Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykis įvyko Klaipėdoje, prie baro „Plius Minus“. Jis su broliu M. K. ir jo žmona buvo bare. Jis iš baro išėjo vienas. Jis su nukentėjusiuoju M. J. turėjo žodinį konfliktą. Tada iš baro išeidinėjo jo brolis su žmona, kurie jam pasakė, kad jau laukia taksi automobilis. Jis ėjo prie taksi automobilio ir pamatė, kad parbėga nukentėjusysis su liudytoju, kažką jiems sakė, jie apsižodžiavo. Jis atsimena, kad rankomis pastūmė nukentėjusįjį nuo savęs, tačiau jam smūgio į veidą nesudavė. Jam atrodo, kad nukentėjusysis tada nukrito. Jis ne viską gerai atsimena, nes buvo išgėręs. Tuomet jis pamatė atvykusią policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Policijos pareigūnai jį parvežė pas brolį į namus. Policijos pareigūnai jo, taip pat ir jo brolio neapklausė. Jis skaitė kaltinime nurodytus nukentėjusiojo sužalojimus, nežino, kaip nukentėjusysis taip galėjo susižaloti. Gal dar buvo koks įvykis. Jis atsimena, kad kai pastūmė nukentėjusįjį, buvo šurmulys, kažkas iškvietė policiją. Jis pripažįsta, kad savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Taip pat pripažįsta, kad nukritęs nukentėjusysis galėjo susižaloti. Jo brolio žmona nieko nematė. Jo brolis turi problemų su plaučiais, jam sunku kvėpuoti, todėl jis buvo pasilenkęs ir taip pat nieko nematė, tik matė, kad jie patys prie jo pribėgo. Jis gynėsi, todėl ir pastūmė nukentėjusįjį. Jis daug kartų teistas, visais atvejais pripažino nusikalstamas veikas, tačiau šioje byloje negali pilnai pripažinti kaltės, nes nukentėjusiojo parodymai ne kartą keitėsi byloje, konkretumo nėra, jie patys neatsimena, nei kas, nei kiek smūgių sudavė. Nori atsiprašyti, kaltę pripažįsta iš dalies, nes tai iš jų pusės buvo padarytas užpuolimas, pripažįsta, kad buvo išgėręs. Sutinka atlyginti turtines žalas, bet nesutinka dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju M. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad neneigia, jog pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, nurodytu laiku, kartu su broliu M. K. ir jo žmona buvo bare „Plius Minus“, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jo broliui bare pasidarė bloga, nes jis serga plaučiu liga, todėl visi trys nutarė važiuoti namo. Brolis ir jo žmona liko prie rūbinės paimti rūbus, o jis išėjo į lauką. Prie įėjimo į barą rūkydamas sukonfliktavo su nepažįstamu vyru ir jo draugu, kaip jam žinoma nukentėjusiuoju. Jis neatsiminė, kas pradėjo žodinį konfliktą ir dėl ko vyko konfliktas. Konflikto metu iš baro išėjo brolis, jo žmona, brolis praeidamas pro jį pasakė: „Važiuojam namo“. Po žodinio konflikto, jis pradėjo bėgti link brolio, nes kaip suprato jų laukė taksi automobilis. Jis bėgdamas atsisuko ir pamatė, kad juos vejasi du vyrai, vienas iš jų (nukentėjusysis M. J.) puolė prie jo brolio. Jam bandant apginti brolį, tarp jo ir nukentėjusiojo (M. J.) įvyko grumtynės. Jis neneigė, kad stumdėsi su nukentėjusiuoju. Taip pat neneigė, kad pastarasis nuo jo pastūmimo krito ant žemės. Nukentėjusysis krisdamas galėjo pasidaryti sužalojimus, galėjo lūžti ir nosies kaulas ar žandikauliai. Jis tiesioginių smūgių kumščiu vyrui į galvos ar veido sritį nesudavė. Viso įvykio metu jie buvo keturiese, t. y. jis, brolis, nukentėjusysis ir jo draugas. Jis nematė, kad jo brolis spirtų gulinčiam vyrui į veidą. Jis kumščiais nukentėjusiam į veidą nesudavė. Jis neneigia, kad susistumdė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis pastumtas krito, tačiau nežino, ar nuo jo pastūmimo vyrui nukritus galėjo atsirasti sužalojimai, kurie nurodyti specialisto išvadoje. Jis nepastebėjo, kur tuo metu buvo brolio žmona. Daugiau prie jų niekas priėjęs nebuvo (2 t., b. l. 139-140). Papildomos įtariamojo apklausos metu M. K. parodė, kad tiesioginių smūgių nukentėjusiajam, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kumščiu nei į galvos, nei į veido sritį, nesudavė. Kaip minėjo pirminėje apklausoje, tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu jis pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant žemės. Krisdamas vyras galėjo pasidaryti sužalojimus, tokius kaip veido nubrozdinimą, galėjo lūžti ir nosies kaulas ar žandikauliai. Jis nežino, todėl negali nurodyti, kokie konkrečiai sužalojimai vyrui nukritus galėjo atsirasti nuo jo pastūmimo. Jis dėl šio įvykio gailisi. Jis su nukentėjusiojo ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktais civiliniais ieškiniais nesutinka ir atsisako juos atlyginti. Pagal jam įteiktą naują pranešimą apie įtarimą kaltu prisipažįsta iš dalies (2 t., b. l. 155-156,164).

