- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-862-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04465-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- G. Č., V. Č.
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl tėvo ir artimų giminaičių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės E. J. priešieškinį, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. Č. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuri Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo patikslinta, rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip: „G. Č. su dukra E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo suderintu laiku, Vilniuje, psichologo kandidatūrą E. J. pasirenka iš trijų G. Č. pasiūlytų psichologų kandidatūrų, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas; apie pasirinktą psichologą E. J. informuoja atsakovą per 10 dienų nuo G. Č. pateiktų psichologų kandidatūrų. Bendravimo per psichologą dienas ir laiką suderina E. J. iš mažiausiai trijų psichologo pasiūlytų dienų. Bendravimas per psichologą nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, taip pat porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio.
2. Prašymas grindžiamas tuo, kad galiojančios teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal 2018 m. liepos 26 d. teismo nutartį, kuri Vilniaus apygardos teismo 2018 rugsėjo 27 d. nutartimi buvo pakeista, akivaizdžiai neatlieka joms keliamų funkcijų, t. y. neužtikrinta ieškovo teisės bendrauti su dukra. Be to, psichologė ne kartą nurodė, kad VšĮ Karoliniškių poliklinikai yra per didelė prabanga ieškovo ir dukros susitikimus organizuoti du kartus per savaitę. Atsakovė kas mėnesį ėmė teikti ieškovui su psichologe suderintus laikus, pagal kuriuos turėtų vykti susitikimai, tačiau visi laikai buvo formalūs ir tik dėl akių, nes ieškovo ir dukros susitikimai nurodytu laiku ir intensyvumu nevyko. 2018 m. lapkritį į susitikimą su psichologe be dukros ieškovas vyko 2018-11-19, 2018 m. gruodį – 2018-12-18 ir tai buvo vienintelis jo susitikimas su dukra.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą nesutiko, kad būtų pakeista laikina ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka. Nurodė, kad teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovui galimybę bendrauti su dukterimi, ieškovo susitikimai su dukterimi pas psichologą yra organizuojami du kartus per savaitę, tačiau į suderintus susitikimus neatvyksta pats ieškovas, kuris iš 17 suderintų susitikimų dalyvavo tik viename.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino ieškovo G. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas naujame prašyme nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti kitokias išvadas (konstatuoti pasikeitusią situaciją), todėl pakartotinai dėl to šioje nutartyje teismas nepasisako.
6. Teismas nurodė, jog ieškovo prašyme nurodytos (pakartojamos) aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti tuo metu buvusią situaciją. Vien tai, kad 2019 m. sausio 29 d. buvo paankstintas susitikimo laikas (pagal pateiktus duomenis, tikėtina 45 min.), nesudaro pagrindo spręsti, kad tai buvo daroma siekiant sąmoningai sukliudyti ieškovui dalyvauti šiame susitikime. Duomenys, kad ieškovas būtų išreiškęs savo valios pakeitimą dalyvauti betarpiškai 2019-01-29 17 val. susitikime teismui nepateikti. Teismas šioje byloje ne kartą akcentavo tėvų ir proceso dalyvių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant bendro tikslo – nepilnamečio vaiko gerovės.
7. Teismas taip pat sprendė, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad šiuo metu galiojanti psichologo parinkimo tvarka yra ydinga. Nustatyta, kad atsakovė pateikė ieškovui specialistų kandidatūras, iš kurių ieškovas pasirinko J. Z.. Pirmiau šioje teismo nutartyje nustatyta, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad paties ieškovo pasirinktas specialistas yra šališkas ar yra kiti objektyvūs pagrindai, sudarantys pagrindą abejoti šio asmens veiklos teisėtumu, kad vaikas nepasitiki šiuo specialistu ar pan. Pagal bylos duomenis, vaikas vyksta į susitikimus pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką, pasitiki susitikimuose dalyvaujančia psichologe, todėl sutiktina su atsakove, kad laikino vaiko ir tėvo bendravimo pradėjimas „nuo pradžių“ – psichologo kandidatūros parinkimo – galimai neatitiktų vaiko interesų, nes vaikui tektų iš naujo susipažinti su psichologu, iš naujo aiškinti tas pačias situacijas, atsakinėti į klausimus, susijusius su tomis situacijomis, o tai dar labiau paveiktų vaiko savijautą šiuo sunkiu etapu.
