Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas T. J. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos ieškovo naudai 11 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas neginčija ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto, vykdyto baudžiamojo persekiojimo pagrįstumo. Ieškovas valstybės neteisėtus veiksmus ir jam padarytą neturtinę žalą kildina iš prokurorų ir teismų veiksmų dėl per ilgo baudžiamojo proceso ir per ilgo kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, taikymo. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai kaip neturtinės žalos pagrindą nurodė ir suėmimo neteisėtumą, tinkamų kalinimo sąlygų suėmimo metu neužtikrinimą (netinkamų kalinimo sąlygų), tačiau, kaip patikslino paaiškinimų metu, šias aplinkybes nurodė bendrame kontekste, siekdamas pagrįsti išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, įvertinus, kad šiomis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas ieškinys, teismas plačiau dėl to nepasisako, atitinkamai nesprendžia Generalinės prokuratūros prašymo taikyti šiems reikalavimams ieškinio senatį.

Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimo asmeniui už kardomosios priemonės, viso baudžiamojo proceso trukmę. Kai nagrinėjami galimai neteisėti veiksmai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) garantuojamų ieškovo teisių pažeidimu, šių veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamas Konvencijos nuostatas, aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Joje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką. EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., EŽTT 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austriją, peticijos Nr. 1602/62). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi teisingumas turėtų būti vykdomas operatyviai, priešingu atveju galima pakenkti teisingumo vykdymo veiksmingumui bei patikimumui, kartu gali sumažėti pagarba teisės viršenybės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020, 44 punktas).

Pažymėtina, kad asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12717/06, § 35).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš viso baudžiamasis procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ((duomenys neskelbtini)) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ((duomenys neskelbtini)) truko 11 metų 6 mėnesius ir 8 dienas, nuo pranešimo apie įtarimą ieškovui ((duomenys neskelbtini)) truko 11 metų 4 mėnesius, o įskaitant ir bylos nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme – 12 metų 5 mėnesius ir 18 dienų. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ieškovo atžvilgiu buvo taikoma iš viso 11 metų ir 1 mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 81–83 punktai; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 46 punktas ir jame nurodyta EŽTT bei kasacinio teismo praktika). Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55479/00; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 70661/01).

Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Specialiųjų užduočių skyriaus (duomenys neskelbtini)-iojo poskyrio tyrėjos (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo dėl operatyvinio tyrimo metu nustatytų nusikalstamų veikų požymių pagrindu (duomenys neskelbtini) FNTT Specialiųjų užduočių skyriaus viršininko pavaduotojo rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl organizuotos grupės, kurioje dalyvavimu buvo įtariamas ir ieškovas, vykdytų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymių, o būtent dėl valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule, dokumentų klastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (baudž. b. 1 t., b. l. 57). Tą pačią dieną apie pradėtą minėtą ikiteisminį tyrimą buvo informuota Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra (baudž. b. 1 t., b. l. 55-56).

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) prašymu ikiteisminio tyrimo terminas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 1 t., b. l. 68), (duomenys neskelbtini) prašymu ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 1 t., b. l. 69), (duomenys neskelbtini) prašymu – iki (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 1 t., b. l. 70-71), (duomenys neskelbtini) prašymu – iki (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 1 t., b. l. 72-73). Prašymai pratęsti buvo teikiami dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos apimties, atliktų ir atliktinų procesinių veiksmų apimties, baudžiamojon atsakomybėn trauktinų juridinių asmenų atstovų paskyrimo būtinumo, pranešimų apie įtarimų įteikimą surašymo, dalies ikiteisminio tyrimo atskyrimo ir kitų veiksmų atlikimo. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) prašymu dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame buvo tiriamos dviejų organizuotų grupių nusikalstamos veikos, didelės apimties, didelio įtariamųjų skaičiaus ((duomenys neskelbtini) įtariamųjų), būtinumo supažindinti įtariamuosius su ikiteisminio tyrimo medžiaga, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminas buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 31 t., b. l. 164–165).

