- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- eAN2-272-397/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00426-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- K. M.
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Deimantė Tiškėsir Kaunas
- Kategorijos
- 19.12Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.13Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, viešąsias paslaugas teikiančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507–508 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. M. atstovės advokato padėjėjos Deimantės Tiškės ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. birželio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. M. Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6558-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265671559 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį, 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 12 d., 20.17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (neblaivumą pasitikrinti atsisakė) ir agresyviai nusiteikęs, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tuo įžeisdamas jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą, taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjui nutarimu paskirta 115,00 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi skundas buvo tenkintas iš dalies – panaikinta Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6558-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265671559 dalis, kuria K. M. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta, kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. M. atstovė advokatė Aušra Ručienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį dalyje, kuria nuspręsta netenkinti skundo dėl K. M. nubaudimo pagal ANK 508 straipsnį ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti 2025 m. balandžio 10 d. Institucijos nutarimą dalyje, kuria K. M. nubaustas pagal ANK 508 straipsnį ir K. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 508 straipsnį nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šioje administracinio nusižengimo byloje Kauno apylinkės teismas neįvertino, kad nėra jokių tiesioginių ir patikimų įrodymų, jog K. M. būtų ištaręs frazę „pyderai mentai“ ar kitus užgaulius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu. Jei iš tiesų pareiškėjas K. M. būtų pasakęs šiuos žodžius, jie būtų užfiksuoti vaizdo įraše, kuris laikytinas pagrindiniu įrodymu administracinio nusižengimo byloje, tačiau tai nėra užfiksuota, kas yra esminė aplinkybė, lemianti vertinimą dėl įžeidimo fakto buvimo. Tuo tarpu iš pareiškėjo pozicijos ir duotų parodymų matyti, kad jis sumurmėjo sau po nosimi žodžius, reaguodamas į tuo metu sulūžusį avarinį ženklą, o ne į pareigūnų veiksmus. Pats pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad ištarė „velniai rautų, nesusideda ženklas“ – tai yra akivaizdžiai emocinis pasipiktinimas situacija, kuomet dedant kelio ženklą į sutuoktinės automobilį, šis sulūžo. Išsakyti žodžiai buvo visiškai nesusiję su policijos pareigūnais. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išvada grindžiama vieninteliu pareigūno klausimu: „kaip sakėt?“ ir pareiškėjo atsaku: „ką girdėjai?“, kuris, objektyviai vertinant, taip pat neturi įžeidžiamo turinio ir negali būti laikomas įžeidimo patvirtinimu. Tokie žodžiai negali būti savaime interpretuojami kaip pareiškėjo kaltės pripažinimas ar įžeidimo faktas – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į visą situacijos kontekstą. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas K. M. pasakė įžeidimą policijos pareigūnų atžvilgiu, turėdamas tikslą juos pažeminti ar kaip nors paveikti jų tarnybinių pareigų vykdymą. Pažymėtina, kad K. M. įvykio metu stovėjo pakankamai dideliu atstumu nuo policijos pareigūno, todėl egzistuoja objektyvi tikimybė, jog pastarasis negalėjo aiškiai girdėti ar suprasti, kokius konkrečiai žodžius K. M. ištarė. Šią aplinkybę patvirtina ir paties pareigūno elgesys – jis kreipėsi į pareiškėją, pakartotinai klausdamas: „kaip sakėt?“. Toks klausimas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnas pats nebuvo tikras dėl pareiškėjo ištartų žodžių turinio, o tai reiškia, kad nėra objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas vartojo būtent necenzūrinius žodžius, todėl remtis šiomis aplinkybėmis kaip įrodytais faktais vertinant pareiškėjo atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį nėra pagrindo. Vaizdo įraše matomas asmens atsisukimas į policijos pareigūną įvyko dėl to, jog jis išgirdo pareigūno jam užduodamą klausimą („kaip sakėt?“). Reaguodamas į šį kreipinį, asmuo natūraliai atsisuko pareigūno kryptimi siekdamas išgirsti, suprasti ir, jei reikia, atsakyti į jam pateiktą klausimą. Tokia reakcija yra įprasta ir žmogiškai suprantama situacijoje, kai su asmeniu bendraujama tiesiogiai.