Nukentėjusysis M. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jie visi, t.y. jis, A. M., J. Š., S. M. nuėjo į barą atsigerti alaus. Jam J. Š. vėliau pasakojo, kad broliai (kaltinamasis M. K. ir liudytojas M. K.) konfliktavo rūbinėje. Kai jis iš baro išėjo į lauką parūkyti, jam „dingo vaizdas“, jis atsibudo ligoninėje. Jis jokio konflikto su broliais neatsiminė. Jo draugė beveik nieko nematė. Jam viską papasakojo A. M., kuris pasakė, kad jį užpuolė. A. M. jam pasakojo, kad kaltinamasis sudavė iš kumščio, o jo brolis iš kojos į veido sritį. Įvykio dieną buvo tamsu. Jam draugas A. M. nesakė, į kurią veido sritį tiksliai sudavė. Jam nustatė nosies ir žandikaulio lūžius, nubrozdinimus, taip pat buvo ir mėlynių. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau jis pareiškimą rašė iškart po įvykio, dar neatsigavęs. Gali būti, kad jis ėjo raminti konflikto. Papildomos apklausos protokole papildomai nurodė aplinkybes, kurias sužinojo iš draugės S. M., kad kaltinamasis su broliu ant jų „rovėsi“ dar rūbinėje. Jis tik atsimena, kad buvo išgėręs, kad nuėjo į barą, daugiau neatsimena, prisimena vieną smūgį į veidą, tada sukniubo ir daugiau neatsimena. Jis byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį palaiko. Jis neturtinę žalą grindžia tuo, kad negalėjo dirbti, mėnesį laiko valgė tik per šiaudelį. Turtinę žalą sudaro – jam pašalino du dantis, atliko dantų higieną, nes viskas buvo apsinešę krauju. Jis pasiūlė kaltinamajam ir jo broliui sumokėti jam 5 000 Eur sumą dalimis, tuomet jis neturės jokių pretenzijų. Jam atstatė žandikaulį, todėl nereikėjo operacijos. Jis pats vykdo individualią veiklą, negalėjo dirbti apie 3 mėnesius, taip pat apie 3 mėnesius vartojo vaistus nuo skausmo, valgyti pradėjo tik po 2 mėnesių. Iki dabar jam skauda žandikaulį, su nosimi problemų neturi. Jis civiliniu ieškiniu prašo teismo priteisti 4 500 Eur neturtinės ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis M. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. apie 1.00 val., su draugais J. Š., A. M., S. M. atvyko į barą „Plius Minus“, esantį Taikos pr. 78, Klaipėdoje. Jie prieš tai visi kartu vartojo alkoholį jo namuose, Klaipėdoje. Jie buvo bare, dar išgėrė alaus, jis jautėsi stipriai apgirtęs. Jis kažkuriuo metu išėjo į kiemą parūkyti ir pastebėjo, kad susimušė du jam nepažįstami vyrai, kurie kalbėjo rusų kalba. Jis nieko blogo nepagalvojo, norėjo, kad jie baigtų muštis, todėl priėjo prie jų pasakė: „Baikit muštis“ ar kažką panašaus. Jie jį iškart pradėjo pulti. Jaunuolis, buvęs trumpa striuke, pirmas jam sudavė kumščiu smūgius į galvos sritį, kiek kartų sudavė neprisiminė, kadangi po smūgių nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Jis neatsiminė, kaip toliau buvo mušamas, kas ir kur jam sudavė smūgius, kaip buvo nuvežtas į ligoninę, nes sąmonę atgavo tik ligoninėje. Kitą dieną A. M. jam papasakojo, kad po to, kai nuo trumpą striukę vilkinčio jaunuolio smūgių pritūpė ant žemės, ilgą striukę vilkėjęs jaunuolis pribėgo prie jo ir vieną kartą spyrė jam į veidą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam buvo nustatyti nosies pertvaros ir kairės pusės apatinio žandikaulio lūžiai. Jis socialinio draudimo neturi, kadangi sužalojimo metu Lietuvoje nedirbo, todėl pačiam reikėjo susimokėti už gydytojo apžiūrą, kuri jam kainavo 52 Eur, už rentgenogramą sumokėjo 39 Eur, už vaistus nuo skausmo mokėjo 6,79 Eur. Be to, jam galimai bus atliekama žandikaulio operacija. J. Š. ir S. M. nematė, kaip jis buvo mušamas, nes jos tuo metu buvo bare. Nukentėjusysis M. J. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo atžvilgiu smurtavę asmenys jam sulaužė viršutinį ir apatinį kairės pusės žandikaulius bei nosies kaulą. Dėl žandikaulių lūžių jam teko pašalinti du galinius dantis, kadangi buvo labai skausmingi bei trukdė žandikaulių gijimo procesui, jis už jų pašalinimą jis sumokėjo apie 200 Eur. Jis dėl patirtų žandikaulių sužalojimų kentėjo labai didelius skausmus tiek dieną, taip pat ir naktį. Pusantro mėnesio negalėjo valgyti normalaus maisto, valgė tik trintą, skystą maistą per šiaudelį. Per tą laikotarpį numetė apie 20 kg. Jis dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, negalėjo ieškotis darbo, nukentėjo finansiškai. Dėl padarytos neturtinės žalos jis reiškia 4 500 Eur civilinį ieškinį. Dėl patirtų gydymo išlaidų jam padaryta 449,35 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 1-4,14,117-127).