8. Teismas akcentavo, kad tėvai neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų išimtinai patogi vienam iš tėvų, kad tėvai privalo atriboti savo nesutarimus nuo nepilnamečio vaiko interesų ir įgyvendinti savo pareigas vaikui, neperkeldami jų tretiesiems asmenims, kad tėvai santykiuose su vaikais privalo būti lankstūs, o teismas negali ir neturi pareigos sureguliuoti visų įmanomų situacijų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas G. Č. prašo panaikinti 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
9.1. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pakartotinai nurodė dalį aplinkybių ir argumentų siekiant kuo detaliau teismui atskleisti ir padėti suprasti nuolatinius, sistemingus, ilgalaikį tiek psichologės J. Z., tiek atsakovės neteisėtą veikimą, kurio pagrindu nuo pat laikinųjų apsaugos priemonių pradžios sąmoningai buvo siekiama nevykdyti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei riboti ieškovo bendravimą su dukra. Tačiau prašyme ieškovas nurodė ir naujas atsiradusias aplinkybes (ieškovo menkinimo dukros akivaizdoje, pripažinimo, jog niekuo ieškovui negali padėti, akivaizdžios patirties neturėjimo tarpininkaujant esant tokio pobūdžio bylose), kurios patvirtino anksčiau dėstytus argumentus dėl psichologės J. Z. kompetencijos stokos, šališko elgesio, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tvarkos sąmoningo neorganizavimo, nevykdymo, klaidinimo dėl ieškovo ir dukros susitikimų laikų bei tvarkos.
9.2. 2019-03-28 Lietuvos psichologų sąjunga (toliau – LPS) išnagrinėjusi ieškovo skundą dėl pastaruosiuose ieškovo prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodomų argumentų – psichologės J. Z. nekompetencijos, šališkumo bei teismo nutarties vykdymo neužtikrinimo ir kt., priėmė spendimą (toliau – sprendimas) nustatydami eilę psichologės J. Z. veikimo pažeidimų, kas akivaizdžiai lėmė nepagrįstą ieškovo ir dukros bendravimo nebuvimą neproporcingai ilgą laiką.
9.3. Psichologės J. Z. veiksmai aiškiai pažymi, jog psichologė sutiko, kad jos kandidatūra būtų pasiūlyta ieškovui žinodama, jog dėl VšĮ Karoliniškių poliklinikos vidinės tvarkos, jos darbo krūvio, kompetencijos stokos ir kt., ji negalės įgyvendinti teismo nutarties, t. y., užtikrinti jog ieškovas su dukra susitiktų du kartus per savaitę tarpininkaujant psichologui, siekiant atstatyti ieškovo ir dukros ryšį. Tokiu būdu, psichologė suvokdama ir nepaisydama, jog savo veiksmais padarys žalą, o ne duos naudos, sutiko dalyvauti kaip tarpininkas ieškovo ir dukros susitikimuose.
9.4. Ieškovas mano, jog psichologė J. Z. kaip tarpininkas savo veiksmais sukėlė neatitaisomą žalą jo ir dukros ryšio atnaujinimui, kadangi per 3 mėnesius situacija ne tik kad nepasikeitė, bet iš esmės pablogėjo, tapo labiau komplikuota, nors ieškovas su dukra turėjo vos vieną susitikimą. Negana to, po ieškovo apsisprendimo nutraukti profesinį bendradarbiavimą (2019-02-07), psichologė J. Z. ir toliau elgėsi neteisėtai, šiurkščiai pažeisdama savo kaip psichologė veiklos principus, siekė dar labiau komplikuoti visą esamą situaciją pateikdama 2019-02-11 psichologo išvadą, kurioje dėl esamos situacijos nepagrįstai kaltina ieškovą, nors kaip matyti, ieškovo ir dukros ryšio atstatymas buvo nepradėtas dėl psichologės veiksmų, kompetencijos stokos ir kt.
