Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų v. b. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2018 m. gegužės 16 d. gautas pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“ skundas, kuriuo pareiškėja prašo kaip nepagrįstus ir neteisėtus panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2017-09-08 patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą proceso dalyviai informuoti viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra šio kodekso 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje vykdomos Antstolės Sonatos Vaicekauskienės yra vykdomos keturios vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini): vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 778,74 Eur (6141,62 Lt) skolos ir palūkanų išieškojimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas AB „Kauno energija“. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 241,35 Eur (833,34 Lt) skolos ir palūkanų išieškojimo pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2009 m. balandžio 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Kauno vandenys“. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 330,03 Eur (1139,52 Lt) skolos ir palūkanų išieškojimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Kauno vandenys“. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 49,76 Eur (171,81 Lt) skolos išieškojimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Būsto valda“. Antstolė, vykdydama nurodytas vykdomąsias bylas, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Taip pat nustatė, kad 2017 m. kovo 14 d. Kauno miesto 15-ajame notarų biure išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 53-54). 2017 m. kovo 20 d. nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respubliką atstovaujanti VĮ Turto bankas perėmė mirusio (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą - butą su bendro naudojimo patalpomis, kurio bendras plotas 16,11 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų cento duomenimis nuosavybės teisę į šį butą nuo 2017 m. kovo 29 d. įregistravo Lietuvos Respublika (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) skundžiamais 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, pradinis skolininkas (duomenys neskelbtini), pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju VĮ Turto bankas, į. k. 112021042 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 59, 65-66).

Pareiškėja prašo kaip nepagrįstus ir neteisėtus panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2017-09-08 patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 67-68).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis inter alia nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo, t. y. užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Nagrinėjamu atveju skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto Turto arešto aktų registro išrašo (Turto arešto aktas Nr. S-05247) matyti, kad 2010-09-24 buvo areštuotas (duomenys neskelbtini) priklausantis nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas nurodytas 7 000,00 Lt (2 028,00 Eur) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9). Sutiktina su antstolės patvarkyme nurodytu argumentu, kad vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu yra taikytas turto areštas, sąrašas nėra baigtinis, todėl pareiškėja pateiktame skunde nepagrįstai teigia, jog turto areštas išviešintas tik vienoje vykdomojoje byloje. Antstolės teigimu, Turto arešto aktų registro išrašo 5. punkte nurodytas turto arešto mastas - 7 000,00 Lt (2 028,00 Eur), ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad perimdama mirusio skolininko (duomenys neskelbtini) turtą Lietuvos Respubliką atstovaujanti pareiškėja VĮ Turto bankas turėjo pagrindą manyti, jog palikėjo įsiskolinimai išieškotojams yra netgi didesni nei yra realiai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 14).

Vertinant tarp šalių kylantį ginčą, teismas remiasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgia į teismų sprendimus, priimtus analogiškose bylose. Šiaulių apygardos teismas analogiškoje byloje išnagrinėjęs pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atskirąjį skundą 2018 m. sausio 23 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-69-357/2018, kurioje išaiškino „kad skolininko turto areštas išieškotojo UAB „Šiaulių vandenys“ naudai buvo išviešintas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstoliui nėra tikslinga iš naujo atlikti tuos pačius su nekilnojamojo turto areštu susijusius veiksmus to paties kreditoriaus naudai, taip didinant skolininkui vykdymo išlaidas“; „nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija fakto, kad per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos po skolininko mirties tapo žinoma apie vykdomą išieškojimą iš skolininko išieškotojos UAB „Šiaulių vandenys“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja ginčija tai, kad jai nebuvo žinoma apie palikėjo kreditorės reikalavimą kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas kreditoriaus naudai, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Teismas konstatavo, jog viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas vienoje vykdomojoje byloje iki palikėjo mirties, kitoje vykdomojoje byloje esant tai pačiai išieškotojai, įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „Šiaulių vandenys“, t. y. nustatyta, kad ne vykdomųjų bylų skaičius apsprendžia kreditoriaus išviešinimo faktą,- užvestų vykdomųjų bylų skaičius reikšmingas tik išieškojimo dydžiui (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-69-357/2018). Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. įsiteisėjusioje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-14732-214/2018 konstatuota, kad antstolė nepažeidė įstatymų įtvirtinto civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo, taip pat nepraleido civilinio kodekso 5.63 straipsnio įtvirtinto 3 mėn. termino reikalavimams pareikšti, nes turtui areštas taikytas dar iki skolininkės mirties, todėl skundas šioje dalyje buvo atmestas, kaip nepagrįstas (Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-14732-214/2018).

Remiantis nurodytomis įstatymų nuostatomis, teismų praktika bei atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolė 2017-09-08 patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepažeidė įstatymų įtvirtinto civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo, taip pat nepraleido civilinio kodekso 5.63 straipsnio įtvirtinto 3 mėn. termino reikalavimams pareikšti, nes 2015 m. kovo 30 d. mirusio skolininko (duomenys neskelbtini) turtui areštas taikytas dar iki skolininko mirties 2010-09-24, turto arešto mastas - 7 000,00 Lt (2 028,00 Eur) yra didesnis nei palikėjo įsiskolinimai išieškotojams, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Taip pat, remdamasis Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. įsiteisėjusioje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-14732-214/2018 nurodytais argumentais, teismas atkreipia dėmesį, kad antstolės 2017-09-08 patvarkymuose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad po (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, bet šiuose patvarkymuose skolininku yra pripažinta ne Lietuvos Respublika, o VĮ Turto bankas. Tačiau, kaip jau nurodyta, VĮ Registrų cento duomenimis nuosavybės teisę į mirusio (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą - butą su bendro naudojimo patalpomis, kurio bendras plotas 16,11 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. kovo 29 d. įregistravo Lietuvos Respublika, kurią pareiškėja VĮ Turto bankas tik atstovauja turto patikėjimo teise (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 55). Tai reiškia, kad 2017-09-08 patvarkymai gali įtakoti VĮ Turto banko turtinių interesų pažeidimą. Tuo tarpu vadovaujantis Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu bei Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintomis bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, VĮ Turto bankas laikytinas ne turto savininku, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju. Paveldėto turto savininku yra valstybė (CK 5.62 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“ skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2017-09-08 patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.