Liudytoja N. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį, jis yra jos vyro brolis. Ji nukentėjusiojo nepažįsta, bet buvo jį mačiusi. Tą dieną jie buvo bare. Jos vyrui pasidarė bloga, todėl jie nusprendė eiti namo, pasiėmė rūbus. Įvyko žodinis konfliktas, jie ėjo link taksi, vyras keletą kartų sustojo, nes jam reikėjo pakvėpuoti. Jie pamatė, kad prie jų atbėga. Vyras pasakė, kad ji eitų iš čia. Tuomet ji nuėjo toliau. Ji blogai mato, buvo be akinių, viskas vyko tamsoje. Ji matė, kaip šokinėjo vyrai vienas prieš kitą, bet jokių smūgių nematė. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo, kol ji buvo nuėjusi ir stovėjo aikštelėje. Po kiek laiko, ji priartėjo prie savo vyro ir pamatė, kad nukentėjusysis gulėjo, o jos vyras stovėjo susilenkęs norėdamas atsikvėpti toliau nuo nukentėjusiojo. Jos vyras nebuvo sužalotas. Ji tolumoje matė vyro brolį ir vyrą šviesiai apsirengusį su kapišonu. M. K. su kitu žmogumi ir jos vyras buvo pakankamai toli nuo nukentėjusiojo. Ji norėjo pažiūrėti, ar nukentėjusysis yra sąmonėje ir norėjo jam padėti atsistoti. Buvo išsigandusi, kad vyksta kažkoks konfliktas. Ji nematė, kas sukėlė konfliktą. Tik vėliau pamatė, kad kažkas guli ant žemės. Tuo metu atvažiavo policija. Ji paprašė pareigūnų pakelti žmogų nuo žemės, bet pareigūnai sakė, jog tegul guli. Jai jos vyras M. K. pasakojo, kad nukentėjusysis ir vyras pilku megztiniu vijosi jos vyrą ir jo brolį. Jai nepasakojo, kas nutiko nukentėjusiajam, kodėl jis gulėjo ant žemės. Tą dieną jos vyras ir jo brolis vartojo alkoholį, ji nevartojo alkoholio. Ji išgirdo, kad konfliktas vyko prie įėjimo prie baro. Kai ėjo link taksi automobilio, nepastebėjo, kad kažkas juos vejasi, tie kas vijosi, kažką šaukė, jie atsisuko ir pamatė juos. Po įvykio jos vyrą ir jo brolį išvežė policija. Ji nežino, kas iškvietė policiją. Ji su vyru nekalbėjo apie įvykį, nes jos vyras mano, kad apie vyriškus reikalus moterims nebūtina žinoti. Ji nori paaiškinti, kodėl skiriasi jos parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu nebuvo pakviestas vertėjas. Jos vyras serga plaučių embolija.

Liudytoja N. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. apie vidurnaktį, kartu su sutuoktiniu M. K. ir jo broliu M. K. buvo bare „Plius Minus“, Klaipėdoje. Sutuoktinis tą vakarą vilkėjo juodu pusilgiu paltu, jo brolis vilkėjo trumpesniu paltu. Jie į barą atėjo pavartoję alkoholio. Būnant bare jos vyrui pasidarė blogai, jis pradėjo dusti, nes serga plaučių ligomis, visi trys išėję į lauką ėjo link taksi, kadangi planavo važiuoti namo. Paėjus nuo baro apie 10 m, pamatė, kad kažką šaukdami link jų bėga du vyrai, suprato, kad vyrai vejasi juos. Sutuoktiniui sušukus: „bėk“, ji nubėgo link „Eglės“ turgaus ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš tos vietos sutuoktinio ir jo brolio bei tų dviejų vyrų nesimatė. Po kurio laiko grįžusi prie sutuoktinio pamatė ant žemės gulintį vyrą, sužalojimų ant jo veido nematė. Tuo tarpu M. K. ir šviesų megztinį vilkintis vyras „šokinėjo“ vienas priešais kitą, rėkė, tuo metu vienas kitam smūgių nesudavė. Kas nutiko vyrui, kodėl jis gulėjo, ji nežino. Ji nematė, kad būtų suduoti kokie smūgiai. Daugiau aplinkui jokių kitų asmenų nepastebėjo (1 t., b. l. 161-163).

