Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei E.J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės E. J. priešieškinį, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį ir atsakovės E. J. (toliau ir atsakovė, motina) priešieškinį dėl tėvo ir močiutės bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. (toliau ir dukra, nepilnametis vaikas, vaikas) tvarkos nustatymo.

3. 2020 m. sausio 8 d. teisme buvo gautas atsakovės E. J. prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuri Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. bei 2019 m. liepos 1 d. nutartimis buvo patikslinta, rezoliucinę dalį, pakeičiant nuostatą „Psichologo kandidatūrą E. J. pasirenka per 10 kalendorinių dienų nuo G. Č. pasiūlytų kandidatūrų gavimo dienos“, nustatant, kad „Psichologo kandidatūrą E. J. pasirenka per 30 kalendorinių dienų nuo G. Č. pasiūlytų kandidatūrų gavimo dienos“; papildomai nustatyti, kad „G. Č. pasiūlytam psichologo kandidatui nereaguojant į siūlymą susitikti arba nesutinkant vykdyti atitinkamų konsultacijų, G. Č. pasiūlo papildomą psichologo kandidatūrą, o E. J. psichologo kandidatūrą pasirenka per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės psichologo kandidatūros pasiūlymo dienos“.

4. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas 2020 m. sausio 2 d. pasiūlė tris psichologų kandidatūras, pateikdamas psichologų kandidatų vardus, pavardes bei telefono numerius, todėl terminas psichologo kandidatūrai pasirinkti baigiasi 2020 m. sausio 12 d. Visiems pasiūlytiems kandidatams atsakovė išsiuntė žinutes, kuriomis prisistatė, paklausė, ar psichologų kandidatai yra susipažinę su teismo nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasiteiravo, ar psichologai kandidatai sutinka dalyvauti susitikimuose nutartyje nurodytomis sąlygomis, pasiūlė susitikti, nurodydama jai tinkamus laikus. Psichologė R.S. neatsakė, todėl tikėtina, kad jos kandidatūra buvo pasiūlyta tik formaliai (ji arba nežino, kad ieškovas pasiūlė jos kandidatūrą, arba nesutinka vykdyti konsultacijų). Psichologas A. S. nurodė, kad dėl užimtumo gali susitiki su atsakove tik 2020 m. sausio 14 d., psichologas S.A. pasiūlė susitikti nuo 2020 m. sausio 20 d., t. y. abu psichologai gali susitikti tik suėjus terminui psichologo kandidatūrai pasirinkti. Dėl to atsakovė neturi galimybės pasirinkti psichologo per 10 dienų terminą. Termino pratęsimas neturės neigiamų padarinių ieškovo ir dukros bendravimui, kadangi laikinosios apsaugos priemonės vasarą šalių susitarimu dėl dukros ir ieškovo atostogų, o nuo rugsėjo mėnesio dėl atsakovei nežinomų priežasčių nebuvo vykdomos. Nuo 2019 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo praėjo daugiau nei 6 mėn., paskutinį kartą ieškovas su dukra bendravo teismo paskirto psichologinio vertinimo metu 2019 m. pavasarį, nors jam buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su dukra vykdant laikinąsias apsaugos priemones. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama siūlant psichologų kandidatūras, kad būtų siūlomi tik tokie psichologai, kurie sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas, nustatytina, kad kandidatui nereaguojant į siūlymą susitikti ar nesutinkant vykdyti atitinkamų konsultacijų ieškovas pasiūlo papildomą psichologo kandidatūrą, taip skatinant ieškovą siūlyti tik realias kandidatūras ir užtikrinant atsakovei galimybę susitikti su pasiūlytu kandidatu ir priimti sprendimą.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurioje nurodė, kad atsakovės prašymas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir nepažeidžia vaiko teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu - laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl teismo nustatytos laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarkos įgyvendinimo.

11.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad teismo nutarties vykdymas, kai atsakovė susitinka su visais ieškovo pasiūlytais kandidatais yra pagrįstas, taip pat aplinkybės, kad ieškovas G. Č. sutiko su tokia teismo nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo tvarka, kai atsakovė susitinka su visais ieškovo pasirinktais kandidatais asmeniškai. Apeliantės teigimu, tinkamam teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymui susitikti su siūlomomis psichologų kandidatūromis yra būtina.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad 10 kalendorinių dienų terminas psichologo pasirinkimui, atsižvelgiant į naujas faktines teismo nutarties vykdymo aplinkybes, yra neprotingai trumpas, kad terminas psichologo pasirinkimui turi būti toks, kad, atsižvelgiant į protingas gyvenimiškas aplinkybes, kurių taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas negali iš anksto numatyti, kiekviena iš šalių turėtų realias galimybes įgyvendinti iš teismo nutarties kylančias teises ir pareigas. Atsakovės nuomone, 30 kalendorinių dienų terminas psichologo pasirinkimui, nagrinėjamos bylos atveju, yra protingas.

