- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-284-940/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16946-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Enlana“, M. B., U. B., A. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Enlana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1487-1014/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Enlana“, M. B., U. B., A. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė verslui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama subsidiariai iš atsakovų priteisti 5 000 Eur nepadengtą paskolos sumą, 250,38 Eur palūkanas, 11,89 Eur padidintas palūkanas, 1 014,30 Eur administravimo mokestį, 100 Eur skolos administravimo mokestį, 300 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 83,62 Eur nuostolių atlyginimą, 16 proc. nuostolių atlyginimą (neviršijant 581,60 Eur sumos) bei metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė verslui“: iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Enlana“ ir subsidiariai iš atsakovų M. B., U. B., A. B. 6 009,81 Eur patirtus nuostolius; iš atsakovės MB „Enlana“ 8 proc. dydžio metines palūkanas ir subsidiariai iš atsakovų M. B., U. B., A. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6 009,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės MB „Enlana“ 33,79 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovų M. B., U. B., A. B. po 33,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. MB „Enlana“ prašymo dėl termino suteikimo netenkino.
3. 2025 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės MB „Enlana“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei MB „Enlana“ nustatė septynių dienų terminą nuo patvirtintos nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, t. y. (1) pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio reikalavimus; (2) sumokėti 56 Eur žyminį mokestį.
5. Teisme 2025 m. vasario 27 d. gautas atsakovės MB „Enlana“ pareiškimas dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovės MB „Enlana“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas sprendė, kad atsakovė nepašalino visų nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio, tinkamai nesuformulavo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo reikalavimų, nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė MB „Enlana“ prašo suteikti galimybę pateikti visus trūkstamus dokumentus, įskaitant žyminio mokesčio mokėjimo patvirtinimą bei papildomus įrodymus ir atnaujinti terminą trūkumų pašalinimui.
9. Nurodo, kad 2025 m. vasario 27 d. apeliantė pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, tačiau dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos techninių trikdžių nebuvo įkelti visi būtini dokumentai. Pažymi, kad apeliantė turi įrodymų apie artimiausiu metu gaunamas lėšas, kurios per 14 dienų leistų padengti skolą ir išvengti garantų atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės MB „Enlana“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neištaisius pareiškimo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pažymėtina, jog nors atskirojo skundo dalykas nėra tiksliai suformuluotas, tačiau iš apeliantės dėstomų argumentų galima spręsti, jog apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir atnaujinti terminą trūkumų pašalinimui.
Dėl naujo įrodymo bei rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
13. Atsakovė (apeliantė) MB „Enlana“ pateikė papildomą įrodymą – Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašą.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Pažymėtina ir tai, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės pateiktas naujas įrodymas gautas jau po pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo nutarties priėmimo, be to, atsakovė nepagrindė šio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovės pateiktas įrodymas nepriimamas.
18. Atsakovė (apeliantė) MB „Enlana“ apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus.
19. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo atskirojo skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 7 d. terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
21. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų (šiuo atveju pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 287 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
22. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
23. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
24. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat pareiškimą paduodančios šalies prašymas bei visi kiti šalies reikalavimai, argumentai. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 3 dalis).
25. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis).
26. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).
27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 22 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Teisme 2025 m. vasario 11 d. gautas atsakovės MB „Enlana“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, ir sumokėti žyminį mokestį. Atsakovė 2025 m. vasario 27 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio, tinkamai nesuformulavo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo reikalavimų, nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, šias aplinkybes, atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
28. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog ji pareiškimo trūkumų nepašalino dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos techninių trikdžių.
29. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų (pvz. ekrano nuotraukų ar kt.), pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes apie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos techninius trikdžius, sutrukdžiusius jai per nustatytą 7 dienų terminą pašalinti teismo nustatytus pareiškimo trūkumus. Be to, buvo nustatytas 7 dienų terminas trūkumams ištaisyti, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo ištaisyti pareiškimo trūkumų ir pateikti teismui dokumentų visu trūkumų šalinimo laikotarpiu. Taip pat apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad EPP sistemoje nepridėtus dėl, jos teigimu EPP sistemos trikdžių, dokumentus ji teismui būtų siuntusi paštu ar pati nešusi į teismą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nurodytas argumentas dėl trūkumų nepašalinimo priežasties laikytinas nepagrįstu ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.
30. Pažymėtina ir tai, jog nors pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, ir sumokėti žyminį mokestį, tačiau atsakovė, taisydama pareiškimo trūkumus, vėl pateikė analogišką pareiškimą, nesuformulavusi jo reikalavimų, nenurodžiusi aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikusi įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (CPK 287 straipsnis), kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Taip pat nebuvo pateiktas įrodymas, pagrindžiantis žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
31. Atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinio procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto įstatymas nenumato. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau, besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme.
32. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės MB „Enlana“ atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.