Liudytojas E. E. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis dirba UAB „Pajūrio pramogos“ bare „Plius Minus“. Jis dirba apsaugos darbuotoju. Nėra vaizdo kamerų nei lauke, nei baro viduje. Kai įvyksta konfliktas, jie prižiūri tvarką viduje, jeigu kyla konfliktas lauke, tuomet iškviečia policijos pareigūnus. Jis apie 2023 m. sausio 7 d. įvykį nieko negali pasakyti, nes šio įvykio nematė. Incidentų pas juos būna daug. Liudytojas E. E. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes (1 t., b.l. 175-176).

Liudytojas J. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neatsimena įvykio. Jis pamatė žmones salėje, prisimena juos kaip klientus, kadangi jis dirba apsaugos darbuotoju bare „Plius Minus“. Jis apie įvykį sužinojo, kai jau buvo iškviesti policijos pareigūnai, nes, kai jie jau išėjo į lauką buvo atvykusi policija ir greitoji, muštynių nematė. Jis matė vaizdo įrašą, atpažino vaizdo įraše baro klientus. Jis nematė, kas vyko lauke.

Liudytojas J. A. teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino ir teigė, jog neatsimenu savo parodymų, bet jeigu pasirašė, vadinasi, buvo surašyta teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. teigė, kad nurodė, jog 2023 m. sausio 7 d., apie 03.00 val., jam dirbant bare „Plius Minus“ apsaugos darbuotoju, pastato rūsyje prie jo priėjusi moteris pranešė, kad lauke vyksta muštynės ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Tada jis išėjęs iš baro, kuriame nėra langų, palipęs laiptais per langą pamatė, kad nuo baro apie 30 metrų atstumu, pievoje stovi ne mažiau kaip penki asmenys, vyko muštynės. Apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Į lauką išėjęs nebuvo, taip pat nesidomėjo, kokie asmenys ir dėl kokių priežasčių mušėsi. Jis žiūrėdamas per langą nematė, kad dviese muštų vieną asmenį (1 t., b. l. 180-182).

Liudytoja J. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji kaltinamojo nėra mačiusi. Nukentėjusysis M. J. gyvena kartu su ja. Ji atsimena įvykį. Jie į barą atėjo keturiese: A. M., S. M., ji ir jos draugas M. J.. Kai ji buvo bare, ją pakvietė, nes jos draugą sumušė. Jie išėjo į lauką, ten stovėjo dvi policijos mašinos, vienoje mašinoje buvo M. J., kuris buvo visas kruvinas. Tada jie nuėjo pasiimti striukių, paskui M. J. išvežė su greitąja. Jie išsikvietė taksi ir išvažiavo į ligoninę. Vaizdo įrašą jai davė jos pažįstama. Ji vaizdo įrašą pateikė policijos pareigūnams. Pažįstama jai pasiūlė iškart po įvykio atsiųsti vaizdo įrašą. Ji su ta pažįstama kartu mokėsi. Jai A. M. papasakojo, kad jis su M. rūkė lauke, M. J. ėjo ir jį užpuolė. Ji ir S. M. nematė įvykio, nes jos buvo baro viduje, o įvykis buvo lauke.

Liudytoja J. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2023 m. sausio 7 d. su sugyventiniu M. J. ir šeimos draugais naktį nuėjo į barą „Plius Minus“, esantį Klaipėdoje. Ten jie visi vartojo alkoholį, buvo pakankamai apsvaigę nuo alkoholio. Ji su S. M. liko sėdėti bare, vyrai išėjo į lauką parūkyti. Ji su S. M. nematė, kaip buvo sumuštas M. J.. Joms sėdint bare atbėgo A. M., kuris pranešė, kad reikia M. J. striukės, nes jį sumušė du vyrai, jį veža į ligoninę. Tada išbėgo į kiemą. Kieme jau buvo du policijos ekipažai, viename iš policijos pareigūnų automobilių buvo M. J., kitame automobilyje du jį sumušę vyrai (1 t., b. l. 146-152).

Liudytoja S. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamąjį teko matyti įvykio vakarą. Jie buvo keturiese: ji, jos vyras, J. Š. ir M. J.. Ji buvo vienintelė blaivi. Jie atėjo prie baro, sustojo parūkyti, iškart kaltinamasis prie jų žodžiais kabinėjosi, kalbėjo nelietuviškai. Jie nekreipė dėmesio ir nuėjo į vidų, po kažkiek laiko išėjo parūkyti. Ji su J. Š. parūkiusios grįžo į barą. Po kažkiek laiko atbėgo jos vyras ir pasakė, kad M. J. sumušė. Jos matė, kad lauke stovėjo du policijos ekipažai. Jie su taksi automobiliu nuvažiavo į ligoninę. Paryčiais grįžo namo. Jai vyras pasakojo, kad jis rūkė su kažkuo, o M. J. sumušė. Kai jis bandė pakelti M. J., jie taip pat puolė jos vyrą, o jis bandė ginti M. J., kad jo nemuštų, tada atvažiavo policijos pareigūnai. Kai ji rūkė lauke, prieš kilusias muštynes, nematė jokių kitų asmenų.

