Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Šiaulių plentas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – administratorė). Pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ 2019-11-22 pateikė RUAB „Šiaulių plentas“ nemokumo administratorei prašymą įtraukti UAB „Šiaulių lyra“ į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 1116, 07 Eur finansinį reikalavimą.

4. RUAB „Šiaulių plentas“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad reikalavimo nepripažįsta. Nesutikimas su reikalavimu argumentuojamas tuo, kad UAB „Šiaulių plentas“ nutraukdama ryšio kabelį žalą padarė kabelio savininkui AB „Telia Lietuva“, kuriai pagal jos pateiktą paskaičiavimą (kabelio atstatymo darbus ir išmokėtas kompensacijas) žalą atlygino; UAB „Šiaulių lyra“ nėra interneto tiekėjo, kuriam priklauso nutrauktas kabelis, klientas; UAB „Šiaulių lyra“ padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta, turėtų atlyginti UAB „Masada“, su kuria sieja sutartiniai santykiai dėl interneto ryšio tiekimo; UAB „Šiaulių lyra“ neįrodė ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos; UAB „Šiaulių lyra“ nepateikė pagrįstų ir įtikinamų įrodymų, kad laikotarpyje nuo 2019-05-02 15 val. iki 2019-05-03 19 val. nevykdė ūkinės veiklos ir negavo jokių pajamų iš savo veiklos; nepagrindė, kad dėl nutraukto interneto per 14 val. galėjo uždirbti -1 277,07 Eur grynojo pelno.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo procesas ir įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėti iki 2020 m. sausio 1 d., įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo klausimas spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮRĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

6. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. ĮRĮ 23 straipsnio 5 dalis numato, kad administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai ginčijami. Bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais; tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-99/2014).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad RUAB „Šiaulių plentas“, vykdydama rangos darbus pagal 2018-10-01 rangos sutartį Nr. SŽ-1054, sudarytą su Šiaulių miesto savivaldybės administracija, ir rekonstruodama „Šiaulių miesto Lyros ir Gardino gatvių sankryžą“, 2019-05-02 nutraukė ryšio kabelį, kuriuo tiekiamas AB „Telia Lietuva“ interneto ryšys verslo klientei UAB „Masada“. Gedimas likviduotas 2019-05-03 22.34 val. UAB „Masada“ atskiru susitarimu yra sudariusi galimybę UAB „Šiaulių lyra“ naudotis iš AB „Telia“ užsakomu interneto ryšiu. Dėl avarijos nutrūko duomenų perdavimo paslaugos UAB „Masada“ fizine linija, kurios vienas taškas yra Lyros g. 13, Šiauliuose. 2019-05-02 UAB „Šiaulių lyra“ Generalinio direktoriaus įsakymu nuo 2019-05-02 15 val. buvo sustabdyta prekyba ir klientų aptarnavimas prekybos centre „Viskas namams“. Už suteiktas interneto paslaugas 2019 m. gegužės mėnesį UAB „Šiaulių lyra“ su UAB „Masada“ atsiskaitė pagal 2019-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAS20308 (interneto paslaugos 198,52 Eur). AB „Telia Lietuva“ UAB „Masada“ (klientei, kuriai buvo teikiama interneto paslauga) išmokėjo – 161,00 Eur piniginę kompensaciją.

8. Nagrinėjamu atveju, sprendžiamas klausimas dėl UAB „Šiaulių lyra” kreditorinio reikalavimo 1116,07 Eur sumai patvirtinimo, kurį sudaro negautos pajamos dėl interneto ryšio nutraukimo sustabdžius prekybą ir klientų aptarnavimą prekybos centre „Viskas namams”.

9. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 str.). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

10. Byloje faktiškai nėra ginčo dėl to, jog UAB „Šiaulių plentas“ kaltės buvo nutrauktas ryšio kabelis, kuriuo internetinis ryšys buvo tiekiamas AB „Telia Lietuva“ klientei UAB „Masada“. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dėl internetinio ryšio nutraukimo buvo sustabdyta ir pareiškėjos UAB „Šiaulių lyra“ prekybos centro „Viskas namams“ veikla, todėl pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ patyrė netiesioginius nuostolius.

11. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas dėl minėto teisinio reglamentavimo taikymo savo išaiškinimuose yra pasisakęs, jog įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007 ir kt.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo 2006-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2013-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Nagrinėjamoje byloje įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ įrodė visas sąlygas, būtinas negautoms pajamoms pagrįsti.

12. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Nuostoliais laikytinos negautos pajamos, kurias pareiškėja būtų gavusi, jeigu nebūtų nutrauktas interneto ryšys. Pareiškėja patirtos žalos dydį apskaičiavo vertindama PC „Viskas namams” vidutines apyvartas ir gaunamą vidutinį pelną ketvirtadieniais ir penktadieniais, skaičiavimams naudotas 2018 metų vidurkis. Pateiktoje buhalterinėje pažymoje nurodoma, kad 2018 metais vidutinis vienos valandos pelnas yra 91,22 Eur, vidutinis pelnas paskaičiuotas iš pardavimų sumos atimant savikainą. Pareiškėjos teigimu, 14 valandų nevykdant prekybos, negautas pelnas sudaro 1277,07 Eur, kadangi AB „Telia Lietuva” kompensavo 161 Eur žalos, likusi nekompensuota žala sudaro 1116,07 Eur.

13. Teismo vertinimu, nurodyta negautų pajamų suma ir jos apskaičiavimo kriterijai neatitinka negautų pajamų atžvilgiu keliamo realumo reikalavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė 2019 m. gegužės mėnesio prekių pardavimo analizės pagal dienas, taip pat nepateikė 2019 metų vidutinio pelno paskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal UAB „Šiaulių lyra” juridinių asmenų registrui pateiktus balansus ir pelno nuostolių ataskaitas UAB „Šiaulių lyra” 2019 metų pardavimo pajamas ir pelnas, lyginant su 2018 metais, buvo mažesnis, teismo vertinimu, apskaičiuojant negautas pajamas 2018 metų vidutinio pelno taikymas nėra pateisinamas. Toks pareiškėjos pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo metodas negali būti laikomas tinkamu negautoms pajamoms šiuo konkrečiu atveju apskaičiuoti ir negali būti vertinamas kaip patikimas apskaičiavimas, kurio pagrindu būtų apskaičiuojamas realus pelnas.

14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

15. Teismo vertinimu, pareiškėjos naudojamas bendro pelno skaičiavimo būdas neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant grynąjį pelną reikėjo įvertinti ir mokėtinų mokesčių dydį, kuris turėjo būti minusuotas iš bendro tikėtino gauti grynojo pelno sumos. Nors ir tikėtina, kad pareiškėja prarado galimybę gauti pelną dėl prekybos centro veiklos sustabdymo, tačiau visiškai akivaizdu, jog nesant galimybės nustatyti konkretaus negautų pajamų dydžio, argumentai ir paskaičiavimai dėl negautų pajamų laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek pareiškėja prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

16. Pakartotinai pažymėtina, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai UAB „Šiaulių lyra“ neįrodžius realaus negautų pajamų dydžio, reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Šiaulių lyra” prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 1116,70 Eur finansinį reikalavimą netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.