11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad vykdant teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, yra būtina sureguliuoti situacijas, kai ieškovas pasiūlo netinkamas psichologų kandidatūras, ar patys psichologai neatitinka teismo nutarties sąlygų. Prašoma nuostata kartu skatins ieškovą nepiktnaudžiauti teise siūlyti psichologų kandidatūras, siūlyti teismo nutarties sąlygas atitinkančias kandidatūras ir taip užtikrins sklandų psichologo pasirinkimo procesą.

13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Du specialistai nurodė galintys susitikti su atsakove per 2019 m. liepos 1 d. nutartyje nustatytą terminą, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės per 10 dienų pasirinkti psichologo.

14.2. Byloje nėra nustatyta, kad specialistui iš trijų kandidatūrų pasirinkti yra būtinas atsakovės išankstinis betarpiškas susitikimas su kiekvienu iš specialistų, o atsakovės prašyme nėra nurodyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad tokį poreikį suponuoja iš esmės pasikeitusios (šiuo metu esamos) aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko interesais.

14.3. Ieškovas niekada nesutiko su tuo, kad atsakovė susitinka su visais ieškovo pasirinktais kandidatais asmeniškai ir tokia sąlyga niekada nebuvo nustatyta nei šalių susitarimu, nei teismo nutartimi.

14.4. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, t. y., kad psichologė R.S. atsakė atsakovei ir nurodė galinti susitikti su atsakove per 2019-07-01 nutartyje nustatytą terminą, bei atsakovei pasirinkus būtent šią kandidatūrą, atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad netinkami yra kiti du ieškovo siūlyti kandidatai, atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje buvo sprendžiami įvairaus pobūdžio klausimai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, pakeitimu ar papildymu. Tarp šių procesinių prašymų Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, nustatytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi papildytą laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukterimi tvarką ir nustatė, kad: „Tėvas G. Č. su dukterimi E. Č. bendrauja vieną kartą per savaitę po 1 val. su psichologu suderintu laiku, Vilniuje, dalyvaujant tėvo G. Č. ir motinos E. J. bendru sutarimu pasirinktam psichologui, o tėvams nesutarus – psichologo kandidatūrą E. J. pasirenka iš trijų G. Č. pasiūlytų psichologų kandidatų, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas; psichologo kandidatūrą E. J. pasirenka per 10 kalendorinių dienų nuo G. Č.pasiūlytų kandidatūrų gavimo dienos; apie pasirinktą psichologą E. J. informuoja G. Č. Bendravimo per psichologą dienas ir laiką suderina E. J. iš mažiausiai trijų psichologo pasiūlytų dienų. Bendravimas per psichologą nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, dukros stovyklų laikotarpiais, vasaros atostogų su mama, kai jos leidžiamos ne Vilniaus mieste, metu“. Atsakovė pateikė prašymą pakeisti, papildyti teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad psichologo kandidatūrą atsakovė pasirenka ne per 10 (kaip galioja šiuo metu), bet per 30 kalendorinių dienų nuo ieškovo pasiūlytų kandidatūrų gavimo dienos; kad ieškovo pasiūlytam psichologui nereaguojant į siūlymą susitikti arba nesutinkant vykdyti atitinkamų konsultacijų, ieškovas pasiūlo papildomą psichologo kandidatūrą, o atsakovė psichologo kandidatūrą pasirenka per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės psichologo kandidatūros pasiūlymo dienos.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, pagrįstai nurodė, kad atsakovė jokių naujų aplinkybių teikdama prašymą keisti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos byloje, kurioje sprendžiamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas.