Liudytoja S. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. apie 1.00 val., su draugais J. Š., M. J. ir sutuoktiniu A. M. atėjo į barą „Plius Minus“, esantį Taikos prospekte, Klaipėdoje. Rūkant lauke, prie baro durų stovėjo, kaip dabar jai yra žinoma iš sutuoktinio pasakojimo, vienas iš M. J. sumušusių asmenų, tas kuris buvo jaunesnis. Pastarasis pradėjo prie jų kabinėtis, elgėsi agresyviai. Maždaug apie 3.00 val., su M. J. ir sutuoktiniu lauke rūkė, tuomet grįžo į barą. Vyrai liko lauke. Netrukus į barą atbėgo sutuoktinis ir pasakė, kad M. J. sumušė. Tada ji su J. Š. išėjo į lauką, matė, kad M. J. yra policijos automobilyje, buvo sumuštu veidu, kruvinas. Konkrečiai, kas ir kaip sumušė M. J., ji nematė, tik sutuoktinis pasakojo, kad vienas mušusių buvo tas, kuris vos tik atėjus į barą prie jų kabinėjosi (1 t., b. l. 155-158).

Liudytojas A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusysis yra jo draugas. 2023 m. sausio 7 d. jie išėjo parūkyti, tada su kažkuo kalbėjo, išgirdo riksmus, atsisuko ir pamatė, kaip kaltinamasis su kumščiu daužė M. J. į galvą, tada matė kaip kitas asmuo M. J. daužė iš kojos į galvą. M. J. gulėjo ant žemės, paskui kaltinamasis pritūpęs iš kumščio daužė jam į galvą. Jis negali pasakyti, kiek kartų daužė, jis tada pribėgo kelti M. J. ir tuomet jie atsitraukė. Tada kaltinamasis ir kitas su juo buvęs asmuo puolė jį, jie apsikumščiavo, prie M. J. tuo metu nieko nebuvo. Jis tą vakarą vartojo šiek tiek alkoholio, bet atminčiai tai įtakos neturėjo. Jis ėjo prie baro, pamatė atvykstančią policiją, tada nubėgo į apačią pakviesti J. Š. ir savo žmoną. Negali pasakyti, su kuo kalbėjo prieš konflikto pradžią, tačiau kol kalbėjo, jis į M. J. buvo atsisukęs nugara. Kai išgirdo riksmus, atsisuko ir pamatė tris asmenis - M. J. ir kaltinamąjį su broliu. Nuo jo M. J. ir tie du asmenys buvo apie 10-15 metrų atstumu. Jis tikrai matė, kad kai M. J. nugriuvo, kaltinamasis jam dar smūgiavo į galvą. Taip pat matė, kaip kitas asmuo M. J. gulint ant žemės, šiam spyrė į galvą. Kai jis pribėgo kelti M. J., jį puolė kaltinamasis. Po įvykio jie su taksi automobiliu išvažiavo į ligoninę. Aplinkoje, kur vyko muštynės, jis jokių kitų asmenų nematė. Nukentėjusysis po įvykio buvo visas kruvinas.

Liudytojas M. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis prisimena, kaip jie išėjo iš klubo. Jo brolis išėjo anksčiau, o jis su žmona išėjo vėliau. Prie įėjimo prasidėjo žodinis konfliktas tarp jo brolio ir dviejų asmenų. Jis su žmona pasitraukė iš to konflikto ir ėjo prie taksi automobilio. Jam tapo sunku kvėpuoti. Jis serga liga dėl kraujo krešėjimo, todėl jam būna sunku kvėpuoti, todėl jie ir išėjo iš klubo. Jis su žmona nuėjo apie 10-15 metrų nuo klubo, jis pasilenkė pakvėpuoti ir pamatė, kaip atbėga du asmenys. Jis pasakė žmonai, kad ji eitų toliau. Tie atbėgantys asmenys buvo tie patys, su kuriais buvo kilęs konfliktas. Vienas iš jų puolė jį, o kitas pradėjo pulti jo brolį. Jo brolis pradėjo grumtis su nukentėjusiuoju. Jam asmeniškai niekas nesudavė smūgio. Jis nematė, kad jo broliui kažkas suduotų smūgį. Nukentėjusysis griebė broliui už palto, jie pradėjo grumtis, pradėjo suktis, tuo metu A. M. puolė jį, tada jis pamatė, kad nukentėjusysis nukrito ant žemės, paskui brolis pribėgo prie jo. Kai jo brolis prie jo pribėgo, A. M. nuo jo atšoko. Kai A. M. nustojo jam grasinti, jis kelis žingsnius priėjo arčiau ir pamatė, kad ant žemės guli žmogus, kuris knarkė. Jo žmona tikrino, ar tas gulintis žmogus kvėpuoja. Jis matė ekspertų išvadoje, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam, toks žandikaulio sužalojimas galėjo būti nuo buko smūgio, tačiau galėjo atsirasti ir nuo kritimo ant žemės. Ekspertas nustatė ne tik penkis smūgius ir virš trijų promilių girtumą nukentėjusiajam. Kai vyko grumtynės, jis buvo nuo brolio apie 7 metrus. Kai jį pradėjo pulti kumščiais, jis atsitraukė į šalį. Jis matė, kad nukentėjusysis griuvo vieną kartą. Griuvo tik nukentėjusysis. Jo dėmesys buvo ne tik į brolį, bet tuo metu jį puolė A. M., jis gynėsi nuo jo, todėl visą laiką nestovėjo ir nežiūrėjo į brolio grumtynes. Grumtynės vyko apie pusantros minutės. Kai baigėsi grumtynės, jis stovėjo ir norėjo atgauti kvapą. A. M. norėjo jį užpulti, bet jam nepavyko, nes brolis jį apgynė. Brolis jį gynė, o nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Jis tą vakarą vartojo alkoholį, išgėrė apie 4 bokalus alaus. Jis toje vietoje pasiliko, kol atvyko policijos pareigūnai. Iki atvykstant pareigūnams nukentėjusysis gulėjo ant žemės, ant sniego. Pirmiausiai jis policijos pareigūnų buvo apklaustas kaip liudytojas, paskui jis tapo įtariamuoju, vėliau jo atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas.