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 1 t., b. l. 38–39). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro M. G. (duomenys neskelbtini) nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, ieškovo atžvilgiu dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (baudž. b. 1 t., b. l. 1–3).

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) pavedimu FNTT tyrėjui buvo pavesta ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus, t. y. pranešti įtariamiems apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (baudž. b. 31 t., b. l. 54-55). (duomenys neskelbtini) pranešimu ieškovas buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (baudž. b. 31 t., b. l. 92). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (baudž. b. 31 t., b. l. 88–89), (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, nes nebuvo nustatinėjamos jį išteisinančios aplinkybės, be to, pareiškė prašymą jį apklausti byloje (baudž. b. 32 t., b. l. 6). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu minėtas ieškovo prašymas buvo atmestas, be kita ko, nurodant, jog ieškovui 3 kartus buvo suteikta teisė duoti parodymus apie galimai nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo ir parodymus duoti atsisakė, be to, toks ieškovo prašymas buvo įvertintas kaip gynybos taktika ir siekis vilkinti ikiteisminį tyrimą (baudž. b. 32 t., b. l. 7-8). Pažymėtina, kad kiti įtariamieji byloje teikė prašymus pratęsti terminą papildyti bylos medžiagą, skundus dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo (baudž. b. 31 t., b. l. 166-195), prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (baudž. b. 32 t., b. l. 1-4, 10-12), atnaujinti ikiteisminį tyrimą (baudž. b. 32 t., b. l. 14-20).

(duomenys neskelbtini) buvo surašytas kaltinamasis aktas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 32 t., b. l. 22–227), kuris Vilniaus apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu buvo užvesta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis, susijusi su šioje byloje pareikštais reikalavimais, išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), apimtis yra (duomenys neskelbtini) tomai, kuriame kaltinimai buvo pareikšti (duomenys neskelbtini) asmenų, iš jų (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų ir (duomenys neskelbtini) juridiniams asmenims, ikiteisminis tyrimas tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. 3 metus ir 26 dienas.

Vertinant atskirus procesinius veiksmus, pažymėtina, kad, kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, atliekant ikiteisminį tyrimą pagrindiniai veiksmai su įtariamųjų nustatymu, jų suradimu ir apklausimu, taip pat kratų įtariamųjų gyvenamosiose ir (ar) darbo arba kitose vietose atlikimu buvo atliekami (duomenys neskelbtini) m. pradžioje. Vėliau pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo daugiausia nukreipti į objektų – atitinkamų juridinių asmenų ūkinės-finansinės veiklos dokumentų tyrimus, žalos masto (dydžio) nustatymą, kitų įrodymų (dokumentų) rinkimą ir pan. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo paskirta trylika tyrimų – kompiuterių, jų sistemų tyrimai, juridinių asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimai (baudž. b. 4 t., b. l. 1-97, 107-174; 5 t., b. l. 1-53, 59-184; 6 t., b. l. 1-11, 78-87, 148-161; 7 t., b. l. 11-22; 8 t., b. l. 1-7; 10 t. b. l. 1-12). Kasacinio teismo pažymėta, kad tais atvejais, kai tiriama finansinio pobūdžio nusikalstama veika, jai ištirti dažniausiai yra būtinos specialiosios žinios, atliekami ūkinės finansinės veiklos tyrimai, kompiuteriuose ir kitose elektroninių duomenų saugojimo laikmenose esančios informacijos tyrimas, kas gali pailginti baudžiamojo proceso trukmę. Vertinant baudžiamojo proceso požiūriu šių veiksmų atlikimas ir ikiteisminio tyrimo pratęsimas jiems atlikti gali būti teisėtas, remiantis tuo, kad reikia surinkti pakankamai duomenų įtarimams patikrinti, tačiau, vertinant civilinės teisės požiūriu, svarbu yra atkreipti dėmesį į tyrimo veiksmų ir užduočių planavimą, organizavimą, koordinavimą ir kontroliavimą. Tyrimo ar nagrinėjimo išsamumas nereiškia perteklinės informacijos byloje rinkimo ir išteklių švaistymo: nauji duomenų rinkimo veiksmai, kurių rezultatas nebeduoda jokios pridėtinės vertės, neturi būti atliekami. Todėl ilgesnis baudžiamasis procesas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai tyrimą atliekantys pareigūnai tinkamai organizuoja ir vykdo baudžiamąjį procesą, tai reiškia, kad nepakanka vien priimti sprendimą kreiptis į atitinkamą specialistą, būtina tinkamai surinkti teisingus ir išsamius duomenis – tyrimo objektą, pateikti tikslius klausimus, į kuriuos specialisto duoti atsakymai padėtų ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nuspręsti dėl tolesnės tyrimo eigos ir jo baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020, 54 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tirtų nusikalstamų veikų pobūdį, specialiosios žinios buvo būtinos, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimai, kompiuteriuose esančios informacijos tyrimai, atlikti pagrįstai.

Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesį įtariamiems pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovas pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (kuris buvo atmestas), kiti įtariamieji byloje teikė prašymus pratęsti terminą papildyti bylos medžiagą, skundus dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo, prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Įvertinus visumą ikiteisminio tyrimo duomenų, atliktus procesinius veiksmus, pagrindo vertinti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti pažeidžiant bendrąsias rūpestingumo pareigas, nėra. Vertinant ieškovo elgesį, konstatuotina, kad jis didesnių procesinių delsimų iš esmės nesukėlė, tačiau ieškovas, pabaigus ikiteisminį tyrimą, t. y. po 3 metų, pats teikė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, siekiant ištirti nenustatytas aplinkybes, kuris prokuroro buvo atmestas, be kita ko, įžvelgiant ieškovo siekį vilkinti ikiteisminį tyrimą.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi skyrė baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėti teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 33 t., b. l. 41-42). Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir LITEKO duomenų nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš viso buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) teisiamasis posėdis, iš kurių daugiau nei pusė buvo atšaukti, atidėti arba paskelbta bylos nagrinėjimo pertrauka dėl to, kad į teisiamuosius posėdžius nebuvo atvykę kaltinamieji ar jų gynėjai dėl ligos ar kitų priežasčių, dėl būtinumo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, 3 posėdžiai buvo atidėti, atšaukti arba paskelbta pertrauka ir dėl ieškovo ligos. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo padaryta pertrauka bylos nagrinėjime dėl to, kad teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi kaltinamajam G. K. buvo paskirta (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 36 t., b. l. 16–19). Pažymėtina, kad kaltinamajam G. K. neatvykstant į teisiamuosius posėdžius ir tuo trukdant nagrinėti baudžiamąją bylą, teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi kaltinamajam G. K. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą (baudž. b. 37 t., b. l. 66–69). (duomenys neskelbtini), teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi bylos nagrinėjimą G. K. atžvilgiu išskyrė, kitų kaltinamųjų atžvilgiu procesą tęsė toliau (baudž. b. 38 t., b. l. 32–35).

Baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti iš esmės (duomenys neskelbtini), atidedant nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą (duomenys neskelbtini), vėliau nuosprendžio paskelbimas buvo atidėtas iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 39 t., b. l. 95–96). Teismo nuosprendis buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 39 t., b. l. 97-148; 40 t., b. l. 1-226). Minėtu teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už veiką, panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM, veikiant organizuotoje grupėje), 182 straipsnio 2 dalį (už veiką, panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokestį, veikiant organizuotoje grupėje), paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