9.5. Teismas laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu ieškovas su dukra bendrauja dalyvaujant psichologui du kartus per savaitę taikė dar 2018-07-26. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, jog nuo 2018-07-26 iki 2019-04-01 per tą laiką ieškovo ir dukros susitikimai dalyvaujant psichologui buvo du kartai. Pirmas įvyko 2018-08-10 (psichologe L. K.), po kurio dėl sėkmingumo atsakovė dukros į susitikimus pas psichologą daugiau neatvežė bei pasikeitė dukros elgesys – ėmė kategoriškai atsisakyti bendrauti, eiti į bet kokį kontaktą su ieškovu. Vilniaus apygardos teismui pakeitus laikinąsias apsaugos priemones – psichologo kandidatūrų parinkimo iniciatyvą perdavus atsakovei, antras ieškovo susitikimas su dukra įvyko tik 2018-12-18 (psichologė J. Z.).
9.6. Atsakovė kiek įmanoma labiau siekia apsunkinti ieškovui šių laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, t.y., žinodama, jog ieškovas į susitikimus vyksta iš Kauno, siųsdama suderintus laikus, siekia, jog jis pagal juos atvyktų į neva tai užregistruotus susitikimus, nors pati žino, jog tiek kiek nurodyta grafike ieškovo ir dukros susitikimų psichologas nėra numatęs. Šias aplinkybes patvirtina ir 2019-01-29 įvykis, kai ieškovas atvykęs pagal nurodytą atsakovės grafiką buvo apkaltintas, kad atvyko ne savo laiku, t.y., pasak atsakovės turėjo informuoti, o pasak psichologės, turėjo atvykti, kada ji jam nurodo, tai rezultate yra neaišku, kas sako tiesą ir kieno nurodymais ieškovas nuolatos turi vadovautis.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
10.1. nepaisant atsakovės dedamų pastangų pats ieškovas neatvyksta į paskirtus susitikimus pas psichologą. Atsakovė organizuoja dukros ir tėvo susitikimus po 2 kartus į savaitę, kiekvieną kartą atsiprašo iš darbo, paima dukrą iš mokyklos – iš vykstančių ugdymo užsiėmimų, ir atveža dukrą pas psichologę. Dukra yra atvežama kiekvieną kartą. Atsakovė kelia klausimą, kaip užtikrinti tėvo bendravimą su dukra, jeigu tėvas neatvyksta į pakirtus susitikimus.
10.2. Ieškovo subjektyvus įsivaizdavimas dėl psichologės šališkumo, nebendradarbiavimas su psichologe, sąmoningas nedalyvavimas suderintuose ir paskirtuose susitikimuose, jokiu būdu nereiškia psichologės tariamo šališkumo. Psichologė vadovaujasi ne tėvų, o išimtinai vaiko interesais. Psichologės durys ieškovui visuomet buvo atviros. Akivaizdu, kad Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisija nėra ir, akivaizdu, neturėjo galimybės susipažinti su šios bylos medžiaga, dėl ko neturėjo jokių galimybių priimti pagrįstą sprendimą.
10.3. Psichologų sąjunga nenustatė, o taip pat nėra jokių įrodymų apie tai, kad psichologė J. Z. darė žalą ieškovo ir/ar jo dukros interesams, ką ieškovas kartoja savo atsiliepime bent keletą kartų. Išsigalvotų aplinkybių eskalavimas ne tik šmeižia psichologę, tačiau ir klaidina teismą bei kitus proceso dalyvius. Ieškovas vietoje to, kad atvyktų į susitikimus su dukra, kaltina tiek atsakovę, tiek ir psichologę kai tuo tarpu pats nevykdo teismo nutarties.
10.4. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nutartyje, nustatė psichologo skyrimo tvarką ir atvejus, kai psichologas yra keičiamas. Tokia tvarka užkerta kelią piktnaudžiauti teisėmis, taip pat saugomi nepilnametės dukros interesais, kuri keičiant psichologą vėl būtų priversta užmegzti ryšį su nauju specialistu, pasakoti traumuojančius praeities įvykius patirti stresą ir įtampą - tą ji darė su psichologe L. K., po to su psichologe J. Z., davė parodymus teisme, pasakojo teismo ekspertizės metu. Tuo tarpu situacijos sprendimas yra labai paprastas – jeigu tėvas tiesiog atvyktų pas psichologę paskirtu laiku, jis galėtų bendrauti su dukra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. 2019-05-23 teisme gautas ieškovo prašymas prijungti naujus įrodymus.