Specialisto išvadoje Nr. G 31/2023 užfiksuota, kad M. J. konstatuoti sužalojimai: kraujo išlieja dešinės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos veide, dešiniame žaste, pogleivinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai veide ir viršutinės lūpos gleivinėje, dešinėje rankoje, nosies kaulų lūžimas, viršutinio žandikaulio lūžimas kairėje, apatinio žandikaulio lūžimas kairėje. Sužalojimai padaryti kietų, bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų trauminių smūgių poveikių pasėkoje bei bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių pasėkoje, kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 107-108). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 631/2023 nurodyta, jog nustatyti, kurio užpuoliko suduoti trauminiai poveikiai sukėlė vienokius ar kitokius sužalojimus negalima, nes nepakanka objektyvių duomenų tai nustatyti (1 t., b. l. 113-114).

Specialistas Remigijus Petrauskas teisminio bylos nagrinėjimo metu į klausimą, ar nukentėjusysis galėjo patirti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus nukritęs ant žemės, nurodė, jog buvo poveikis į priekinę kūno dalį ir po to nukentėjusysis krito aukštielninkas, visi sužalojimai, kurie yra konstatuoti išvadoje, negalėjo susidaryti griuvimo metu ir atsitrenkimo aukštielninkam metu. Nustatyti poveikiai į veido sritį galėjo būti padaryti ribotu daiktu, greičiausiai kumščiu, keliu, alkūne ar koja apauta batu, galėjo būti ir žastu. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai veido srityje – nosies kaulų lūžiai, žandikaulio ir apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje, buvo poveikis į dešinę akį, nes yra dešinės akies obuolyje kraujosruvos, antras sužalojimas į nosį, trečias sužalojimas į apatinį žandikaulį ir kaktos srityje buvo įdrėskimas, buvo bent du smūgiai, kurie sukėlė nesunkius kūno sužalojimus, tai yra nosies ir apatinio žandikaulio lūžius, o kiti sužalojimai priskiriami prie nežymių kūno sužalojimų. Į klausimą, ar spyris į veido sritį galėjo turėti tokias pasekmes – kumščiu, alkūne, ar kelio sąnario poveikis bus vienoks, o batu apauta koja būtų nukentėjusiajam sukėlęs kitokį sužalojimą. Jeigu į veido sritį būtų suduotas smūgis batu apauta koja, labai priklausytų, koks tai batas - sportinis batelis ar batas dengtu priekiu, tada sužalojimai paprastai atkartotų bato reljefą, kad ir pavyzdžiui odinis batas turi nelygumą, briauną todėl atsiradusi kraujosruva ar žaizda turėtų panašias savybes. Šiuo atveju ant nukentėjusiojo tokių sužalojimų žaizdų nebuvo užfiksuota. Buvo bent du smūgiai, kurie sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sužalojimą, o kiti smūgiai sukėlė nežymų kūno sužalojimą. Pagal nustatytas aplinkybes, manoma, kad buvo suduoti ne mažiau 5 smūgiai, kurių galėjo būti ir daugiau, bet kiek daugiau, negali atsakyti, nes kiti smūgiai galėjo būti suduoti į tą pačią kūno vietą arba jie buvo per silpni, kad susidarytų matomi sužalojimai ant kūno. Apsvaigus nuo alkoholio tokių sužalojimų negalėjo atsirasti griūnant, šiuo atveju visi sužalojimai buvo įdubusiose kūno srityse, jei asmuo griūtų, turėtų būti tik nubrozdinimai.

Iš 2023 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. sausio 7 d. užfiksuota įvykio vietos – pievelės, esančios apie 20 m. nuo naktinio klubo „Plius Minus“, Klaipėdoje, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 31-32).