20. Atsakovė prašymą nustatyti, kad psichologo kandidatūrą apeliantė pasirenka per 30 kalendorinių dienų, o ne per 10 kalendorinių dienų, kaip nustatyta galiojančioje tvarkoje, nuo ieškovo G. Č. pasiūlytų kandidatūrų gavimo dienos, grindė tuo, kad atsakovė neturi objektyvių galimybių pasirinkti psichologo per teismo nustatytą 10 dienų terminą, kadangi ieškovo pasiūlyti kandidatai arba negali skirti susitikimų atsakovei tikslu įvertinti jų kandidatūrą per nustatytą terminą, arba išvis neatsako. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokio pobūdžio aplinkybė nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių keitimui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas 2020-01-02 21.10 val. išsiuntė elektroniniu laišku atsakovei tris psichologų kandidatūras, nurodydamas jų telefonų numerius. Atsakovės prašyme nurodyta, kad minėtiems psichologams 2020 m. sausio 7 d. ji išsiuntė žinutes su paklausimu, ar jie yra susipažinę su teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ar sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas, taip pat išreiškė pageidavimą susitikti. Bylos duomenimis visi trys specialistai atsakė atsakovei – du iš jų tą pačią dieną (sausio 7 d.), vienas – kitą dieną (sausio 8 d.) po atsakovės paklausimo – nurodė esą susipažinę su teismo nutartimi ir sutinkantys vykdyti atitinkamas konsultacijas ir priešingai nei teigiama apeliantės atskirajame skunde, netgi du specialistai - psichologai (t. y. R. S. ir A.S.) nurodė galintys susitikti su atsakove per 2019 m. liepos 1 d. nutartyje nustatytą terminą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės per 10 dienų pasirinkti psichologo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartyje nėra nustatyta, kad specialistui iš trijų kandidatūrų pasirinkti yra būtinas atsakovės išankstinis betarpiškas susitikimas su kiekvienu iš specialistų, o atsakovės prašyme nėra nurodyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad tokį poreikį suponuoja iš esmės pasikeitusios (šiuo metu esamos) aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko interesais. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad ieškovas, suprasdamas, jog individualūs susitikimai su psichologais yra mokami ir siekdamas išvengti papildomos įtampos bei norėdamas kaip įmanoma greičiau pradėti bendrauti su dukra, sutiko apmokėti individualias atsakovės konsultacijas su jo siūlomais kandidatais iki psichologo pasirinkimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog toks ieškovo elgesys rodo, kad ieškovas sutinka su tokia teismo nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo tvarka, kai atsakovė susitinka su visais ieškovo pasirinktais kandidatais asmeniškai. Juolab ieškovas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą kategoriškai nurodė, kad jis niekada nesutiko su tuo, kad atsakovė susitiktų su visais jo pasirinktais kandidatais asmeniškai ir tokia sąlyga niekada nebuvo nustatyta šalių susitarimu. Šios aplinkybės apeliantė nepaneigė ir nenuginčijo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visą informaciją apie siūlomų psichologų patirtį, kvalifikaciją, darbo vietą ir bet kokius kitus kandidato pasirinkimui būtinus duomenis atsakovė gali gauti pasinaudojusi viešai skelbiama informacija, o jei viešai skelbiamų duomenų atsakovei nepakaktų, atsakovė dėl papildomos informacijos gali susisiekti su siūlomais kandidatais telefonu ar el. paštu. Apeliantė nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, nei atskirajame skunde nepagrindžia būtinybės susitikti asmeniškai su siūlomais psichologais, nenurodo, kodėl ir kokią informaciją siūlomi psichologai galėtų/turėtų suteikti asmeninio susitikimo metu, kurios nebūtų galima suteikti telefonu ar el. paštu. Taigi atsakovei nepateikus absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad faktinės aplinkybės pasikeitė tokiu būdu ir apimtimi, kad apeliantei nustatytą psichologo pasirinkimo terminą reikėtų ilginti trigubai, bei atsižvelgus į tai, kad byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami mažametės šalių dukters interesai iki sprendimo priėmimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti kaitaliojamos vieno iš tėvų pasitikėjimo – nepasitikėjimo specialistais pagrindu, atsakovės prašymas pakeisti teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad psichologo kandidatūrą atsakovė pasirenka ne per 10, bet per 30 kalendorinių dienų nuo ieškovo pasiūlytų kandidatūrų gavimo dienos pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.

21. Prašymą nustatyti, kad ieškovo G. Č. pasiūlytam psichologo kandidatui nereaguojant į siūlymą susitikti arba nesutinkant vykdyti atitinkamų konsultacijų, ieškovas G. Č. pasiūlo papildomą psichologo kandidatūrą, o atsakovė E. J. psichologo kandidatūrą pasirenka per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės psichologo kandidatūros pasiūlymo dienos, atsakovė grindė tuo, kad psichologė R. S. į žinutę nieko neatsakė, todėl pasak atsakovės, galima daryti prielaidą, kad psichologės R. S. kandidatūra buvo pasiūlyta tik formaliai. Tačiau priešingai nei teigiama apeliantės skunde, psichologė R. S. kitą dieną, t. y. sausio 8 d., po atsakovės paklausimo, ar ji yra susipažinusi su teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ar sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas, nurodė galinti susitikti su atsakove per 2019 m. liepos 1 d. nutartyje nustatytą terminą. Taigi psichologei R. S. nurodžius, kad ji gali susitikti su atsakove per 2019-07-01 nutartyje nustatytą terminą ir atsakovei, kaip matyti iš pateikto atskirojo skundo, pasirinkus būtent šią psichologės kandidatūrą, atskirajame skunde apeliantės dėstomi argumentai, jog R. S. kandidatūra buvo pasiūlyta tik formaliai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

