- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- 2-1140-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00221-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Jaltransa", "Ginestra", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, " Luminor Lizingas ", UAB " Luminor Lizingas ", "Dolomitas", UAB "Binčis", AB Šiaulių bankas-įgal Algirdas Matulis, " Pasvalio melioracija"
- Atsakovas
- "Šiaulių plentas"
- Kreditorius
- VSDFV Panevėžio skyrius, "GATAS", "Plungės Jonis- S"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria buvo patikslintas kreditorių sąrašas, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių plentas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
2. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 911 080,06 Eur finansinis reikalavimas.
3. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi buvo patikslintas RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuriuo patvirtintas kreditorės VMI patikslintas 912 811,57 Eur dydžio antros eilės finansinis reikalavimas; kreditorės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ ir I. S. S.A. buvo išbrauktos iš RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių sąrašo.
Šalies argumentai
4. Kreditorė VMI pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimo „Dėl viešosios įstaigos „Transporto infrastruktūros tyrimo centro likvidavimo“ Nr. 1190 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, įgyvendinanti valstybės, kaip VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, priimtų sprendimą dėl šios įstaigos likvidavimo. VMI nurodė, kad likviduojamos VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ savininke yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri įgyvendina likviduojamos viešosios įstaigos teises ir pareigas, todėl VMI patikslintas finansinis reikalavimas RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas be teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi tenkino kreditorės VMI atskirąjį skundą ir panaikino Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties dalį dėl VMI patikslinto 912 811,57 Eur dydžio antros eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo. Teismas minėto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą paskyrė nagrinėti iš naujo teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino patikslintą 912 811,57 Eur kreditorės VMI antros eilės finansinį reikalavimą.
3. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 2 d. nutartimi į RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių sąrašą įtraukta VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ su 1 731,51 Eur reikalavimu; 2021 m. liepos 13 d. VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ likvidatorius E. Č. informavo atsakovę, kad 2020 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 3-744 „Dėl viešosios įstaigos transporto infrastruktūros tyrimų centro likvidavimo“, buvo nuspręsta likviduoti VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.6.1 papunkčiu, kreditorės reikalavimas yra perleidžiamas naujam kreditoriui, kuriuo pagal minėtas teisės normas tampa VMI.
4. Teismas nustatė, kad VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus, ir kurio steigėjas ir vienintelis dalininkas (savininkas) yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Taip pat nustatyta, kad iš Juridinių asmenų registro VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ išregistruota 2021 m. rugpjūčio 4 d.
5. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.6 papunkčiu, sprendė, kad pradinės kreditorės VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ reikalavimo teisė perėjo kreditorei VMI, todėl patvirtino kreditorės VMI patikslintą (padidintą) 912 811,57 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Trečiasis asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atskirąjį skundą, prašydama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria patvirtintas patikslintas jos 912 811,57 Eur dydžio antros eilės finansinis reikalavimas, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. R. M. administravimo įstatymo 13 straipsniu, Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kreditorė VMI neįgyvendino likviduojamos VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimo centro“ turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, todėl VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimo centro“ reikalavimas į atsakovę RUAB „Šiaulių plentas“ jai nepereina.
1.2. VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2021 m. rugpjūčio 4 d., o CK 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Tačiau VMI neturi duomenų apie reikalavimo teisių iki VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ likvidavimo jai (VMI) perleidimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė RUAB „Šiaulių plentas“, atstovaujama administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad kreditorė atskirajame skunde nepateikė argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties neteisėtumu. Taip pat nenurodė kokias materialines ar procesines teisė normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Taigi, kreditorė neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte jai numatytos pareigos pateikti aplinkybes, patvirtinančias skundžiamo procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
4. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ir ĮRĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo procesas pradėtas 2019 m. spalio 4 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮRĮ nuostatos.
5. Apeliacijos objektu yra teismo nutarties, kuria patikslintas padidintas VMI finansinis reikalavimas RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turi perimti pradinės kreditorės VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ 1 731,51 Eur reikalavimą RUAB Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje. Apeliantės teigimu, ji neįgyvendino likviduojamos VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimo centro“ turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, taip pat nėra perėmusi reikalavimo iš VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“.
7. ĮRĮ 23 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų tvirtinimą. Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumo teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas, reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai nemokumo procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246-781/2020; 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-403-585/2021). Nemokumo bylos iškėlimas skolininkui neriboja jo kreditorių teisės disponuoti reikalavimo teisėmis savo nuožiūra. Taigi kreditoriai turi teisę nemokumo proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims, taip pat jų atsisakyti.
9. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 punktas).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. vasario 2 d. nutartimi į RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių sąrašą įtraukta VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ su 1 731,51 Eur reikalavimu. Byloje kilo ginčas kas turi perimti likviduojamos VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ 1 731,51 Eur reikalavimą RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje, t. y. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 10 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.6 papunkčiu, sprendė, kad pradinės kreditorės VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ reikalavimo teisė perėjo kreditorei VMI. Kaip minėta, VMI su tokia teismo išvada nesutinka.
11. Taigi, šioje byloje VMI buvo įtraukta į atsakovės restruktūrizavimo procesą, nesant dėl to pareikštos jos valios – į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą su prašymu įtraukti apeliantę į kreditorių sąrašą kreipėsi nemokumo administratorė, gavusi atitinkamą VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ pranešimą dėl kreditoriaus pakeitimo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikšminga tai, kad, skundžiama nutartimi įtraukus VMI į atsakovės restruktūrizavimo procesą šiai nesutinkant, buvo paneigta iš dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis, ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalis) atsirandanti VMI teisė pačiai disponuoti turimais materialiniais teisiniais reikalavimais ir su jais susijusiomis procesinėmis teisėmis, t. y. pirmiausia apsispręsti dėl turimų materialinių teisių, o vėliau, dėl to, ar įgyvendinti reikalavimus skolininkui. Ši nuostata išlieka aktuali ir kreditoriaus reikalavimo perėjimo kitam asmeniui atveju. Kadangi administratorės prašyme nebuvo nurodyta jokių aplinkybių dėl tokio reikalavimo teisės perėjimo VMI, apeliantė nurodo tokių duomenų neturinti, tai ir dėl šios priežasties tenkinti administratorės prašymo nebuvo pagrindo. Todėl VMI pateikus prieštaravimą dėl 1 731,51 Eur jos finansinio reikalavimo padidinimo RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tvirtinti VMI padidintą kreditorinį antros eilės reikalavimą RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymą patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 731,51 Eur finansinį reikalavimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti.