Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei M. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas D. B. teismo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad norėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą, kur galėtų gyventi su šeima, investuoti pinigus. Paaiškino, jog atvykus apsižiūrėti R. D. priklausančio namo nusprendė pirkti neįrengtą namo dalį. Pasirašė su R. D. dalyvaujant A. Š. preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 10000 Eur sumą, kuri turėjo būti skirti komunikacijoms name įvesti ir susitarė, kad pagrindinė ½ namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta iki 2017 m. birželio 30 d. Teigia, jog R. D. perdavė ieškovui raktus nuo planuojamos įsigyti buto dalies ir pultelį nuo vartų bei pasiūlė ieškovui pradėti namo dalies remontą, tačiau ieškovas paprašė R. D. pirma įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį – įvesti komunikacijas į namą bei gauti banko sutikimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Ieškovas teigia, kad po preliminarios sutarties pasirašymo R. D. savo įsipareigojimų įvesti į namą komunikacijas nevykdė. Teigia, jog bendravo su R. D. žodžiu (telefonu, sutikęs gatvėje) ir klausė ar iki numatyto termino bus įvykdyti įsipareigojimai, tačiau R. D. nurodęs jog reikia daugiau pinigų, kad viskas vyktų greičiau, teigė, jog iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino komunikacijų įvesti nepavyks. Ieškovas matydamas, jog R. D. nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, teigia kad 2017 m. vasario mėnesį susitarė dėl 10000 Eur grąžinimo. R. D. žadėjo „surinkti“ pinigus ir juos grąžinti ieškovui. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ieškovas nurodė, jog preliminarios sutarties su R. D. nenutraukė, kadangi tikėjosi, kad pardavėjui galimai įvedus komunikacijas pavyks įsigyti planuotą nekilnojamąjį turtą. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ieškovas nurodė, kad 10000 Eur R. D. sumokėjo kaip garantą, jog ketina įsigyti nekilnojamąjį turtą ir ši suma turėjo būti įskaičiuota į perkamo turto kainą. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog R. D. nurodęs, kad baudos mokėti nereikės, nori tik atgauti savo 10000 Eur sumokėtą sumą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. nurodė, kad ji yra nekilnojamojo turto brokerė ir 2 metus tarpininkavo pardavinėjant R. D. priklausantį turtą – namą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Paaiškino, jog nepavykus parduoti viso namo R. D. nusprendė namą padalinti į dvi dalis. 2016 m. gruodžio mėnesio pradžioje R. D. informavo liudytoją, kad atsirado ½ namo dalies pirkėjas ir jos paprašė paruošti namo preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad name nebuvo įvestos visos komunikacijos, ir ieškovas planavo parduoti jam priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., tam, jog galėtų įsigyti planuojamą pirkti nekilnojamąjį turtą. R. D. paprašė liudytojos padėti ieškovui parduoti jam priklausantį namą. Ieškovas ir R. D. atvyko į agentūrą pasirašyti preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties. Kadangi į namą turėjo būti įvestos komunikacijos liudytoja preliminarioje sutartyje numatė ilgesnį terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, t.y. iki 2017 m. birželio 30 d. Paaiškino, kad būsimas namo pirkėjas (ieškovas) name norėjo darytis remontą. Liudytoja nurodė, kad buvo atvykusi pas ieškovą, padarė jam priklausančio namo nuotraukas ir įkėlė skelbimus dėl pardavimo. 2017 m. vasario mėnesį jai paskambino R. D. ir informavo, kad ieškovas namo nebepirks, kažkas jo šeimoje susirgo ir jis išvažiuoja į užsienį. Liudytoja bandė praskambinti telefonu ieškovui dėl tolimesnio jo namo pardavimo, tačiau ieškovas į telefono skambučius neatsakė, todėl liudytoja teigia, iš skelbimų portalų išėmusi skelbimus dėl ieškovui priklausančio namo pardavimo. Atsakydama į ieškovo atstovės užduotą klausimą paaiškino, kad ieškovui priklausančio namo skelbimą „pasyvavo“, t.y. jis buvo neaktyvus, paslėptas, tačiau nebuvo ištrintas. Teigia, kad po kurio laiko ant to paties skelbimo buvo uždėtas kitas, kadangi už skelbimus yra mokama kiekvieną mėnesį ir taupant lėšas taip yra daroma. A. Š. paaiškino, jog pasirašant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ji nebuvo sutarties šalis, o dalyvavo kaip liudininkė, ji paruošė sutartį su notaro pagalba (naudojo sutarties šabloną). Atsakydama į ieškovo atstovės užduotą klausimą nurodė, kad 4.1 punkte nurodant, jog turtas neturi apribojimų padarė klaidą, kadangi namas buvo įkeistas bankui. Pasirašant preliminarią sutartį ieškovas R. D. sumokėjo 10000 Eur grynais, šio mokėjimo tikslas – užstatas, rezervacija, kad pirkėjas įsipareigoja pirkti nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad padėjo parduoti atsakovės įstatyminės atstovės mamai priklausiusį butą. Liudytoja nurodė, jog ar buvo name įvestos komunikacijos nežino. Pažymėjo, jog R. tikėjosi, kad ieškovas dar persigalvos ir pirks preliminarioje sutartyje nurodytą turtą. Pažymėjo, kad banko leidimas nekilnojamajam turtui parduoti yra gaunamas greitai.

Teismo posėdžio metu atsakovės įstatyminė atstovė V. D. teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad yra buvusi R. D. sutuoktinė ir jos santykiais su buvusiu sutuoktiniu buvo draugiški, jis tardavosi su V. D. įvairiais gyvenimo klausimais. Santuoka nutraukta 2012 metais bendru sutarimu. Paaiškino, jog preliminarią trišalę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį R. D. sudarė siekdamas užsitikrinti, kad jei pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl pirkėjo kaltės, kad nekiltų ginčų dėl avanso grąžinimo, kadangi jis jau buvo susidūręs su teisminiais ginčais dėl avanso ankščiau. 2017 m. vasario mėnesį R. D. informavo V. D., jog pirkėjas atsisako sutarties ir pasiūlė jai įsirengti nesutvarkytą namo dalį, jog ji su bendru šalių nepilnamečiu vaiku galėtų gyventi šalia R. D.. V. D. teigia, jog 2017 m. gegužės mėnesį tarpininkaujant A. Š. pardavusi savo mamai priklausantį butą ir 2017 m. birželio pradžioje persikrausčiusi pas R. D. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šiuo adresu V. D. mama deklaravo ir savo gyvenamąją vietą laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Teigia, jog vyko namo įrengimo darbai neįrengtoje namo pusėje, tačiau nebuvo skubama, kadangi V. D. su dukra M. D. bei savo mama gyveno įrengtoje namo dalyje. Teigia, jog namas faktiškai buvo atskirtas, įvadai įvedinėjami, elektra name buvo, tačiau ar vanduo buvo teikiamas į namą nežino, teigia, jog dujų katilas stovėjo. Paaiškino, jog nors ir planavo susiremontuoti R. D. priklausančią ½ neįrengto namo, tačiau su R. D. nusprendė ir toliau pardavinėti neįrengtą namo dalį, jei galimai atsirastų pirkėjas, kuris pasiūlytų gerą kainą. Atsakydama į ieškovės atstovės teismo posėdžio metu užduotą klausimą paaiškino, jog 2017 m. rugpjūčio 28 d. atvykus AB „Klaipėdos vanduo“ atstovams sutartyje dėl vandentiekio pridavimo pasirašiusi ji, kadangi R. D. nebuvo namie. Pažymėjo, jog elektra planuojamoje parduoti namo dalyje buvo įvesta, tačiau nepriduota elektros tinklams. Dujų katilas yra pastatytas, tačiau nežino ar yra pajungtas. Nurodė, jog R. D. į banką dėl leidimo parduoti įkeistą turtą nesikreipė, kadangi ieškovui atsisakius sudaryti ½ namo ir ½ žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo pagrindo.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų „Swedbank“, AB, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl bylą nagrinėtina jam nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovo (pirkėjo) ir mirusiojo R. D. dalyvaujant nekilnojamojo turto brokerei A. Š. buvo sudaryta trišalė preliminarioji sutartis, kuria šalys įsipareigojo iki 2017 m. birželio 30 d. sudaryti bei pasirašyti R. D. (pardavėjui) nuosavybės teise priklausačio nekilnojamojo turto – ½ dalies žemės sklypo su ½ dalimi namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pirkimo pardavimo sutartį (sutarties 1.1. punktas). Nurodytos sutarties 4.3. punktu šalys susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja iki nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties pasirašymo dienos sutvarkyti visus su šiuo parduodamu turtu reikalingus dokumentus, įvesti į namo dalį visas reikalingas komunikacijas, t.y. elektrą, dujas, vandentiekį, o 4.4 punktu pardavėjas įsipareigojo gauti valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenis apie perleidžiamą nekilnojamąjį turtą, patikslinimus, galiojančius 30 dienų, sandoriui sudaryti, kreditoriaus, kuriam įkeistas Nekilnojamasis turtas sutikimą, o taip pat visus kitus dokumentus pardavėjo nuosavybės teisę į parduodamą nekilnojamą turtą. Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad dėl pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo) ir/ar dėl pardavėjo netinkamo šios sutarties sąlygų įvykdymo šalims nepasirašius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2017 m. birželio 30 d. pagal šios sutarties 2.2 punktą pardavėjui sumokėta 10000 Eur suma yra grąžinama pirkėjams ir sumokama 10000 Eur bauda. 7.2 sutarties punkte numatyta, kad šalims nepasirašius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2017 m. birželio 30 d. dėl pirkėjų kaltės (veikimo ar neveikimo) ar dėl pirkėjo netinkamo šios sutarties sąlygų įvykdymo, pirkėjo sumokėtas pardavėjui pagal šios sutarties 2.2 punktą sumos, t.y. 10000 Eur lieka pardavėjui kaip bauda (I. t., b.l. 5-7). Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis R. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),, Klaipėda (b.l. 9-16). 2017 m. rugsėjo 3 d. R. D. mirė (I t., b.l. 20). Iš 2017 m. gruodžio 4 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, jog palikėjo R. D. palikimą 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė M. D.. Byloje pateiktas registruotu paštu siųstas 2017 m. lapkričio 16 d. ieškovo raštu Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biurui pareikštas kreditorinis reikalavimas M. D., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą V. D., pagal 2016 m. gruodžio 10 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (I t., b.l. 17-19). Iš Liteko informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2017 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi V. D. buvo išduotas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko M. D. vardu, jai tenkantį palikimą, atsiradusį po jos tėvo R. D. mirties, pagal apyrašą. Ieškovui D. B. kartu su sutuoktine nuo 2017 m. balandžio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (butas ir žemės sklypas), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butas (I t., b.l. 53-116). 2017 m. kovo 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas kartu su sutuoktine pardavė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), (III t., b. l. 188-200). 2017 m. birželio 19 d. ieškovo sutuoktinė D. B. su UAB „Force Palace“ sudarė preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RAG3 2017 06 19 dėl nekilnojamojo turto (buto ir žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje pirkimo (IV t., b. l. 25-34). Ieškovui taip pat priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2017 m. rugpjūčio 28 d. AB „Klaipėdos vanduo“ ir R. D. sudarė geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. G04-201700496, kuri pasirašyta V. D. (V t., b. l. 16-22). AB „Swedbank“ 2018 m. gegužės 21 d. raštu informavo teismą, kad AB „Swedbank“ negavo R. D. prašymo dėl leidimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pagal 2016 m. gruodžio 10 d. trišalę preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (V t., b. l. 28). 2018 m. gegužės 23 d. AB „ESO“ informavo teismą, kad R. D. 2017 m. liepos 13 d. pateikė paraišką galios didinimui. 2017 m. liepos 14 d. ESO išdavė technines sąlygas Nr. TS17-28490 galios didinimui, taip pat parengė Vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paslaugos sutartį. R. D. šios sutarties nepasirašė ir nesumokėjo prijungimo paslaugos mokesčio. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ taip pat pateikė teismui informaciją, kad dujos į objektą buvo įvestos 2004 m. kovo 10 d. 2010 m. gegužės 5 d. parengta Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartis Nr. 31625125, kurios šalimi yra R. D.. Dujos į Objektą tiekiamos vadovaujantis šia sutartimi (V t., b. l. 31-32).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Bendras ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