Atsiliepimas
3.2. Skundo autorės įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai laikosi nenuoseklios pozicijos dėl Institucijos atsiliepime nurodytų aplinkybių vertinimo. Viena vertus, spręsdamas dėl pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmeta Institucijos motyvus, esą pareiškėjas neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Kita vertus, vertindamas pareiškėjo atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį, teismas be pakankamo pagrindo remiasi tais pačiais Institucijos teiginiais, šį kartą juos vertindamas kaip pagrįstus – esą pareiškėjas elgėsi neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu. Tokia pozicija prieštarauja nuoseklumo ir teisinio vertinimo vientisumo principams. Jei pirmosios instancijos teismas vienu aspektu pagrįstai atmetė Institucijos nurodytas aplinkybes kaip neįrodytas ar nereikšmingas, tai jis neturėjo jomis vadovautis ir vertindamas kitą atsakomybės pagrindą. Atsižvelgiant į tai, jog nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio konkrečių įžeidžiančių žodžių vartojimą policijos pareigūnų atžvilgiu, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas neišsamiai ištyrė įrodymus, esančius administracinio nusižengimo byloje bei pažeidė konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis).
Šalies argumentai
4. Institucijos viršininkė Asta Užmedzkienė taip pat pateikė aukštesniajam teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-573-725/2025 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00426-2025-3) ir palikti galioti Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-6558-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25265671559.
4.1. Institucija skunde nurodo, jog K. M. inkriminuoti administraciniai nusižengimai visiškai įrodyti byloje esančia surinkta medžiaga, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų kūno kamerų, administracinio nusižengimo protokolu, administracinio sulaikymo protokolu, registrų duomenimis. Įrodymai nuoseklūs, vienas kitą papildo. Tuo tarpu apylinkės teismo posėdyje buvo išklausyta tik skundą pateikusi pusė, nevertinta policijos pareigūnų pozicija, tai yra, buvo remiamasi šališka, vienpusiška pareiškėjo nuomone dėl įvykio aplinkybių, ir tik ja remiantis priimtas procesinis sprendimas. Apylinkės teismas išimtinai aukščiau iškėlė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir jo gynybinę versiją, eliminavo visą byloje surinktą medžiagą, nors turėjo galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams pašalinti, tačiau šiuo atveju teismas net neapklausė įvykio vietoje buvusių pareigūnų ir kitų liudininkų.
4.2. Be to, nors apylinkės teismas sprendė, jog policijos pareigūnai neįspėjo apelianto, kad prieš jį bus panaudota fizinė prievarta, tačiau nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai buvo tarnybos metu, uniformuoti, vykdė savo tiesiogines įstatymo reglamentuotas funkcijas. Į įvykio vietą buvo iškviesti ir atvyko pagal Policijos registruojamų įvykių registre, registracijos Nr. ROIK 0125000083939, pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo apelianto žmona S. M.. Policijos pareigūnams aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, jų akivaizdoje S. M. įvykdė nusižengimą (vairuodama transporto priemonę, tuo pačiu metu, rankomis, naudojosi mobiliojo ryšio priemone), už kurį ji 2025 m. balandžio 7 d. įsiteisėjusiu nutarimu nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apeliantas, policijos pareigūnui nurodžius, kad S. M. įvykdė nusižengimą, pradėjo elgtis neadekvačiai, išplūdo pareigūnus necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, o būtent: K. M. policijos pareigūnams sušuko: „pydarai mentai“. Pareigūnams pasiteiravus ar šie žodžiai buvo skirti jiems, K. M. atsakė: „ką girdėjot, tą ir sakiau“. Tai yra, asmuo tyčia siekė įžeisti policijos pareigūnus. Pareigūnai nusprendė asmenį sulaikyti, kadangi šis buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu ir trukdė dirbti eismo įvykio vietoje, aiškinantis tuo pačiu ir S. M. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą padarytą nusižengimą. Apie tai, kad apeliantas sulaikomas policijos pareigūnas aiškiai ir nedviprasmiškai jį informavo. Policijos pareigūnas ketino vesti apeliantą iki tarnybinio automobilio, tačiau K. M. pradėjo stanginti rankų ir kojų raumenis, įsispirdamas kojomis į žemę, trukdė jį vesti, todėl buvo panaudota fizinė prievarta – apelianto rankos buvo užfiksuotos už nugaros. Vedant apeliantą link tarnybinio automobilio, K. M. rankomis trenkė į pareigūno ranką, kurioje jis laikė alkotesterio aparatą, taip ant žemės išmušdamas alkotesterį. Atvedus prie automobilio laikinojo sulaikymo kameros, asmuo pasidarė agresyvus, priešindamasis neleido jam uždėti specialiosios priemonės – antrankių, stangino rankas, nevykdė pareigūnų reikalavimų rankas atpalaiduoti. Uždėjus antrankius, asmuo toliau nevykdė teisėtų reikalavimų ir atsisakė lipti į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą, garsiai šaukė „mentai pyderai“, todėl buvo panaudota psichinė prievarta – pareigūnas ištraukė specialiąją priemonę – dujas ir ne mažiau, kaip du kartus pareikalavo pareiškėjo sėstis į tarnybinį automobilį. K. M. buvo įspėtas, kad nevykdant policijos pareigūnų reikalavimų bus panaudota specialioji priemonė – dujos. K. M. buvo įlaipintas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą, o pareigūnui uždarant laikinojo sulaikymo kameros duris, K. M. apspjovė pareigūną galvos srityje. Pareigūnui paklausus, kodėl jį apspjovė, K. M. atsakė: „nes pyderas mentas esi“. K. M. pradėjo grasinti pareigūnams sakydamas, kad: „aš jus atleisiu iš darbo, surasiu jus ir susidorosiu“. Institucija laikosi pozicijos, kad fizinė jėga ir specialiosios priemonės buvo panaudotos proporcingai, tiek kiek reikėjo, siekiant suvaldyti asmenis ir juos sulaikyti.
4.3. Institucija skunde pažymi, kad tuo pačiu policijos pareigūnų reikalavimų sulaikant apeliantą neklausė bei trukdė darbui ir S. M.. Ji priėjusi prie tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameros garsiai šūkavo, pareigūnus filmavo mobiliuoju telefonu, užstojo tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameros duris, trukdydama įlaipinti K. M. į tarnybinį automobilį. Pareigūnai pareikalavo S. M. atsitraukti, tačiau ji reikalavimų nevykdė, bandė tyčia užminti ant žemės gulintį alkotesterį, kurį K. M. buvo išmušęs iš pareigūno rankų. S. M. tuo metu, kaip buvo bendraujama su K. M., garsiai šaukė: „mentai ką jūs darot, pyderai, gaidžiai“, tuo įžeisdama policijos pareigūnų garbę ir orumą. Taigi, veiksmų intensyvumas, policijos pareigūnų skaičius įvykio vietoje, tuo pačiu pareigūnams besipriešinančių asmenų skaičius, aplinkybių kitimas laiko atžvilgiu ir panašiai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su policijos pareigūnų pasirinkta taktika ir veikimu konkrečiu atveju, konkrečioje vietoje. Institucija mano, kad duotuoju atveju dėl apelianto veiksmų intensyvumo nebuvo laiko perspėti dėl fizinės prievartos panaudojimo, siekiant sulaikyti asmenį ją reikėjo naudoti nedelsiant.
