energiją. Taigi minėta 1995 m. rugpjūčio 29 d. elektros energijos tiekimo - vartojimo sutartis neįsigaliojo, teisės ir pareigos pagal šią sutartį ieškovei neatsirado. Tik nuo Vilniaus miesto savivaldybės valios priklausė, ar butas bus ieškovei parduotas ar ne, todėl minėta sutartis yra niekinė remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.68 straipsnio 4 dalimi.