22. Dėl atskirojo skundo argumentų, jog yra netinkami ir kiti du ieškovo siūlyti kandidatai (t. y. psichologai S.A. ir A. S.) apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė absoliučiai jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas siūlė atsakovei psichologų kandidatūras, kurios neatitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartyje nustatytų reikalavimų. Atsakovė tvirtina, kad psichologas S. A. susitikimo metu atskleidė, kad daug bendrauja su ieškovo atstove advokate D. D., kuri yra pateikusi jam įvairius nagrinėjamos civilinės bylos dokumentus. Tačiau iš ieškovo į bylą pateikto advokatės D. D. paklausimo psichologui S. A. ir psichologo atsakymo matyti, kad nei advokatė D.D., nei bet kuris kitas ieškovo atstovas nebuvo siuntęs psichologui jokių dokumentų ir/ar daręs jam poveikį. Taigi atsižvelgdamas į šias aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, bei į tai, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, jog ieškovas siūlė atsakovei psichologų kandidatūras, neatitinkančias teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartyje nustatytų reikalavimų, be kita ko, nesutinkančių vykdyti atitinkamas konsultacijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo papildyti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones nustatant, kad ieškovo pasiūlytam kandidatui nesutinkant vykdyti atitinkamų konsultacijų ar nereaguojant į siūlymą susitikti, ieškovas pasiūlo papildomą kandidatūrą, o atsakovė psichologo kandidatūrą pasirenka per 30 kalendorinių dienų, nuo paskutinės psichologo kandidatūros pasiūlymo dienos.

23. Atskirajame skunde atsakovė tiesiog vardija aplinkybes, kurių, jos nuomone, nevertino ir į kurias neatsižvelgė teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, jų paskirtis laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje situacijoje svarbiausia yra nepilnamečio vaiko interesai, o specialisto pagalba reikalinga, kad vaikas patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų, jaustųsi saugus, neįsitempęs bendraudamas su tėvu, kad procesas būtų nuoseklus ir prognozuojamas, todėl psichologo pasirinkimo tvarkos pakeitimas (t. y. nustatant ilgesnį psichologo pasirinkimo terminą ir/ar papildomus įpareigojimus ieškovui) nesant absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad faktinės aplinkybės pasikeitė tokiu būdu ir apimtimi, kad apeliantei nustatytą psichologo pasirinkimo terminą reikėtų ilginti trigubai, bei nesant jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas siūlė atsakovei psichologų kandidatūras, neatitinkančias teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartyje nustatytų reikalavimų, be kita ko, nesutinkančių vykdyti atitinkamas konsultacijas, o tik esant atsakovės norui pakeisti psichologo pasirinkimo tvarką, šiuo atveju neatitiktų vaiko interesų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kas neabejotinai keltų stresą nepilnamečiui ir prieštarautų jo paties interesams. Be to, teismas negali ir neturi pareigos sureguliuoti visų įmanomų praktinių galimų situacijų. Spręsdamas, ar yra pagrindas keisti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones (laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką), teismas įvertina, ar tokį poreikį suponuoja iš esmės pasikeitusios aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko interesais. Laikinųjų apsaugos priemonių keitimo tikslas, kaip jau minėta, nėra ir negali būti priemonė vieno iš tėvų konflikte su kitu iš tėvų, siekiant pagrįsti savo elgesį ar kritikuoti kito iš tėvų elgesį vykdant teismo nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Tėvai neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų išimtinai patogi vienam iš tėvų, perkelti bendravimo užtikrinimo pareigos vykdymą tretiesiems, be kita ko, byloje nedalyvaujantiems, asmenims, kurių paskirtis yra pagelbėti šalims. Atsakovė nenurodė, kokios yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, susijusios su šalių nepilnametės dukters interesais, dėl kurių kyla būtinybė keisti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.

24. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo teisėjas dar kartą pabrėžia, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų ne tik kiekvieno iš tėvų savo pareigų pagal nustatytas laikinąsias apsaugos priemones vykdymas atskirai, bet bendradarbiavimas, lankstumas, naudojimasis teise dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Nustatyta laikina bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius.

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.