Iš 2023 m. sausio 7 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. sausio 7 d. apžiūrėjus M. J. kūną, matyti kraujosruva, mėlynė po dešine akimi, apie 1 cm įbrėžimas ant nosies, ištinusi viršutinė lūpa, ant kurios matoma raudonos spalvos dėmė (1 t., b. l. 38-45).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad juo užfiksuota vaizdo – garso įrašo, fiksuoto policijos pareigūnų „Body“ kamera apžiūra, iš kurios matyti, kaip 2023 m. sausio 7 d., apie 2.50 val. į įvykio vietą, prie baro „Plius Minus“, esančio Taikos pr. 78, Klaipėdoje, atvykusiems policijos pareigūnams M. K., M. K., A. M. nurodo kilusių muštynių aplinkybes (1 t., b.l. 72-75).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota vaizdo įrašo peržiūra, kuriame matosi kaip 2023 m. sausio 7 d., apie 2.50 val., įvykio vietoje, prie baro „Plius Minus“, Taikos pr. 78, Klaipėdoje, A. M. ir M. K. (akivaizdžiai neblaivus), taikosi vienas kitam suduoti smūgius kumščiais. Toliau už jų matosi stovintis M. K., dar toliau ant žemės gulintis žmogus (nukentėjusysis M. J.), šalia jo atsitūpusi moteris (N. K.). M. K. kumščiu suduoda A. M., pataiko į veido sritį. M. K. atitraukia M. K. į šalį (1 t., b. l. 76-78).

2023 m. liepos 27 d. prokurorės R. Bučinskaitės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00981-23 įtariamojo M. K. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2 t., b.l. 72-75).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-9-594/2023). Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). BPK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Kaltinamasis M. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, neneigė, kad savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką, taip pat neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo M. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis turėjo fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju M J., t.y. pastūmė nukentėjusįjį, po ko pastarasis nukrito ant žemės. Tačiau kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog jis jokių tiesioginių smūgių kumščiais M. J. į galvos ar veido sritį nesudavė, jis tik pastūmė nukentėjusįjį, nes nuo jo gynėsi, o tokius sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti krisdamas, jam galėjo lūžti ir nosies kaulas ar žandikauliai. Kaltinamojo M. K. parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog nukentėjusysis M. J. buvo sužalotas 2023 m. sausio 7 d., apie 2.50 val., viešoje vietoje, prie baro „Plius Minus“, esančio Taikos pr. 78, Klaipėdoje, šias aplinkybes pavirtina ne tik specialisto išvada, tačiau ir teisme apklausti nukentėjusysis M. J., liudytojai A. M., S. M., J. Š.. Nukentėjusysis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jie visi, t. y. A. M., J. Š., S. M. nuėjo į barą atsigerti alaus, jam J. Š. pasakojo, kad rūbinėje broliai konfliktavo. Nukentėjusysis M. J. neneigė, jog buvo gerokai išgėręs, po to iš baro išėjo parūkyti į lauką ir pamena tik smūgį, po to nieko nebepamena, atsibudo jau ligoninėje, konflikto su broliais neatsiminė, įvykio ir jo sužalojimo aplinkybes jam papasakojo draugas A. M.. Liudytojos J. Š. ir S. M. teisme nurodė, kad įvykio, kai M. J. buvo sužalotas, nematė, nes tuo metu buvo bare, tačiau patvirtino, kad po to matė sužalotą M. J., apie šio sužalojimą joms pranešė į barą atėjęs A. M.. Liudytoja N. K. tvirtino, kad prasidėjus konfliktui tarp jos vyro ir jo brolio bei dviejų atbėgusių asmenų, ji vyro liepiama nubėgo link „Eglės“ turgaus ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, kas vyko tarp jos vyro, jo brolio ir tų dviejų vyrų, ji nematė. Po kurio laiko grįžusi prie sutuoktinio M. K. pamatė ant žemės gulintį vyrą. Tuo metu kaltinamasis M. K. ir šviesų megztinį vilkintis vyras „šokinėjo“ vienas priešais kitą, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Kas nutiko kitam vyrui, kuris gulėjo ant žemės, ji nežino. Ji nematė, kad būtų suduoti kokie nors smūgiai.