Įvertinus tai, kad pagrindinė namo ir žemės sklypo dalies sutartis turėjo būti sudaryta 2017 m. birželio 30 d., laikytina, jog nuo šios datos, ieškovui atsirado teisė ginti savo pažeistą teisę, kadangi apie galimai pažeistą teisę ieškovas sužinojo ar galėjo sužinoti nurodytu terminu nepasirašius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Teismo posėdžio metu, ieškovo atstovė nurodė, kad terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo 2017 m. birželio 30 d., o mirus R. D. 2017 m. rugsėjo 3 d. senaties eiga sustojo (praėjus 2 mėnesiams ir 3 dienoms). Ieškovui sužinojus apie teisių perleidimą 2017 m. lapkričio 11 d. senaties terminas atsinaujino. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme 2018 m. sausio 16 d. (praėjus 2 mėnesiams ir 7 dienoms) ieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo yra pareikštas praėjus 4 mėnesiams ir 10 dienų nuo sužinojimo apie ieškovo teisių pažeidimą.

CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl nesutiktina su ieškovo atstovės nurodyta aplinkybe, kad R. D. mirus, 2017 m. rugsėjo 3 d. senaties eiga sustojo, kol ieškovas sužinojo apie teisių perėmimą bei kad ieškinio senaties termino reikalavimams dėl netesybų pareikšti nėra praleidęs (CK 1.129 straipsnis).

Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Byloje nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas teismui 2018 m. vasario 6 d., senaties terminas pasibaigė 2017 m. gruodžio 30 d., t.y. ieškinio senaties terminas dėl netesybų (baudos) priteisimo yra praleistas 2 mėnesius ir 7 dienas, tačiau teismas įvertinęs ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino praleidimo (R. D. mirties ir paaiškėjimo apie jo teisių perėjimą), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 10000 Eur avansą ir 10000 Eur baudą

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad tarp šalių kyla ginčas ar, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 10 d. preliminariosios sutarties 7.1 punktu, ieškovo nekilnojamojo turto pardavėjui R. D. (mirusiam 2017 m. rugsėjo 3 d. ) perduoti pinigai turi būti grąžinti ieškovui sumokant ir tokio paties dydžio baudą, ar, vadovaujantis minėtos sutarties 7.1 punktu, likti atsakovei, kaip įstatyminei sutarties šalies R. D. paveldėtojai.

Nagrinėjamu atveju šalys preliminariosios sutarties 7.1 ir 7.2 punktais susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai, t. y. jei pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebus pasirašyta dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, jo sumokėtas pardavėjui R. D. 10000 Eur avansas liks pardavėjui kaip bauda; jei sutartis nebus pasirašyta dėl pardavėjo R. D. kaltės, jis privalės grąžinti pirkėjui (ieškovui) jo sumokėtą avansą bei sumokėti tokio pat dydžio baudą. Tokios nuostatos reiškia, kad preliminariosios sutarties sąlygos nustatė abiem šalims analogiškas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl kažkurios iš jų kaltės.

Esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai; pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 str. 1, 3 dalys). Kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai - kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), todėl jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Nesudarius sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo sutartį sudaryti. Nesąžininga šalis, atsisakiusi sudaryti sutartį, turi atlyginti ne tik tiesioginių derybų nuostolius, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę, kurią sugeba įrodyti. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Ikisutartiniuose santykiuose esantys asmenys, net ir tuo atveju, kai sudaro preliminariąją sutartį, negali būti garantuoti, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, jie nėra atleidžiami nuo bendrosios civilinių santykių subjektų pareigos elgtis protingai. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, tai yra, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Kaip nustatyta iš tarp šalių 2016 m. gruodžio 10 d. sudarytos preliminariosios pirkimo- pardavimo sutarties, jos pasirašymo metu pardavėjui R. D. ieškovas perdavė 10000 Eur dydžio sumą, ši aplinkybė patvirtinta šalių parašais, ieškovas šią aplinkybę taip pat pripažino teismo posėdžio metu. Ieškovas teigia, kad dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties kaltas yra pardavėjas R. D., kuris turėjo pareigą pagal sutarties 4.3 punktą sutvarkyti visus su parduodamo turto reikalingus dokumentus, įvesti į namo dalį visas reikalingas komunikacijas, t.y. elektrą, dujas, vandenį, bei pagal sutarties 4.4 punktą gauti banko sutikimą parduoti įkeistą turtą, todėl pardavėjui neįvykdžius sutartinių pareigų, pagal šalių pasirašytą 2016 m. gruodžio 10 d. preliminarią sutartį atsirado pareiga grąžinti 10000 Eur avansą bei sumokėti 1000 Eur baudą. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad pagrindinė ½ namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės, jam atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškovo sumokėtas avansas atiteko R. D. kaip netesybos pagal sutarties 7.2 punktą.

Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.392, 6.393 straipsniai).

Teismo vertinimu, 2016 m. gruodžio 10 d. šalys pasirašė preliminarią ½ dalies žemės sklypo su ½ dalimi namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo sutartyje aptartomis sąlygomis sudaryti ½ dalies žemės sklypo su ½ dalimi namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimo-pardavimo sutartį (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tiek preliminariosios sutarties sąlygos (Sutarties 2.3 punktas), tiek šalių elgesys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas būsimam pardavėjui R. D. laikantis preliminarios sutarties sąlygų 10000 Eur pinigų sumą perdavė kaip būsimų įmokų už pagrindinę sutartį dalis, todėl ši suma laikytina avansu (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, šalys preliminarioje sutartyje buvo numačiusios sutartinę atsakomybę už netinkamą sutarties įvykdymą (Sutarties 7.1 ir 7.2 punktai, CK 6.258 straipsnis).

Vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovas teigia, kad nekilnojamojo turto pardavėjas R. D. kaltas dėl to, jog 2016 m. gruodžio 10 d. sutarties šalys nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovė su tuo nesutinka, teigia, jog ieškovas kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Vadinasi, pareigą įrodyti pardavėjo kaltę dėl sutarties nesudarymo turi ieškovas, o pareigą įrodyti ieškovo kaltę turi atsakovas (CPK 178 straipsnis).

Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Sutarties 1.1 punktu šalys įsipareigojo iki 2017 m. birželio 30 d. sudaryti bei pasirašyti ½ dalies žemės sklypo su ½ dalimi namo, adresu Kopų g. 12A, Klaipėda, pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. paaiškino, kad ji ruošė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pagal notaro paruoštą šabloną ir nustatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2017 m. birželio 30 d., kadangi į namą turėjo būti įvestos komunikacijos. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarius, prievolė sudaryti šią sutartį šalims pasibaigė 2017 m. birželio 30 d.

Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi veikti vykdydamos sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga. Protingumas reiškia asmens apdairų, rūpestingą, atidų, teisingą ir sąžiningą elgesį – taip, kaip elgtųsi bonus pater familias. Teisingumas reiškia protingą skirtingų interesų pusiausvyrą, būtinybę atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje šalys įpareigotos vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti pacta sunt servanda, bendradarbiavimo ir kooperacijos bei sąžiningumo principai yra neatskiriamai susiję, turi būti aiškinami kompleksiškai ir ,,per vienas kito prizmę”, kartu atsižvelgiant ir įvertinant šalis siejančių (ar siejusių, jeigu sutartis nutraukta) sutartinių santykių pobūdį.

Teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojos paaiškinimu sutinka su ieškovo argumentais, jog preliminariąja sutartimi šalys, be kitų sąlygų, taip pat susitarė, jog nekilnojamojo turto pardavėjas R. D. 4.3 sutarties punktu įsipareigojo iki nekilnojamojo turto pirkim-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sutvarkyti visus su šiuo parduodamu turtu reikalingus dokumentus, įvesti į namo dalį visas reikalingas komunikacijas, t.y. elektrą, dujas, vandenį, bei sutarties 4.4 punktu gauti kreditoriaus, kuriam įkeistas nekilnojamasis turtas sutikimą, o taip pat visus kitus dokumentus, patvirtinančius pardavėjo nuosavybės teisę į parduodamą nekilnojamąjį turtą, už kuriuos atskiro apmokėjimo pardavėjas iš pirkėjo nereikalaus, kadangi ši kaina įeina į bendrą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainą, nurodytą sutarties 2.1 punkte (158000 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog nuo pat preliminarios sutarties pasirašymo R. D. nevykdė šių savo sutartinių įsipareigojimų, ko pasekoje jau 2017 m. vasario mėnesį jis susitarė su R. D., kad pastarasis atiduos ieškovui jo sumokėtą 10000 Eur avansą, ieškovas paaiškino, kad baudos nereikalavo iš pardavėjo ir šalys susitarė, kad pavykus įvesti į namą komunikacijas ir sutvarkyti reikiamus dokumentus ieškovas pirks iš R. D. nekilnojamąjį turtą, nurodytą preliminarioje sutartyje. Tuo tarpu ieškinyje ieškovas nurodė, jog R. D. sutiko grąžinti jo sumokėtą avansą ir sumokėti baudą, tačiau nurodė, kad iš ieškovo gautus pinigus yra išleidęs, todėl paprašė leisti atsiskaityti per 2-3 mėnesius, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi 2017 m. rugsėjo 3 d. mirė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog su AB „Klaipėdos vanduo“ geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis buvo pasirašyta tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. V. D.. R. D. į „Swedbank“, AB dėl leidimo sudaryti įkeisto namo dalies adresu Kopų g. 12A, Klaipėda, nesikreipė. Pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktą informaciją bei duomenis, jog R. D. 2017 m. liepos 13 d. pateikė paraišką galios didinimui. 2017 m. liepos 14 d. ESO išdavė technines sąlygas Nr. TS17-28490 galios didinimui, taip pat parengė Vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paslaugos sutartį, tačiau R. D. šios sutarties nepasirašė ir nesumokėjo prijungimo paslaugos mokesčio (V t., b.l. 14-63).

Įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo išreikalautus duomenis apie komunikacijų įvedimą į preliminarioje sutartyje nurodytą ½ dalį namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsižvelgdamas į atsakovės įstatyminės atstovės V. D. paaiškinimus byloje, jog 2017 m. vasario mėnesį ieškovui informavus R. D., jog namo nebepirks ir V. D. su R. D. nusprendus, jog neįrengtoje namo dalyje įsikurs V. D. su atsakove nepilnamete M. D. bei savo mama, bei V. D. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog R. D. nebeskubėjo įvesti komunikacijų į remontuojamą (planuotą parduoti) namo dalį, teismas konstatuoja, jog iki tarp šalių preliminarioje sutartyje pasirašyto termino, t.y. 2017 m. birželio 30 d., R. D. neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutarties 4.3 ir 4.4 punktus, t.y. neįvedė į planuojamą parduoti namo dalį visų reikalingų komunikacijų ir nesutvarkė visų su parduodamu turtu reikalingų dokumentų, taip pat negavo kreditoriaus, kuriam įkeistas nekilnojamasis turtas sutikimo parduoti šį turtą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau pažymėtina, jog ieškovas duodamas teismui paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad jau 2017 m. vasario mėnesį susitarė su R. D., kad jam būtų grąžintas jo sumokėtas 10000 Eur avansas, kadangi kaip teigia, ieškovas, R. D. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl komunikacijų į namą įvedimo, tačiau 10000 Eur netesybų jis nereikalaus. Ieškovas taip pat teigė, jog ir toliau tikėjosi sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto sutartį, tačiau po 2017 m. vasario mėnesio susitikus su R. D. jo pasiteiraudavo dėl avanso grąžinimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog būsimas turto pardavėjas R. D. ieškovui reikalaujant grąžinti avansą turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad ieškovas nebesudarys pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dar buvo likę apie 4 mėnesius R. D. įvykdyti savo įsipareigojimams pagal sutarties 4.3 ir 4.4 punktą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo sudarydamas sutartį ar norėdamas ją nutraukti turi elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo sudaromo sandorio teisines pasekmes. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teismo nuomone, tiek ieškovas, tiek būsimas turto pardavėjas R. D., manydami, kad pagrindinės sutarties nepavyks sudaryti dėl priešingos šalies kaltės (ieškovo teigimu dėl to, kad atsakovas neįves komunikacijų į namo dalį, atsakovės atstovės teigimu dėl to, jog ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo sutartį), turėjo pareigą kreiptis į priešingą šalį dėl sutarties nutraukimo siekiant išspręsti sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo klausimus vadovaujantis sutarties 7.1, 7.2 ir 8.3 punktais bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, jog abi šalys kaltos dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, nes būsimas turto pardavėjas R. D. neįvykdė savo sutartinių pareigų numatytų tarp šalių sudarytos sutarties 4.3 ir 4.4 punkte, o ieškovas dar nesibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, t.y. 2017 m. vasario mėnesį reikalaudamas grąžinti savo sumokėtą avansą ir neprašydamas sumokėti netesybų pagal sutarties 7.1 punktą, suteikė pagrįstą pagrindą R. D. manyti, kad ieškovas nebesudarys pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Nei ieškovas, nei R. D. vienas į kitą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą nesikreipė, nei viena iš preliminarios sutarties šalių sutarties nutraukimo neiniciavo, t.y. nebendradarbiavimo tarpusavyje, pažeidė kooperacijos ir sąžiningumo principus viena kitos atžvilgiu. Ieškovas neįrodė, kad R. D. kaltas, o atsakovė neįrodė, jog ieškovas kaltas dėl to, jog 2016 m. gruodžio 10 d. preliminarios sutarties šalys nesudarė pagrindinės dalies namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsnio).

Sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas, šalių sudaryta preliminarioji sutartis laikoma šalis teisiškai įpareigojančia sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o jos (preliminariosios sutarties) nevykdymo atveju, t.y. nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atveju, kaltoji šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys susitarė dėl šioje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis ir civilinės atsakomybės netesybų forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.165 straispnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Šiuo atveju nei vienos iš šalių kaltė dėl pagrindinės sutarties sudarymo neįvykdymo neįrodyta, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 10000 Eur baudos priteisimo iš atsakovės, kaip sutarties šalies R. D. teisių perėmėjos, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl 860,00 Eur avanso priteisimo

Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas. Konstatavus nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo prievolę, atsiskaitymams tarp skolininko ir kreditoriaus galioja bendroji taisyklė, kad, išskyrus CK nustatytas išimtis, turi būti grąžinta visa tai, kas yra nepagrįstai gauta ar sutaupyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009). Pažymėtina, kad tai, koks įstatymas turi būti taikomas, bylą nagrinėjantis teismas privalo nuspręsti ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Be pagrindo įgyto turto grąžinimo prievolė reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą, kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.

Pagal preliminarios sutarties 2.2 punktą ieškovas, pagal pagrindinę sutartį priklausančio mokėjimo sąskaita, sumokėjo R. D. 10000 Eur avansą. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Pagal sutarties 2.3 punktą sudarius pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjo (ieškovo) sumokėtas avansas turėjo būti įskaitytas kaip dalies kainos sumokėjimas. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui, kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.). Esant auščiau nurodytoms aplinkybėms, bei įstatyminiam reglamentavimui, laikytina, kad 2016 m. gruodžio 10 d. tarp šalių pasirašyta preliminari sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl abiejų šalių kaltės, todėl išnyko pagrindas, kuriuo R. D. įgijo 10000 Eur. Teismui kvalifikavus 10000 Eur ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, būsimas sklypo pardavėjas (R. D.) neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtus 10000 Eur pinigus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 10000 Eur sumą, kaip nepagrįstai įgytą, tenkintinas, ieškovui iš atsakovės, kaip pardavėjo R. D. įstatyminės paveldėtojos, priteistina 10000 Eur (CPK 178, 185 straipsniai, CK 5.53 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (10000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2018 m. vasario 14 d. nutartimi, teismas tenkino ieškovo D. B., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo atsakovei M. D., gimusiai 2009 m. rugsėjo 8 d. (atstovaujamai atstovės pagal įstatymą V. D.), priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o, šio turto neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 20 000 Eur sumos. 2018 m. kovo 2 d. nutartimi teismas ieškovo D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies – taikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašo padarymą viešajame registre apie draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 2101-0001-0456, bei gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. 2100-0015-5011, esančius Kopų g. 12 A, Klaipėdoje, iki kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, nuo likusio 388 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo jis buvo atleistas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, bei patyrė 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos, iš viso patyrė 1750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (50 procentų), iš atsakovės ieškovui priteistinos 50 Eur bylinėjimosi išlaidos už mokėtiną žyminį mokestį, taip pat 825 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso ieškovui iš atsakovės priteistina 875 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies, atsakovei priteistina iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų (50 procentų) daliai, t.y. 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas nuo 388 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, o ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies (50 procentų), iš atsakovės valstybei priteistina 50 procentų žyminio mokesčio nuo ieškovo atleistos 388 Eur žyminio mokesčio dalies, t.y. 194 Eur.

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų pateikto procesinio dokumento

Teisme 2018 m. liepos 12 d. gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra. Šio procesinio dokumento turinys nevertintas, kadangi atsiliepimas į ieškinį pateiktas praleidus terminą, baigus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus priimti procesinio sprendimo (Civilinio proceso kodekso 181 straipsnio 2 dalis, 257 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 93, 98, 107, 150, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atnaujinti ieškovui D. B. ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 10000 Eur baudos priteisimo pareikšti.

Ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovei M. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., 10000 Eur avansą kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 10000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018 m. vasario 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 875 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. B..

Kitoje dalyje ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. B. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei M. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. D..

Priteisti iš atsakovės M. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., 194 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismo 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.