Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, spręsdamas klausimą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-256-667/2016, kurioje V. R. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje, padarymu, ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teisme gautas kaltinamojo V. R. pareiškimas, kuriame kaltinamasis nušalinimą nuo visų teisminių procesų, kuriuose šiuo metu jis yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, pareiškė visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad Kauno apylinkės teismas yra atsiuntęs kaltinamajam apie 300 eurų dydžio sąskaitą už šaukimus ir protokolus, nors teisingumas Lietuvoje yra nemokamas. Pareiškėjo teigimu, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teismo procesui, nes teismo šaukimai yra sudedamoji teisminio proceso dalis. Taip pat nušalinimo pareiškimas grindžiamas tuo, kad Kauno apylinkės teismo teisėjui V. Kalkauskui yra daromas stiprus poveikis, kadangi 2016 m. sausio 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teisėjas pats paminėjo teisėjo A. Rimkevičiaus pavardę. Pareiškėjo teigimu, tai nesuderinama su teisėjo etika ir su konstitucine nuostata, kad teisėjai, priimdami sprendimus, yra nepriklausomi. Tuo pačiu pareiškėjas nurodo, jog teisėjas A. Rimkevičius vartoja frazę „mes“ bei deklaruoja, kad Lietuvoje galima sėkmingai gyventi ir dirbti neturint asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kas, kaltinamojo manymu, yra didesnis nusižengimas, nei kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis yra kaltinamas. Be to, V. R. teigimu, jam yra paskirta neadekvati kardomoji priemonė, kadangi nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteks galios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už pareigūno vardo pažeminimą.

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, Linos Žemaitienės 2016 m. vasario 19 d. nutartimi V. R. nušalinimo Kauno apylinkės teismui pareiškimas baudžiamosiose bylose Nr. 1-256-667/2016 ir Nr. 1-173-408/2016 perduotas Kauno apygardos teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Nutartyje nurodyta, kad nušalinimas yra pareikštas visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams, taip pat ir Linai Žemaitienei, kuri yra šio teismo teisėja, todėl ji negali nagrinėti pareikšto nušalinimo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose V. R. pareikšti kaltinimai. Viena iš šių bylų yra baudžiamoji byla Nr. 1-256-667/2016, kurioje V. R. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje, padarymu.

Pareiškimas dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo netenkinamas ir baudžiamoji byla neperduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Užtikrinant teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 57 straipsnyje įtvirtinta proceso dalyvių teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. BPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, analizė suponuoją išvadą, kad Baudžiamojo proceso kodekse expresis verbis nenumatyta proceso dalyvio teisė šalinti nuo bylos nagrinėjimo visus konkretaus teismo teisėjus, tačiau esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla perduota kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, pareiškime dėl nušalinimo turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, susipažinęs su V. R. nušalinimo pareiškimu visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams, sprendžia, jog jame nenurodyta svarbių priežasčių, dėl kurių Kauno apylinkės teisme negalėtų būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-256-667/2016, kurioje pareiškėjas kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje, padarymu, o taip pat aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti šio teismo teisėjų nešališkumu ir objektyvumu. Nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pagrįstai abejoti tiek baudžiamąją bylą nagrinėjančio, tiek ir visų kitų Kauno apylinkės teismo teisėjų nešališkumu.

Kaip matyti iš nušalinimo pareiškimo, nušalinimas visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams iš esmės grindžiamas tuo, jog Kauno apylinkės teismas, kaltinamojo teigimu, yra atsiuntęs jam apie 300 eurų dydžio sąskaitą už šaukimus bei protokolus. Konkretūs duomenys apie Kauno apylinkės teismo kaltinamajam pateiktą sąskaitą (kaip kad nurodė kaltinamasis) ar išduotą vykdomąjį raštą kaltinamojo atžvilgiu pareiškime dėl nušalinimo nėra nurodyti, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, taip pat baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-408/2016 (t. 3, b. l. 53) esančiu 2015 m. spalio 8 d. antstolio R. B. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3264-199/2013, kurioje kaltinamasis buvo atsakovas, 2014 m. vasario 10 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 265,58 Eur (917 Lt) bylinėjimosi išlaidų (255,44 Eur (882 Lt) žyminio mokesčio ir 10,14 Eur (35 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) pirmosios instancijos teisme ir 93,84 Eur (324 Lt) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš V. R. valstybės naudai. Kaltinamojo teigimu, nurodyta aplinkybė, kadangi teisingumas Lietuvoje yra nemokamas, prieštarauja Konstitucijai ir teismo procesui, nes teismo šaukimai yra sudedamoji teisminio proceso dalis. Pažymėtina, kad tiek civilinio, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymuose yra įtvirtintos nuostatos dėl bylinėjimosi (proceso) išlaidų atlyginimo, todėl vien ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu yra išdavęs vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo valstybės naudai, nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų nešališkumu. Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriame valstybės naudai iš jo, kaip atsakovo, buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, galėjo tokį sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka aukštesnės instancijos teismui, tačiau teismo sprendimui esant įsiteisėjusiam, aplinkybė, kad jo pagrindu kaltinamojo atžvilgiu buvo išduotas vykdomasis raštas, nesudaro pagrindo manyti, jog Kauno apylinkės teisme dirbantys teisėjai būtų suinteresuoti pareiškėjo baudžiamosios bylos baigtimi. Kitų argumentų bei juos pagrindžiančių duomenų apie kiekvieno Kauno apylinkės teismo teisėjo galimą šališkumą nušalinimo pareiškime nėra nurodyta.