4.4. Institucija nurodo, kad pagal policijos taktiką poroje dirbantys policijos pareigūnai vykdantys aktyvius sulaikymo veiksmus skirstomi į „veiksmo“ ir „priedangos“ pareigūnus. Tai daroma siekiant apsaugoti ir apsisaugoti nuo sužalojimų, kito neigiamo poveikio. Veiksmo pareigūnas taktikos požiūriu vykdo aktyvius sulaikymo veiksmus, o priedangos pareigūnas pridengia veiksmo pareigūną, tai yra stovi saugiu atstumu nuo veiksmo vietos ir jo funkcija apsaugoti veiksmo pareigūną nuo galimo neigiamo pašalinių asmenų ir sulaikomojo poveikio ir galimo sužalojimo. Duotuoju atveju dėl K. M. ir S. M. aktyvių, intensyvių veiksmų policijos pareigūnai buvo priversti kviestis pagalbos kitą policijos ekipažą, siekiant sulaikyti asmenis, nutraukti jų neteisėtus veiksmus. Tuo buvo trukdomas policijos darbas. Policijos pareigūnai dirba pamainomis, jų dirbančių ekipažų skaičius priskirtoje teritorijoje yra ribotas, tai yra papildomą policijos ekipažą atitraukus iš kitos jų prižiūrimos teritorijos tam, kad įvykdyti įstatymu pavestas funkcijas, potencialiai buvo sukeltas pavojus viešajai tvarkai. Tuo tarpu vertindamas įrodymus apylinkės teismas aprašė tik skunde akcentuotas detales iš vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų kūno kamera, tačiau kūno kamera daryti vaizdo įrašai tik papildo kitus įrodymus, o būtent policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytas įvykio aplinkybes. Dirbant įvykio vietoje, policijos pareigūnai nekelia prioritetinių tikslų išskirtinai tik filmavimui, jie dirba savo tiesioginį darbą, atlieka jiems pavestas funkcijas, tai yra įvykio vietoje juda, o nufilmuoja tai, kas pavyksta. Protinga ir logiška manyti, kad ne tik policijos pareigūnai, bet ir kiti įvykio dalyviai įvykio vietoje juda, tai yra kinta jų buvimo vieta, atstumas ir panašiai, todėl vaizdo medžiaga ne visada pavyksta užfiksuoti nuoseklų atskiro objekto judėjimą vaizdu ir garsu, be to tam įtakos turi ir oro sąlygos (vėjas garsui), paros laikas (nakties, vakaro metas vaizdui).
4.5. Institucijos vertinimu, apylinkės teismas remdamasis tik K. M. pateikta jam patogia gynybine pozicija priėmė šališką, neteisingą ir neteisėtą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo.
Atsiliepimas
5. Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. atstovės advokatės Aušros Ručienės pateiktuose atsiliepimuose iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jų pateiktuose aukščiau aptartuose skunduose, todėl aukštesnysis teismas iš naujo aukščiau aptartų aplinkybių nekartoja.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. M. atstovės Aušros Ručienės ir Institucijos viršininkės Astos Užmedzkienės apeliaciniai skundai atmestini
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. M. atstovė bei Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje esančių įrodymu vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis dėl K. M. kaltės. K. M. atstovė tvirtina, kad pastarojo veiksmuose nėra ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, tuo tarpu Institucija prašo pripažinti K. M. įvykdžius ANK 508 straipsnyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Atsiliepimas
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, susipažinęs su atsiliepimais į juos ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su apelianto atstovės išdėstytais argumentais, jog K. M. pagal ANK 508 straipsnį nubaustas nepagrįstai, kaip ir neturi pagrindo manyti, kad apeliantas turėtų būti pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, kaip to prašo Institucija. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog byloje esančių įrodymų pakanka išvadoms dėl K. M. kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą pagrįsti, jo neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnį. Taip pat apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai K. M. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nustatęs, kad apelianto veiksmuose nebuvo šio nusižengimo sudėties. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra apeliantų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje
8. ANK 506 straipsnio 4 dalis, numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams.
9. Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai).
10. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai S. P. ir J. V. atvyko į iškvietimą dėl Kaune, Baltų prospekte įvykusio smulkaus eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas K. M. sutuoktinės vairuotas automobilis. Dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio ginčo nekilo, todėl pareigūnai paprašė eismo įvykio dalyvių perstatyti automobilius. Iš byloje esančio vaizdo įrašo girdėti, kad kol S. M. perstatinėja automobilį į kitą vietą, policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje apie tai, kad ji vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, o jai išlipus iš automobilio paaiškina, kad ji ką tik padarė administracinį nusižengimą, už kurį jai bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip tuomet K. M. paklausia sutuoktinės: „ar taip buvo?“ bei reikalauja pareigūnų pateikti įrodymus. Pareigūnai nurodo, kad įrodymų apeliantas galės išsireikalauti bylos eigoje ir apelianto sutuoktinei liepia eiti prie tarnybinio automobilio, susipildyti eismo įvykio deklaraciją. Tuo metu apeliantas nuėjęs prie sutuoktinės automobilio, užsisukęs bando sulankstyti kelio ženklą. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip į prieky ėję policijos pareigūnai staiga atsigręžia atgal, į apelianto pusę ir policijos pareigūnė paklausia kolegos: „girdėjai?“, o policijos pareigūnas apelianto per keletą kartų paklausia: „kaip sakėt“? ir tuo pat metu artėja link apelianto, o apeliantas atsisukęs atsako: „ką girdėjai“ ir pats prieina arčiau pareigūnų. Šie nurodo apeliantui, kad jis prieitų už įžeidinėjimus ir eitų į tarnybinį automobilį, dėl ko apeliantas nesiginčijo, tik nurodė, kad prieš tai padės į automobilio bagažinę kelio ženklą. Tačiau pareigūnai to padaryti neleido ir suėmę apeliantui už abiejų rankų ėmė šaukti: „nesipriešink!”, nors iš vaizdo įrašo nematyti, kad jis priešintųsi ar bandytų bėgti, kadangi ėjo kartu su pareigūnais, tiesiog nurodė, kad pareigūnas nenulaužtų jam rankos. Tuomet pareigūnas pasakė, kad apeliantas nestangintų rankų, kadangi „užsidėsim antrankiukus“. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, prieš uždedant jam antrankius, pareigūnų liepiamas plačiau praskęsti kojas, apeliantas taip pat šį reikalavimą vykdė, kadangi policijos pareigūnas nurodė kojas praskėsti dar plačiau, ką apeliantas ir vėl padarė. Toliau matoma, kaip apeliantas laiko už nugaros sudėjęs rankas, o policijos pareigūnai deda jam antrankius, rankų jis nejudina, nesimuisto, nebando išvengti sulaikymo. Apelianto sutuoktinei paklausus, kodėl sulaikomas jos vyras, pareigūnas atsakė, kad todėl, nes įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.
11. Taigi, išanalizavus aukščiau aptartame vaizdo įraše užfiksuotą situaciją, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju apelianto veiksmuose nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėtina, kad tuomet, kai pareigūnas nurodė, kad apeliantas prieitų dėl įžeidinėjimo, šis priėjo arčiau, o nurodant, kad eitų į tarnybinį automobilį – tam neprieštaravo, tiesiog išreiškė norą prieš tai padėti rankose laikomą kelio ženklą. Tuo tarpu pareigūnai, sulaikydami apeliantą, nenurodė, kokį jų reikalavimą jis turėtų vykdyti ar/ir kokio reikalavimo nevykdo, kas jau savaime nėra teisėtas veikimas, vietoje to, apelianto neįspėję pradėjo naudoti jo atžvilgiu fizinę jėgą ir suėmę už rankų vedė iki tarnybinio automobilio, kam beje, jis taip pat nesipriešino, nes iš vaizdo įrašo matoma, kad apeliantas ėjo kartu su pareigūnais. Be to, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl pareigūnai, matydami būtinybę apelianto atžvilgiu panaudoti specialiąją priemonę – antrankius, jo prieš tai neįspėjo, vietoje to, tiesiog nurodė, kad: „užsidėsime antrankiukus“, nors turėjo pareigą apeliantą apie galimą minėtos specialiosios priemonės panaudojimą prieš tai įspėti.
12. Institucija pateiktame skunde iš esmės neginčija fakto, kad apeliantas nebuvo įspėtas apie jo atžvilgiu ketinamą panaudoti specialiąją priemonę, tačiau nurodo, kad policijos pareigūnai nespėjo to padaryti dėl intensyvių apelianto veiksmų, vis dėl to, šiuos Institucijos argumentus aukščiau aptartas vaizdo įrašas paneigia, kadangi jame matoma, jog apeliantas, prieš jam uždedant antrankius, jokių aktyvių veiksmų, priešingai nei policijos pareigūnai, neatliko, netgi leidosi juos uždedamas. Be to, akivaizdu, kad jeigu pareigūnas spėjo pasakyti apeliantui: „užsidėsime antrankiukus“, neabejotinai būtų spėjęs jį prieš tai ir įspėti dėl šios specialiosios priemonės galimo panaudojimo. Institucijos skunde nurodyta aplinkybė, jog nors policijos pareigūnai neįspėjo apelianto, kad prieš jį bus panaudota fizinė prievarta, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai buvo tarnybos metu, uniformuoti, vykdė savo tiesiogines įstatymo reglamentuotas funkcijas, taip pat niekuo nepagrįsta. Vien ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai dėvi tarnybines uniformas ir vykdo jiems pavestas funkcijas, nereiškia, kad jie gali nesilaikyti įstatymų, priešingai – pareigūnams įstatymas suteikia ne tik daugiau teisių nei civiliams asmenims, tačiau ir atitinkamai jiems keliami aukštesni reikalavimai minėtų įstatymų laikytis.
13. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei savo pateiktame skunde nurodo Institucija, priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, ne tik apelianto parodymus ir vaizdo įrašą. Buvo vertinamas tiek apelianto skundo tyrinys, tiek Institucijos atsiliepime nurodyta informacija, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Tuo tarpu aplinkybė, jog apylinkės teismas į teismo posėdį neišsikvietė apklausti įvykio metu dirbusių policijos pareigūnų, apylinkės teismo šališkumo ar neaktyvumo neįrodo. Pažymėtina, kad minėtų policijos pareigūnų parodymai išsamiai išdėstyti jų tarnybiniuose pranešimuose, kurie surašyti iškarto po įvykio, kuomet pareigūnai įvykio aplinkybes prisiminė tiksliausiai. Akivaizdu, kad po įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui, jie įvykio aplinkybių geriau neprisimins. Be to, įvykio aplinkybės užfiksuotos jų kūno kameromis. Nors Institucija savo skunde menkina vaizdo įrašo įrodomąją galią, teigdama, kad įvykio vietoje dirbantys policininkai nekelia prioritetinių tikslų išskirtinai tik filmavimui, jie dirba tiesioginį darbą, o nufilmuoja tai, kas pavyksta, įvykio dalyviai įvykio vietoje juda, tai yra kinta jų buvimo vieta, atstumas ir panašiai, todėl vaizdo medžiaga ne visada pavyksta užfiksuoti nuoseklų atskiro objekto judėjimą vaizdu ir garsu, be to tam įtakos turi ir oro sąlygos (vėjas garsui), paros laikas (nakties, vakaro metas vaizdui), todėl tikslingiau būtų remtis policijos tarnybiniais pranešimais, aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali. Pažymėtina, kad nors visi įrodymai byloje turi svarbią reikšmę, vis dėl to, būtent vaizdo įrašas tokiose bylose, kai abi bylos šalys suinteresuotos apginti savo tiesą, tai yra – apeliantas nurodo, kad pareigūnų reikalavimus vykdė ir jiems nesipriešino, tuo tarpu Institucijos atstovai apelianto veiksmus įvertinimo kaip teisėtą policijos pareigūnų nevykdymą bei pasipriešinimą, yra objektyviausias įrodymas. Būtent dėl tokių ginčo situacijų, siekiant pašalinti neaiškumus bei kuo objektyvesnio aplinkybių ištyrimo, visi pareigūnų veiksmai ir yra filmuojami.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje
14. Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jo orumą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 508 straipsnio taikymas reikalauja ne tik objektyvaus žodžių užgaulumo fakto, bet ir subjektyviosios pusės – kaltės – nustatymo, tai yra būtina įrodyti, kad asmuo sąmoningai ir tyčia siekė įžeisti valstybės tarnautoją.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (žr., pvz., administracinių nusižengimų bylas: Nr. AN2-272-493/2018, Nr. AN2-253-397/2018, AN2-97- 334/2018, Nr. AN2-115-195/2018, Nr. AN2-139-574/2018, Nr. AN2-215-300/2018, Nr. AN2-287- 634/2020, Nr. AN2-102-813/2021). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247- 898/2020).
16. Iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnams nueinant prie savo tarnybinio automobilio, K. M. pasako: „pyderai mentai“, tokiu būdu juos įžeisdamas. Pareigūnui S. P. paklausus „kaip sakėt?“, apeliantas atsako: „ką girdėjai“. Tuo tarpu pats apeliantas skunde teigia, kad įžeidžiančio pobūdžio žodžių pareigūnų atžvilgiu neišsakė, jie tiesiog ne taip išgirdo. Apelianto atstovė skunde nurodo, kad jei iš tiesų pareiškėjas K. M. būtų šiuos ar kitus įžeidžiančius žodžius išsakęs pareigūnų atžvilgiu, jie būtų užfiksuoti vaizdo įraše, kuris laikytinas pagrindiniu įrodymu administracinio nusižengimo byloje, tačiau tai nėra užfiksuota, kas yra esminė aplinkybė, lemianti vertinimą dėl įžeidimo fakto buvimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas tiesiog sau po nosimi sumurmėjo žodžius „velniai rautų, nesusideda ženklas“, reaguodamas į tuo metu sulūžusį avarinį ženklą, o ne į pareigūnų veiksmus. Nagrinėjamu atveju nors ir iš dalies pritartina apelianto atstovei, kad būtent šių įžeidžiančio pobūdžio žodžių vaizdo įraše apskritai nesigirdi, kadangi pareigūnai buvo paėję toliau nuo apelianto, tačiau atsižvelgiant į abiejų pareigūnų reakcijas iškarto po neva jų atžvilgiu apelianto ištartų įžeidžiančio pobūdžio žodžių, kurios rodo, kad abu policijos pareigūnai išgirdo tuos pačius įžeidžiančius žodžius bei į tai, kokio pobūdžio žodžius apeliantas pareigūnų atžvilgiu vartojo tuomet, kai jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo patalpintas į tarnybinį policijos automobilį, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pareigūnais netikėti ir situaciją vertinti apelianto naudai.
17. Pažymėtina, kad vaizdo įraše aiškiai ir garsiai girdisi, kaip apeliantas policijos pareigūnui nurodo: „aš dar apmyšiu tave pydare, valink nachui gaidį“; „Sūka mente tau bus pyzdą pydare“; „tu dabar kentėsi, kad tavo motina nustiptų, valkata tu neraliuotas“; „suka, gaidžiukai, pakasiu nachui, tu pyderaste, suka tu nachui, kūrva aš tave sudraskysiu, suka“; „šitam pyderastui, šitam mentui nachui dienos suskaičiuotus sūka“. Aukštesniajam teismui nekyla jokių abejonių, kad paminėti žodžiai itin įžeidžiantys, nukreipti aiškiai prieš savo tarnybines funkcijas atliekantį pareigūną, netgi grasinančio pobūdžio, išsakyti tyčia, jais akivaizdžiai buvo siekiama įžeisti pareigūną, pažeminti jo orumą, todėl toks apelianto elgesys negali būti toleruojamas ir jis privalo prisiimti ANK 508 straipsnyje numatytą administracinę atsakomybę. Taigi, atsižvelgiant į aptarta, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog K. M. pagal ANK 508 straipsnį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
18. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apelianto gynėjos nurodytos aplinkybės, jog apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai laikėsi nenuoseklios pozicijos dėl Institucijos atsiliepime nurodytų aplinkybių vertinimo, tai yra, spręsdamas dėl pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas atmetė Institucijos motyvus, tačiau vertindamas pareiškėjo atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį, teismas be pakankamo pagrindo rėmėsi tais pačiais Institucijos teiginiais, šį kartą juos vertindamas kaip pagrįstus, kas prieštarauja nuoseklumo ir teisinio vertinimo vientisumo principams, aukštesniojo teismo vertinimu niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad tai, jog vertinant tuos pačius byloje esančius įrodymus, nustatoma, kad nėra tam tikro nusižengimo sudėties, tai nereiškia, kad automatiškai eliminuojama ir apelianto kaltė įvykdžius kitą administracinį nusižengimą. Tuo tarpu apylinkės teismas nuosekliai ir aiškiai savo nutartyje išdėstė, kodėl vienus įrodymus vertina apelianto, o kitus Institucijos naudai.
19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog K. M., išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tuo įžeisdamas jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimo dalį, kuria K. M. buvo nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė, nenustačius minėto administracinio nusižengimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. K. M. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta neperžengiant sankcijos ribų. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jo gynėjai ir Institucijai nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, tai nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu. Taigi, teisėta ir pagrįsta apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. atstovės Aušros Ručienės ir Institucijos viršininkės Astos Užmedzkienės apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. M. atstovės Aušros Ručienės bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinių skundų netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.