Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3335-783/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės S. B. (toliau – ir atsakovė) 255,92 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 230,32 Eur delspinigius, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 18 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Sprendimo už akių dalis dėl kitų sutarties pagrindu priteistų sumų nėra ginčijama, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitos sprendimo už akių dalies nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė S. B. 2020 m. spalio 23 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei pradinė kreditorė 12 mėn. terminui perdavė naudotis baldą Kobik, miegamąjį fotelį-sofą FUN, pilka – 23517070398, o atsakovė visą sutarties laikotarpį įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 31,99 Eur (daikto kaina – 275 Eur su PVM) su galimybe išpirkti daiktą anksčiau. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko ir negrąžino išnuomoto daikto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nusprendė, kad atsakovei, pažeidusiai sutarties sąlygas, kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), tačiau pripažino sutartinius 0,5 proc. delspinigius nepagrįstai dideliais ir juos sumažino iki 0,05 proc. normos.

Dėl delspinigių

19. Ieškovė apeliacinį skundą motyvuoja argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą, t. y. delspinigių sumai apskaičiuoti vietoje ieškovės prašomo 0,5 proc. delspinigių dydžio taikyti sumažintą – 0,05 proc. – delspinigių dydį. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų, atsakovę ji informavo dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu.

20. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvai iš tiesų leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos delspinigių sumos, tiesiogiai taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, anot kurių pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgtina į įgytos prekės pobūdį (baldas Kobik, miegamasis fotelis-sofa) ir tai, kad prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.228¹ straipsnio 2–3 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, taip pat pagrįstai atsakovę laikė vartotoju ir silpnesniąja šalimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (baldu Kobik, miegamuoju foteliu-sofa) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Taigi, ir pati ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės sutinka ir neginčija aplinkybės, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis.

22. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Viena vertus, kaip tai teisingai nurodo ieškovė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino atsakovės specifinę padėtį (atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji šalis). Papildomai pažymėtina, jog šiuo atveju reikšmingas ir delspinigių bei skolos santykis – ieškovės prašomi priteisti delspinigiai beveik atitinka daikto vertę sutarties sudarymo metu bei prašomos priteisti skolos dydį, todėl ieškovės prašomo dydžio delspinigių priteisimas būtų neadekvati sankcija atsakovės padarytam sutarties pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Ieškovė prašomo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai, su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė. Į VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas atsižvelgtina kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomų priteisti 0,5 proc. delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelis ir mažintinas iki 0,05 proc. už ieškovės prašomas 180 dienas. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Analogiškos praktikos dėl delspinigių mažinimo laikomasi panašaus pobūdžio bylose, kuriose ieškovė UAB „Legal Balance“ yra perėmusi reikalavimo teises, kilusias iš išperkamosios nuomos sutarčių, į atsakovus iš pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1029-265/2021). Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus pripažintina, kad ši praktika iš esmės yra aktuali ir nagrinėjamu atveju.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.