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus.
14. Ieškovas pateikė tą patį 2019-03-28 Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisijos sprendimą, kurį jau yra pateikęs su atskiruoju skundu. Kadangi šis sprendimas jau buvo pateiktas su atskiruoju skundu, dar kartą jį prijungti prie bylos nėra tikslinga, todėl pakartotinai pateiktą rašytinį įrodymą atsisakytina priimti. Taip pat ieškovas pateikė ieškovo gautą vaiko asmens sveikatos istoriją ir palygino su anksčiau gauta sveikatos istorija. Ieškovo teigimu, šie įrodymai patvirtina, naujai paaiškėjusias aplinkybes apie dukros asmens sveikatos kortelės klastojimą, t. y., psichologei J. Z. ir psichiatrei V. K. bendrai veikiant buvo keičiami bei skirtingu laiku prirašomi įrašai. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriame būtų konstatuota, kad psichologė ir psichiatrė atliko nusikalstamą veiką klastodamos dokumentus. Tuo tarpu dokumentų klastojimo faktas civilinio proceso tvarka nenustatinėjamas, šios aplinkybės tiriamos baudžiamojo proceso tvarka. Teismas negali konstatuoti, kad atsakovė, psichologė ir psichiatrė atlieka ieškovo nurodytus neteisėtus veiksmus. Todėl teismas atsisako priimti jo pateiktą vaiko sveikatos istoriją. Ieškovo pateiktoje Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos išvada nėra aktuali šioje byloje, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nes ji patvirtina ieškovo ir atsakovės konfliktiškus santykius, šalių nesutarimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu ir formaliai atliktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbą teikiant į bylą išvadas. Šioje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas pakeičiant psichologę, kuri turi užtikrinti vaiko su tėvu sklandų bendravimą. Atsižvelgiant į tai, kad ši išvada nagrinėjamai bylai nėra aktuali, prašymą atsisakytina priimti. Garso įrašo teismas nevertina, nes iš pateikto garso įrašo teismui nėra galimybių identifikuoti kalbančių asmenų tapatybės, taip pat nėra žinoma kokiais būdais ir priemonėmis šie įrašai padaryti, todėl teismas jais nesivadovauja, nes jie neatitinka tokio pobūdžio įrodymams keliamų reikalavimų.
Dėl atskirojo skundo
15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo nurodomas aplinkybes sudariusias pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui. Ieškovas prašyme būtinybę keisti laikinąsias apsaugos priemones nurodė tai, kad šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatlieka joms keliamų funkcijų t. y., neužtikrinta ieškovo teisės bendrauti su nepilnamete dukra ir jų interesų taip pat nurodo netinkamą psichologės darbą, kuri turi paskirta ieškovo ir jo dukros konsultacijoms.
17. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje buvo sprendžiami įvairaus pobūdžio klausimai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, pakeitimu ar papildymu. Tarp šių procesinių prašymų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas ir nuspręsta, kad „G. Č. su dukra E. C. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. psichologo suderintu laiku, Vilniuje, psichologo kandidatūrą E. J. pasirenka iš trijų G. Č. pasiūlytų psichologų kandidatūrų, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas; apie pasirinktą psichologą E. J. informuoja atsakovą per 10 dienų nuo G. Č. pateiktų psichologų kandidatūrų. Bendravimo per psichologą dienas ir laiką suderina E. J. iš mažiausiai trijų psichologo pasiūlytų dienų. Bendravimas per psichologą nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais, taip pat porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio.
19. Byloje taip pat nustatyta, jog VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centro specialistė – psichologė J. Z. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo pasirinkta pagal teismo nutartį ieškovo ir dukros bendravimui užtikrinti. Pastebėtina, jog ieškovas nepasitikėjimą psichologe J. Z. jau buvo išreiškęs savo 2018 m. lapkričio 22 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame buvo nurodęs tas pačias aplinkybes kaip ir 2019-03-05 prašyme – reiškė abejonės dėl psichologės šališkumo ir kompetencijos atlikti savo tiesioginį darbą. Tačiau teismas tokius ieškovo argumentus laikė nepagrįstais.
20. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, pagrįstai nurodė, kad ieškovas jokių naujų aplinkybių teikdamas prašymą keisti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos byloje, kurioje sprendžiamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Ieškovas kaip esminę laikinųjų apsaugos priemonių keitimui aplinkybę nurodo, kad psichologė netinkamai organizuoja susitikimus. Vieną iš jų nurodė 2019 m. sausio 29 d. susitikimą, kuomet buvo paankstintas susitikimo laikas, kas pasak ieškovo įrodo, jog nesilaikoma grafiko, trukdoma ieškovui susitikti su vaiku. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokio pobūdžio aplinkybė nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių keitimui. Visų gyvenimo atvejų galinčių susiklostyti vykdant teismo nutartį šeimos byloje numatyti neįmanoma. Pagal taikomas laikinąsias apsaugos priemones svarbu, kad ieškovas su dukra E. C. bendrautų du kartus per savaitę po 1 val. psichologo suderintu laiku. Todėl šiuo atveju lankstus jų įgyvendinimas bei šalių bendradarbiavimas derinant susitikimų laiką privalo būti. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų keičiamos pagal atsakovo prašymą, turi būti akivaizdus psichologės tiesioginių pareigų neatlikimas, susitikimų pagal teismo nutartį neorganizavimas. Šiuo gi atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl psichologės kaltės nevyksta susitikimai pagal teismo taikomas laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Priešingai, ieškovo ir vaiko bendravimui paskyrus psichologę J. Z., buvo suderintas grafikas, tačiau pagal jį susitikimai su ieškovu nevyko dėl to, kad, pats ieškovas visą sausio mėnesį buvo išvykęs, o 2019-02-07 nuvykęs į suderintą susitikimą atsisakė psichologės kaip tarpininko paslaugų, kas vėl gi patvirtina, kad šis susitikimas neįvyko dėl ieškovo kaltės. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovu, kad yra ilgalaikis psichologės J. Z. neteisėtas veikimas/neveikimas.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo nurodyti argumentai, kad psichologas rekomendacijas teiks atsakovės interesais, pažeidžiant vaiko interesus, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovas, siekdamas paneigti šią teismo išvadą, kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019-03-28 Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisijos sprendimą. Susipažinus su nurodytu sprendimu, darytina išvada, kad jis neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų. Iš pateikto dokumento nėra aišku, kokie asmenys priėmė sprendimą, nėra jų parašų. Sprendime kalbama apie teismo nutartį, tačiau nėra nurodyta kokią nutartį, taip pat nėra nurodomas vaiko vardas pavardė. Atsižvelgiant į tai, šiuo dokumentu teismas negali vadovautis kaip įrodančiu psichologės kompetencijos stoką. Ieškovo pateikti susirašinėjimai el. laiškais, kuriuose tariamasi dėl patogaus susitikimų laiko taip pat nepatvirtina psichologės šališkumo ar atsakovės netinkamo elgesio derinant su ieškovu susitikimus pas psichologę. Ieškovo pateiktame garso įraše kaip ir su prašymu pateiktame 2019-05-23 garso įraše nėra galimybių identifikuoti kalbančių asmenų tapatybės, taip pat nėra žinoma kokiais būdais ir priemonėmis šie įrašai padaryti, todėl teismas jais nesivadovauja, nes jie neatitinka tokio pobūdžio įrodymams keliamų reikalavimų.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje situacijoje svarbiausia yra nepilnamečio vaiko interesai, o specialisto pagalba reikalinga, kad vaikas patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų, jaustųsi saugus, neįsitempęs bendraudamas su tėvu, kad procesas būtų nuoseklus ir prognozuojamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, psichologo keitimas, nesant duomenų apie netinkamą psichologo darbą, o tik esant atsakovo norui pakeisti psichologę, šiuo atveju neatitiktų vaiko interesų, nes vaikui vėl reikėtų adaptuotis prie bendravimo su nauju asmeniu, kas neabejotinai keltų stresą nepilnamečiui ir prieštarautų jo paties interesams.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvais nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337straipsnio1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.