Taigi baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. 5 metus 4 mėnesius ir 5 dienas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (posėdžių protokolų) nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas iki (duomenys neskelbtini) vyko intensyviai, posėdžiai, atsižvelgiant į kaltinamųjų gynėjų užimtumą, buvo skiriami iš esmės kas mėnesį, darant paprastai ne ilgesnes kaip vieno mėnesio pertraukas, nuo (duomenys neskelbtini) m. antro pusmečio bylos nagrinėjimo intensyvumas sumažėjo; baudžiamojoje byloje buvo išklausyti (duomenys neskelbtini) įtariamųjų ar jų atstovų (gynėjų) parodymai ir baigiamosios kalbos, apklausta daug liudytojų, taip pat teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojų parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, išklausytas civilinis ieškovas bei apklausti 2 specialistai, pateikę išvadas ikiteisminiame tyrime. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesiais (vasaros laikotarpiu) baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama dėl bylą nagrinėjusio teisėjo ir kaltinamųjų gynėjų užimtumo (suplanuotų atostogų). Pažymėtina, kad BPK 234, 243 ar 244 straipsniai nenumato bylos nagrinėjimo atidėjimo ar pertraukos paskelbimo dėl kaltinamųjų gynėjų atostogų, todėl yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atidedant bylos nagrinėjimą ar skelbiant bylos nagrinėjimo pertraukas buvo nesilaikoma BPK 234, 243 ar 244 straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų protingų priemonių, kurias teismui suteikia baudžiamojo proceso įstatymas, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės neabejotinai pailgino bylos nagrinėjimo trukmę, o tai yra priežastis konstatuoti netinkamą pirmosios instancijos teismo proceso organizavimą.

Nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamoji byla pagal kaltinamųjų, tame tarpe ir ieškovo, bei prokuroro apeliacinius skundus buvo gauta (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 41 t., b. l. 76). Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje apeliacinės instancijos teisme (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 41 t., b. l. 88-90). (duomenys neskelbtini) vykusio teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nušalino nuo dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą prokurorą M. G., o bylos nagrinėjimą atidėjo bei paskyrė teisiamąjį posėdį (duomenys neskelbtini), be kita ko, sudarant galimybę naujam prokurorui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (baudž. b. 41 t., b. l. 132-133, 134-138). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teisme buvo skirta daugiau nei (duomenys neskelbtini) teisiamųjų posėdžių, tačiau daugiau nei pusė jų buvo atidėti/atšaukti ar paskelbta pertrauka, nes į teismo posėdį neatvyko vieno iš kaltinamųjų gynėjas, vienas iš kaltinamųjų, buvo nustatytas poreikis išreikalauti papildomus įrodymus (duomenis) arba per nustatytą terminą teismui nebuvo pateikti pareikalauti įrodymai (duomenys). (duomenys neskelbtini) pasikeitus bylą nagrinėjusiai teismo sudėčiai (baudž. b. 43 t., b. l. 176-177), baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nuo (duomenys neskelbtini) buvo pradėta nagrinėti iš naujo.

Nustatyta, kad baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme baigta nagrinėti iš esmės (duomenys neskelbtini), atidedant nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą (duomenys neskelbtini), vėliau nuosprendžio paskelbimas buvo atidėtas iki (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 44 t., b. l. 96-99). Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 44 t., b. l. 100-214; 45 t., b. l. 1-200; 46 t., b. l. 1-157). Minėtu teismo nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už veiką, panaikinant didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokestį), pašalinant iš Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio atitinkamas aplinkybes apie tam tikras ieškovo padarytas nusikalstamas veikas, kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas, palikta nepakeista ir ieškovui skirta bausmė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. beveik 3 metus. Bylos nagrinėjimo terminą iš esmės lėmė dažnas teismo posėdžių atšaukimas/atidėjimas ar pertraukų paskelbimas dėl gynėjų ar kaltinamųjų (paprastai dėl svarbių priežasčių) neatvykimo į teismo posėdį, papildomų įrodymų (duomenų) išreikalavimo ir pan. (duomenys neskelbtini) m. vasaros laikotarpiu baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama dėl bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos ir kaltinamųjų gynėjų užimtumo (suplanuotų atostogų). Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad ilgesnį baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, nulėmė ir (duomenys neskelbtini) mėnesį teismo sudėties pasikeitimas, dėl ko bylos nagrinėjimas pradėtas iš naujo, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme, byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog abi pastarosios aplinkybės labiausiai nulėmė ilgesnę baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmę.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio (baudž. b. 48 t., b. l. 42-54), taip pat kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prokuroras ir dalis kitų nuteistųjų. Kasacine tvarka bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartimi bylą nutarta nagrinėti žodinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje (baudž. b. 48 t., b. l. 80–81). (duomenys neskelbtini) nutartimi, dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (duomenys neskelbtini) (baudž. b. 48 t., b. l. 101). Baudžiamoji byla kasacine tvarka žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje, o (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis ieškovo atžvilgiu paliktas nepakeistas (baudž. b. 48 t., b. l. 117–132, 133–170). Taigi, baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. 9 mėnesius ir 15 dienų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad baudžiamoji byla buvo sudėtinga, kadangi kaltinimai buvo pareikšti (duomenys neskelbtini) asmenų, iš jų (duomenys neskelbtini) juridiniams asmenims, buvo tiriama organizuotos grupės veikla, vertinami šios grupės narių tarpusavio ryšiai, jų bendri susitarimai veikti tam tikru būdu, taip pat vertinama nusikalstamų veikų padarymu įtariamų juridinių asmenų ūkinė-finansinė veikla ir su tuo susiję dokumentai, ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė (duomenys neskelbtini) tomai.

Minėta, jog byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ((duomenys neskelbtini)) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini)) yra 11 metų 6 mėnesiai ir 8 dienos, o nuo ieškovo sulaikymo ir įtarimų jam pareiškimo ((duomenys neskelbtini)) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini)) yra 11 metų ir 4 mėnesiai bei atitinkamai iki kasacinės instancijos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo – 12 metų 3 mėnesiai ir 9 dienos. Tokia baudžiamojo proceso trukmė, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos teismų praktika, savaime pripažintina labai ilga. Tai konstatavo ir baudžiamąją bylą nagrinėję apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismas į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę atsižvelgė ir spręsdamas dėl bausmės ieškovui parinkimo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas baudžiamojo proceso trukmę, pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl (duomenys neskelbtini), dėl prokurorų bei bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pasikeitimo, dėl ko byla turėjo būti pradėta nagrinėti iš naujo, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, taip pat dėl to, kad posėdžiai nevyko dėl nuteistųjų, jų gynėjų nedalyvavimo teismo posėdžiuose, be to, ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė bylos apimtis bei sudėtingumas.

Vadovaujantis kasacinio teismo ir EŽTT aktualiu klausimu formuojama praktika, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti šioje civilinėje byloje ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą dėl proceso organizavimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme ydingumo.

Dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, trukmės.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, taip pat įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis (BPK 134 ir 136 straipsniai). Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad dėl paimto dokumento jam buvo apribotos galimybės susirasti darbą. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė prašymą grąžinti jam pasą dviem paroms, nes dokumentas reikalingas keičiant vairuotojo pažymėjimą (baudž. b. 22 t., b. l. 129). Ieškovo prašymas buvo patenkintas. (duomenys neskelbtini) ieškovas vėl teikė prašymą grąžinti pasą siekiant pakeisti darbą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas (baudž. b. 22 t., b. l. 130-131). (duomenys neskelbtini) ieškovui pateikus prašymą grąžinti pasą, siekiant įsidarbinti, prašymas buvo patenkintas, pasas laikinai buvo grąžintas (baudž. b. 22 t., b. l. 132-133). (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė prašymą panaikinti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nes, pasak ieškovo, pasas reikalingas norint vykti į darbo komandiruotes (baudž. b. 31 t., b. l. 84). Kadangi ikiteisminis tyrimas tuo metu buvo baigiamojoje stadijoje, prokuroras (duomenys neskelbtini) nutarimu prašymo pagrįstai netenkino (baudž. b. 31 t., b. l. 82-83). (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti jam paskirtas kardomąsias priemones, panaikinant kardomąją priemonę dėl dokumentų (paso) paėmimo (baudž. b. 33 t., b. l. 74). Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovo prašymas buvo patenkintas, grąžinant ieškovui jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą (baudž. b. 33 t., b. l. 76).