Kaltinamojo M. K. teiginius, jog jis jokių smūgių nukentėjusiajam M. J. nesudavė, o tik jį pastūmė gindamasis, dėl ko nukentėjusysis M. J. nukrito ant žemės ir taip galėjo susižaloti, paneigia iš esmės nuoseklūs liudytojo A. M. parodymai. Liudytojas A. M. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie iš esmės sutapo su jo teisme nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir nurodė, jog kai iš baro išėjo parūkyti, jis su kažkuo kalbėjo, tuomet išgirdo riksmus, atsisuko ir pamatė, kaip kaltinamasis M. K. su kumščiu daužė M. J. į galvą, tada matė, kaip kitas asmuo M. J. daužė iš kojos į galvą, M. J. gulėjo ant žemės, paskui kaltinamasis M. K. pritūpęs iš kumščio daužė M. J. į galvą. Kiek smūgių kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, negalėjo pasakyti. Jis pribėgo kelti M. J. ir tuomet kaltinamasis su broliu atsitraukė, o po to puolė jį, jie apsikumščiavo, tuo metu jokio kito asmens prie M. J. nebuvo. Nors tą vakarą vartojo alkoholio, bet atminčiai tai įtakos neturėjo. Jis tikrai matė, kad, kai M. J. nugriuvo, kaltinamasis jam smūgiavo į galvą. Taip pat matė, kaip kitas asmuo M. J. gulint ant žemės spyrė į galvą. Liudytojas A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes ir taip pat tvirtino, jog matė, kaip kaltinamasis M. K. puldamas sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. J. į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių M. J. parkritus ant žemės, M. K. pribėgęs prie gulinčio M. J. ne mažiau kaip du kartus spyrė M. J. į galvą. Tada jis pribėgęs prie M. J. bandė jį pakelti, tai jam nepavyko, nes jis buvo be sąmonės. Tuo metu įbėgęs į barą žmonai ir J. Š. pasakė kas nutiko M., visi trys išbėgo į kiemą. Duomenų, kurie paneigtų liudytojo A. M. parodymus, jog nukentėjusįjį M. J. sužalojo kaltinamasis M. K., byloje nėra. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojas A. M. nurodė, jog matė mažiausiai du kaltinamojo M. K. suduotus smūgius nukentėjusiajam M. J. į galvą. Abejoti nuosekliais liudytojo A. M. parodymais teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. G 31/2023 konstatuoti sužalojimai – kraujo išlieja dešinės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos veide, dešiniame žaste, pogleivinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai veide ir viršutinės lūpos gleivinėje, dešinėje rankoje, nosies kaulų lūžimas, viršutinio žandikaulio lūžimas kairėje, apatinio žandikaulio lūžimas kairėje (1 t., b.l. 107-108). Teisme apklaustas specialisto išvadas byloje surašęs specialistas teismo ekspertas Remigijus Pertrauskas patvirtino, kad visi sužalojimai, kurie yra konstatuoti specialisto išvadoje negalėjo susidaryti griuvimo metu, visi sužalojimai buvo įdubusiose kūno srityse, jei asmuo griūtų, turėtų būti tik nubrozdinimai. Nustatyti poveikiai į veido sritį galėjo būti padaryti ribotu daiktu, greičiausiai kumščiu, keliu, alkūne ar koja apauta batu, galėjo būti ir žastu. Nukentėjusiajam M. J. padaryti sužalojimai veido srityje – nosies kaulų lūžiai, žandikaulio ir apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje, buvo poveikis į dešinę akį, nes yra dešinės akies obuolyje kraujosruvos, antras sužalojimas į nosį, trečias sužalojimas į apatinį žandikaulį ir kaktos srityje buvo įdrėskimas. Specialistas teisme nurodė, jog nukentėjusiajam M. J.buvo suduoti bent du smūgiai, kurie sukėlė nesunkius kūno sužalojimus, tai yra nosies ir apatinio žandikaulio lūžius, o kiti M. J. sužalojimai priskiriami prie nežymių kūno sužalojimų. Jeigu į veido sritį nukentėjusiajam būtų suduotas smūgis koja apauta batu, tada sužalojimai atkartotų bato reljefą, todėl atsiradusi kraujosruva ar žaizda turėtų panašias savybes, tačiau šiuo atveju tokių sužalojimų bei žaizdų nebuvo užfiksuota. Tokie teisme apklausto specialisto paaiškinimai paneigia kaltinamojo M. K. versiją, jog sužalojimai M. J. galėjo atsirasti, pastarajam griūnant nuo jo pastūmimo, taip pat patvirtina, jog liudytojo A. M. parodymai apie įvykį yra teisingi. Tiek specialisto paaiškinimai, tiek liudytojo A. M. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis M. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė būtent dėl kaltinamojo M. K. kumščiais į veido bei galvos sritį suduotų smūgių, kurių liudytojas A. M. matė ne mažiau kaip du, o ne liudytojo M. K. spyriu ar spyriais, kadangi spyriui būdingų sužalojimų ant nukentėjusiojo M. J. kūno specialistas nekonstatavo. Be to, 2023 m. gegužės 30 d. – 2023 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų pateiktų Body kamerų vaizdo įrašų apžiūra, iš kurios matyti, kaip kaltinamasis M. K. iš karto po įvykio nurodo, jog „penkiese užpuolė, vienas tas, kuris su sulaužyta nosimi, vienas gavo ir dar keturi“. Akivaizdu, jog visi aptarti duomenys bei byloje esanti specialisto išvada ir eksperto parodymai teisme paneigia kaltinamojo M. K. nurodomus teiginius, kad nukentėjusysis M. J. galėjo susižaloti griūdamas ir jog jis jokių smūgių nukentėjusiajam kumščiais nesudavė.

Prašydamas priteisti 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusysis M. J. nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtais veiksmais jam padarytų sužalojimų, o ypač žandikaulių lūžių kentėjo labai didelius skausmus, nemiegodavo naktimis, nes skausmas buvo nepakeliamas, jis negalėjo valgyti normalaus maisto, valgė tik skystą maistą per šiaudelį, numetė daug svorio. Tai jį paveikė psichologiškai. Jis pastoviai jautė nerimą, stresą, išgyvenimus, nes buvo nedarbingas bei nukentėjo finansiškai.