Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios „SIA Ahlers LV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties atsisakyti patvirtinti finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ahlers LT“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

9. Rygos miesto teismo 2025 m. vasario 14 d. sprendimu byloje Nr. C771021225 pareiškėjai „SIA Ahlers LV“ iškelta bankroto byla.

10. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla ir paskirta nemokumo administratore Ž. J. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 4 d.

Dėl naujų įrodymų

14. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

15. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl apeliantės pateikti kiti nauji įrodymai nepriimami, juolab kad jie sudaryti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Dėl finansinio reikalavimo

18. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023, 21 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, 13 punktas).

19. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga savo iniciatyva įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017, 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 14 punktas).

20. Viešojo intereso buvimas teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, nepaneigia kitų, nebankrutuojančių, asmenų teisės teisme ginti savo teisėtus interesus ir tai užtikrinančių bendrųjų įrodinėjimo taisyklių taikymo, be kita ko, įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių ir pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), proceso teisės nuostatų dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo konstatuojant aktualių bylos aplinkybių buvimą (CPK 176, 185 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019, 31 punktas).

21. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

22. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022, 22 punktas).

23. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023, 20 punktas).

24. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

25. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2025 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025, 27 punktas).

26. Taigi, kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti patvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrindžiamas įrodymais ir teismas pagrįstai įsitikina dėl bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju „SIA Ahlers LV“ prašė patvirtinti 189 689,55 Eur finansinį reikalavimą, kurio dalis (98 252,58 Eur) patvirtinta 2025 m. rugpjūčio 18 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi. Skundžiama nutartimi nepatvirtinta likusi apeliantės finansinio reikalavimo dalis (91 436,97 Eur), pirmosios instancijos teismui nustačius, kad bendrovė skolos įskaitymą atliko iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, įskaitymas nenuginčytas. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad bendrovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes jis buvo atliktas po bankroto bylos apeliantei iškėlimo 2025 m. vasario 14 d.

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 29 punktas).

28. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas galimas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos tik pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, t. y. JANĮ nuostatos nedraudžia atlikti įskaitymo iki bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo.

29. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet, skolininkui esant faktinio nemokumo situacijoje, įskaitymu negali būti pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

30. Byloje nėra ginčo, kad iki nurodyto įskaitymo atlikimo atsakovė buvo apeliantės ir kreditorė, ir skolininkė, o apeliantė buvo atsakovės ir skolininkė, ir kreditorė. Buvusios atsakovės vadovės M. A. Z., kuri buvo ir apeliantės vadovė iki bankroto bylos jai iškėlimo, prie pareiškimo iškelti bendrovei bankroto bylą pridėtas bendrovės 2025 m. balandžio 1 d. kontrahentų sąrašas (pavadinimas – suminės skolos), kuriame atsispindi bendrovės ir apeliantės tarpusavio mokėtinos sumos, nurodyta bendrovės 99 005,58 Eur skola apeliantei. Bendrovės nemokumo administratorės pateiktas 719 132,54 Eur kreditorių sąrašas, sudarytas bankroto bylos įsiteisėjimo dienai (2025 m. birželio 4 d.), atitinka bendrovės balanso, sudaryto bankroto bylos įsiteisėjimo dienai, duomenis. Bendrovės buhalterinę apskaitą vedusios UAB „Leinonen“ atstovės vyr. buhalterės S. S. 2025 m. birželio 4 d. buhalterinė pažyma ir jos parengtas bei apeliantės ir bendrovės buvusios vadovės M. A. Z. pasirašytas bendrovės 2025 m. liepos 31 d. apyvartos žiniaraštis už 2023 m. gruodžio 1 d.–2025 m. birželio 4 d. laikotarpį patvirtina, kad, suderinus skolos likutį su „SIA Ahlers LV“ 2023 m. lapkričio 30 d. duomenimis, bendrovės skolos likutis apeliantei sudarė 98 252,58 Eur, t. y. tiek, kiek buvo patvirtinta įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi.

31. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrovė tarpusavio su apeliante priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Apeliantė finansinio reikalavimo pagrįstumą įrodinėjo apeliantės 2024 m. lapkričio 30 d. apyvartos žiniaraščiu ir apeliantės nemokumo administratorės parengta 2025 m. rugpjūčio 20 d. buhalterinės apskaitos pažyma dėl bendrovės skolos likučio, taip pat sąskaitomis faktūromis dėl 6 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės akcentuojami įrodymai savaime nepatvirtina, kad apeliantės 91 436,97 Eur finansinis reikalavimas turėjo būti patvirtintas, nes šie įrodymai prieštarauja bendrovės buhalterinės apskaitos duomenims ir buvusios bendrovės vadovės M. A. Z. iki bankroto bylos iškėlimo parengtam kontrahentų sąrašui (suminės skolos).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su bendrovės atliktu vienašaliu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl bendrovės atlikto įskaitymo nuginčijimo teismine tvarka.

33. Kasacinis teismas išaiškino, kad savo iniciatyva teismas niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes taiko tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu yra akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas nulemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022, 42 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant apeliantės pareikšto savarankiško reikalavimo pripažinti bendrovės atliktą įskaitymą negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva veikti apeliantės interesais ir spręsti dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

35. Pažymėtina, kad teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditoriaus reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu, siekiant užtikrinti, kad apeliantės finansinis reikalavimas būtų patvirtintas, atsižvelgiant į tai, jog finansinis reikalavimas kildinamas iš juridinius asmenis siejusių komercinio pobūdžio teisinių santykių. Taigi, šioje byloje, sprendžiant apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo bendrovės bankroto byloje klausimą, viešasis interesas reikalauja, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas finansinis reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažins kitų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybę. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo savo iniciatyva aiškintis apeliantės nurodomas aplinkybes, susijusias su bendrovės atliktu įskaitymu, dėl kurio nuginčijimo apeliantė nepareiškė savarankiško reikalavimo.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantės finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, nenuginčijus bendrovės vienašališkai atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų pasinaudojusi galimybe ginčyti bendrovės atliktą įskaitymą. Apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti nesutikimo su bendrovės atliktu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu argumentai savaime nereiškia reikalavimų, kurie būtų vertinami, kaip savarankiškas ieškinys (atitinkantis jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, su jame aiškiai suformuluotu ieškinio dalyku ir pagrindu), kuriuo ginčijamas minėtas įskaitymas. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais keliamas atsakovės vienašališkai atliktam reikalavimų įskaitymui taikytinos teisės klausimas.

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad apeliantė nepagrindė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, todėl tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas atsakovės bankroto byloje pažeistų kitų atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti kuo didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.