Taigi, minėtos kardomosios priemonės visa apimtimi ieškovui buvo taikomos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o likusios kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis) ieškovui buvo taikomos tiek atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, tiek nagrinėjant bylą teisme. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, buvo panaikintos įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiui. Taigi, iš viso kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis) ieškovo atžvilgiu buvo taikomos 11 metų ir 1 mėnesį. Ieškovo teigimu, taikant ieškovui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tokį ilgą laiką buvo nepagrįstai suvaržyta jo teisė į judėjimo laisvę.

Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį dėl kardomosios priemonės taikymo, turi būti nustatytas neteisėtumas kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų; kiek tai susiję su Konvencijos ir jos protokolų taikymu, atsižvelgiant į atitinkamas jų nuostatas, aiškinamas EŽTT praktikoje. Konvencijos protokolo Nr. 4 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą; 2 dalyje – kad kiekvienas asmuo turi teisę išvažiuoti iš bet kurios šalies, taip pat ir iš savosios. Pagal šio straipsnio 3 dalį šių teisių įgyvendinimui negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 52–54 punktas).

Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, taip pat įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis) ieškovui buvo pritaikytos atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir nagrinėjant baudžiamąją bylą (pirmosios ir apeliacinės instancijos) teisme, siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese. Vertinant ieškovui parinktas ir paskirtas kardomąsias priemones, pažymėtina, kad ieškovui buvo paskirtos švelniausios ir savo pobūdžiu mažiausiai teises varžančios priemonės. Analogiškos kardomosios priemonės buvo taikomos ir kitų įtariamųjų (kaltinamųjų) atžvilgiu. Nustatyta, kad ieškovas viso baudžiamojo proceso metu neginčijo šių kardomųjų priemonių taikymo, neteikė prašymo leisti išvykti. Pažymėtina, jog ieškovas neginčija minėtų kardomųjų priemonių taikymo jo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau, ieškovo vertinimu, dėl baudžiamojo proceso trukmės jo judėjimo laisvė minėtomis kardomosiomis priemonėmis buvo varžoma nepagrįstai ilgai.

Dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – skyrimo teisėtumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi analogiškų nuostatų, kaip ir EŽTT. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad EŽTT praktikoje nurodoma, kad pernelyg ilgos įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos trukmės savaime gali pakakti išvadai, jog ši priemonė buvo neproporcinga siekiamam teisėtam tikslui, padaryti (EŽTT sprendimas byloje Manannikov prieš Rusiją, par. 62 su tolesnėmis nuorodomis). Paprastai tokia išvada EŽTT praktikoje daroma tais atvejais, kai trukmė (žymiai) viršija penkerių metų ribą, dažnai artėja prie dešimties ir daugiau metų (EŽTT sprendimas byloje Popoviciu prieš Rumuniją, par. 89, su tolesnėmis nuorodomis). Apribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu yra aiškių realaus viešojo intereso, kuris nusveria asmens teisę į judėjimo laisvę, požymių (EŽTT sprendimas byloje Popoviciu prieš Rumuniją, par. 91). Šiame kontekste reikšminga, be kita ko, svarstomos judėjimo laisvę ribojančios priemonės skyrimo ir taikymo tvarka, su tuo susijusios procesinės garantijos; kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, teismų) atliekamas patikrinimas, ar priemonė vis dar būtina laikui einant; tai, ar įtariamasis (kaltinamasis) kreipėsi dėl leidimo išvykti iš atitinkamos vietovės, ir ar atsisakyta suteikti tokį leidimą (EŽTT sprendimas byloje Fedorov ir Fedorova prieš Rusiją; Antonenkov ir kiti prieš Ukrainą); baudžiamojo proceso, kuriame taikyta judėjimo laisvę ribojanti priemonė, eiga, trukmė ir jos pagrįstumas, nors pernelyg ilga proceso trukmė paprastai savaime nelemia tokio proceso metu apribotos teisės į judėjimo laisvę pažeidimo (EŽTT sprendimas byloje Popoviciu prieš Rumuniją, par. 94; 2008 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Hajibeyli prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 16528/05; Fedorov ir Fedorova prieš Rusiją; Antonenkov ir kiti prieš Ukrainą); asmens, kuriam taikoma svarstoma priemonė, elgesys (dalyvavimas procese, paskirtos priemonės laikymasis ir kt.) (EŽTT sprendimas byloje Manannikov prieš Rusiją, par. 63); konkrečios aplinkybės, dėl kurių judėjimo laisvės apribojimas varžo asmens šeimos ar profesinį gyvenimą (pavyzdžiui, šeima gyvena kitoje vietovėje (užsienyje, tos pačios valstybės nutolusioje vietovėje, kt.) (EŽTT sprendimas byloje Bulea prieš Rumuniją; 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Munteanu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 39435/08; Manannikov prieš Rusiją).

Vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo ir EŽTT praktika, teismas sprendžia, kad nors minėtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, taip pat įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis) ieškovui buvo pritaikytos įstatymo nustatyta tvarka bei jų skyrimo metu atitiko proporcingumo tarp nustatomų suvaržymų ir siekiamų (dalyvavimo procese) tikslų principo kriterijus, t. y. buvo paskirtos pagrįstai, tačiau šioje byloje konstatavus ieškovo teisės į baudžiamosios bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, yra pagrindas pripažinti, kad taikant minėtas kardomąsias priemones ieškovui 11 metų ir 1 mėnesį, t. y. labai ilgą laiką, buvo pažeista ieškovo teisė į judėjimo laisvę.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju konstatavus ieškovo teisės, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, pažeidimus, kas nulėmė ir pernelyg ilgai taikomus ieškovo judėjimo laisvės suvaržymus, yra pagrindas pripažinti ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas prašo priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovės atstovų vertinimu, žala atlygintina baudžiamajame procese pripažįstant pažeidimą, sušvelninant bausmę.

CK 6.250 straipsnio, apibrėžiančio neturtinės žalos sąvoką ir jos atlyginimo pagrindus, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendyje, spręsdamas bausmių paskyrimo klausimą, atsižvelgė į tai, jog šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, ikiteisminis tyrimas byloje truko nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama daugiau nei penkerius metus, jame procesas užtruko ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimas užtruko ir apeliacinės instancijos teisme (byloje tris kartus keitėsi valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, taip pat keitėsi bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtis, dėl to byla turėjo būti pradėta nagrinėti iš naujo, taip pat posėdžiai nevyko ir dėl nuteistųjų, jų gynėjų nedalyvavimo teismo posėdžiuose), dėl ilgo proceso kaltinamiesiems galiojo kardomosios priemonės, sukeliančios įvairias procesinių prievartos priemonių taikymo pasekmes. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė bylos apimtis ir sudėtingumas bei kitos nuo nuteistųjų nepriklausiusios aplinkybės. Šios išvados pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinio skundo prašymą nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes, paskirtų bausmių vykdymas atidėtas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Ieškovas nurodo, kad ilgas buvimas nežinioje, negalėjimas įsidarbinti dėl esamo kaltinamojo statuso ir dėl prokuroro žiniasklaidai atskleistos ieškovo asmenybės ieškovas patyrė ilgalaikius išgyvenimus, stresą ir netikrumą, kas atsiliepė tiek santykiams šeimoje, tiek pajamoms. Atsakovės atstovų teigimu, ieškovas nepagrindė neturtinės žalos.

Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, analizuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, EŽTT praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, yra vienas iš kriterijų sprendžiant, ar trukmė nebuvo per ilga. Bylos procesas turi būti organizuotas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad procesinių veiksmų atlikimas ir teisminis atvejo nagrinėjimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovo argumentus, kad jam buvo sunku susirasti darbą, iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad, (duomenys neskelbtini) Sodros duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (baudž. b. 30 t., b. l. 80). Taigi, kaip matyti, duomenų apie įdarbinimą nėra laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškus įtarimą ieškovas buvo bedarbis, todėl ieškovo argumentai, jog būtent dėl pradėto baudžiamojo proceso jam buvo sunku susirasti darbą, laikyti nepagrįstais.

Ieškovo argumentai, kad prokuroras žiniasklaidai atskleidė jo duomenis, dėl to buvo pakenkta ieškovo reputacijai, laikytini deklaratyviais, kadangi jų, išskyrus ieškovo paaiškinimus, nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys (CPK 178, 185 straipsnis).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo tokiose bylose klausimą, svarbu atsižvelgti tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką tokiose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018 priteista 2500 Eur, proceso trukmė – beveik aštuoneri metai; 2021 m. liepos 13 d. nutartimi civilinė byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, proceso trukmė – beveik aštuoneri metai), tiek į panašias EŽTT nagrinėtas bylas prieš Lietuvą dėl baudžiamojo proceso trukmės ir jose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Butkevičius prieš Lietuvą, Nr. 23369/06, 2012-01-17 (priteista 4800 Eur neturtinės žalos atlyginti proceso trukmė – dešimt metų ir beveik keturi mėnesiai); Stasevičius prieš Lietuvą, Nr. 43222/04, 2011-01-18 (priteista 3400 Eur neturtinei žalai atlyginti, proceso trukmė – dešimt metų ir beveik penki mėnesiai); Novikas prieš Lietuvą, Nr. 45756/05, 2010-04-20 (priteista 1800 Eur neturtinei žalai atlyginti, proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai); Kuvikas prieš Lietuvą, Nr. 21837/02, 2006-06-27 (priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, proceso trukmė – 6 metai ir 5 mėnesiai); Jakumas prieš Lietuvą, Nr. 6924/02, 2006-07-18 (priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, proceso trukmė – 5 metai 7 mėnesiai); Norkūnas prieš Lietuvą, Nr. 302/05, 2009-01-20 (priteista 2000 Eur, proceso trukmė – beveik 7 metai ir 5 mėnesiai).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius, kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 91 punktas ir jame nurodyta praktika).

Nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį už ieškovo teisės, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, pažeidimą ir pernelyg ilgai taikomus ieškovo judėjimo laisvės suvaržymus, teismas atsižvelgia į individualias bylos aplinkybes, jog baudžiamosios bylos, kartu su ikiteisminiu tyrimu, nagrinėjimas truko 11 metų 6 mėnesius ir 8 dienas, o įskaitant ir bylos nagrinėjimą kasacinės instancijos teisme – 12 metų 5 mėnesiai ir 18 dienų, kas pagal EŽTT praktiką paprastai savaime pripažįstama teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu; vertinant ieškovo dėl proceso trukmės patirtos neturtinės žalos dydį, viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgtina, yra baudžiamųjų procesinių teisinės gynybos priemonių nepanaudojimas nagrinėjamoje byloje, t. y. kad ieškovas nė karto nepasinaudojo baudžiamosiomis procesinėmis gynybos priemonėmis dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės; po ilgo proceso ieškovas buvo nuteistas pagal vieną iš pareikštų kaltinimų, pagal vieną išteisintas, o dėl kitų baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, pripažinus, kad T. J. buvo pagrįstai kaltinamas; dėl pernelyg ilgo proceso ieškovui buvo sušvelninta paskirta bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje esančius įrodymus bei šalių, jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktika, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įrodymų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas ieškovas į bylą nepateikė. Atsakovės atstovai taip pat nepateikė į bylą įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.