Nušalinimo pareiškimas taip pat grindžiamas tuo, jog, kaltinamojo teigimu, baudžiamąją bylą Nr. 1-173-408/2016 nagrinėjančiam teisėjui V. Kalkauskui daromas stiprus poveikis, ką patvirtina paties teisėjo 2016 m. sausio 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu paminėta teisėjo A. Rimkevičiaus pavardė. Pareiškėjo teigimu, tai nesuderinama su teisėjo etika ir konstitucine nuostata, kad teisėjai, priimdami sprendimus, yra nepriklausomi. Visų pirma, nušalinimo pareiškime kaltinamasis nėra konkrečiai nurodęs, kokiu būdu teisiamojo posėdžio metu paminėta kito Kauno apylinkės teismo teisėjo A. Rimkevičiaus pavardė gali sąlygoti bylą nagrinėjančio teisėjo V. Kalkausko šališkumą ir galimą jo nepriklausomumo pažeidimą. Susipažinus su 2016 m. sausio 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašu nustatyta, kad teisėjo A. Rimkevičiaus pavardė buvo paminėta sprendžiant klausimą dėl galimumo nagrinėti baudžiamąją bylą į teisiamąjį posėdį neatvykus kaltinamojo gynėjui nurodant, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-667/2016, nagrinėjamoje teisėjo A. Rimkevičiaus, kaltinamasis pareiškė nušalinimą gynėjui, kuris buvo patenkintas, o naujas gynėjas dar nėra paskirtas. Vien šių faktinių aplinkybių nurodymas teisiamojo posėdžio metu paminint teisėjo A. Rimkevičiaus pavardę nesudaro pagrindo spręsti apie teisėjo V. Kalkausko nepriklausomumo principo pažeidimą ar jo šališkumą nagrinėjant baudžiamąją bylą. Jokių faktų, kad bylą nagrinėjančiam teisėjai V. Kalkauskui kitas Kauno apylinkės teismo teisėjas A. Rimkevičius būtų daręs neteisėtą įtaką ir tokiu būdu pažeidęs teisėjo nepriklausomumo principą, nenustatyta. Vien subjektyvūs, deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti kaltinamojo samprotavimai apie galimą baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo V. Kalkausko neobjektyvumą, galimą poveikio jam darymą, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo nušalinti nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-256-667/2016 nagrinėjimo teisėją A. Rimkevičių laikytini nušalinimo pareiškime nurodyti argumentai dėl šio teisėjo vartojamos sąvokos „mes“ bei tariamos teisėjo deklaruojamos pozicijos, jog Lietuvoje sėkmingai galima gyventi ir dirbti ir be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat kaltinamojo subjektyvus šios pozicijos vertinimas. Kokiu būdu žodžio „mes“ vartojimas gali sąlygoti bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumą ir neobjektyvumą kaltinamasis nušalinimo pareiškime nėra nurodęs, o vien šio žodžio vartojimas nesuponuoja bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo.

Nušalinimo pareiškime išdėstytas argumentas dėl per griežtos kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumo taip pat nesudaro pagrindo abejoti bylas nagrinėjančių teisėjų nešališkumu, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindo nušalinti teisėją nesudaro faktas, jog teisėjas yra priėmęs procesinius sprendimus, kurie suinteresuoto asmens netenkino, neatitiko jo interesų, to nėra pagrindo daryti net ir tokiu atveju, jei atitinkamus procesinius sprendimus aukštesnieji teismai, išnagrinėję bylą apeliacine, kasacine tvarka, panaikino ar pakeitė. Priešingai, kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-256-667/2016 duomenų, Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - pagrįstumo klausimas buvo patikrintas instancine tvarka aukštesnės instancijos teismo ir minėta nutartis buvo palikta galioti nepakeista.

Padarydamas išvadą, kad pagrindo nušalinti visus Kauno apylinkės teismo teisėjus nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-256-667/2016 nagrinėjimo nėra, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas taip pat pažymi ir tai, kad byla yra pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl jos perdavimą kitam apylinkės teismui daro negalimą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalyje numatytas apribojimas perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam teismui tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes svarbiu teisingumo interesu lygiai taip pat, kaip teisės į nešališką teismą užtikrinimas, laikytinas ir garantavimas, kad teismo procesas būtų operatyvus ir bylos išnagrinėjamos per protingus terminus.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, laikytina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad baudžiamąją bylą Nr. 1-256-667/2016 nagrinėjantis teisėjas A. Rimkevičius ar kiti Kauno apylinkės teisme dirbantys teisėjai būtų suinteresuoti pareiškėjo baudžiamosios bylos baigtimi, todėl nušalinimo pareiškimas atmestinas. Nenustačius pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo baudžiamąją bylą iš Kauno apylinkės teismo perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo (kaltinamojo) V. R. pareiškimo dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-256-667/2016, kurioje V. R. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje, padarymu, nagrinėjimo ir neperduoti bylos nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Baudžiamąją bylą su šia nutartimi grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Pareiškėjui apie pareiškimo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą pranešti išsiunčiant įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą šios nutarties kopiją.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.